Simonas Bartkus | Blog

Kaip ir prognozavau žiemą, interneto reklamos išlaidas krizė palietė labiau nei reklamą televizijoje ar lauko reklamą. TNS skelbia, jog pirmąjį šių metų pusmetį interneto reklamos pyragas susitraukė 17,7%. Kalbant apvaliais skaičiais, tai pernai reklamai internete buvo išleista apie 26 mln. litų “gross’inės” valiutos, o šiemet apie 22 mln. Realus susitraukimas gali būti dar didesnis, nes, nuolaidos internete irgi didėjo – galbūt ne tokiu tempu kaip televizijoje ar spaudoje, bet visgi.

Praėjusiais metais aviakompanijos buvo tarp didžiausių, besireklamuojančių internete. 2008 m. suvestinėje “flyLAL” užėmė garbingą 5-ąją, “airBaltic” užėmė 9-ąją vietą. Natūralu – internetas aviacijos bendrovėms yra pagrindinis pardavimo kanalas.

Kas pakito? O pakito šioje vietoje labai daug. Čia yra aviacijos verslo atstovų išlaidų reklamai internete suvestinė.

“flyLAL” pernai per pirmąjį pusmetį išleido 1 mln. litų, o šiemet jų nebeliko rinkoje ir nebeliko internete. Buvusi pagrindinė konkurentė “airBaltic” reklamai internete išlaidas sumažino beveik 10 kartų!

Internete nebsireklamuoja ir buvusios “flyLAL”, dabar “Avia Solutions Group”, įmonei “BPC Travel” priklausantis bilietų pardavimo portalas skrisk.lt, pernai pavasarį rengęs didžiulę portalo įvedimo kompaniją.

Išlaidas padidino prekybos aviabilietais lyderis Greitai.lt. Pasikartosiu, bet manau, jog daro teisingai – internetinėms aviabilietų paieškos sistemoms dabar yra laikas išsikovoti vietą po saule.

Pažiūrėkite į bendrą suvestinę – iš aviacijos verslo susitraukimo interneto reklama neteko beveik 2 mln. litų. Arba pusė tos sumos, kuria sumažėjo išlaidos reklamai internete!

Suvestinėje atsirado  nedidelio žaidėjo Judek.lt išlaidos, kurios padidino šių metų išlaidas, tačiau ši kompanija išleido visus gross’inius pinigus viename kanale, todėl nėra garantijos, jog sumokėta “tikrais pinigais”.

Stabilias investicijas į interneto reklamą išlaikė aviakompanija “Austrian” – keista, jog kitos kompanijos, kurios iš Vilniaus vežasi keleivius neskiria pingų reklamai internete. Juk dabar vyksta nemaža konkurencija tarp Prahos, Vienos, Frankfurto, Varšuvos, Helsinkio, Kopenhagos.

Taigi, didelę įtaką interneto reklamos pyragui padarė ne baisusis žodis “krizė”, tačiau pokyčiai viename iš verslų, kuriam interneto reklama buvo labai svarbi (na ok ok, dalį pokyčių aviacijoje irgi galima  nurašyti “krizei”). Jeigu ne tai – interneto pyrago susitraukimas tikrai nebūtų toks stiprus.

Jeigu skaitote šį tinklaraštį neatsitiktinai, tai esu tikras, jog esate girdėję apie Lietuvos Marketingo Asociaciją. Tai penkerius metus gyvuojanti didžiausia ir vienintelė marketingo specialistus vienijanti organizacija Lietuvoje, kuri iki 2008 m. vadinosi Marketingo Specialistų Asociacija.

Artūras Olšauskas “Media House” tinklaraštyje klausė “ar priklausote LiMA?”, o aš norėčiau mano tinklaraštį skaitančius marketingistus pakviesti tapti Lietuvos Marketingo Asociacijos nariais.

Kas yra LiMA?

Lietuvos Marketingo Asociacija yra marketingistus vienijanti organizacija, kuri siekia sukurti erdvę, kurioje nariai gali kartu tenkinti socialinius ir profesinius poreikius. LiMA duoda galimybę būti Lietuvos marketingo bendruomenės nariu ir tiesiog tobulėti.

Ką LiMA gali duoti tau?

Pagrindinė LiMA teikiama nauda susideda iš trijų žodžių: “Žmonės. Žinios. Patirtys”.

Žmonės. Šiai dienai yra 164 nariai ir 409 sekėjai “Facebook” tinkle – tiek prasiplečia jūsų pažinčių ratas. Įvairių įmonių marketingo vadovai ir specialistai, reklamos agentūrų vadovai ir darbuotojai, viešųjų ryšių specialistai ir t.t. – jūsų reikalas, kaip šias pažintis išnaudosite. O pažintys yra galinga jėga ar ne? O kur dar buvimas didžiausios marketingo bendruomenės nariu? Gyvos ir elektroninės diskusijos, dalijimasis profesinėmis žiniomis ir tiesiog socializavimasis su Lietuvos marketingo specialistais.

Žinios. Nuo pat LiMA įkūrimo vienas pagrindinių organizacijos tikslų – nuolat kurti ir platinti profesinį turinį, kokio Lietuvoje labai trūksta. Kaip tai vyksta? Kartą per mėnesį ar dažniau vyksta vakariniai seminarai, kuriuos veda savo srities profesionalai, inicijuojami workshop’ai, per kuriuos analizuojami įvairūs atvejai, teikiama pagalba marketingo kolegoms padaryti sprendimus bei daromos įžvalgos, žiniomis taip pat dalijamasi per uždarą LiMA narių elektroninę konferenciją, LiMA puslapyje “Facebook’e”, per elektroninį savaitinį naujienlaiškį ir t.t.

Patirtys. Virš pusantro šimto narių su skirtinga patirtimi skirtinguose versluose – bendraudami su jais, neišvengiamai įgysite naujų žinių, gyvos patirties “kas veikia, o kas neveikia”, tiesiog pagausite rinkos pulsavimą. Patirties dalijimuisi labai gerai padeda neformalus bendravimas – periodinės LiMA narių savaitgalinės išvykos (panaršykite po “Facebook’ą” nuotraukų), įvairūs renginiai (sezono atidarymas, diskusijos ir kt.), pasėdėjimas su alaus bokalu po darbo ar seminaro ar tiesiog pietūs su bendraminčiais LiMA nariais.

Kas konkrečiai vyksta?

Vyksta nemažai ir nuolat, todėl konkrečiai – apie artimiausius planus.

Artimiausias planuojamas LiMA seminaras/diskusija – rugpjūčio 25 dieną, tema apie praktinę ženklodarą arba liaudiškai “branding’ą”. Pranešėjai: Mindaugas Lapinskas, tema – “Lietuvos ženklodaros dilemos” ir Giedrė Pukienė, tema -  “Olialia” prekės ženklas – kas ir kaip?”

Rugsėjo antrą savaitę planuojame minėti Lietuvos Marketingo Asociacijos penkmetį, o kartu atidaryti naują “marketingo sezoną”.

Kaip tapti LiMA nariu?

Reikalavimas vienas iš dviejų: darbinė patirtis marketinge arba išsilavinimas marketingo srityje.

Narystė Lietuvos Marketingo Asociacijoje kainuoja 100 litų metams, vienkartinis stojamasis mokestis – 100 litų. Metinis mokestis skaičiuojamas ketvirčiais, todėl jei tapsite LiMA nariu dabar, jums reikės mokėtu už III ir IV 2009 m. ketvirčius: bendra suma 150 litų (100 LTL stojamasis ir 50 LTL metinis už einamuosius metus).

Jeigu norite tapti LiMA nariu – užpildykite šią anketą ir sulaukite patvirtinimo.

Jeigu abejojate nauda ar savo noru būti didžiausios marketingo bendruomenės Lietuvoje nariu – kviečiu tapt LiMA puslapio “Facebook” tinkle fanu ir sekti LiMA pulsą.

Kuomet daugiau rašydavau apie lietuviškų televizijų gyvavimą, ne kartą atkreipdavau dėmesį į tai, jog du didieji televizijos kanalai konkuruoja pagal principą “taikyk į tą pačią auditoriją ir neleisk varžovui įgyti persvaros”. T.y., TV3, matydama, jog LNK paleidžia kriminalinę laidą su Krivicku, pagal šią logiką turi tuo pat metu paleisti kriminalinę laidą su kokiu G.Jaunium – tai jai “apsimoka”, nes perplėšiama auditorija pusiau neleis varžovei atsiplėšti. Rodydamas tuo laiku laidą kitokia tema (pvz. muzikinę ar žinias), tu rizikuoji tapti nišine mažuma reitinguose.

“uagadugu” jau anksčiau pastebėjo vakar šeštadienio vakarą įvykusį absurdo spektaklį, kuomet ir TV3, ir LNK tuo pat metu rodė “Auksinių svogūnų” kartojimus.

Lygiai tas pats vyksta turizmo sektoriuje – atostogų kelionių organizavime. Vasarą didžioji dalis atostogautojų nori į Turkiją. Dauguma jų nori skristi anksti ryte, kad dar tą pačią dieną “pasipliažinti”, o be to 7 dienas atostogaujantys nori išskristi savaitgalį, o 10 dienų atostogaujantys – būtinai antradienį. Finale, gaunasi situacijos, kuomet visų trijų kelionių organizatorių užsakyti lėktuvai tą pačią valandą skrenda į Antaliją.

Tai, be abejo, dar labiau sumažina galimybes kelionių organizatoriams konkuruoti kitais aspektais, išskyrus kaina. Visi veža į tuos pačius kurortus, tarpusavyje nesiskiriančius viešbučius ir net skrenda tuo pačiu laiku.

Kelionių organizatorių logika aiški ir suprantama – taikome į didžiausią segmentą ir į populiariausius poreikius. Organizatoriai brenda į aršios konkurencijos liūną, tačiau neleidžia atsiplėšti konkurentui ir visada gauna užtikrintą savo pyrago dalį.

Tačiau televizijų konkuravime yra šalutinis efektas, kuris jau yra matomas. TV3 ir LNK dažnai keičiasi “lyderės” pozicijomis. Tačiau, kaip jau ir pastebėjo “uagadugu”, abiejų televizijų bendras reitingas visą laiką mažėja. Prieš 4-5 metus abi televizijos sutraukdavo 60% auditorijos, prieš porą metų surinkdavo 50%, o naujajame sezone paims greičiausiai jau tik 40%. Be abejo, tam įtakos turi ir augantys mažieji bei augantis kanalų skaičiaus prieinamumas, tačiau nemažiau “kaltos” dėl šios situacijos yra ir didžiosios televizijos, kurios žiūri į tą dieną didžiausią “poreikį” ir jį dalinas pusiau.

Atostogų kelionių organizavime – tas pats. Įvairovės nebuvimas eliminuoja augančią atostogautojų dalį, kurie priversti atostogas organizuoti patys arba ieškoti organizavimo paslaugų Varšuvoje, Miunchene, Berlyne ar net Londone. Ir jie ieško. Pamažu jiems į pagalbą ateina ir Lietuvos kelionių agentūros, kurios vis labiau imasi parduoti ir užsienio organizatorių keliones.

Vasarą visi kelionių organizatoriai vežė į Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir Tunisą. Žiemą visi veš tik į Egiptą ir Kanarus. Pasirinkimo nedaug.

Poreikis įvairesnėms poilsinėms kelionėms didės. Jis auga lėtai, todėl šiandien organizuoti keliones tiesiog neapsimoka. Tačiau didieji organizatoriai, imdamiesi įvairovę didinančių projektų atliktų ir ilgalaikę misiją – nepripratintų keliautojų ieškoti tokių pasiūlymų svetur. Kaip ir televizijų atveju, koncentruojantis į konkurenciją rinkos viduje, daromi veiksmai, kurie prisideda prie rinkos mažinimo.

Aišku, į labai ilgą laikotarpį orientuoti pusiau “socialiniai” veiksmai ekonominės krizės metu mažai kaip rūpi. Ir tai yra visiškai suprantama.

Prieš valandą Vilniaus oro uoste nusileido “FlyGlobespan” lėktuvas iš Londono “Boeing 767-300″, kuriame turėtų būti virš 300 vietų.

Kas jame sėdi? Ogi “Fullham” komandos sirgaliai, kurie atskirido į savo komandos rungtynes su Vilniaus “Vėtra”.

“Vėtros” klubo atstovai sako, jog britai paprašė 500 bilietų, dar, neabejotinai, dalis britų pirks bilietus savarankiškai.

O šiandien aviakompanija “Star1″ vėlų vakarą daro reisą Londonas-Vilnius, kuris galėtų būti pilnai užpildytas “Fullham” fanais (kas gi tas 148 vietos lėktuve?).

Tačiau, tame reise “Fullham’o” fanų turbūt bus vienetai. Nes – “Star1″ bilietus parduoda tik per savo interneto tinklapį, kuris … Didžiojoje Britanijoje išleistų kreditinių kortelių tiesiog nepriima. Apie šią “smulkmeną” net vyksta diskusijos “Fullham” tinklalapyje, o dėl tokios “smulkmenos” gerbėjai renkasi brangesnį skrydį su “Lufthansa”. Jei neklystu, “Star1″ mokėjimai vyksta per mokejimai.lt sistemą.

Čia pavyzdys, jog elementarios smulkmenos yra labai svarbios jūsų verslui. “Star1″ gali paskaityti populiarią knygą beveik tokiu pavadinimu.

O “Aer Lingus”, žinodami šį faktą, gali rugsėjui Londonas-Vilnius-Londonas “roundtrip’o” kainas laikyti daug aukštesnes nei Vilnius-Londonas-Vilnius – nes vistiek tarp britų realios konkrencijos maršrute nėra.

Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.

Teigiamai atsakius į klausimą “būti ar nebūti” ir pasiryžus “Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!” ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?

a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto “know-how“, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.

b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.

c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos “Google AdWords” planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai “Facebook’e” nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o “Facebook’as”, kaip ir “Google” komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į “kur sakyti”, o ne į “ką sakyti ir kaip sakyti”.

d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas “numeris vienas” – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos “Facebook’e”, “Twitter’yje”, “YouTube”, “Flickr” ir “frype.lt” gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į “Facebook’ą”? Klausimas “numeris du” – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?

e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.

f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių “Facebook’e” puslapių ar “YouTube” profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale “viralą” (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).

Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.

Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.

Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik “mados” reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas.  Asmeniškai tikiu “Facebook” galia, tačiau tą patį “Facebook” valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.

Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.

To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir “lygio išlaikymo” klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta “Twitter” herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir “Facebook” profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.

Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.

Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …

Mano tinklaraštyje yra trys populiariausios įrašų kategorijos – lėktuvai, marketingas ir internetas, tačiau šis įrašas bus turbūt pirmas, priklausantis visoms trims kategorijoms.

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos Marketingo Asociacijos seminare-diskusijoje kartu su Dainiumi Blynu ir Artūru Olšausku kalbėjome apie socialinės medijos išnaudojimą rinkodarai. Vienas iš mano minėtų pavyzdžių – Latvijos oro bendrovė “airBaltic” gana narsiai ir dosniai komunikuojanti “Twitter” kanale ir “Facebook’e” (tiksliau, jų pavyzdys įdomus tuo, jog jiems pavėlavus “facebook’e” teko “atsikovoti” savo puslapį iš anksčiau “airBaltic” puslapį jau sukūrusių nežinomų asmenų).

“airBaltic” yra sugalvojosi keletą tikrai neblogų atrakcijų socialinių tinklų dalyviams – dalyvauja bendrose akcijose, aktyviai atsakinėja į kiekvieną klausimą ar pastabą pasakytą tinkluose, dovanojo nemokamus bilietus atspėjusiems jų naujas skrydžių kryptis, publikavo nuotraukas apie Lietuvos prezidento paskutinį skrydį jų lėktuvu, šimtajam “Twitter” sekėjui dovanojo rankšluostį ir t.t.

Praėjusį penktadienį “airBaltic” paskelbė dar vieną įdomią akciją socialiniuose tinkluose ir vos nepatyrė didelės nesėkmės.

Savo interneto tinklalapyje, “twitter’yje” ir “facebook’e” jie anonsavo žaidimą Tartu gyvenojams. Tartu gyventojai buvo kviečiami penktadienio vakarą stebėti “airBaltic” pirmojo lėktuvo atvykimą iš Rygos penktadienio vakare arba pirmąjį išvykimą iš Tartu šeštadienį ryte, įkelti nuotraukas į “facebook” puslapį ir laimėti nemokamą bilietą “airBaltic” skrydžiui iš Tartu per Rygą į vieną iš Europos miestų.

Įdomi atrakcija!

Tačiau ji patyrė vos neskėmės, nes nedaug trūko, jog nė vienas Tartu gyventojas nebūtų sudalyvavęs konkurse. Likus tik kelioms valandoms iki konkurso pabaigos (2009.07.06 23:59) pora dalyvių atsiuntė po kelias nuotraukas.

Moralas – darydami ką nors socialiniuose tinkluose, įvertinkite, ar jie pakankamai dideli, jog rastumėte tarp jų tų, kuriems jūsų atrakcija įdomi. Kitu atveju – skambiai apsijuoksite.

Kas sužlugdys “Perrier” ir “Vittel”?

Krizė! Atsakytų eilinis vartotojas, perkantis 5 litrų “Žalios Girios” pakuotę ir žvilgtelėdamas į viršutinę lentyną su klausimu: “Kas gali pirkti vandenį po 5 litus už litrą?”.

Ne. Iš “Vittel” pirkėjų tarpo krizė atsijojo tuos, kurie leido sau pirkti “Vittel” vandenį “dėl mados”, tačiau lojalių prekės ženklui vartotojų segmentą krizė tiek nepalietė, kad jie taupytų vartojimo prekems.

Kažin, ar prieš 20 metų, “Nestle”, darydama “Vittel” vandens SWOT analizę įrašė prie grėsmių ekologinių problemų komunikacijos suklestėjimą?

O šiandien ši grėsmė didžiulė. Ir ne todėl, jog dėl ekologijos pamišusios organizacijos pasiektų, jog vandens transportavimas buteliuose būtų uždraustas dėl neadekvataus resursų švaistymo. Tiesiog darosi taip, jog “Vittel” buteliuką laikyti rankose – gėda. “Vittel” ir “Perrier” geria aukštuomenė, o jai negali nerūpėti ekologijos problemos ar ne? Tiems, kuriems rūpi, jie geria vandenį iš čiaupo.

Ką gali pasiūlyti “Nestle” “Vittel” prekės ženklo fanams? Gal daugkartinį stiklinį buteliuką į kurį gali prisileisti vandens iš čiaupo? …

Prieš dvejus metus “Dienos duona” rašė apie pasenusius lietuviškus prekės ženklus. Į keistinų sąrašą pakliuvo ir “Lelija”.

60 metų kompanija, 34 parduotuvės, 2000 darbuotojų ….

Ir tiek nedaug trūksta.

Tik susikurti istoriją, pasikeisti logotipą, neberengti vitrinoje Gedimino prospekte manekenų per dideliais rūbais ir atlikti dar kelias per mėnesį sutvarkomas smulkmenas …

Tačiau pirmiausia reikėtų pakeisti mąstymą.

Ir geriau nedaryti nieko, negu kurti tokius maketus, kuriais tik sustiprinamas tarybinis įvaizdis. “Patraukli pasiūla”. Ir pirkėjų šešėliai. Tiskliau vienas “reverse’intas” šešėlis …

P.S. Tačiau “Lelija” vis dar gyvuoja, o Jean Paul Gaulties, Chloe, Alexander McQueen, Gyvenchy ir Yves Saint Laurent “Vilniaus vartuose” liepos gale užsidaro.

Praėjusį savaitgalį eiliniame Lietuvos Marketingo Asociacijos suvažiavime suformavome naują LiMA valdybą, į kurią išrinkti 7 iš 140 LiMA narių. 2 nariai (tame tarp aš) dirbome ir ankstesniojoje LiMA valdyboje, penki asmenys valdybos nariais tapo pirmą kartą.

Kandidatų idėjų ir planų pristatymuose nebuvo žodžių “kovoti”, “keisti” ar “griauti”. Požymis, jog ankstesnioji asociacijos valdyba dirbo neblogai į pasuko organizaciją teisinga kryptimi.

Ačiū visiems kolegoms 1,5 metų dirbusioje ankstensiojoje valdyboje – Sauliui Kazlauskui, Elenai Šilovaitei, Jonui Jankūnui, Juliui Nevierai, Sauliui Majauskui. O su naująja komanda, tikiu, toliau sėkmingai dirbsim.

Birželio 6 d. įvairių sričių marketingo specialistus vienijančios Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) visuotiniame narių suvažiavime išrinkta nauja organizacijos valdyba.

Iš 10 kandidatų į 7 vietų LiMA valdybą išrinkti: UAB “Fauga” marketingo projektų vadovė Estelita Buzienė,  UAB “Tele 2″ prekinio ženklo vadovė Greta Morkevičiūtė,  AB Rytų skirstomieji tinklai rinkodaros vadybininkė Liana Jagniatinskytė, AB “Dvarčionių keramika” marketingo tarnybos vadovas Rytis Buračas, UAB “Lietuva Statoil” marketingo vadovas Simonas Bartkus, LR Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų vyr. specialistė Vilma Mociūnaitė bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Vytautas Gailevičius.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininku išrinktas Simonas Bartkus, jis pakeis pusantrų metų LiMA vadovavusį Saulių Kazlauską. S.Bartkus asociacijos valdyboje dirba nuo 2007 m. pabaigos.

Vytautas Gailevičius paskirtas asociacijos direktoriumi.

Nuo 2004-ųjų veikianti Lietuvos marketingo asociacija vienija per 140 šalies marketingo specialistų iš įvairių verslo sričių. LiMA tikslas – skatinti marketingo ir su ja susijusiose srityse dirbančių specialistų tobulėjimą, atstovauti marketingo specialistų interesus, kurti ir propaguoti profesinio elgesio standartus.

P.S. Lietuvos marketingo asociacijai ieškome asistento, poros valandų darbo dienai. Jeigu žinote iniciatyvų, atsakingą, kruopštų, besidomintį marketingu ir, pageidautina, galintį dirbti namie – brūkštelkite, suteiksim daugiau informacijos.

Tai tik maža smulkmena, bet verta dėmesio:

Lygiai prieš metus rašiau apie tai, jog paprastas priminimas el. paštu ar SMS padidintų pardavimus ženkliai.

Smagu stebėti tobulėjimą.

Po krizės visi būsim efektyvesni, tikslesni ir greitesni.