Viename iš įrašų raginau tinklaraščio komentatorius drąsiai užduoti man klausimus susijusiomis temomis ir tų klausimų buvo – tikiuosi pakankamai aiškiai į juos atsakiau.

Tačiau, suprantu, jog ne visi seka komentarų eigą, todėl kviečiu po šiuo įrašu palikti man klausimus komentaruose. Ten pat komentaruose aš į juos pabandysiu atsakyti.

Skaičiuojame, jog per dvi valandas Vilniaus oro uostą gali pasiekti per 3 milijonus žmonių.

Didelė dalis Vilniaus oro uosto traukos rinkos yra už Lietuvos Respublikos sienos – Baltarusijoje. Tyrimo duomenimis, 1,5% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste šiuo metu sudaro baltarusiai, o skaičiavimų duomenimis oro uostas galėtų pritraukti iki 300 tūkst. keliautojų iš Baltarusijos kasmet.

Identifikuojama, jog du pagrindiniai Vilniaus oro uosto privalumai baltarusiams – gerokai didesnė skrydžių pasiūla Vakarų Europos kryptimi (pagal planuojamos šių metų vasaros tvarkaraščius, Vilniaus oro uoste bus siūloma keturis kartus daugiau vietų Vakarų Europos kryptimi negu iš Minsko oro uosto) bei gerokai žemesnės skrydžių kainos (iš Minsko oro uosto mažiausios “roundtrip” į Vakarų Europą kainos – nuo 250EUR).

Siekiant sustiprinti Vilniaus oro uosto žinomumą rengiama reklaminė kampanija Baltarusijoje, o reklaminė medžiaga turi ir lietuviškas versijas, kartu rengiant reklaminę kampaniją Lietuvoje:

Originalų Baltarusijos rinkai skirtą klipą galite pamatyti čia.

Be TV klipų Baltarusijos ir Lietuvos rinkai taip pat paruošti spaudos maketai, interneto banneriai, lauko reklamos stendai.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe, jau kitą savaitę pasirodys tokie plakatai reklaminėse kolonose visame Vilniaus mieste, o vėliau ir Baltarusijoje:

Reklaminės kampanijos kūryba – “Not Perfect | Y&R”.

Manau, jog įvaizdžio koncepcijos sukūrimo procesas Lietuvoje yra gerokai sureikšminamas. Neverta tiek daug dėmesio skirti pačiam kūrimo ir tvirtinimo procesui – užtenka įnešti aiškumo ir nuoseklumo.

Pagrindinės mintys, kaip, mano nuomone, turėtų būti valdomas Lietuvos įvaizdis:

Prieš kurdami savo įvaizdį, turime nusistatyti vietą, kurioje esame. Realių plataus mąsto tyrimų, kaip Lietuva yra suvokiama pasaulyje atlikta nebuvo. Visos įvaizdžio koncepcijos, šalies logotipai ir kiti nestruktūrizuoti veiksmai iš principo buvo kuriami “ant vandens”. Su kokiais dalykais Lietuva asocijuojasi? Kas paminima pirmiausia, išgirdus žodį Lietuva? Taip pat svarbu yra kokiai auditorijai norime savo įvaizdį formuoti. Skandinavija Lietuvoje asocijuojasi su kokybe, o Pietų Europoje – su šalčiu. Prieš kuriant ir tvirtinant įvaizdžio koncepciją, būtina atlikti detalų tyrimą, panašų į prekių ženklams daromus reputacijos tyrimus.

Įvaizdžio koncepciją pirmiausia privaloma parduoti lietuviams. “Drąsios šalies” koncepcijos esminiu “mirties” tašku tapo, jog lietuvių lūpose ši koncepcija plito kaip anekdotas. Lietuviai yra įvaizdžio ambasadoriai – jeigu pavyktų įvaizdinį šūkį ar ženklą parduoti lietuviams, tai piliečiai taptų nemokamais platintojais.

Formuojant įvaizdį – nuoseklumas yra būtinas. Šiuo metu visos įvaizdžio kūrimo programos yra sustabdytos dėl lėšų stokos. Klaida – jeigu pasirinkta strategija turėti patvirtintą įvaizdžio koncepciją, koncepcija turi galioti visada – nesvarbu, jog viešinimui šiuo metu lėšų nėra skiriama. Įvaizdžio koncepcija diegiama per gausybę nematerialių priemonių. Koncepcija turi būti vadovas, kuriuo vadovaujamasi. Privatus verslas dažnai neskiria visiškai lėšų reklamai bet ar ta proga atšaukia kompanijos logotipą?

Tiksliai suvokime savo dydį. Kad Rygą pavadina Lietuvos sostinę yra neišprusimo problema ir ne mūsų žinomumo  trūkumas – tai tiesiog simbolis, nusakantis mūsų dydį Pasaulyje. Kiek iš mūsų galime netikėtai užklausti išvardinti visas buvusios Jugoslavijos teritorijoje šiuo metu esančias valstybes ir pasakyti jų sostines? Rištis prie regiono būtų naudinga, ką daro ir Marius Jovaiša su privačia iniciatyva “Lietuva – Baltijos širdis”.

Esame maži, todėl nebijokime prisirišti prie didelių ir žinomų. Taip savęs nesumenkinsime, o palyginimais geriau identifikuosime. Lietuva – kur alus toks pat skanus kaip Vokietijoje, tik pigesnis. Vilnius – čia taip pat kaip Prahoje, tik visur gali nueiti pėsčiomis. Šiluva – Dievo Motina Marija apsireiškė ne tik Lurde. Tokie šūkiai galėtų puikiai parduoti Lietuvą kaip turizmo objektą (nors gali piliečių būti suvokiami kaip žeidžiantys).

Nesistenkime būti “geriausi” visur. Jei savo šalį “parduodame”, tiksliai nusistatykime prioritetus, kokią šalį mes norime parduoti. Pavyzdžiui, turizmas: religinis, “city-break” ir SPA; sportas: krepšinis; verslas: IT “outsource’o” centras Europoje. Tačiau jeigu jau išsirinkome nišas, jose turime stengtis ir kartais net persistengti. Jei esame krepšinio širdis, o FIBA jau atvirai pardavinėja vietas Pasaulio krepšinio čempionate, tai manau už tam tikrą kainą perkeltų ir FIBA būstinę į Lietuvą. Tą kartą permokėtume, bet taip nesunkiai įtvirtintume krepšinio šalies įvaizdį.

Šalis įvaizdį turės visada, tiesiog jį galima valdyti arba leisti jam plėtotis savaime.

Kokia naujo Vilniaus oro uosto įvaizdžio vizija?

Iš užduoties. Logotipas turi būti: “Draugiškas, atviras, emociškai šiltas ir artimas. <..> Modernus. <..> Jaukus (“Pasaulis taip arti”.

Kuriant ženklą norėta perteikti emocijas, kurias žmogus patiria matydamas Vilnių iš viršaus. Skirtingų formų ir spalvų abstrakcija atspindi Vilniaus vaizdą žvelgiant iš lėktuvo. Ovali simbolio forma atkartoja lėktuvo iliuminatoriaus formą.

Naujas Vilniaus oro uosto logotipas:

6 sudėtinės logo spalvos reprezentuoja pagrindines spalvines impresijas, matomas per lėktuvo iliuminatorių leidžiantis ar kylant iš Vilniaus. Šviesiai mėlyna – dangus, mėlyna – vanduo, geltona – Vilniaus apylinkių laukai ir pievos, raudona – senamiesčio stogų koloritas, abi žalios spalvos – žalieji miesto plotai. Spalvine gama perteikiamas šviežumas, šiuolaikiškumas,
atspindimas miesto daugialypiškumas.

Šriftas pasirinktas galvojant apie paprastumą, skaitomumą, tačiau kartu jis šiuolaikiškas, modernus, atspindintis naują VNO, augančio ir modernaus oro uosto, koncepciją.

Skirtingi logotipo variantai:

Drauge su logotipu sukurta ir bus įdiegta visa vizualinės komunikacijos sistema.

Spaudos maketai, plakatai, lankstukai:

Suvenyrai:

Prezentacijos šablonai:

Taip pat naujos stilistikos simboliai ir nuorodos:

Ši vizualinės komunikacijos sistema kartu su logotipu bus įdiegta palaipsniui, atnaujinant atskirus elementus.

Šis logotipas ir vizualinės komunikacijos sistema yra išsiųstas “Cannes Lions” festivalio apdovanojimams, kategorijoje “Design”.

Pagrindinis šio laiško tikslas – visiems laikams išspręsti klausimą dėl termino “marketingas” vartojimo.

Šiuo metu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimu, terminas „marketingas“ yra nevartotina svetimybė, kurią siūloma keisti „rinkotyra“ arba „rinkodara“. Tačiau “marketingas” nėra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše, bet Valstybinė kalbos inspekcija gali nubausti už VLKK nutarimų nesilaikymą (tiesa, realiai už tai šiuo metu nebaudžia).

Laišku prašome VLKK įteisinti lietuvių kalboje terminą „marketingas“, leisti jį vartoti ir nelaikyti nevartotina svetimybe.

Lietuvos Marketingo Asociacijos argumentai, kodėl “marketingas” turėtų būti leidžiamas vartoti terminas:

1. “Marketingas” yra plačiai vartojamas terminas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir visuomenės. Visuotinumo principas galioja žodžius įvedant į kalbą. Dar vienas iš visuotinumo įrodymų – iš šio termino daromi išvestiniai žodžiai, pavyzdžiui “marketingistas”.

2. Žodis „rinkodara“ yra sudurtinis žodžių „rinka“ ir „darymas“ junginys, reiškiantis „rinkos darymą“. Tai klaidina visuomenę. Marketingas nėra vien „rinkos darymas“, nes rinką reikia pažinti, žinoti, ką gaminti, ištirti, ar galima ir jau esamas rinkas užimti, didinti savo rinkos dalį nekeičiant pačios rinkos dydžio, taip pat tirti rinkos dydžio pokyčius, tirti vartotojų poreikius skirtingose rinkose.

3. Didžiausiuose šalies universitetuose – Vilniaus Universitete, Kauno technologijos universitete – yra Marketingo katedros.

4. Akademinė visuomenė pasisako už žodžio „marketingas“ vartojimą, nes Lietuvos akademikų, profesorių, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto dėstytojų nuomone, „rinkodara“ neatspindi visos „marketingo“ prasmės, gilumo ir platumo. Mano žiniomis, už termino “marketingas” vartojimą pasisako VU Marketingo katedros profesorius dr. Sigitas Urbonavičius, taip pat tos pačios katedros profesorius, habil. dr. Vytautas Pranulis, parašę ne po vieną marketingo vadovėlį.

5. Vien kalbos motyvai nėra pakankama priežastis vienareikšmiškai reikalauti „marketingą“ keisti „rinkodara“, nes iškraipoma, nesuvokiama tikroji marketingo reikšmė, „marketingas“ susiaurinamas tik iki „rinkodaros“.

6. 2010 m. vasarį buvo apklausti 74 Lietuvos Marketingo asociacijai priklausantys marketingo specialistai. Apklausos rezultatai parodė, jog 71 proc. apklaustųjų mano, kad „rinkodara“ nėra tinkamas „marketingo“ sąvokos atitikmuo. 43 proc. marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių ir tik 20 proc. savo įmonių skyrius vadina rinkodaros. 47 proc. apklaustųjų save vadina „marketingo“ ir tik 22 proc. – „rinkodaros“ direktoriais, vadovais ar specialistais.

Šiuos argumentus išdėstėme laiške, skirtame Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Paprastai, jei lietuviškas atitikmuo neįsitvirtina, leidžiamas vartoti senasis žodis. Manau, jog “rinkodara” neatitinka “marketingo” termino ir šie žodžiai gali “gyventi” kartu. Be to, jeigu terminas egzistuoja daugiau negu 4 kalbose, jis gali būti registruojamas kaip tarptautinis žodis – mano žiniom, “marketing” yra ne vienos tautos kalboje.

Panašūs argumentai prieš porą metų įtikino Teisingumo ministeriją, kuomet keitėme Marketingo Specialistų Asociacijos pavadinimą į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Iš tiesų, šiai dienai turime situaciją, kai “marketingas” yra nei pakartas, nei paleistas: turime Marketingo katedras universitetuose, leidžiami marketingo vadovėliai, turime Lietuvos Marketingo Asociaciją,  tačiau “marketingo” terminas yra nevartotina svetimybė.

Tikiuosi, jog terminas “marketingas” bus pilnai paleistas gyventi.

Taipogi, suprasdama, jog marketingo specifikos naujovės greitai plinta, Lietuvos Marketingo Asociacija yra pasiruošusi bendradarbiauti su kalbos priežiūros institucijomis siūlydama lietuviškus svetimų kalbų žodžių atitikmenis, kol jie “neįsigyvena” marketingo specialistų lūpose.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys “Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

“airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog “Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus “Star1 Airlines”, nuo rugsėjo “Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir “Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai “suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie “šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį “low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo “Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, “Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu “Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? “Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.

Pirmiausia, nedidelis duomenų patikslinimas apie keleivius, besinaudojančių Vilniaus oro uostu.  Prieš savaitę skelbtuose grafikuose latviai ir estai pateko į skiltį “Kiti”, tačiau patikslinus paaiškėjo, jog jų yra gana ženklus procentas:

Vienas iš keleivių tyrimo tikslų – nustatyti, kokiu būdu į Vilniaus oro uostą atvyksta keleiviai ir kaip būtų galima pagerinti susisiekimą su Vilniaus oro uostu.

Tyrimo rezultatai parodė, jog lygiai pusė visų keleivių į Vilniaus oro uostą yra atvežami/išvežami draugų arba šeimos narių. Šis būdas yra ypač populiarus tarp lietuvių ir užsakomaisiais skrydžiais skraidančių keleivių. Tarp užsieniečių populiariausias atvykimo ir išvykimo būdas yra taksi – juo naudojasi 49% apklaustųjų, o draugai atveža 26% keleivių.

Miesto autobusu į Vilniaus oro uostą atvyksta 11% vilniečių, tuo tarpu tarp gyvenančių ne Vilniuje šis rodiklis sudaro tik 4%. Įdomu, kad miesto autobusas populiarus tarp užsakomaisiais reisais skrendančių – 14% čarteriu skrendančių naudojasi miesto autobusais, kai tuo tarpu tarp reguliariaisiais skrendančių – tik 8%.

Atvykimas į oro uostą traukiniu yra gana populiarus tarp lietuvių, kurių gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje – 7% nevilniečių atvyksta traukiniu, tuo tarpu tarp vilniečių traukiniu atvykusieji sudaro 1%.

Vilniaus oro uosto keleivių paklausus, kaip Vilniaus oro uostas galėtų pagerinti susisiekimo klausimus, tai 11% keleivių siūlo pasirūpinti pigesniu parkavimu. Šis klausimas yra ypač aktualus lietuviams – to pageidauja 16%, tuo tarpu tarp užsieniečių šis klausimas aktualus 3%. Taip pat pastebimas skirtumas, jog ne Vilniuje gyvenantiems šis klausimas aktualesnis nei ne vilniečiams.

13% vilniečių aktualu, jog visuomeninis transportas į Vilniaus oro uostą važiuotų dažniau.

Nemokamas trumpalaikis parkavimas yra aktualus 12% vilniečių, tuo tarpu mažai aktualus tarp ne vilniečių ir užsieniečių.

Užsieniečiams pats aktualiausias klausimas, iškeltas teikiant pasiūlymus susisiekimui su oro uostų gerinti yra galimybė taksi atsiskaityti kreditine kortele. Tai siūlo 9% keliaujančių užsieniečių ir tai jiems yra pati svarbiausia problema: tai aktualiau nei pigesnis parkavimas, nemokamas trumpalaikis parkavimas ar dažniau kursuojantis viešasis transportas.

Vilniaus oro uoste svarbiausios parkavimo problemos pamažu yra sprendžiamos – neseniai atidaryta Vilniaus oro uosto administruojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė, kuriame suteikiama galimybė iki 15 min. stovėti nemokamai ir ilgesnis stovėjimas yra pigesnis nei aplinkinėse aikštelėse, taip pat vyksta konkursas taksi paslaugoms Vilniaus oro uoste teikti.

Atsižvelgdamas į apklausos rezultatus, LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus pabrėžia, kad iniciatyva sukurti gerą prekės ženklą yra sveikintina, tačiau tai reikėjo daryti įvertinus daugelį aspektų – kur jis bus naudojamas, ar tikrai jis atspindi tai, ką turime geriausio ir ar tinkamai reprezentuos mūsų šalį. S. Bartkaus nuomone, Lietuvos įvaizdis svarbus visai visuomenei, todėl natūralu, kad ir kiekvienas apklausos dalyvis turėjo labai asmenišką santykį su šia tema. “Gal todėl mūsų nariai jautė poreikį ne tik atsakyti į apklausos klausimus, bet ir susijungti į įdomią ir plačią diskusiją internete”, – sako jis.

Komunikacijos specialistas Marius Jovaiša neseniai pasiūlė savo sukurtą naują prekės ženklą – Lietuvos kontūrus primenantį širdies formos gintarą su įspaustu Vyčiu. Šis ženklas nepatinka 48 proc. LiMA apklausos dalyvių, 42 proc. jį vertina teigiamai. Apklausa rodo, jog didžiajai daliai marketingo specialistų naujasis prekės ženklas asocijuojasi su šalies kultūriniu paveldu ir gerai atspinti tautos vertybes (56 proc.), kitiems – su karinga Lietuva, kompanijos GSK logotipu ar net saldainiu-ledinuku.

Vertindami M. Jovaišos pasiūlytą naują šalies įvaizdžio koncepciją – “Lietuva – Baltijos širdis”, 46 proc. apklaustų LiMA narių mano, jog ji yra tinkamesnė pristatyti Lietuvą, nei “Lietuva – drąsi šalis” (11 proc.). Tuo pat metu 43 proc. tikina, kad reikia ieškoti kito šūkio. Marketingo specialistai siūlo atkreipti užsieniečių dėmesį į Lietuvos gamtą, ilgaamžes tradicijas, svetingumą, novatoriškumą ir darbštumą. LiMA apklausos dalyvių teigimu, prieš kuriant šalies įvaizdžio koncepciją, būtina konkrečiais skaičiavimais pagrįsti norimus prioritetus – ar tikrai didžiausią dėmesį kreipti į atvykstamąjį turizmą, o gal – į ekologišką žemės ūkį ar kt.

LiMA valdybos narys Rytis Buračas palaiko M. Jovaišos iniciatyvą ir mano, jog naujasis Lietuvos prekės ženklas pakankamai atspindi mūsų šalies savitumą, yra lengvai įsimenamas ir konceptualus. “Kai kūrybingi profesionalai pateikia sprendimus be valdžios įsikišimo, dirbama be rėmų, tuomet ir pasiekiami geriausi rezultatai. Turime galvoti ne tik apie tai, ar ženklas gražiai atrodo, bet ir kokius šalies bei tautos privalumus akcentuoti būtų naudingiausia, kad į Lietuvą pritrauktume ne tik turistų, bet ir investicijų, pagerintume savo įvaizdį pasaulyje”, – įsitikinęs R. Buračas.

S. Bartkaus teigimu, apklausa parodė, kad specialistams ne vis tiek, kad Lietuvos įvaizdžiui stiprinti jau išleista 43 mln. litų, o rezultatas kol kas nepasiektas. LiMA valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pernai sukurtą ir patvirtintą šalies įvaizdžio koncepciją “Lietuva – drąsi šalis” bei šalį pristatantį ženklą (Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės, sudarančios anglišką žodį “Lithuania”) net ir oficialios institucijos naudoja kukliai.

Lietuvos marketingo asociacijos narių apklausoje dalyvavo 87 respondentai, iš kurių 57 proc. sudarė moterys, 43 proc. – vyrai. Tarp apklaustųjų – įmonių vadovai, rinkodaros specialistai, konsultantai, žiniasklaidos planuotojai bei viešųjų ryšių specialistai.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje ar ja besidominčius. LiMA priklauso daugiau nei 200 įvairiausių verslo sričių marketingo specialistų.

Atgarsiai:

DELFI: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

lrytas.lt: Rinkodaros specialistai M.Jovaišos pasiūlytą Lietuvos prekės ženklą vertina palankiau nei oficialųjį

Alfa.lt: Rinkodaros specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

“Verslo žinios”: Įvaizdžio idėjų badas

Balsas.lt: Specialistai įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai (iš – VTV.lt)

Respublika.lt: M.Jovaišos pasiūlytas Lietuvos prekės ženklas vertinamas palankiau nei oficialusis

Kauno.diena.lt: Lietuvos įvaizdžio idėjas specialistai vertina skeptiškai

VersloSavaite.lt: Apklausa: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Marketnews.lt: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Zebra.lt: Specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

“Sūduvos gidas”: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Seku e-knygų vystymąsi. Man šis produktas labai patinka. Besikaupiančioms knygoms yra sunku rasti namuose vietos. Kadangi knygas daugiausia skaitau keliaudamas, tai e-knygas daug paprasčiau vežiotis. E-knygos yra pigesnės už popierines, todėl nuoskauda nusipirkus blogą knygą yra mažesnė. Ir apskritai – iš principo nekenčiu popieriaus kaip materijos.

Tačiau užsienio pavarduotuvėse vis pavartau skirtingus e-knygų aparatus  ir juos padedu atgal – nesiryžtu pereiti į e-knygų pasaulį. Kodėl?

1. Lietuviško turinio nėra, o angliškas turinys lietuviams yra sunkiai prieinamas. “Barnes and noble” turi kompiuteriams ir “iPhone” skirtas skaitykles, tačiau lietuviams turinio pirkti negalima – matyt, nebus galima pirkti ir “nook” turinio. “Amazon Kindle” turinys lietuviams yra prieinamas, todėl šito aparato pirkimas, turbūt būtų tikslingiausias. Tačiau pats aparatas tai man nepatinka (kam ta klaviatūra?). Nelegalaus turinio aš nenoriu, o be to, net jeigu sugebėčiau spjauti į daroma nusikaltimą, tai “piratinį” turinį nėra paprasta rasti ir įsikelti. Tinklaraštis “Eknygos” pateikė neblogą sąrašą šaltinių, kur jų galima ieškoti, tačiau baido pats dalykas, jog lietuviams “jų reikia ieškoti” – norisi visko greitai, patogiai, visko vienoje vietoje.

O jeigu dar būtų galimybė kas rytą į e-knygų aparatą gauti naują laikraštį …

2. Brangu. skaitykle.lt siūlomi gaminiai kainuoja 800 litų ir daugiau, “Amazon Kindle” kainuoja virš 600 litų. Jeigu darom prielaidą, jog e-knygos dvigubai pigesnės negu tradicinės knygos, o mano vidutinė perkamos knygos kaina yra 50 litų, tai realiai mano investicija “atsipirks” ne greičiau negu per pusantrų metų. Gal tai ir yra “protingas” laikotarpis, tačiau – žr. 3 punktą.

3. Esu tikras, jog elektroninių knygų skaitytuvai greitai taps daug geresni (dėl augančio populiarumo daugiau kompanijų imsis investuoti į inovacijas) bei turėtų sparčiai pigti (dėl masto ekonomijos). Pamatyti, jog daiktas, už kurį mokėjai 800 litų, po pusmečio kainuoja dvigubai pigiau nėra malonu – nors tai galima pavadinti buvimo inovatoriumi kaina. Dar sunkiau bus atsisakyti greitai morališkai pasenusio daikto ir vėl pirkti naują.

Lietuviško turinio nėra ir nemanau, jog per porą metų jo atsiras. Nekalbu apie eksperimentus ir atskirus leidimus, tačiau kalbu, jog bus normalus elektroninių knygų pasirinkimas ir bent trečdalis Lietuvoje išleidžiamų knygų bus išleidžiama ir elektroniniu pavidalu.

E-knygų ateitimi tikiu. Lietuvoje e-knygos, manau, bus mažiau populiarios nei Vakaruose, dėl visuomeninio transporto nepopuliarumo daugiau uždirbančiųjų tarpe. Kai daugiau nei pusė į darbą keliauja už vairo, o kelionė trunka trumpai, tai iškrenta epizodas, kurį keliaujantys visuomeniniu transportu turi skaitymui. Kiek knygų ir laikraščių perskaitoma Londono traukiniuose ar Paryžiaus metro? Skaitymui prieš miegą e-knygos neturi tiek privalumų kiek skaitymui kelionėse.

E-knygų populiarėjimui didelę įtaką turės pasiūlos buvimas. “Amazon” trečdalį pardavimų sudaro e-knygos. Tačiau jie to pasiekė per sukurtą patogumą, didžiulį asortimentą, dideles investicijas į savo vardo aparatą ir didžiules marketingines pastangas. Labai sveikintinos skaitykle.lt pastangos, tačiau manau, jog esminė “Kindle” sėkmės priežasčių – technika ir turinys turi eiti kartu. Tuo keliu eina “Barnes&Nobles”, tuo tarpu visai neblogas “Sony Reader” gaminys nesulaukia tokio populiarumo, nors “skaito” bet kokį turinį. “iPhone” ir “Kindle” įrodė, jog masiniam vartotojui nerūpi sistemos uždarumas, jeigu jis gali patogiai ja naudotis.

Taip pat, niekada nesu tikras, jog sugebu žinoti, ko man reikia, tačiau galvoju, jog galbūt pasirodys telefonų ir e-knygų hibridas. Šiai dienai man atrodo, jog “iPhone” su pusantro karto didesniu ekranu ir dvigubai talpesne baterija būtų tobulas įrenginys. O jeigu dar “iTunes” principu veikiantis knygų pirkimas … Tačiau, net jeigu toks produktas ir pasirodytų, tai Lietuvos rinkai jis, deja, prieinamas po kokio penkmečio.

Praėjusiais metais aviakompanijos buvo tarp didžiausių, besireklamuojančių internete. 2008 m. suvestinėje “flyLAL” užėmė garbingą 5-ąją, “airBaltic” užėmė 9-ąją vietą. Natūralu – internetas aviacijos bendrovėms yra pagrindinis pardavimo kanalas.

Kas pakito? O pakito šioje vietoje labai daug. Čia yra aviacijos verslo atstovų išlaidų reklamai internete suvestinė.

“flyLAL” pernai per pirmąjį pusmetį išleido 1 mln. litų, o šiemet jų nebeliko rinkoje ir nebeliko internete. Buvusi pagrindinė konkurentė “airBaltic” reklamai internete išlaidas sumažino beveik 10 kartų!

Internete nebsireklamuoja ir buvusios “flyLAL”, dabar “Avia Solutions Group”, įmonei “BPC Travel” priklausantis bilietų pardavimo portalas skrisk.lt, pernai pavasarį rengęs didžiulę portalo įvedimo kompaniją.

Išlaidas padidino prekybos aviabilietais lyderis Greitai.lt. Pasikartosiu, bet manau, jog daro teisingai – internetinėms aviabilietų paieškos sistemoms dabar yra laikas išsikovoti vietą po saule.

Pažiūrėkite į bendrą suvestinę – iš aviacijos verslo susitraukimo interneto reklama neteko beveik 2 mln. litų. Arba pusė tos sumos, kuria sumažėjo išlaidos reklamai internete!

Suvestinėje atsirado  nedidelio žaidėjo Judek.lt išlaidos, kurios padidino šių metų išlaidas, tačiau ši kompanija išleido visus gross’inius pinigus viename kanale, todėl nėra garantijos, jog sumokėta “tikrais pinigais”.

Stabilias investicijas į interneto reklamą išlaikė aviakompanija “Austrian” – keista, jog kitos kompanijos, kurios iš Vilniaus vežasi keleivius neskiria pingų reklamai internete. Juk dabar vyksta nemaža konkurencija tarp Prahos, Vienos, Frankfurto, Varšuvos, Helsinkio, Kopenhagos.

Taigi, didelę įtaką interneto reklamos pyragui padarė ne baisusis žodis “krizė”, tačiau pokyčiai viename iš verslų, kuriam interneto reklama buvo labai svarbi (na ok ok, dalį pokyčių aviacijoje irgi galima  nurašyti “krizei”). Jeigu ne tai – interneto pyrago susitraukimas tikrai nebūtų toks stiprus.