Archive for the 'asmeniška' Category


Kodėl „gražios“ prezentacijos lengviau pavyksta su „Keynote“?

Aš naudoju dvi skirtingas sistemas – „Windows“ darbe, „MacOS“ namie.

Darbe labiausiai pasigendu „Keynote“. Prezentacijas daryti reikia, o nyki prezentacija gali sužlugdyti jūsų žinią.

Ar svarbus yra įrankis, kuriuo ruoši prezentacija? Ne, jeigu sugebate padaryti „gražią“ prezentaciją bet kuriuo įrankiu. Man „gražią“ prezentaciją su „MS Office“ padaryti yra sunku, o su „Keynote“ lengva. Klausimas „Kodėl?“, bet į jį atsakymo nežinau – nežinau, kokį slaptą ingredientą naudoja „iWork“ paketo kūrėjai.

„Apple“ neseniai atnaujino visą programų paketą „iWork“ ir išleido „iWork’09“, kurį sudaro trys programos – „Pages“, „Numbers“ ir „Keynote“.

„Keynote“ yra viena iš tradicinių „Apple“ programų ir tarp biuro programų paketo neabejotinai yra galingiausia. Bandymai pateikti „Excel“ alternatyvą „Numbers“ trunka tik antrus metus (ši programa atsirado tik „iWork’08“), todėl ji dar gerokai atsilieka nuo „Microsoft“ siūlomos sesės.

Ką galima prikišti „Keynote“ programai? Jos valdymas nėra intuityvus, o parametrų nustatymas vyksta iššokančiuose dialogo languose, kuriuos valdyti yra gana sunku. „Keynote“ nėra greita programa ir jeigu neturite galingo techninio aparato, tai prezentacijos atidarymas, šablono pritaikymas, o ypač 3D efektų kūrimas nevyksta akimirksniu. Tačiau šie trūkumai nublanksta, nes „gražios“ prezentacijos kūrimas vyksta kur kas greičiau nei su „Powerpoint“.

„Keynote“ atnaujinimai sutelkti į grožį. Visos naujovės tam, kad prezentacijos būtų dar gražesnės.

„Magic Move“ – funkcija, leidžianti animuotai keisti objekto vietą, keliaujant iš vienos skaidrės į kitą. Ši funkcija yra labai naudinga, norint išsaugoti auditorijos dėmesį į vieną objektą. Pavyzdžiui, rodote daug objektų ir norite pasakodami pereiti prie pasakojimo apie vieną iš jų – ši funkcija padės sukurti animacinį perėjimą: objektą išdinti, perkelti į kitą vietą ar pan.

Daugiau galimybių pereiti nuo vienos skaidrės į kitą – juk „Powerpoint“ sąraše esantys „Fade In“, „Checkers“ ir pan. atrodo juokingai? „Keynote“ nepiknaudžiauja sudėtingais ir blaškančiais perėjimais, bet turi krūvą pavyzdžių, kaip tai atlikti subtiliai ir stilingai. Taip pat įdomūs teksto atsiradimo/išnykimo žaidimėliai – padeda padaryti įspūdį.

3D grafikai ir animacija juose – ši funkcija jau egzistavo ir „iWork’08“, tačiau naujoje versijoje yra gerokai patobulinta. Daugiau tektsūrų ir aiškumo, kaip vaizdžiai ir aiškiai parodyti diagramą ar kreivę. „Excel“ grafikai gali sugadinti bet kokią prezentaciją.

keynote-new-enhanced-20090106

Taip pat atnaujintame „Keynote“ – keli nauji šablonai, kuriuos galite naudoti savo prezentacijai, geresnės galimybės saugoti prezentacijas PDF ir PPT formatais bei pagerinta dalinimosi prezentacija funkcija.

Ir, pabaigai, didžiausią įspūdį padariusi naujiena – „Keynote“ prezentacijų valdymas per „iPhone“ arba „iPod Touch“. Už 0,99 JAV dolerio centus galima įsigyti programėlę „iPhone“ arba „iPod Touch“ įrenginiui („Apple iTunes Store“ jau veikia ir lietuviams), kurios pagalba telefono ar grotuvo ekrane matysite skaidrę, kurią mato auditorija (taip išvengsite nuolatinio žvalgymosi į ekraną) bei sekančią skaidrę. Taip pat yra galimybė ekranėlyje žiūrėti papildomas pastabas, o perjungti į kitą skaidrę galima tiesiog telefono lietimo judesiu.

whatis-yourshow-20090106

„Keynote“ prezentaciją rodysiu ir konferencijoje „Login“. Kaip sako „Apple“, „It’s a shame you can’t be in the audience“ :-) Apie objektyvias priežastis, kodėl turėtumėte dalyvauti šioje konferencijoje, skaitykite „ŽudykReklamą“. „Apple“ konferencijoje turės savo salę, kurioje netgi pasakos, kaip daryti „nuostabias prezentacijas“ su „Keynote“.

P.S. Kompiuterį bandymams su įdiegtu nauju „iWork“ paketu suteikė „Apple“ atstovai.

Apie norą padėti – žurnalas „Valstybė“

Žurnalas „Valstybė“ man patinka. Nauji numeriai nebėra tokie geri kaip pirmieji, bet turinys aukšto lygio, o net ir krizės metu žurnalas sugeba storėti. Nuo šių metų pradžios esu žurnalo prenumeratorius.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo „Valstybės“ numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į „Valstybės“ prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo „Lietuvos pašto“ darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau „Valstybės“ numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

„Valstybės“ redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo „Valstybė“ numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš „Lietuvos pašto“ darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo „Valstybė“.

Atostogos!

Ilgiausios atostogos per paskutinius šešerius metus prasideda.

Pagrindinis atostogų akcentas: maršrutas Vilnius-Šiauliai-Ryga-Stokholmas-Londonas-Niujorkas-Baltimorė-Vašingtonas-Majamis-Puerto Rico-Čikaga-Londonas-Stokholmas-Ryga-Šiauliai-Vilnius.

Pirmą kartą lankysiu „McDonald’s“, krepšinio, „iPod’o“ ir „Ford“ tėvynę. Organizmas atsigaus paragavęs natūralios „Coca Colos“, o „iPhone“ pasijus devintam danguj gavęs energijos ne per kvailą adapterį iš „Senukų“, o per originalų elektros kištuką.

Na, o šitas tinklaraštis atsipūs nuo srauto marazmų apie aviaciją, rinkodarą ir kiną.

Linkėjimai, ATN.lt!

Gerbiami, ATN.lt redaktoriai,

man labai malonu, jog skaitote mano tinklaraštyje. Noriu jums perduoti šias eilutes, kurias neišvengiamai perskaitysite, kadangi skaitote mano tinklaraštį :)

Džiaugiuosi, jog jums yra įdomi mano nuomonė, tačiau kviečiu susipažinti su mano tinklaraščio „Citavimo ir publikavimo taisyklėmis“, kuriose nėra minimi žodžiai „honoraras“ arba „atlygis“, paprasčiau tariant – „viskas nemokamai“, tik kelios nesudėtingos taisyklės.

Kitus kviečiu palyginti ATN.lt straipsnio „„flyLAL“ bankrotas buvo tyčinis?“ 2-7 pastraipas su mano tinklaraščio „In Memoriam, AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ įrašo 8-14 pastraipomis.

Žaviuosi jūsų gebėjimu mėtyti padas ir perfrazuoti sakinius. Aš irgi taip darydavau devintoje klasėje bandydamas prakišti istorijos mokytojai referatą, nusirašytą nuo „Wikipedios“.

Sėkmės.

Linkėjimai Naujiesiems

Šiandien yra ta diena, kada yra pats geriausias metas užsiimti dviems dalykais – dėlioti į lentynėles ir vertinti praeinančius arba planuoti ateinančius. Nesiimsiu dėlioti ar vertinti besibaigiančių – jie buvo permainingi ir įdomūs. Tegul tokie ir lieka. Geriau užsiimsiu linkėjimais.

Kolegoms marketingistams linkiu, jog 2009-ieji būtų lengvesni negu 2008 metų pabaiga. Svarbiausia nepamiršti, jog didžiausi sunkumai = didžiausios galimybės.

Kino pasauliui linkiu švelnaus žiūrovų išbandymo naujomis bilietų kainomis (PVM nuo 5% kyla iki 19%), tolimesnės nuoseklios plėtros ir stiprių filmų kitąmet – šie metai pagal šį požymį buvo nekokie. Lietuviškam kinui nešvelniai palinkėsiu „komerciškėjimo“ – jei nesam talentingi, tai geriau kopijuokime Spylbergą, o ne Kusturicą – taip lengviau, originaliau ir rezultatas bus geresnis.

Interneto pasauliui linkiu toliau paprastėti – tai yra kelias sėkmingai plisti apimti dar didesnę dalį auditorijos. Profesionalai vis stengiasi internetą daryti sudėtingesniu ir baidyti paprastą lietuvį. Girdėjau, kad interneto skverbties didėjimas gali išgelbėti Lietuvą nuo Rimiškio sindromo.

Politikams ir valdžiai linkiu, jog per mėnesį suregztos permainos nebūtų paskutinės. Pateisinama, jeigu tai tik yra plano dalis. Veržti diržus reikia per valdžios aparato efektyvumo didinimą – tai nelengva ir negreita, bet padaroma.

Žiniasklaidai linkiu modernėjimo ir platesnio mąstymo (out-of-the-box, hehe). Ypač „popierinei“. Verkti ir vadintis „lietuviška raštija“ šiuo metu nenusipelnote.

Televizijoms linkiu drąsos judėti pirmyn. Vienodėjimo kelias yra ne tas, iš kurio visi išeis laimingi su statinaite medaus po pažastimi. Nepamirškite jau minėtos frazės, kur viename sakinyje telpa žodžiai „sunkumai“ ir „galimybės“.

Tikiu, kad ateinantys metai bus lūžio metai aptarnavimo sferai, kuri kelerius metus buvo užmigdyta. Čia yra kur stiebtis, o neefektyvūs ilgai negyvens.

Na, o aviacijos verslui daugiau konkretesnių žodžių:

– Vilniaus Oro Uostui linkiu gero naujo vadovo – apsukresnio, modernesnio ir tvirtesnio;

– Vilniaus Oro Uostui linkiu sulaukt „British Airways“, „Air France“, „Emirates“, „Swiss“ ir „Brussells Airlines“ uodegų;

– Kauno oro uostui linkiu sulaukt „easyJet“, „airBerlin“, „Wizzair“ ir daug kitų naujų lėktuvų uodegų;

– Palangos oro uostui linkiu sulaukt jungčių su Vilnium, Berlynu, Frankfurtu, Amsterdamu ir Stokholmu;

– „FlyLAL“ linkiu naujų mažų ir efektyvių lėktuvų, skrydžių žemėlapio atstatymo bent į 2008 m. vasaros lygį ir didesnio jungčių su skirtingais partneriais asortimento;

– Šiaulių oro uostui linkiu pirmo keleivinio lėktuvo! :)

Su Naujaisiais!

„Jis perka MAXIMOJE“ ir privatumas

Ne, „Maxima“ šį kartą ne prie ko. Bent jau kol kas.

Julius Narkūnas šį rytą atsiuntė žinutę, klausdamas ar „Suit Supply“ man moka už jų reklamą. Iš pradžių pamaniau, jog čia apie šios kompanijos paminėjimus mano tinklaraštyje, bet, pasirodo, kalba ne apie tai. Kalba apie „Facebook“ reklamos būdą, kurį galima dažnai pamatyti šio socialinio tinklo reklamos skiltyje:

facebookfanai

Galima pamatyti įvairių vaizdelių – jeigu reklamos užsakovas užsako mokamą reklamą „Facebook“, sistema kartas nuo karto parodo šalia reklamos, jog „jūsų draugas yra šio prekės ženklo fanas“. Labai gražu, tikslu ir efektyvu.

Bet kaip su teisiniu ir etikos aspektu? Ar gali atsitikti taip, jog vieną dieną autobuso stotelėje pamatysiu savo nuotrauka su prierašu „Jis perka MAXIMOJE“? Aišku, kad negali, nes mano balsas ir veidas niekam įspūdžio nedaro. O ką jeigu mano vardas būtų Arvydas Sabonis? Arba Agnė Jagelavičiūtė?

O kam mano nuomonė gali padaryti įspūdį? Akivaizdu kam – mano draugų ratui. Nes nuomonė perduodama iš lūpų į lūpas yra pati efektyviausia reklamos (arba anti reklamos forma) – tą supranta ne tik marketingistai ir tai galioja be išimties bet kuriame informacijos perdavimo kanale.

Akivaizdu, jog „Facebook“ naudojasi esminiu tinklaraščių ir socialinių tinklų patikimumo faktoriumi. Ji labai gražiai nupasakojo Deividas Talijūnas Lietuvos Marketingo Asociacijos nariams rengtame seminare – „Ar jūs pasitikite savo draugo nuomone kalbėdamiesi bare apie tai, koks mobilusis telefonas yra geras ir koks ne? Juk jis išgėręs, emocingas ir nė velnio neturi supratimo apie mobiliąją techniką? Taip, dažniausiai pasitikite. Lygiai taip pat su nuomone, išdėstyta blog’e“.

Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai suartina „draugus“, „draugų draugus“ bei tinklaraščių rašytojus bei jų skaitytojus. Nebūtinai asmeniškai (tiksliau, dažniausiai ne), bet interesų srityje – taip. Jeigu jūsų skaitomo tinklaraščio apie mobiliuosius telefonus autorius „Facebook’e“ užsidės statusą „dievina Nokia N95 telefoną“, jis jums padarys dešimt kartų didesnę įtaką negu tai, jog per televiziją 5 kartus pamatysite Auksinio Kanų Liūto vertą šio telefono klipą.

Nenuostabu, jog „Facebook“ tai pagavo ir emė naudoti „click rate“ auginimui. Klausimas, kur yra etikos riba. Teisiniai klausimai, ko gero, apibrėžti „disclameryje“, po kuriuo esi priverstas pasirašyti registracijos tinklalapyje metu. O ką jeigu ant čekio, kurį spausdina „Maximos“ kasos aparatai ir ant kurio pasirašai mokėdamas kortele būtų dar įdėtas klausimas „Ar sutinkate, jog jūsų nuotrauka bus panaudota prekybos tinklo reklamoje? TAIP, NE“. Neteisingą išbraukti.

Pilnavertis „SimCity“ žaidimas „iPhone“

Šis straipsnis parašytas „Žaidimų Patarėjo“ tinklaraščiui – originalą skaitykite čia.

Apie „SimCity“ pasirodymą „iPhone“ sužinojau iš kolegos „Žaidimų patarėjo“. Susidariau įspūdį, jog žaidimas pasirodys tik „artimiausioje ateityje“, todėl kai šeštadienio ryte ramiai naršiau po „Apple Store“ naujienas laukė siurprizas – mokamų populiariausių aplikacijų antroje vietoje išvydau „SimCity“.

Man, kuriam „SimCity“ yra beveik vienintelis kompiuterinis žaidimas, kurį žaisdamas galiu ką nors aplošti, tai 9,99 dolerio už žaidimą tikrai nepasirodė per daug. Tačiau „AppStore“ man neleido jo pirkti – metė pranešimą, jog žaidimas „not compatible with your iPhone“. Jau buvau įsisisavinęs mintį, jog „SimCity“ galėsiu išbandyti tik perėjęs prie „iPhone 3G“, tačiau pamąsčiau, jog problema gali būti mano naudojama „iPhone“ programinės įrangos versija – vis atidėliojau atnaujinimą nuo 2.1 į 2.2.

Bingo! Atnaujinus „iPhone“ programinę įrangą, per kelioliką minučių „SimCity“ atsidūrė mano telefone. Programa sveria apie 40 MB.

simcity1

Bendras įspūdis – žaidimas ypatingas ir įtraukiantis. Pirmą kartą įsijungęs žaidimą žaidžiau apie tris valandas (per tą laiką spėjo televizoriuje prasisukti visa „Užsispyrusi blondinė 2“ ir dar kai kas). Bet apie viską nuo pradžių.

Žaidimas telefone pasileidžia per 15 sekundžių – kai paskutinį kartą žaidžiau „SimCity 3000“ kompiuteryje, tai jis kraudavosi ilgiau. Žaidimas vyksta pasukus telefoną horizontaliai (verčiant neapsiverčia) – todėl žaidimo ekranas iš karto primena PSP ar „Nokia NGange“.

simcity2

Maloniai nustebino žaidimo stabilumas – trys žaidimo valandos prabėgo be jokių užstrigimų ar užlūžimų – nesu bandęs, bet naršyti tiek daug su „iPhone“ nepavyks, nes „Safari“ išsijungimai/įsijungimai nėra reti. Telefonas neišilo, kelis kartus pamėginau pertraukėlėje bežaidžiant pasitikrinti el. paštą, o žaidimą dar pertraukė skambutis – neatrodė tai „iPhone“ didelis sunkumas susidurti su visom užduotim iš karto.

Man, naudojančiam „iPhone“ jau vienuolika mėnesių, žaidimo valdymas nesudarė problemų – valdymo mygtukai yra optimalaus dydžio. Tik dėl vietos stokos kai kurias funkcijas valdymo medyje kūrėjams teko slėpti giliau, todėl tam tikrus specifinių veiksmų teko paieškoti (pvz. kaip paimti paskolą).

simcity3

Stebino žaidimo grafika – „zoom in“/“zoom out“ vyksta labai greitai. Veikia tempimas dviem pirštais – lygiai taip kaip su „iPhone“ žiūrint nuotraukas. Tiesa, vaizdą pritraukus maksimaliai, matosi, jog „tekstūros“ gana stipriai optimizuotos – tačiau, nežinau, kuriam galui reikėtų naudoti maksimalų vaido pritraukimą.

Stebina ir tai, jog išlaikytos visos žaidimo detalės – gatvėse važinėja automobiliai, vaikšto žmonės, iš gamyklų kaminų rūksta dūmai, rieda traukiniai, skraido malūnsparniai! Ir ne bet kur, kad tik paišytų judesį – bet logiškai su nusileidimais, išlipančiais keleiviais. Laikant rankose telefoną su miestu jauti, jog jis tikrai gyvas.

simcity6

Stebuklas, jog „EA“ į „iPhone“ perkėlė pilną „SimCity“ žaidimo funkcionalumą – tai nėra sutrauktas šio žaidimo parodinis variantas ar tiesiog reklaminis žaidimukas, skirtas paskatinti „didiesiems kompiuteriams“ skirto žaidimo pardavimus. Visa žaidimo logika yra išlaikyta iki smulkiausių detalių. Aišku, yra panaikinta keletas funkcijų, bet ir kompiuterių variante jos buvo daugiau tik dėl „fun“ – pvz. galimybė pasirinkti savo miesto gyventojus kaip „Sims“ herojus ir stebėti jų elgesį.

simcity5

„SimCity“ „iPhone“ telefonui persikėlė su visais garsais – tiek fonine muzika, simbolizuojančia miesto ekonomines nuotaikas, tiek visais efektais, šūkaujančiais piketuotojais ir besileidžiančiais lėktuvais. Turint ausines ir sėdint kad ir oro uosto laukimo salėje galima visiškai pasinerti į žaidimą ir apsiriboti nuo aplinkos.

simcity4

Esminis trūkumas – trys žaidimo valandos suvalgė 60% „iPhone“ baterijos. Esu įpratęs „iPhone“ krauti kiekvieną vakarą, bet norint daug žaisti, teks planuoti laiką, kad telefonas išlaikytų bent vieną dieną – tai trūkumas, ruošiantis žaisti „SimCity“ ilgose kelionėse ar kitose vietose, kur tenka „užmušinėti“ laiką.

Nežinau, ar Steve Jobsas, galvodamas „iPhone“ koncepciją pagalvojo, jog šis apratas dar bus ir žaidimų aparatas. Bet po pilnaverčio „SimCity“, aš manau, jog „Sony“ ir „Nokia“ turėtų susimąstyti, kur link turėtų eiti su „PlayStation Portable“ ar „N Gange“. „SimCity“ laikau nedidele revoliucija – žaidimų srityje „iPhone“ programų parduotuvėje daugiausia dominavo reklaminiai žaidimukai, primityvūs klasikiniai žaidimai arba „iPhone“ judesio daviklių panaudojimas – tokius daikčiukus išbandai ir pamiršai. Tuo tarpu „SimCity“ yra pilnavertis žaidimas – jeigu tokių daugės „iPhone“ greitai taps galingu nešiojamuoju žaidimų aparatu.

Su „iPhone“ darosi taip pat, kaip ir su kitais „Apple“ gaminiais – kritikai mano, jog „iPhone“ turi daug trūkumų, tuo tarpu jo savininkai mano, jog jis turi viską. Kam man reikalingi MMS jeigu galiu kišenėje nešiotis kompiuterį, kuriuo galiu žaisti „SimCity“?

Kuo dar gali nustebinti „iPhone“/“iPod Touch“?

Tinklaraštininkai „Laisvalaikyje“

Praėjusio ketvirtadienio „Laisvalaikio“ numeryje tradicinėje rubrikoje „Populiariausi tinklaraštininkai“ atsidūrė ir mano atsakymai į „Laisvalaikio“ klausimus.

Į „Laisvalaikį“ pateko tik elektroninio interviu santrupa – čia pateikiu visus klausimus bei atsakymus.

Kada ir kokiu tikslu įkurtas blogas?

Mano tinklaraštis įvairiomis formomis ir įvairiose sistemose gyvuoja kokius 8 metus (su pertraukomisi), tiesa, pradzioje jis taip nesivadino. 2003 m. sistemingą tinklaraštį pradėjau rašyti “LiveJournal” sistemoje, o prieš porą metų išliekamąją vertę turinčius įrašus perkėliau į dabartinį tinklaraštį ir jį tęsiu.

Kuom jūsų blogas išskirtinis?

Nemanau, jog mano tinklaraštis yra išskirtinis. Kiekvienas tinklaraštis yra savotiškai išskirtinis, nes kiekvienas blogeris yra informacijos kūrėjas. Rašau apie marketingą, lėktuvus, kiną, komunikaciją, šiek tiek apie sportą ir techologijas. Skirtingų temų nelaikau išskirtinumu.

Kokie trys įrašai buvo patys populiariausi per visą blogo egzistavimą? Jeigu nėra statistikos, tai kurie įrašai sukėlė daugiausia komentarų, diskusijų?

Du populiariausi visų laikų tinklaraščio įrašai yra apie “iPhone”, nors mano tinklaraštyje jam nebuvo skirta daug dėmesio.

Kaip keliate blogo lankomumą? Kaip jį populiarinate?

Sistemingai tinklaraščio nepopuliarinu. Taip, jis yra tinklaraščių statistikos sistemose, naujienų agregatoriuose, bet nuolatinio dėmesio tinklaraščio populiarinimui neskiriu. Manau, jog paieškos sistemos yra tokios galingos, jog kiekvienas besidomintis temomis, kuriomis rašo tinklaraščiai, jį suras.

Kokios gero blogo (įdomiai skamba) sėkmės priežastys?

Kad tinklaraštis būtų sėkmingas, jis turi kurti vertę. Tai galima padaryti tik skelbiant informaciją, kurios nėra apstu visur. Dauguma tinklaraščių vis dar yra „ką veikių – kaip gyvenu“ tipo. Bet jeigu norite, jog toks tinklaraštis būtų sėkmingas, turite arba gyventi labai įdomų gyvenimą arba sugebėti labai įdomiai rašyti, priešingu atveju būsite įdomūs tik trims savo draugams.

Kokia jums iš blogo nauda?

Apčiuopiamos naudos tinklaraštis nesuteikia, bet realiai tinklaraštis yra mano žodis pasauliui. Tinklaraštis padeda tobulinti sistemingą minčių dėliojimą, raiškų ir tikslų minčių perdavimą kitiems. Be to, bandant raštu išdėlioti mintis, kyla naujų idėjų ir įžvalgų. Grįžtamasis ryšis suteikia galimybę pagilinti žinias srityse, kuriomis domiesi.

Kokios didžiausios problemos kyla rašant blogą?

Dažnai duodantys interviu žmonės skundžiasi, jog jų perduodi žodžiai yra iškraipomi. Tinklaraščių jėgai augant, darosi baisu, jog bet kokia tinklaraštyje paskelbta žinia gali pasklisti labai greitai ir nevaldomai, dėl ko gali būti iškraipyta. Tenka susimąstyti, kokią žalą gali padaryti neteisingai perduoda žinutė.

Ar gyvenimas pasikeitė po to kai pradėjote rašyti blogą?

Ne, nepasikeitė. Gyvenimas keičiasi nuolat, o tinklaraštis nėra tas daiktas, kuri gali sukelti revoliuciją.

Kur įsivaizduojate savo blogą po penkių metų?

Nesu tikras, jog tinklaraščiai egzistuos po penkerių metų.
Nesu tikras, jog mano tinklaraštis egzistuos, bet esu tikras, jog temos tikrai bus kitokios, o greičiausiai ir kitokia forma. Ar prieš penkerius metus egzistavo sąvoka blogas?

Kiek valandų per dieną skiriate savo blogui?

Tiesiogiai tinklaraščio rašymui  skiriu apie tris valandas per savaitę. Neieškau tinklaraščiui informacijos specialiai, kadangi rašau apie tai, kuo nuolat domiuosi. Kai kokia idėja ar įžvalga įgauna formą, tiesiog imu ir užrašau.

Ar skaitote kitų žmonių blogus? Jei taip, kiek valandų per dieną?

Taip, skaitau. Sunku suskaičiuoti laiką, skiriamą tam – didžiają dalį tinklaraščių, kartu su tradicinės žiniasklaidos sraipsniais perskaitau mobiliajame telefone, ištaikęs laisvą sekundę. Tinklaraščiai įsiliejo į bendrą informacijos srautą, kurį priimu.

Ar verta bloginti? Ar verta skaityti blogus?

Kadangi tinklaraščiai šiuo metu yra „ant bangos“, atsiranda manančių, jog bloginti būtina. Deja, ne. Rašykite tinklarašti tik tada, jeigu esate tikri, jog turite ką pasakyti (ypač to linkiu kompanijoms).

O rašomi tinklaraščiai yra informacijos šaltiniai – vieni iš daugelio šaltinių. Yra temų, kuriomis pati kokybiškiausia ir aktualiausia informacija pateikiama tik tinklaraščiuose.

Palinkėjimas kolegoms blogeriams ir blogų skaitytojams.

Kolegoms blogeriams linkiu dviejų dalykų: 1. Nepersistenkite ieškodami skaitytojų savo tinklaraščiui. Žmonės mokosi patys kurti informaciją, bet ieškoti informacijos jie jau moka. Rašykite ir jus suras. 2. Nekurkite turinio dirbtinai – neturėkite tikslo rašyti nuolat. Rašykite apie tai, ką išmanote ir kuo gyvenate.

Skaitytojams linkiu sugebėti atsirinkti. Tinklaraščių gausėjimas simbolizuoja bendrą informacijos šaltinių skaičiaus augimą. Jeigu jūs neatsirinksite informacijos srauto, tuomet arba jame paskęsite, arba jį atrinks kiti.

Interneto archeologija. Kaip tu atrodei 2001-aisiais?

Kuomet dar dirbau bendrovėje „Interactive Marketing Partner Baltic“, kolega Vytautas kartas nuo karto pasvarstydavo (toj kompanijoj jau koks tūkstantis milijono vertų idėjų buvo paskleista į orą), kuomet universitetuose atsiras mokymo programa „Interneto archeologas“.

„Velniop tuos interneto archeologus“, pasakė „Google“ ir šiandien paleido įrankį, leidžiantį atlikti „Google“ paiešką 2001-aisiais.

Šiek tiek nupurto (eilinį kartą), kiek daug visko žino „Google“. Kitąvertus, „Google“ apie mane jau žinojo 2001-aisiais, kai dar nežinojo apie „YouTube“ ir Nataliją Zvonkę.

Tik „Google“ man primena, jog 2001-aisiais turėjau asmeninę svetainę www.simonas.com. Tais „dotkom’ų“ laikais .com domeną buvo galima gauti už dyką. O mano svetainė buvo „hostinama“ www.free-hosting.lt. Ar kas nors prisimena dar tokį servisą? Be kitą ko, kažkada tais metais buvau Lietuvos Moksleivių Parlamento darys.

Dar ką priminė „Google“, tai tų laikų interneto fenomeną (beveik one.lt) mokslo.centras.lt (ankstesnis pavadinimas jaunimas.net/MSDB), iš kurio buvo galima atsispausdinti bet kokį referatą ir rimtu veidu nunešti mokytojui arba dėstytojui ir gauti 10. Pamenu, buvau vienas iš didžiausių to projekto „contributor’ių“ ir už tai buvau gavęs jaunimas.net marškinėlius ;-)

„Google“ pasikeitė per 7 metus. Dabar gali „googlinti“ savo vardą ir pavardę bei pats sužinoti tai, ko apie save dar nežinai.

Kas gali atmesti prielaidą, kad dar po kelių metų CV nebereikės – „Google“ paleis įrankį, kuris surinkus žmogaus pavardę ir vardą suformuos visą žmogaus biografiją?

Taip pat istorijos vadovėliu galima nebetęsti. Nuo „Google“ atsiradimo visą chronologiją galima tiesiog sugeneruoti.

Tapau „American Airlines“ nustolių kaltininku – skrisdamas nešiu kompanijai nuostolį

Savo praėjusio penktadienio pirkiniu džiaugiuosi labai. Bet, kadangi jaučiuosi išmanantis skrydžių rinką, suprantu, jog kažkas su šituo pirkiniu yra ne taip. Visgi, 5 skrydžiai, kurių tarpe du atlantiniai, su jungiamaisiais europiniais segmentais, negali kainuoti 1099 litus.

Atmetus agentūros komisinius (minimum 100 LTL), skrydžio organizatoriams galėjo likti maksimum 1000 litų. T.y., nedaugiau negu po 200 litų už kiekvieną skrydį. Ar užtenka 200 litų vien sumokėti Stokholmo, Heathrow ir J.F.Kennedy oro uosto mokesčius? Esu tikras, kad ne.

Pasirodo, buvau teisus. Tapau „American Airlines“ (kiti šaltiniai nurodo, kad „British Airways“) klaidos „auka“. Aš manau, kad čia gali būti kaltos abi kompanijos, sudarydamos „interrline“ skrydį ir „pamesdamos“ kuro mokestį. Šiandienos „Verslo žinių“ atitikmuo Estijoje rašo, jog pamiršo į bilieto kainą įskaičiuoti kuro mokestį (o kuras sudaro liūto dalį skrydžio savikainos), tokio tarifo bilietus sudėjo į bilietų pardavimo sistemą, o „Estravel“ agentūrų tinklas tuo pasinaudojo, tuos bilietus parduodami klientams.

Estijoje analogiško pasiūlymo (5 JAV miestai iš Stokholmo) bilietų buvo parduota 5500 vienetų. Dėl to „American Airways“ patyrė 25 mln. Estijos kronų nuostolių, tuo tarpu Estijos agentūra „Estravel“ uždirbo po 600 kronų už kiekvieną parduotą bilietą – t.y. 3,3 mln. Estijos kronų.

Aš nežinau, kiek bilietų pardavė Lietuvos agentūra „Estravel“. Bet, ko gero, Lietuvos agentūra uždirbo daug daugiau iš šitos akcijos: Estijoje bilieto kaina buvo vos 3999 kronos – t.y. 882 litai! Primenu, Lietuvoje šis pasiūlymas kainavo 1099 litus. Man, kaip pirkėjui, dėl to galva mažai skauda – už šitokį skrydį būčiau sutikęs mokėti kad ir 1999 litus. Bet – Lietuvos „Estravel“ iš šio „American Airways“ nuostolio uždirbo dar daugiau – apšovė ir kaimynus kolegas estus.

Taigi, paaiškėjus šiai informacijai, išeina, jog „American Airways“ už viso skrydžio (Stokholmas- Londonas- Niujorkas- Vašingtonas- Majamis – Puerto Rikas- Čikaga- Londonas- Stokholmas) organizavimą atiteko vos 750 litų. „Plika akimi“ matomas nuostolis.

Kompanija „Estravel“ tuo tarpu išplatino pranešimą, jog visi bilietus įsigiję klientai dėl šitos išlindusios klaidos ir bilietų, parduotų be kuro mokesčių, nenukentės:

Customers who purchased a ticket have no reason to worry, all passengers can travel (if they have a valid visa) and do not need to pay extra for their tickets. <…> Estravel has not taken advantage of any mistake by airline – offer was made in accordance with conditions set forth by carrier in fare rules. Fuel surcharge is collected by ticketing airline, subject to its policies and agreements. Fare rules did allow using British Airways as ticketing carrier and differences in fuel surcharge collection are caused by lack of relevant agreements concerning the transfer of such surcharges between airlines. This does not affect rights of passenger.

When selling tickets at campaign fares, Estravel has acted in accordance with all applicable rules and in the benefit of customers. According to IATA resolution 852, a ticketing carrier must be chosen among those that participate in transportation, provided that it has interline agreements with each other transporting airline. During mentioned campaign, ticketing carrier was chosen with aim of providing best possible fare to customers. This is a common practice, not a mistake by airline.

Taigi, paskaičiau šias žinias, pasidalinau jumis ir toliau laukiu savo kelionės.

Yra vienas variantas, jog „American Airways“ gali atšaukti numatytus skrydžius (kadangi iki jų dar labai daug laiko) ir gražinti pirkėjams pinigus už bilietus. Bet, esu tikras, jog jie taip nepasielgs dėl kelių priežasčių: 1. „American Airways“ ir „British Airways“ vardai jiems per daug brangūs; 2. Skrydžio datos galėjo būti bet kokios 8 mėnesių laikotarpyje – numanau, jog keleiviai „pasklido“ po visas skrydžių datas, todėl vengdami vežti nuostolingus keleivius jie turėtų atšaukti begalę skrydžių, kas būtų kur kas didesni nuostoliai negu patirti dėl kuro mokesčių neįskaičiavimo.

Priminsiu, jog pagal reglamentą, avialinijos negali atsisakyti vežti keleivių ir tiesiog gražinti keleiviams pinigų: tai įmanoma tik visam panaikinus skrydį.

Bloga žinia yra kita – ko gero, tokių akcijų daugiau nebebus. Avialinijos šią klaidą ir pamoką išmoks. Ir ilgam.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »