Archive for the 'prosumer' Category


Dėl HDTV transliacijos kreipkitės į savo televizijos paslaugų tiekėją …

Grubiai aiškinant, tam, kad jūsų namuose būtų galima žiūrėti raiškiosios televizijos (HDTV) transliacijas reikia, jog „raiškioji“ būtų visa grandinė:

HDTV kanalas -> HDTV transliuotojas -> HDTV televizorius

Pabrėžiu, jog svarbūs ne tik trys grandinėje esantys taškai, bet ir jungtys tarp jų. Kitu atveju HDTV kelionė į jūsų akis gali imti ir nutrūkti.

Taigi, analizuojame pačią grandinę.

HDTV televizorių jūs galite įsigyti – modelių gausybė – nuo „HD Ready“, kurie dažniausiai nutyli, kokius formatus palaiko, iki tikrų „Full HD“, palaikančių 1080p transliaciją (asmeniškai šitoje vietoje į grandinę įstačiau plazminį „Panasonic“ televizorių TH-42PY85 – puikus aparatas, rekomenduoju visiems). Kainos taip pat varijuoja „nuo… iki…“ – įvertinkite atstumą iš kurio žiūrėsite, asmeninius poreikius, kišenės gylį ir kt.

Prieinamų (ir, svarbiausia, žiūrimų) raiškiosios televizijos kanalų Lietuvoje jau yra. LRT Eurovizijai atidarė ir gražią tradiciją pratęsė transliuodama specialiu kanalu „LRT HD“ ir Europos futbolo čempionatą – reikia tikėtis, Pekino olimpinės žaidynės taip pat bus rodomos šiuo kanalu. Didžiausias Europoje sporto kanalas „Eurosport“ atidarė specialų kanalą „Eurosport HD“, kuriuo transliuoja savo įprastinę programą raiškiuoju būdu. Europoje šiomis dienomis vyksta savotiškas HD kanalų starto sprogimas – manau iki vasaros pabaigos turėsime visą krūvą populiarių TV kanalų, kurie vykdys HD transliacijas.

Ir trečias „raiškiosios grandinės“ taškas – HDTV transliuotojas. Čia situacija yra bene liūdniausia. Liūdna yra asmeniškai ir man, kadangi esu „Gala“ interaktyviosios TV vartotojas, kuri HDTV transliacijų nevykdo. „Gala“ toli gražu nėra vienintelė – HDTV vis dar nerodo didžiausias skaitmeninės TV transliuotojas „Viasat“, nerodo ir dauguma didžiųjų kabelinės televizijos operatorių.

Iš transliuotojų, kurie vykdo HDTV transliacijas galima paminėti naują „Gala“ ir „Viasat“ konkurentą „Kava.lt“ – šie transliuoja mano minėtus „LRT HD“ ir „Eurosport HD“. Kabelinės skaitmeninės TV operatoriai dažnai jeigu ir vykdo HD transliacijas, tai apsiriboja menkaverčio turinio demonstraciniais kanalais.

Lygiai prieš mėnesį savo vieną BLOGo įrašą pavadinau taip – „Televizijos transliuotojai laukia turinio ir paklausos raiškiajai TV“. Šiandien galima pasakyti, jog turinio jau yra, dėl to pasiteisinamas šiuo argumentu jau nebeveikia.

Kanalą „LRT HD“ galima priiminėti ir anžeminiu būdu su paprasta lauko ar kambarine antena. Bet tam irgi yra rimtas trukdis – apdoroti HDTV kanalą reikalingas DVB-T priedėlis, kuris šiai dienai kainuoja labai brangiai – 600-800 litų. Dėl kelių sporto varžybų transliacijų pirkti jį gali tik tikri fanatikai. Beje, skaitmeninės kabelinės TV abonentai, norėdami žiūrėti kabelinių TV operatorių siūlomus HD kanalus taip pat turi įsigyti tam skirtus priedėlius – kabelinės TV operatoriai jų nesubsidijuoja – tas liečia „Balticum“ ar „Vinitos“ klientus.

Tiesa, „TEO LT“ rašo, jog savotišką išeitis yra. „Gala“ Interaktyviosios TV vartotojams suteikiamas priedėlis „Motorola VIP1920“ gali priimti ir antžeminės skaitmeninės TV signalą. Bet, mano asmeninė patirtis yra nekokia – standartinės raiškos TV kanalus pridėlis priėmė su įprastinė kambarine antena (Vilnius, Lazdynai, tiesioginis matomumas su TV bokštu). Priėmė ir raiškųjį „LRT“ kanalą, bet jo žiūrėti nebuvo įmanoma. Nustačius priedėlį „1080i“ režimu buvo tik garsas, nustačius „720p“ režimu vaizdas kas tris sekundes užstringa porai sekundžių, o garsas transliuojamas nenutrūkstamai.

Pagal visus požymius kaltę norėčiau visgi suversti ne blogam signalui, o „Motorola VIP1920“ priedėliui – šis daiktas nepalaiko 1080p ir, atrodo, su 1080p perduodamu antžeminiu kanalu nesusitvarko – jam, ko gero, neužtenka pajėgumo abdoroti aukščiausios HDTV raiškos signalą.

Kaip „Suit Supply“ sprendžia problemas

Gali būti, jog šis įrašas tapti garbinimo giesme vienai parduotuvei, bet gerai vietai negaila, o ir ne pirmas toks būsiu – kolega Miesčionis irgi savo gerąja patirtimi dalinosi.

Reikalas tas, jog po kelių apsilankymų „Suit Supply“ neisivaizduoju kitos vietos, kur įmanoma vyrams greitai, patogiai ir be streso įsigyti kokybišką kostiumą ar kokį kitą klasikinį rūbą.

Pamenu, dar prieš gerą gerą penkmetį, kada sukausi interneto svetainių kūrimo versle, tos srities žmonės buvo įsikandę populiariosios verslo literatūros maldelę – „mes neparduodame produktų, mes spredžiame problemas“. Konsultacinis verslas pirmasis įsikirto, jog klientai perka problemų sprendimus, o ne produktus. Šiandien matosi, kad tos interneto svetainių kūrimo kompanijos, kurios realiai suvokė, jog turi būti orientuotos į sprendimus, išgyveno, o kitos, liaudiškai tariant, „užlinko“ arba vegetuoja.

Paprasta ir ne kartą jau aprašyta tiesa – visi pinigai yra mokami ne už produktus, o už problemu sprendimus. Žmonėms nereikia mėsainių, jiems reikia alkio problemos sprendimo. Žmonėms nereikia auskarų, jiems reikia išskirtinumo problemos sprendimo. „Suit Supply“ matosi, jog yra orientuota į paprastos, bet svarbios problemos sprendimą – „klasikinio rūbo vyrams trūkumo problemą“.

„Suit Supply“ yra mažas parduotuvių tinklas, veikiantis tik Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, bet, visur kur veikia, sulaukęs didelės sėkmės. „Suit Supply“ Lietuvoje yra puiki atsvara „Aprangos“ nekokybei, tos pačios „Aprangos“ valdomam „City“ brangumui, „Mosaic“/“Baltman“/“Monton“ silpnam asortimentui ir visiems galiojančiam labai blogam aptarnavimui.

Ar kas nors dar žino, nors vieną parduotuvę, kuri būtų sukurta vyrams?

Tik kelios plika akimi pastebimos smulkmenos, kurios paverčia „Suit Supply“ iš „produktų parduotuvės“ į „problemų sprendėją“:

1. Kostiumai parduotuvėje sukabinti pagal dydžius, o ne pagal modelį;

2. Pardavėjai / konsultantai – aukšto lygio. Patikėkite, 40-ties moteris kelia didesnį pasitikėjimą savo kompetencija patariant renkantis rūbą nei antro kurso studentė (dažniausiai arba „šūdo atsikandusiu veidu“ (c) Pumprickaite) rodanti prekes, arba nuolat kartojanti frazę „šitas tai puikiai jum tinka“) – ir ne tik kelia pasitikėjimą, bet iš tiesų sugeba patarti;

3. Parduotuvės interjeras ir prekių išdėstymas yra aiškiai nukreiptas į tikslą – „išspręsti klasikinio rūbo trūkumo problemą“ – viskas išdėliota tiksliai, be jokių nereikalingų detalių, viduryje salės – iš veidrodžių sudėtas kvadratas, kur gali save apžiūrėti iš visų pusių;

4. Greitai ir už pakankamai sąžiningą kainą tiesiog parduotuvėje gali būti palenktos kelnės, atliktas susiaurinimas ar pečių pakėlimas – dažnai standartinėje parduotuvėje taip gana neblogi modeliai geba pavirsti maišais kūnui.

„Suit Supply“ pasijusite nejaukiai tik tada, jeigu užsuksite į parduotuvę eidami per visas „Europos“ prekybos centre įsikūrusias parduotuvės iš eilės – neturėdami minėtos problemos, kurią sprendžia „Suit Supply“ – nesuprasite parduotuvės esmės.

Džiugu, jog Lietuvoje nors jie vaidina ir labai siaurą vaidmenį, bet yra pora žaidėjų iš kurių gali visa rinka pasimokyti tam tikrų dalykų:

1. Iš „Suit Supply“ – kiek mažai reikia, kad sukurti beveik tobulą parduotuvę vyrams;

2. Iš „Marks&Spencer“ – kaip reikia mokėti žymėti produktus (tik atkreipkite dėmesį į jų etiketes, spec. užrašus, skirtingas pakabų spalvas, dydžių žymėjimą!).

P.S. Atimti perkant drabužius iš pirkėjo pakabą atleistina tik „Maximai“ ir dėvėtų rūbų parduotuvėms.

„Apple“ keičia „iPhone“ aktyvavimo politiką

Pristačiusi „iPhone 3G“, „Apple“, atrodo, keičia ir telefono aktyvavimo politiką. Iki šiol „iPhone“ JAV (ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse) buvo galima tiesiog įsigyti parduotuvėse arba internetu už nustatytą „retail“ kainą, o jo aktyvavimas (kitaip tariant, sutarties su operatoriumi AT&T sudarymas) vyko prijungus telefoną prie kompiuterio ir aktyvuojant per „iTunes“ parduotuvę.

Tai leido „hackeriams“ laužyti programinę telefono įrangą, dėl to po visą pasaulį pasklido legaliai įsigyti nelegalūs „iPhone“ – telefonai buvo įsigijami JAV, bet neaktyvuojami per „iTunes“ – tiesiog nelegalios programinės įrangos dėka telefonas buvo „atrišamas“ ir veikdavo su bet kokia SIM kortele. Ko gero, visi Lietuvoje naudojami „iPhone“ yra būtent tokie – tokį turi ir šių eilučių autorius :)

Iš tokios situacijos pralaimi pirmiausia „AT&T“, o galbūt ir „Apple“ – priklauso nuo neskelbiamo šių kompanijų tarpusavio susitarimo – akivaizdu, jog „AT&T“ turėtų dotuoti telefonų kainą „Apple“.

„Apple“, ko gero, suprato, jog neįmanoma tik programinės įrangos pagalba apsaugoti telefoną „nuo atrišimo“. Be to, „Apple“ nori mažinti „iPhone“ telefono kainą,  o toks mažinimas dar labiau paskatintų „atrišinėti“ telefonus ir platinti juos po visą pasaulį.

„Apple“ savo planą mažinti kainas įvykdė – „iPhone 3G“ su 8GB kietuoju disku kainuos vos 199 dolerius. Bet – telefonai nebebus pardavinėjami „Apple Store“ internete, o juos bus galima įsigyti tik „AT&T“ salonuose bei „Apple“ firminėse parduotuvėse. Negana to, visi telefonai bus aktyvuojami iš karto – parduotuvėje. Tai reiškia, jog neaktyvuotų telefonų nebus galima įsigyti.

Kol kas nėra aišku, kaip vyks aktyvacija – spėju, jog bus sudaroma sutartis kreditinės kortelės pagalba ir taip atsiras įsipareigojamas mokėti mėnesinį mokestį „AT&T“ …

Taigi, „iPhone 3G“ atrišimas bus ne tik programinis reikalas ….

Įdomu, kaip aktyvavimas atrodys „Omnitel“ – tiesa, įdomesnis klausimas yra kokia bus aparato kaina ir kokios bus įsipareigojimų „Omnitel“ sąlygos.

Gera žinia yra ta, jog su „iPhone 3G“ pasirodymu Lietuviams turėtų būti atverta ir „iTunes Store“. YAHOOOO! Laukiam „later this summer“.

Via „Apple Insider“

„iPhone“ Lietuvoje nebus. Bus „iPhone 3G“

Šiandien „Apple“ vadovas Steve Jobs tradicinėje vasaros „Apple“ prezentacijoje pristatė „Apple“ naujienas. Pagrindinės naujienos yra dvi – pasirodys nauja „iPhone“ programinės įrangos versija „iPhone 2.0“ bei pasirodo naujas aparatas – „iPhone 3G“.

Didelių stebuklų neatsirado – su jais galite susipažinti čia ir čia.

Kaip ir „TeliaSonera“ valdoma „Omnitel“ skelbė jau anksčiau – „TeliaSonera“ paskelbta „iPhone“ platintoja Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. „iPhone“ geografija plečiasi – vietoje šešių, „iPhone“ dabar pasirodys 70-yje šalių.

Bet – bendrame „Apple“ ir „TeliaSonera“ pranešime skelbiama, jog Baltijos šalyse „iPhone“ visgi pasirodys vėliau negu oficiali „iPhone 3G“ „worldwine launch“. Kada tai bus nedatalizuojama – „later this summer“.

„iPhone“ kaina JAV rinkoje mažinama iki 199 dolerių už 8GB ir 299 dolerių už 16GB modelį. Įdomu, kokios kainodaros laikysis „Omnitel“ – ar tradicinės „Apple“, kada Lietuvoje „Apple“ produkcija kainuoja apie 60 nuošimčių brangiau nei už Atlanto?

Pasidžiaugti galima tuo, jog Steve Jobs pasaulio žemėlapyje Lietuva ir kitos Baltijos šalys prisirtos prie „teigiamų“ šalių, kurios patenka į 70 šalių sąrašą, kuriose bus prekiaujama „iPhone 3G“. Užribyje liko tokios šalys kaip Rusija ar Kinija. Bet, „worldwide launch“ mums kol kas negalioja.

Belaukiant raiškiosios TV – jungiame „Gala“ priedėlį per HDMI

Pirmoji lietuviška HDTV transliacija visgi pavyko – Vilniaus ir jo apylinkių DVB-T žiūrovai 53-uoju kanalu galėjo matyti specialiai „Eurovizijos“ HD transliacijai įkurtas kanalas „LRT HD“, per kurį buvo rodomi „Eurovizijos“ antrasis pusfinalis ir finalas (beje, šio kanalo žiūrėtojai galėjo „Eurovizija“ mėgautis be 15 metų trunkančio apgailėtino Užkuraičio komentaro su jo specifiniu fetišu cituoti dainų tekstus lietuvių kalba).

Kiek teko girdėti iš atsiliepimų – HDTV transliacija pavyko. Gyvenantys aprėpties zonoje ir turintys skaitmeninės tv imtuvus galėjo žiūrėti „Full HD“ – 1080p – 1920×1080 vaizdą. Atrodo, jog raiškiosios televizijos link Lietuvoje žingsniai daromi retai, bet iš karto labai dideli – kažkada peršokdami MPEG-2 pradėjome iš karto diegti MPEG-4, o dabar peršokome 720p, 1080i ir pirmąją HD transliaciją atlikome 1080p.

Deja, nė vienas skaitmeninės tv transliuotojas nespėjo susisukti greitai ir retransliuoti LRT HD kanalo savo abonentams. T.y. „Gala“, „Viasat“ ar skaitmeninės kabelinės TV abonentai pirmosios lietuviškos raiškiosios TV transliacijos matyti negalėjo. Manau, jog labiausiai šioje vietoje kalta LRT – apie tokį įvykį buvo pranešta tik transliacijos išvakarėse!

Tiems, kas dar nežino, tai informuoju, jog „TEO LT“ suteikiamas „Gala“ priedėlis „Motorola VIP1920“ gali būti naudojamas ir kaip DVB-T imtuvas. T.y. prie jo galima prijungti paprastą kambarinę arba lauko anteną ir žiūrėti laisvai transliuojamus skaitmeninės TV kanalus Lietuvoje – šiuo metu transliuojama 17 nekoduotų kanalų.

„Eurovizijos“ raiškiosios transliacijos proga teko išbandyti šį priedėlį kaip DVB-T imtuvą. Lazdynuose užtenka paprastos „maximinės“ TV antenos, jog būtų galima priimti kokybišką DVB-T signalą. Bet – „Motorola VIP1920“ imtuvas yra per lėtas, kad susidorotų su 1080p signalu – „LRT HD“ transliacija „sustodavo“ kas 2-3 sekundes – žiūrėti transliacijos realiai nebuvo įmanoma. Kažin, kaip šis imtuvas susidoros su „Galos“ per IPTV transliuojamu HD kanalu – gali būti, kad taip jam ir pavyksta, nes „Teo LT“ atstovai pateiktuose atsakymuose deklaravo, jog HD transliacijoms papildomos įrangos nereikės. Tikėtina, jog tai teisybė – apdoroti didelį duomenų srautą priimamą per antena gali būti „sunkiau“ nei ateinantį optiniu kabeliu.

Beje, belaukdami „Gala“ raiškiosios TV transliacijų arba norėdami žiūrėti skaitmeninę DVB-T turite savo „Full HD“ (ar „HD Ready“) televizorių sujungti per skaitmeninę HDMI jungtį. „Teo LT“ „Gala“ įrangos dėžutėje įdeda SCART laidą bei standartinė „Motorola VIP1920“ komplektacija paruošta vaizdo transliavimui per SCART jungtį. SCART jungtis yra analoginė – be abejo SD transliacijoms to visai pakanka – todėl net ir „Full HD“ televizorių perjungę nuo SCART prie HDMI realaus skirtumo nepajusite. Kitąvertus, jeigu jau turite skaitmeninį televiziją, logiška, jog skaitmeninė televizija turėtų tokia likti iki galo – priešingu atveju skaitmeninė televizija „sunaikinama“ jungtyje tarp priedėlio ir televizoriaus.

Norėdami „Motorola VIP1920“ priedėlį sujungti su televizoriumi HDMI jungtimi turite įsigyti HDMI-HDMI laidą – jų kainos svyruoja nuo „noname“ BMS’e ~30 LTL iki paauksuoto „Elektronikos pasaulyje“ ~200 LTL. Siūlau laidus pirkti specializuotoje parduotuvėje („Elektronikos pasaulyje“ ar „Lemonoje“), kur pardavėjai turi pakankamai kompetencijos jums patarti, kokio laido jums tikrai reikia – visgi yra ir didėlė grėsmė permokėti, ir grėsmė vėliau gailėtis – skirtingų laidų reikia priklausomai nuo jų ilgio, jungiamų prietaisų ir dar kitų aplinkybių.

Keisdami jungtis ir laidus, išjungite televizorių ir priedėlį, ištraukite SCART laidą ir įjunkite HDMI laidą. Tuomet pirmiausia įjunkite televizorių, po to priedėlį, ir, kol priedėlis dar kraunasi (pasirodo geltoni burbulai), vos pasirodžius pirmam burbului paspauskite mygtuką „Meniu“, kad patektumėte į sisteminį priedėlio valdymo meniu. Toliau distancinio pulto pagalba nustatykite „Video“ > „Video output selection“ į padėtį „720p“ arba „1080i“. Išeikite iš sisteminio meniu pasirinkdami „Save and Reboot“. Neišsigąskite, jog po šių pakeitimų pridėlis krausis kelias minutes, o televizoriaus ekranas kurį laiką bus tai baltas, tai juodas – iškentėję šiuos vaizdus sulauksite tradicinio „Gala“ vaizdelio.

Kaip pastebėsite „pasivaikščioję“ po „Motorola VIP1920“ sisteminį meniu, šis priedėlis neturi pasirinkimo 1080p – tai reiškia, jog „Gala“ transliacija su esama įranga neįmanoma 1080p režimu! „TEO LT“ atstovų pateiktas atsakymas, jog papildomos įrangos HDTV transliacijoms papildomos įrangos nereikės buvo teisingas, nutylint vieną niuansą – tai nebus maksimaliai aukščiausios kokybės transliacija. Turbūt nesutapimas, bet ir „Linkomanijoje“ buvęs įmestas testinės „Gala“ raiškiosios transliacijos įrašas buvo 1080i.

Beje, dar vienas asmeninis pastebėjimas – žiūrint „Interaktyviąją Gala“ transliaciją, nustačius „Gala“ priedėlį 1080i režimu į televizoriaus ekraną kartais išlysdavo skaitmeninio vaizdo „gliukai“ ale žiūrint seną „DivX“ suspaustą filmą – problema išsisprendę nustačius priedėlį į 720p režimą.

Išvada – „Gala“ retransliacijas maksimaliai bus galiam žiūrėti 720p ar 1080i – „Full HD“ galimybių išnaudoti maksimaliai nebus galima (bent jau kol kas).

Kas toliau? … Toliau laukiame, kol raiškiosios televizijos transliacijos taps pastovios, arba bent jau reguliarios. LRT atstovai nuotrupomis kai kuriuose pranešimuose puse lūpu užsimena, jog Europos futbolo čempionatas ir Pekino olimpinės žaidynės gali būti transliuojamos HDTV formatu – po sėkmingos „Eurovizijos“ transliacijos galima jais ir patikėti. Bet – negi vėl apie transliaciją bus pranešta paskutinę dieną prieš joms prasidedant? Vėl nei privatūs vartotojai nespės pasiruošti, nei juo labiau, IPTV, kabelinės TV transliuotojai … Ačiūdie, šie renginiai bent jau trunka po kelias savaites, o ne tris valandas, kaip „Eurovizija“.

O „Eurosport“ jau reklamuoja „Eurosport HD“, per kurį jau rodo „Roland Garros“ teniso turnyrą – dėl galimybės jį žiūrėti sakoma „Contact your local TV operator“ … Kokybiško HD turinio jau yra.

„Eurovizija“ bus galima žiūrėti HDTV formatu

„Delfi“ rašo, jog „Euroviziją“ LTV transliuos aukštos raiškos HDTV formatu – pasirodo Kęstučio Petrauskio pareiškimai praėjusiais metais buvo laužti ne iš piršto – iki olimpiados LRT ketina būti pasiruošusi HDTV transliacijoms.

Tiesa, žinių apie šį neeilinį įvykį kol kas galima gauti tik iš šio „Delfi“ straipsnio, kuris neatsako į  svarbų klausimą – „Kaip bus galima šią transliaciją pamatyti?“.

„Delfi“ komentaruose pasklido žinia, jog ši testinė transliacija vyks tik per eterinę skaitmeninę televiziją ir transliaciją galės matyti tik vilniečiai. Taip išeina, jog realiai tik įsigiję iš TEO skaitmeninės anžeminės TV priedėlius …. Jei LRT paskelbtų, jog futbolo čempionatą ir Olimpiadą taip pat parodys HDTV – būtų galima surizikuoti.

Taip pat visiškai neaišku, kokios kokybės transliacija bus – 720p, 1080i ar 1080p. Statau už 1080i…

Televizijos transliuotojai laukia turinio ir paklausos raiškiajai TV

Dviejų Lietuvos skaitmeninės TV transliuotojų lyderių – „TEO LT“ ir „Viasat“ paklausinėjau apie jų planus pradėti transliuoti televizijos kanalus raiškiuoju būdu. Ačiū jų viešųjų ryšių vadovams (atitinkamai Antanui ir Dianai), jog pateikė atsakymus į man rūpimus klausimus.

„TEO LT“ pripažino, jog raiškiosios TV bandomąsias transliacijas jau daro – tai jau buvo pastebėta, „Gala“ vartotojai gali tą testinę transliaciją žiūrėti kompiuteriu VLC pagalba, jeigu kompiuteris pakankamai pajėgus. Testuoti viešai neduos dėl technologinių ir teisinių priežasčių (nujaučiu, jog dėl teisinių priežasčių žiūrėjimas per VLC yra „nedraudžaimas, bet neleidžiamas“, panašiai kaip TEO kažkada reklamavo „Visi pasaulio filmai tavo“ – kaip ir nieko blogo, bet visi supranta apie ką kalba).

Klausimas „Kada?“ kol kas lieka toks pat abstraktus kaip ir skelbiant „TEO LT“ finansines ataskaitas – šiemet. Gal tai metų galas, o gal po mėnesio. Visgi, labai norėtųsi, jog tokios galimybės atsirastų iki Pekino olimpinių žaidynių – reikia pripažinti, jog būtent sporto transliacijoms raiškiosios TV galimybės duoda didžiausią efektą.

Bet ar bus galima žiūrėti Pekino olimpines žaidynes HDTV priklauso ne tik nuo „TEO LT“ – vis dar vienetai TV kanalų rodo raiškiuoju būdu. Pavyzdiniu postūmiu šioje srityje laikau šių metų gegužės 25 dieną – vienas iš populiarių viešų TV kanalų „Eurosport“ pradės „Eurosport HD“ transliacijas (tuo pačiu ir pakeis įprastinio kanalo ratio iš 4:3 į 16:9). „Eurosport“ rodo ir daugelis kabelinių TV operatorių. „Eurosport“ nerodo brangaus ir populiaraus sporto (kaip „Čempionų lyga“, elitinių šalių futbolo čempionatai ar „Formulė 1“), bet rodys Pekino olimpines žaidynes, Europos futbolo čempionato rungtynių vaizdo įrašus bei daug teniso. Būtent nuo gegužės gale prasidedančio „French Open“ ir pradedamos HDTV transliacijos.

Į klausimą ar rodys „Eurosport HD“ „TEO LT“ atstovas Egidijus Steponavičius („Interaktyvioji GALA“ projekto vadovas) atsako diplomatiškai – „Tokia galimybė šiuo metu vertinama“.

Kažkada LRT vadovas Kęstutis Petrauskis leptelėjo, jog ruošiasi Pekino olimpiadą rodyti HD formatu – buvo ši citata išlindusi ir į „TV anentą“ (bet niekaip nerando nuorodos internete). Sakyčiau, pareiškimas iš utopinių serijos – jeigu taip įvyks, niekas K.Petrauskiui per makaulę neduos, kadangi vadovas jau net nebe tas.

Tuo tarpu „Viasat“ jau yra išsprendusi HDTV turinio problemą – Skandinavijoje ši kompanija transliuoja nuo paskutinio 2007 metų ketvirčio. Transliuoja nuosavas TV programas – TV1000 HD, Viasat Sport HD, National Geographic HD. Tuo tarpu Baltijos šalių „Viasat“ žiūrovai šių programų nemato“. „Viasat“ diplomatiškas atsakymas – „stebime žiūrovų poreikius, kai tik atsiras poreikis, pradėsime teikti šią paslaugą, kokius kanalus rodysime, numatę nesame“. Faktas, kad tai nebus „Eurosport HD“, nes net „Eurosport“ „Viasat“ pakete nėra – jis konkuruoja su jų nuosavais „Viasat Sport“, „Viasat Sport 2“ ir „Viasat Sport 3“.

Čia pasimato vienas, mano nuomone, svarbus dalykas – šiuo metu „Viasat“ dotuojama ir abonentines sutartis sudarantiems nemokamai dalinama įranga yra nepakankamai, kad būtų galima žiūrėti HD kokybės vaizdą – tam reikalingas specialus priedėlis. Dėl to, suprantama, kodėl „Viasat“ vis dar „stebi žiūrovų poreikius“ – investicijos (greičiausiai ir klientams kažką reikės papildomo pirkti), ko gėro, yra pakankamai didelės, kad paleisti komercinę HDTV kokybės paslaugą. Iš palydovo transliuoti Baltijos šalių vartotojams tą patį, ką jau transliuoji Skandinavijoje, ko gero, nesunku. Kiek aš suprantu švediškai, tai HD paketas „Viasat“ vartotojams toje šalyje kainuoja 99 kronas per mėnesį (~37 litai). Palyginimui, „Viasat“ reguliari abonemento kaina yra 418 kronų, t.y. 154 LTL. Jeigu panašus santykis su reguliaria būtų išlaikytas ir Lietuvoje, tai, manau, dauguma HD televizorių turėtojų tokį paketą įsigytų (aišku, priklauso nuo to, kokia dar papildoma įranga reikalinga).

Tuo tarpu „TEO LT“ sako, jog vartotojams nieko papildomai nereikia – „Interaktyvioji GALA“ vartotojams suteikiami priedėliai gali priimti raiškiosios televizijos transliacijas. Matyt, papildomai reikės tik prijungti juos per HDMI jungtį – bent jau man suteikta „Motorola“ tokią jungtį turi.

Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, jog kalbame tik apie „Interaktyviosios GALA“ vartotojams ketinamas pradėti raiškiosios TV transliacijas, t.y. tiems, kurie DSL linija ar optiniu kabeliu yra įsirengę „Gala“ paslaugą (rašant šį sakinį, kilo dar vienas klausimas – ar DSL linija galima transliuoti HDTV, gal būtinas optinis kabelis?). Taip yra todėl, jog anžeminiu būdu („TEO LT“ atveju tai yra paslauga „Skaitmeninė Gala“) transliuoti raiškiąją televiziją reikalinga atskira licenzija, kurią dalina Ryšių reguliavimo tarnyba – įdomių žinių apie tai pateikia skaitmenine.lt – pasirodo, jog konkursas licenzijoms net nepaskelbtas.

„Skaitmeninės GALA“ vartotojai niekada negalės naudotis kai kuriais privalumais, kuriuos turi „Interaktyviosios GALA“ vartotojai, pvz. „Videonuoma“, kadangi tokioms paslaugoms reikalingas abipusis signalo siuntimas, o skaitmeninė anžeminė televizija tokio privalumo neturi – DVD leidėjai dar gali kurį laiką pagyventi ramūs.

Taigi, pavygvensim – pamatysim. „TEO LT“ argumentas, jog nėra HD turinio yra gana įtikinamas. Negi dažnai žiūrėtumėte štai šitokius kanalus?…

P.S. Atsiprašau RSS skaitytojų dėl klaustukų – neatrandu kame bėda, panašu, jog tarp „WordPress“ ir „Feedburner“, bet nė viena pusė nenori prisipažinti kalta.

Raiškiajai televizijai labiausiai trūksta turinio

Artėjant didžiojo sporto sezonui (Europos futbolo čempionatas + Pekino olimpinės žaidynės) kilo idėja atnaujinti namų TV parką, bet, pradedant gilintis į šį klausimą, kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Atskiros diskusijos vertas klausimas „Plazma“ ar „LCD“ (mano nuomone, realiai tai yra skonio, principo ir aplinkybių reikalas), o dar sudėtingiau yra „HD Ready“, „FullHD“ pasaulyje.

Praktiškai visi Lietuvoje parduodami televizoriai turi lipduką „HD Ready“, kuris realiai nepasako nieko. „Full HD“ diegiamas tik į didesnius televizorius ir vien jo palaikymas daug išaugina įrenginio kainą (tiesa, net turintys šį lipduką ne visi televizoriai palaiko maksimalią „Full HD“ rezoliuciją). Mano nuomone, televizorių gamintojai, TV transliuotojai labai sparčiai vysto šią rinką, bet nuo jų kilometrais pradeda atsilikti turinio tiekėjai.

„Teo“ pagal paskelbtą ataskaitą turi 25 tūkst. „Gala“ paslaugos klientų. Bet šiuo metu vykstančios agresyvios naujų klientų pritraukimo akcijos bei faktas, jog iš 25 tūkst. 3 tūkst. sudaro antžeminės skaitmeninės TV vartotojai (o paslauga pristatyta tik prieš pusantro mėnesio!), jog tas skaičius greitai pūsis. „Viasat“ Lietuvoje turėtų turėti apie 50 tūkst. klientų.

Ilgai žemomis kainomis viliojusi „Viasat“ akivaizdžiai jausdama grėsmę iš „Gala“ pusės suskubo į rinką mesti „Viasat Start“ paketą, kuris leidžia skaitmeninę TV turėti už 20 LTL per mėnesį.

„Gala“ pristačius anžeminės skaitmeninės TV paslaugą – vadinamąją „Skaitmeninę TV“„Gala“ nukirto iki tol buvusį didžiausią „Viasat“ privalumą – didelį aprėpties lauką. „Gala“ dabar gali veikti beveik visoje Lietuvoje, plius didžiuosiuose miestuose užtenka kambarinės antenos priimti signalui – atkrenta problema, kur pakabinti „Viasat“ bliūdą.

Buvęs antrasis „Viasat“ privalumas prieš „Gala“, dabar tapo pirmuoju – turinys. „Viasat“, būdama didelio koncerno dalimi, užsiima ne tik televizijos transliavimu, bet ir televizijos programų kūrimu – daug kam žinomi jų kanalai „TV 1000“, „Viasat Sport“ kanalų seriją. Apčiuopusi, kur jos stiprybė, „Viasat“ pastaruoju metu išplėtė šį privalumą atskirai mokamu kanalu „Viasat Premium“, per kurį transliuoja naujus filmus. Tiesą sakant, „Gala“ paslauga „Videonuoma jūsų televizoriuje“ būtų visa galva pranašesnė, jei sugebėtų pasiūlyti geresnį turinį – dabar televizoriuje pasirinkus „Videonuoma“ už 5-9 LTL siūlomi tik nuvalkioti filmai, kurių DVD galima gauti perkant alų arba nusipirkti „Maximoje“ už 4,99.

Savo stiprumą, unikalius kanalus, kol kas „Viasat“ švaisto į kairę ir į dešinę – „TV 1000“, „Viasat Sport 2“ ir „Viasat Sport 3“ gali matyti beveik visų analoginių kabelinių TV turėtojai. Tiesa, „Viasat“ šių kanalų jau neduoda konkurentams – skaitmeninės TV tiekėjams, todėl „Gala“ ar „Kava.lt“ vartotojai šių kanalų nematys.

Atskira kalba yra „Raiškioji televizija“ (HDTV) – nepainiokite jos su skaitmenine televizija. Skaitmeninė televizija tiesiog reiškia, jog signalas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu būdu, bet skaitmeniniu būdu dažniausiai perduodamas tas pats PAL formato vaizdas (720×576 arba 720×480 rezoliucija). Skaitmeninė TV yra tik įrankis perduoti raiškiąją televiziją – raiškiosios televizijos rezoliucija siekia iki 1920×1080 rezoliuciją ir pateikia „Dolby Digital 5.1“ garsą.

Šiandien „Teo“ viešai prakalbo, jog iki metų pabaigos per „Interaktyviosios TV“ (liaudiškai tariant „laidinės Gala“)  paslaugą pradės transliuoti raiškiąją televiziją. Šiuo metu raiškiąją televiziją testuojantis „Balticum“ transliuoja raiškiu būdu tik testinius kanalus, kuriuos žiūrėti galima nebent bandadnt savo televizoriaus galimybes („Luxe TV HD“, „Anixe TV HD“, „Melody Zen“). Prieš keturis mėnesius „Teo“ „Gala“ žiūrėjimui suteiktas „Motorola“ priedėlis turi HDMI jungtį, todėl techninių apribojimų HDTV transliacijoms neturėtų būti (reikia tik Full HD televizoriaus).

Beje, skaitmeninei anžeminei TV plėtoti Lietuvoje pasirinktas MPEG4 suspaudimo standartas, kuris yra pranašesnis už kitose šalyse plėstą MPEG2. Atrodo, teisingai pasirinkta – jeigu nespėjome į MPEG2 traukinį, diekime iškarto MPEG4 – nors įranga brangesnė, bet ją pirkti reikia tik kartą. Vat „WiMAX“ traukinį Lietuvą praleido – geriau jau jo ir nebesivytų.

Taigi, raiškiosios TV problema – nėra TV kanalų, kurie jau būtų pradėję transliuoti raiškiosios TV formatu. Ir kalbame ne tik apie Lietuvos televizijas. Atrodo, iki raiškiosios televizijos transliacijų liko nuveikti nelabai daug – moderniose televizijose ir rengiant sporto varžybų transliacijos naudojamos vaizdo kameros palaiko HDTV, montažinės ir kitos tarpinės jungtys taip pat. Besiskaitmenitizuojantys transliuotojai taip pat pasiruošę, bet turinio (TV kanalų) nėra. „Eurosport“ žarsto pažadą, jog Pekino olimpines žaidynes transliuos raiškiuoju būdu. Tokį pat pažadą savo kadencijos paskutinėmis dienomis buvo numetęs ir LRT generalinis  direktorius Kęstutis Petrauskis, kuris pasauliniu mastu yra gana skambus (ką kažin apie tai mano Audrius Siaurusevičius?).

Raiškiųjų filmų atsiradimui pakenkė ilgai trukęs karas tarp „HD-DVD“ ir „Blu-Ray“ formatų, kuris jau baigėsi „Blu-Ray“ pergale. Visgi, BMS kol kas nėra galimybės nusipirkti buitinio „Blu-Ray“ grotuvo, todėl realiai „Blu-Ray“ diskus gali žiūrėti tik „Playstation 3“ turėtojai. Turinio „Blu-Ray“ formato kiekis sąlyginai nemažas – LEVEL.lt siūlo 55 pavadinimų filmus. Kainos, tiesa, kol kas kandžiojasi, bet turint omenyje, jog realiai formatų karas baigėsi tik prieš kokį mėnesį, tai grotuvų (kai jų atsiras) ir pačių diskų kainos turėtų sparčiai ristis žemyn.

Išvada – jei šiandien pirksite „Full HD“ televizorių, tai turinio, ką žiūrėti HD formatu teks paieškoti – realios galimybės yra tik filmų žiūrėjimas per „Playstation“ arba prijungus kompiuterį žiūrėti piratinius HD formato filmus (nuripintus „Blu-Ray“). Beje, jūsų norėdami perduoti Full HD vaizdą į televizorių turite turėti visas skaitmenines jungtis, nes jeigu kur nors įsipainioja „vaizdo tiekimo“ grandinėje analogas, tai skaitmeninė raiškioji televizija griūva. Vaizdo plokštė turi turėti DVI išėjimą, o jį turite su HDMI jungtimi (retas atvejis, kada televizoriai turi DVI) – jeigu atstumas ilgesnis, reikės laido su stiprintuvo.

P.S. Neaišku, ar apskritai futbolo čempionatą ir Olimpines žaidynes dar galėsime matyti pagal Lietuvos įstatymus. Juk tarp Europos futbolo čempionato pagrindinių rėmėjų yra „Carlsberg“, o olimpines žaidynes remia „Budweiser“ (tiesa, berods pagal olimpinį kodeksą varžybų vietose reklamos nėra).

« Ankstesnis puslapis