Archive for the 'recenzijos' Category


Sėkmės, Čakai! | Good Luck, Chuck, 2007

Išėjus iš filmo „Sėkmės, Čakai!” seanso mintyse kirbėjo du klausimai: kas buvo šio filmo vertėjas ir ar matė šį filmą komisija, suteikinėjanti Lietuvoje rodomiems filmus reitingus?

Lietuviškuose filmo titruose, kaip reta, labai daug klaidų. Kai kurios salėje sukelia graudų juoką: pavyzdžiui, ekrane pasirodantis užrašas „Present” (net nemokant anglų kalbos galima atspėti, jog jis rodo, jog veiksmas pradeda vykti dabartyje) išverstas gražiu lietuvišku žodžiu „Dovana”. Tik nelabai aišku, prie ko ta dovana.

Lietuvos kino teatruose šiai sukamai juostai suteiktas reitingas „T”. Tai antras „laisviausias” reitingas – šis reitingas tik rekomenduoja nepilnamečiams pasitarti su tėvais žiūrėti šį filmą ar ne, o realių apribojimų nėra jokių. Palyginimui – JAV šiam filmui buvo suteiktas reitingas antras „grieščiausias” reitingas (R) – į kino teatrą galima patekti tik su tėvais.

Nuogybių ir juokelių apie antrą galą filme „Sėkmės, Čakai!” yra tiek, jog „Amerikietiškas pyragas” nespėtų uostyti dulkių, jei bandytų lenktyniauti „kas daugiau ir stipriau”. Įsivėlimas į šlykščių scenų ir pigių juokelių tiradą tapo didžiausia komedijos problema. Pradėję dar vidutinišku tempu, į filmo pabaigą jie nori rodyti tik stipriau ir stipriau, o galutinai užmuša jau per titrus.

Kadangi juosta yra tik komercinė, pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviesta viena ryškiausių jaunųjų Holivudo žvaigždžių Jessica Alba. Kažkada buvusi nominuota „Auksiniam gaubliui” už vaidmenį Jameso Camerono seriale „Tamsos angelas”, J.Alba pradeda skęsti vis gilesnėje komercinių juostų duobėje – pasimokyti ji galėtų iš Scarlett Johansson ar Keiros Knightley, kurios sugeba spėti pasirodyti visur ir gerai.

„Sėkmės, Čakai!” JAV kino teatruose uždirbo 40 mln. JAV dolerių – tikrai ne pats geriausias rezultatas. Viena iš priežasčių, kodėl komercinė romantinė komedija ne tapo ekranų hitu – reitingas. Jessica Alba pirmiausia yra paauglių žvaigždė, o šie, norėdami patekti į filmą, kartu turi temptis tėvus.

„Sėkmės, Čakai!” tapo pigių sekso juokelių kratinių – nelaimė dar ir ta, jog daugelis jų jau buvo girdėti ar matyti anksčiau. Neišspaudę kokybės, scenaristai perspaudė juokelių kiekio srityje. Juokeliais buvo bandyta užmaskuoti visiškai nevykusi ir buka filmo fabula – 10-metė gotė užkeikia kitą dešimtmetį, jog su juo permiegojusios merginos iš karto po sekso su juo sutiks savo gyvenimo vyrą. Prakeikimas kaip ir nekenkia, kol (o, netikėtume!) jaunuolis tikrai įsimyli vieną merginą. Atspėti kaip viskas tęsis toliau – lengviau nei pataikyti pirštu į nosį užsimerkus.

„Sėkmės, Čakai!” – viena bukiausių ir absurdiškiausių juostų, rodytų šiemet. Keista, jog Lietuvoje tokias leidžia žiūrėti bet kokio amžiaus žiūrovams … Matyt, kitaip ši juosta nesugėbėtų tapti populiariausiu savaitgaliu filmu.

Kadras iš filmo “Sėkmės, Čakai!”

Paskelbta www.kinas.info

Plačiau apie filmą –  Sėkmės, Čakai! | Good Luck, Chuck, 2007

Auklės dienoraštis | The Nanny Diares, 2007

Man patinka, jog geidžiamiausia (režisierių) šių laikų jauno žvaigždė Scarlett Johansson puikiai renkasi vaidmenis. Jai dar tik 22-eji, bet jos filmografijoje jau 25 labai įvairūs filmai. Du pasirodymai pas Woody Alleną, „Auksinio gaublio” nominacijų nusipelnę vaidmenys „Pasiklydę vertime”, „Mergina su perlo auskaru”, „Meilės eilės Bobiui Longui”, „Lemiamas taškas”, sėkmingas šuolis į komercinį kiną („Sala” su Ewanu McGregoru), savotiškai patrauklus „Prestižas”

Šį kartą jaunąjį talentą prisivilioti pavyko režisierių duetui Shari Springeriui Bermanui ir Robertui Pulcini, kurie rašė šiam filmui ir scenarijų. Ši pora ilgai dirba kartu, bet tai tik antras judviejų bandymas pilnametražiame vaidybiniame kine (prieš tai režisieriai dirbo televizijoje ir dokumentikoje), bet už pirmąjį darbą „Amerikos puikybė” („American Splendor”) vos nenusipelnė „Oskaro”.

Scarlett Johansson tik 22-eji, bet apie dabar pasirodančius filmus su ja jau galima pasakyti – „vaidmuo panašiausias kaip …”. „Auklės” vaidmuo „Auklės dienoraštyje” labiausiai panašus į Alex iš „Geros kompanijos”. Čia Scarlett vėl vaidina jauną, patrauklią, bet gyvenime dar nesusipratusią merginą. Eni Bredok, nežinodama, kuo nori būti gyvenime, griebiasi atsitiktinio – auklės – darbo.

Kadangi ji nėra auklė-profesionalė, ji padaro pagrindinę profesinę klaidą – įsimyli prižiūrimą bernioką. Eni priversta kentėti darbdavių „priespaudą”, bet meilė vaikui ją laiko toliau darbe.

Beveik visi filmo personažai – išgryninti ir hiperbolizuoti. Darbdavys-tėvas labai užsikasęs darbuose, neskiria laiko šeimai ir turi meilužę. Darbdavė-mama yra išpaikinta nedirbanti turtuolio žmona, kurios užsiėmimas – dalyvavimas moterų susibūrimuose, bendravimas su draugėmis, SPA ir kitų pramogų lankymas. Darbdavys-klientas Grėjus – išdykęs ir išlepintas miesčioniukas.

„Auklės dienoraščio” bėda ta, jog juosta norėjo būti viskuo, bet nė vienos linijos nepavyko išvystyti iki galo. Scarlett Johansson herojė tarsi Meri Popins atmaina, bet jai kažko trūksta. Filmas stengiasi moralizuoti tipiško miesčioniško turtuolių gyvenimo ir šeimos/darbo santykių klausimu, bet neįtikina. „Auklės dienoraštis” dar bando įpinti ir meilės liniją, bet ji visai padrika ir dar labiau griauna vientisą liniją.

Neaiškus ir filmo žanras. Fantazija? Komedija? Drama? Romantika? Vėl bandyta gaminti iš visko, o baigiasi šiupinine sriuba, o ne gurmanišku patiekalu.

Palinkėjimas režisieriams – kitą kartą pasirinkite vieną idėją ir pasakykite ją iki galo. O gal problema tame, jog režisieriai du?

Kadras iš filmo “Auklės dienoraštis”

Paskelbta www.kinas.info

Plačiau apie filmą – Auklės dienoraštis | The Nanny Diares, 2007

La Troškinys | Ratatouille, 2007

Antradienio (rugpjūčio 14 d.) naktis kino centre „Coca Cola Plaza“ baigėsi plojimais. Tiesa, tie plojimai priminė keleivių susižavėjimo šūksnius po sėkmingo lėktuvo nusileidimo ant pilvo šalia tako. 700 susirinkusių į premjerinį naktinį seanssą žiūrovui kino teatrui vargais negalais pavyko parodyti filmą: po 35 minutes užtrukusios reklamos ir anonsų, seansas dar buvo nutrauktas viduryje filmo: žiūrovams teko dešimt minučių žiūrėti atvirkščią ir atbulą vaizdą bei garsą (kaip tai atrodė galite pamatyti čia), po to sekė 20 minučių techninė pertrauka, o po to kelios minutės dar buvo pakartotas.

Nepaisant visų trukdžių dėl kurių pirmasis juostos „La Troškinys“ seansas užtruko iki 3 val. ryto, filmas vertas plojimų atsistojus. „Pixar“ ir „Walt Disney“ suvienijus jėgas 2006 m. pradžioje, kompanijos kepa animacinius šedevrus vieną po kito.

Pirmasis darbas, atliktas „Pixar“ jau būnant „Walt Disney“ padaliniu „Ratai“, pasirodė lygiai prieš metus ir buvo labai geras. Lygiai taip pat tvankų rugpjūtį lietuviškai dubliuoti „Ratai“ pasiekė Lietuvos kino teatrus ir buvo įvertinti dešimčia žvaigždučių.

Jeigu „Ratus“ režisavo pats „Pixar“ idėjinis lyderis Johnas Lasseteris, tai „La Troškinio“ scenarijus ir režisieriaus kėdė buvo patikėta „Nerealiųjų“ autoriui Bradui Birdui. Nepaisant to, tiek „Ratai“, tiek „La Troškinys“ yra puikūs kūriniai, kuriuose susipina „Disney“ klasikinė animacija šeimai ir drąsūs „Pixar“ ieškojimai iš pažiūros „vaikiškame“ žanre.

„La Troškinys“ nėra toks juokingas, kaip „Ledynmetis“, „Šrekas“ ar „Madagaskaras“. „La Troškinio“ stiprybė tame, jog jis savyje sugeba papasakoti nenuvalkiotą ir originalią istoriją su moralu, perteikti atgaivinančią nuotaiką, iškasti nenuspėjamą įvykių vagą, o viską sujungti šarmingais dialogais, kurių dalis ir pavieniui gali būti atskiri meno kūriniai.

Be visų kinematografinių savybių, „La Troškinyje“ telpa ir visa aibė temų: nuo meilės simfonijos Paryžiaus miestui ir žmogiškų santykių atsipindžio žiurkių gyvenime iki neįtikėtinos „amerikietiškosios svajonės“ išsipildymo ir aukštosios virtuvės kultūros nagrinėjimo. Visos temos susilieja į įspūdingą vientisą simfoniją, kurioje nepradingsta nė vienas garsas ir nė vienas akordas nenuskamba per stipriai. Tiesiog tobulas išvirtas troškinys.

Po „La Troškinys“ pasirodymo atrodo, jog „Pixar“ animacijos studija pradeda visu korpusu lenkti savo pagrindinę konkurentę „Dreamworks“, kuri pinigus semia sukdama „Šreko“ ir „Madagaskaro“ tęsinius ir panašius vienas į kitą filmus apie skirtingų gyvūnėlių žmogišką gyvenimą.

„Ratus“ ir „La Troškinį“ sieja ne tik panašus pasirodymo laikas. Abiejų filmų lietuviškas dubliažas buvo patikėtas Andriaus Rožicko suburtai komandai. „La Troškinio“ herojai lietuviškai kalba Dainiaus Kazlausko, Vytauto Šapranausko, Arvydo Dapšio, Severijos Janušauskaitės, Algirdo Dainavičiaus, Rimo Morkūno, Viktoro Diawaros ir kitų balsais. Ir kalba puikiai.

„La Troškinys“ yra vienas geriausių animacijos darbų per pastarąjį penkmetį ir vienas stipriausių filmų, pasirodžiusių šiais metais. „La Troškinys“ vienareikšmiai nusipelno paties aukščiausio įvertinimo.

La Troškinys | Ratatouille, 2007La Troškinys | Ratatouille, 2007La Troškinys | Ratatouille, 2007

Publikuota: www.kinas.info, DELFI.

Užkibo | Knocked Up, 2006

Holivudo prodiuseris Juddas Apatow ėmėsi statyti antro savo filmo. 2005-aisiais kino teatrus pasiekė nešvankoka, bet neblogų įvertinimų sulaukusi komedija „40-ties ir dar skaistus“, o po praėjusių metų pabaigoje nedideliame JAV kino festivalyje parodytos juostos „Užkibo“ kritikai viešai ėmė žerti pagyras J.Apatow už sugražintą žavesį į nuvalkiotą romantinės komedijos žanrą.

Juddas Apatow ėmėsi „Užkibo“ scenarijaus ir pats režisavo. Istorija pasakoja apie nevėkšlą Beną, kuris savo gyvenimą leidžia narkomanų komunoje ir sėkmingos TV laidų vedėjos Alison pažintį ir jų vienos nakties nuotykį, kuris baigiasi Alison nėštumu ir tolimesne dviejų priešingybių draugyste.

Istorija paprasta ir nesudėtinga, bet pritaikyta ekranui puikiai. Šį kartą į gerą išėjo faktas, jog režisierius ir scenaristas buvo tas pats asmuo. Rašydamas dialogus Juddas Apatow jau iš karto matė, kaip jie „atrodys“ ekrane. Dėl to visą filmą neapleidžia išbaigtumo ir konkretumo jausmas – kiekvieną momentą yra aišku, ką šia scena norima pasakyti. Žavi ir „nepagrindinės“ filmo linijos – už interneto svetainės, kurioje galima sužinoti, kiek sekundžių ekrane rodosi nuoga mėgiama žvaigždė – verta paploti. Ir tai tik viena „foninė“ siužeto linija.

Pagal pradinį sumanymą, „Užkibo“ turėjo būti „40-ties ir dar skaistaus“ tęsiniu – Sethas Rodinas turėjo tęsti „Smart Tech“ parduotuvėje dirbusio vaikino vardu Cal personažą, bet galutiniame scenarijaus variante šios minties buvo atsisakyta ir pagrindinis „Užkibo“ herojus Benas Stone`as iš principo buvo bedarbis (arba būsimo populiariaus interneto portalo kūrėjas).

Romantinių komedijų sukimas jau tapo tikru Juddo Apatowo šeimyniniu verslu – pagrindinės veikėjos Alison sesers Debi vaidmenį atliko režisieriaus žmona Leslie Mann, o Debi ir Pyto vaikus vaidino judviejų atžalos.

J.Apatow romantinei komedijai nekvietė garsių žvaigždžių, kurios tokio pobūdžio filmuose suvalgo liūto dalį biudžeto. „Užkibo“ kainavo „tik“ 33 mln. JAV dolerių, o pasaulio kino teatruose uždirbo beveik 200 mln. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog šio žanro filmai būna sėkmingesni DVD formate.

„Užkibo“ žavi ir taiklus aktorių parinkimas. Sethas Rogenas – tikras nevykėlis, jam taip ir tinka rūkyti žolę. Kaip ir Ketherine Heigl, jis iki šiol vaidindavo ne pagrindinius vaidmenis vidutinio lygio filmuose. Tikėtina, jog ir 28-metei simpatiškai K.Heigl ir S.Rogenui „Užkibo“ gali tapti tramplinu į kur kas rimtesnius vaidmenis.

Labai šauniai filme „Užkibo“ atrodo Paulas Ruddas, sukūręs šeimos rutinos prispausto muzikos prodiuserio vaidmeni. Paulas Ruddas Holivude jau 15 metų ir yra sukūręs 33 vaidmenis įvairaus plauko filmuose, bet neprisimenu juostos, kurioje jis taip puikiai būti tikęs vaidmeniui.

„Užkibo“ yra komedija, kuri vietomis vulgari, vietomis šlykšti, vietomis gali pasirodyti paprasta. Bet viso to mišinys – juokingas, neprailgstantis ir vasarą atgaivinantis daugiau nei dviejų valandų trukmės nuotykis, kuris sugeba paliesti ir jausmus ir neleidžia nesišypsoti. J.Apatow turi pavydėtiną jausmą, kaip sulipdyti mielą ir juokingą komediją, kuri uždirba milijonus – iš nieko. Be žvaigždžių, be pigių juokelių ir be bereikalingų patyčių. Užtat, su polėkiu.

Plačiau apie filmą – Užkibo | Knocked Up, 2006

Paskelbta – www.kinas.info.

Simpsonų filmas | The Simpsons Movie, 2007

Vienas labiausiai lauktų ir labiausiai reklamuotų šių metų filmų Lietuvos ekranus pasiekė tą pačią dieną kaip ir JAV kino teatrus. „Simpsonų filmas“ – dvimatėje animacijoje gyvenanti šeimynėlė persikėlė į didžiuosius ekranus.

„Simpsonų filmas“ su savimi nešėsi daug išankstinių baimių. Ar pavyks kultinį sarkazmą perkelti į didįjį ekraną? Ar netaps „Simpsonų filmas“ paprastu geresnių epizodų perkėlimu į didįjį ekraną, kad uždirbti daugiau pinigų? Ar lietuviškas dubliažas „nesugadins“ filmo?

„Forum Cinemas“ sugebėjo suorganizuoti pasaulinę jau spėto dubliuoti filmo premjerą Lietuvoje, o pats filmas kaip muilo burbulus susprogdino visas kilusias abejones dėl būsimo filmo sėkmės. Simpsonų šeimyna persikėlė į didįjį ekraną tarsi jie ten ir būtų buvę. Įdomus scenarijus, aktualios temos ir geriausi juokeliai, persikėlę iš TV ekrano.

„Simpsonai“ TV ekrane pasirodė dar 1989-aisiais, bet štai dabar, didįjį ekraną pasiekę po 18 metų (simbolinė pilnametystė) atrodo švieži, lyg vakar sugalvoti. Užsienio kritikai jau spėjo pakrikštyti „Simpsonų filmą“ geriausiu visų laikų TV projektu, perkeltu į kino ekraną. „Simpsonų filmo“ pasirodymas sutapo su 400-ąją „Simpsonų“ TV serialo dalimi.

Per 18 metų, kuriuos „Simpsonai“ sukasi televizijos eteryje jei tapo tikru sarkastišku amžių sandūros kultūros veidrodžiu. Satyriška vidutinės amerikiečių šeimyna gyvena išgalvotame Springfilde (nors miestų tokiu pavadinimu Valstijose yra net 14), augina šunį ir katę, vakarais žiūri televizorių ir kenčia nuo kasdienių problemų gausybės.

„Simpsonai“ buvo pirmasis animacinis TV serialas, pradėtas rodyti geriausiu TV programos laiku nuo „Flinstounų“ eros septintajame dešimtmetyje. „Simpsonai“ pradėjo tikrą komedinių animacinių serialų erą, kurios žymiausi atstovai yra „Pietų parkas“ („South park“), „Šeimos bičas“ („Family Guy“), „Futurama“ ir kiti.

Homerio Simpsono „D\’oh“ jau pateko į Oksfordo anglų kalbos žodyną, o „Woohoo“, „Ha-ha“ ir „eeeexcelllent“ tapo daugelio kalbos dalimi, ne tik angalaklbėse šalyse. Iš lietuviško filmo dubliažo geriausiai įsiminti turėtų dvižodė dainelė „Kiaulė-voras“.

Verta girti filmo scenaristus – sako, jog prie juostos dirbo net 11 jų, kurie paprastai atskirai dirba prie atskirų TV serialo epizodų. Nors trunka tik 85 minutes, „Simpsonų filmas“ yra prigrūstas įvykių, juokelių, mini-siužetų ir netikėtų siužeto linijų. Nors pagrindinė filmo fabula ir paprasta bei galėtų būti nuspėjama, bet apie tai nespėsite susimąstyti – „Simpsonų filmas“ nė minutei neleidžia nesijuokti ar nusukti akis nuo kino ekrano.

„Simpsonų filmas“ – dar vienas lietuviško dubliažo triumfas. Įgarsinimo režisieriaus kėdėje debiutavo aktorius ir kastingo specialistas Audrius Paulavičius ir padarė tai labai sėkmingai. „Simpsonų filmą“ galima vadinti geriausiu lietuvių bandymu įgarsinti animacinį filmą. Bartą Simpsoną įgarsino Džiugas Siaurusaitis, jau keli metai kalbantis visų Simpsonų balsais televizijoje. Šio dubliažo atradimas – aktorė Larisa Kalpokaitė, pirmą kartą dirbusi animacinio filmo įgarsintoja. Mardžę ji įgarsino idealiai.

„Simpsonų filmas“ yra viena geriausių animacinių juostų per pastarąjį penkmetį. Sako, jog rugpjūtį pasirodysiantis „La Troškinys“ yra dar geresnis. Pagyvensim – pamatysim.

Plačiau apie filmą – Simpsonų filmas | The Simpsons Movie, 2007

Paskelbta www.kinas.info 2007 m. liepos 29 dieną.

Yvanas Visagalis | Evan Almighty, 2007

2003 m. kino teatruose pasirodžiusi komedija „Briusas Visagalis“ pralinskmino vasariškai nusiteikusius žiūrovus ir sugebėjo apsisaugoti nuo kritikų strėlių. Jimas Carrey tame filme nebuvo toks juokingas kaip „Kaukėje“ ar „Eise Venturoje“, bet suvaidino Dievo vietininką žemėje puikiai ir sužavėjo labai labai gausų savo gerbėjų būrį visame pasaulyje.

Komedijų prodiuseris ir režisierius Tomas Shaydacas galėjo didžiuotis „Briusu Visagaliu“. 81 mln. JAV dolerių kainavusi juosta vien kino teatruose uždirbo 459 milijonus. Labai pasitikėdamas savo jėgomis ir tikėdamas „Briuso Visagalio“ tęsinio sėkme T.Shaydacas „Yvanui Visagaliui“ surinko ir išleido sunkiai įsivaizduojamus 175 mln. JAV dolerių. Tokiomis sumomis disponuoja tik specialiųjų efektų ir „fantasy“ žanro filmo kūrėjai, juolab, už „Yvaną Visagalį“ honorarų mokėti neteko Jimui Carrey ir Jennifer Aniston, kurie yra tikrai brangūs aktoriai.

Tomas Shaydacas ryžosi statyti komediją J.Carrey ir J.Aniston atsisakius pasirodyti tęsinyje. Pagrindiniu tęsinio herojumi tapo ir pirmoje dalyje pasirodęs TV žinių pranešėjas Yvanas, kuri vaidina komijas Steve Carrell\’as. Matyt, labai žavėdamasis serialu „Draugai“, T.Shaydacas bandė Yvano žmonos vaidmeniui prisikalbinti Lisa Kudrow, bet – lieka džiaugtis jog taip nenutiko. Sunkiai įsivaizduoju rūpestingos paauglių sūnų būrį vaidinančią „Fibi“, o etatinė kino ekrano mama Lauren Graham paskirtą vaidmenį atliko neblogai.

Jimo Carrey nebuvimas „Yvane Visagalyje“ iš filmo atėmė labai daug. Nors Steve Carrellas puikiai pasirodė juostoje „40-ties ir vis dar skaistus“ bei nekomerciniame „Mano mažoji mis“, Yvanas turėjo būti laisvesnis, emocingesnis, lankstesnis ir judresnis. Nebe taip gerai atrodo ir Morganas Freemanas, visiems netikėtai „Briuse Visagalyje“ suvaidinęs Dievą ir už tai gavęs keletą mažo kalibro apdovanojimų. „Yvane Visagalyje“ jis jau atrodo tik kaip profesionalas aktorius, sukandęs dantis darantis darbą, už kurį gaus eilinį milijoną.

Filmo siužetas – gana įdomus ir netikėtas. Kongresmenu išrinktą buvusį TV pranešėją aplanko Dievas ir įsako jam pastatyti Biblijoje aprašytą arką (laivą), kuriame galėtų nuo potvynio išsigelbėti gyvūnai. Stebėti sukamą istoriją ir laukti atsakymo kas bendro tarp Biblijos, valdžios vyrų vykdomos nešvarios politikos ir potvynio – išties įdomu. Reikalą gadina buki dialogai ir nuolat besikartojantys juokeliai „herojus nugriuvo“, „paukštis apdergė“ ir panašūs.

Kur buvo išleisti 175 mln. dolerių pasimato paskutinėmis filmo minutėmis. Minia gyvūnų, upė tękanti per Vašingtoną ir milžiniškas medinis laivas plaukiantis upe pareikalavo didelio kompiuterinių efektų kūrėjų darbo – vaizdelis neblogesnis nei „Dienoje po rytojaus“.

Šiai dienai „Yvanas Visagalis“ yra brangiausiai kainavusi visų laikų komedija. Bet – šiam filmui per 7 pirmąsias demonstravimo dienas JAV vos pavyko uždirbti 40 mln. JAV dolerių. Finansiškai šį filmą Vakarų kino teatruose neišvengiamai praris „Kietas riešutėlis 4“ ir „Transformeriai“, todėl T.Shaydaco įkalbėti investuotojai patirs finansinį krachą.

Trečiosios „Visagalio“ dalies turbūt nebus. T.Shaydacui imtis tęsinio vertėtų imtis nebent tik tuomet, jei Jimas Carrey sutiktų dar sykį įkūnyti Briusą.

Plačiau apie filmą Yvanas Visagalis | Evan Almighty, 2007 

Autorius: Simonas Bartkus. Paskelbta interneto svetainėje www.kinas.info, 2007 m. liepos mėn.

Monstras | Monster, 2003

Belieka nulenkti galvą prieš juostos kūrėjus ir aktorius ir įteikti puokštę gražiausių gėlių – tai geriausias filmas, pasiekęs Lietuvą šiais metais. Charlize Theron vaidyba jau pažįstama iš filmų “Sidro namų taisyklės”, “Itališkas apiplėšimas” ir daugelio kitų, bet šį kartą ji tiesiog pritrenkianti. Ir ne man vienam – prieš kelis mėnesius ji buvo apdovanota Oskaru už geriausią aktorės vaidmenį. Prie šios patyrusios aktorės prisijungia gražuole išaugusi Trečiadienė (Wednesday) iš legendinės “Adamsų šeimynėlės” – Christina Ricci, paskutiniu metu matyta “Raitelyje be galvos” ir kituose mažiau garsiuose filmuose.

Apie šių dviejų aktorių kuriamus personažus sukasi visas filmo veiksmas – Aileen (C. Theron) yra skurdžiai gyvenanti ir prostitucija besiverčianti moteris. Selby (C. Ricci) – jauna drovi mergina, gyvenanti pas griežtą tetą, kuri turėtų “išgydyti ją nuo homoseksualumo”. Aileen vieną dieną pajunta didžiulę aistrą Selby, kuri jai atsako tuo pačiu. Tarp moterų užsimezga ryšys. Aileen bando grįžti į normalų gyvenimą, bet nesugeba rasti darbo – ji grįžta prie prostitucijos. Moteris vieną dieną miške nušauna ją žiauriai sumušti bandžiusį klientą ir pagrobusi pinigus pabėga. Pajutusi „lengvus“ pinigus ji pradeda beprasmę žudynių seriją. Ir viskas tik dėl mylimosios Selby, visos mirtys tam, kad pasisavintais klientų pinigais galėtų išpildyti visas draugės svajones.

Režisierė Patty Jenkins juostą sukūrė remdamasi neišgalvotais faktais – 1989 metais JAV sudrebino žudikės maniakės istorija, kuomet ši žiauriai nužudė 6 vyrus. Filmas tikrai nerekomenduojamas tiems, kurie nori atsipalaiduoti minkštose kino teatro kėdėse, bet privalomas tiems, kurie nori pamatyti kitą mūsų gyvenimo pusę – išėjus iš filmo norisi džiaugtis, kad tavo gyvenime nėra tokių sunkumų.

Plačiau apie filmą – Monstras | Monster, 2003 

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt 

Aleksas ir Ema | Alex & Emma, 2003

“Aleksas ir Ema” yra vienas iš tų filmų, kurie galėtų pretenduoti į blogiausio scenarijaus „auksinę avietę“ vien už tai, kaip buvo subjaurotas klasikinis F. Dostojevskio „Lošėjas“. Atrodo, kad trečiokas būtų perskaitęs šį kūrinį ir pagal jį parašęs filmo scenarijų. Kas iš to gavosi? Gavosi lėkšta komedija, pavadinta „romantine“, kurioje legendinio rusų rašytojo nėra nė kvapo.

Net jei nesate nieko girdėję apie F. Dostojevskį, žiūrėdami pajusite, jog filmas absurdiškas. Kiekvienas epizodas artimas absurdo teatro scenai. Galite pamiršti viską, kas buvo šventa ir kam jautėte pagarbą – nuo šiol viskas tapo masinės kultūros dalimi. Viskas taip nuspėjama ir matyta kas antrame seriale apie nykų šių dienų JAV piliečių gyvenimą.

Trumputis pasakojimas nežinantiems apie ką eina kalba filme – jaunas rašytojas įsiskolina didelę sumą ir privalo ją grąžinti per 30 dienų. Vienintelis būdas gauti reikalingus pinigus – parašyti knygą per nustatytą laiką ir pateikti ją leidėjui. Misijai atlikti autorius pasikviečia jauną stenografistę -psichologę – kitų galų meistrę su kuria ir pinasi visas veiksmas. Kaip jam pasiseka, stengiasi parodyti šis filmas. Kaip tai pavyko – spręsti jums, bet nesakykite, jog neįspėjau, jog pinigus galite būti išleidę ir veltui …

Plačiau apie filmą –  Aleksas ir Ema | Alex & Emma, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Žuviukas Nemo | Finding Nemo, 2003

Tokio filmo aš jau laukiau, prisiminęs „Monstrų biurą“ ar „Šreką“. Naujas animacinis filmas, tinkantis ir suaugusiems, tai ne koks „Sinbadas: Septynių jūrų legenda“ ar juolab „Paršelio filmas“. Ši kartą veiksmas persikelia po vandeniu – žiūrovui rodoma povandeninis jūros pasaulis su begale spalvotų žuvyčių. Išėję iš kino salės pirmiausia pajausite, koks pilkas miestas. Ir nekaltas mūsų atsilikimas nuo Europos ar JAV. Filme rodomas Sidnėjus toks pat pilkas, palyginus su ta į vaivorykštės spalvų paletę netelpančia pritrenkiančia gama, kuri jus lydės nuo filmo pradžios iki pat pabaigos.

Filmo turinys: ryklys sunaikina visą draugišką žuvyčių šeimynėlę. Gyvi lieka tik du: tėvas ir sūnus Nemo. Pirmą dieną mokykloje Nemo pagaunamas žmonių ir patenka į akvariumą stomatologo kabinete, kuriame susidraugauja su kitomis žuvytėmis. Abu šeimos nariai pradeda siekti susitikimo vienas su kitu bet kokia kaina: tėvui reikia sužinoti, kur išvežtas Nemo, o jaunajam žuviukui – ištrūkti iš akvariumo ir grįžti į vandenyną.

Kad filmas ne tik vaikams, puikiausiai įrodo paskutinė filmo scena, rodoma jau po užrašo „The end“. Nemo draugai pabėga iš akvariumo, bet … Na, pamatysite patys, nenoriu atskleisti čia visų paslapčių. „Žuviukas Nemo“ neabejotinai yra geriausias šiemet Lietuvos didžiuosius ekranus pasiekęs animacinis filmas.

P. S. Gal kas žinote, kur galima nusipirkti akvariumą nebrangiai? :)

Plačiau apie filmą – Žuviukas Nemo | Finding Nemo, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Nuotykiai jūroje | Boat Trip, 2002

Menkaverčių komedijų prikurta tiek, kad baisu jas visas ir žiūrėti. Vis dėl to, įmanoma sugalvoti šį tą originalaus. Jeigu paprastai tokio tipo filmuose pagrindinius vaidmenis atlieka stambiakrūtės gražuolės, tai „Nuotykiai laive“ fabula sukasi apie gėjų.

Trumpai apie siužetą: du draugeliai, kuriuos vaidina jau daug kartų matyti Cuba Goodingas jaunesnysis ir Horatio Sanzas, nusprendžia plaukti į kruizą. Bet kelionių agentūros darbuotojas, susikivirčijęs su jais nusprendžia iškrėsti piktą pokštą – jie nusiunčia vaikinus į gėjų kruizą po Karibų jūrą. Čia prasideda tikrieji nuotykiai – vaikinai įniršta, bet nusprendę, kad kitos išeities nėra susitaiko su esama situacija. Vėliau vienas iš jų susitinka laivo šokių mokytoją, o antrasis prilimpa prie netyčia į laivą patekusių gražuolių švedžių….

Jeigu savaitgalį norite pasijuokti smagiai, gėjai jums juokingi, o ne atgrasūs bei nešvankūs juokeliai prie širdies – nedvejodami galite pasirinkti šį filmą. Tai viena geriausių lengvo turinio komedijų, atkeliavusių į Lietuvą šiemet.

P. S. Kažin ar filmo pavadinimas „Boat trip“ neturiu aliuzijos į vieną geriausių visų laikų paaugliškų komedijų „Road Trip“?

P. P. S. Kodėl šis filmas atkeliavo į Lietuvą pavėlavęs daugiau nei metus?

P. P. P. S. Lietuviški titrai šiame filme skuba maždaug 1,5 sekundės.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »