Archive for the 'straipsniai' Category


Kaip masto marketingo specialistai ir kaip tai įtakoja išlaidas interneto reklamai

Šis įrašas yra parašytas tinklaraščiui „Apie reklamą internete“.

——————–

Interneto reklamos pajamos GROSS 2008 m. augo 50%. Nieko nuostabaus, sekant visas paskutinio penkmečio tendencijas. Bendras reklamos išlaidų (kitiems pajamų) pyragas augo 19%.

2008 m. rudenį žurnalo „Valstybė“ surengtoje marketingo specialistų apklausos rezultatai rodo, jog dauguma reklamos ir rinkodaros srities darbuotojų mano, jog išlaidos reklamai 2009 m. internete augs 10%. Apie bendras išlaidas reklamai kalbama spektiškiau. Prisiminkime tai, jog apklausa buvo daryta 2008 m. rugsėjį, kada dar nuotaikos rinkose buvo kitokios.

Rugsėjį ir spalį bendras reklamos rinkos augimas buvo 5% (spalį jis buvo didesnis dėl vykusių Seimo rinkimų), o 2008 m. gruodį reklamos rinka jau mažėjo, palyginus su 2007 m. gruodžiu (TNS duomenys). Internetas laikėsi stabiliau.

10% augimas nėra tas skaičius, kurį esame įpratę matyti pastaruosius kelerius metus kai kalbame apie išlaidas interneto reklamai. 40, 50, 60 – tai procentai, kokiais augo išlaidos interneto reklamai pastaraisiais metais.

Klausimas – kokia bus koreliacija tarp išlaidų reklamai pokyčio ir bendro išlaidų reklamai pokyčio?

Ar išlaidos reklamai mažės 2009 m.?

Atsakymas – taip, jeigu ekonominė situacija nesiims keistis į gerąją pusę.

Recesija yra įtakojama vartotojų psichologijos nei faktinės ekonomikos. Paprasčiau tariant – elgesį lemia ne reali padėtis, o lūkesčiai. Bendrovių rezultatai nėra šiuo metu nėra tokie prasti – pardavimo rezultatai net būna geresni nei 2006 ar 2007 m. (nekalbam apie specifines rinkas – nekilnojamąjį turtą bei kitus pirkimus, kurie buvo atliekami skolintais pinigais). Tačiau, kreivės pajudėjo žemyn, o tai davė impulsą ir žiūrėti žemyn.

Vartojimas yra mažėjimo stadijoje, o greitas išlaidų mažinimas yra tipinis elgesys trumpuoju laikotarpiu. Marketingo išlaidos  yra vienos iš tų, kurias sumažinus efektas sąnaudų eilutėje yra labai greitas. Todėl jo griebiamasi tada, kuomet neaišku, kokiu dydžiu pardavimai mažės toliau. Bendrovės, nors ir nepriima sprendimo drastiškai mažinti marketingo išlaidų, dažnai priima „laukimo“ vaidmenį tol, kol rinkos situacija stabilizuosis.

2009 m. išlaidos reklamai mažės dėl šoko, kurį patyrė didelė dalis kompanijų 2008 m. pabaigoje ar  2009 m. pačioje pradžioje, stebėdamos savo pardavimų kreives. Apie realų išlaidų reklamai dydį galėsime kalbėti tada, kai ekonominė padėtis stabilizuosis (paprasčiau tariant, pasieks dugną). Tada kompanijos matys realius pardavimo srautus, galės daryti tikslias prognozes, ir, svarbiausia, turės laiko tinkamai paskirstyti biudžetus.

2009 m. gali būti „sukrėtimo“ metais vien todėl, jog rinkose yra daug nežinomybės.

Kaip bus perskirstomos reklamos išlaidos?

Kuomet yra būtina mažinti išlaidas reklamai, tai tipinis elgesys – „kirpimas nuo apačios“. Jei spaudoje pirkau reklamą dešimtyje leidinių,  tai prireikus mažinti išlaidas 30%, atsisakysiu reklamos trijuose „apatiniuose“ ar „mažiausiai naudinguose“ leidiniuose.

Kurie leidiniai taps „apatiniais“? Greičiausiai atsirinksiu pagal reitingus, tiražą, ar kitą objektyvų kriterijų. Dešimtuko apačioje atsidurs trys mažiausiai skaitomi leidiniai – tiesiog nepirksiu juose reklamos.

Tokie sąrašai yra sudaromi ir atsirenkant reklamos kanalų sąrašą. Tarkime, praėjusiais metais bendrovė reklamavosi televizijoje, laikraščiuose, radijuje, lauko reklamoje, žurnaluose, vaizdo ekranuose ir internete. Šiemet, mažiant išlaidas 30%, turiu atsisakyti dalies kanalų.

Grėsmė interneto kanalui

Skiriant pinigus reklamos kanalams, galios tas pats „apatinių“ atsisakymo principas. Marketingo specialistai susidarys reklamos kanalų sąrašą (tai gali būti nesąmoningas veiksmas!) ir nurėš apatinius. Šioje vietoje yra didelė grėsmė internetui, nes jam gresia tapti „apatiniu“.

Tokia grėsmė internetui tapti „apatiniu“ yra didesnė negu kitiems kanalams dėl kelių priežasčių.

Pirma, internetas, kaip reklamos kanalas, atsirado neseniai, o kanalų reitingo sąrašas gali būti sudaromas pagal jų išplėtojimą (sutikim, televizija vis dar yra „numeris vienas“,  o spauda „numeris du“ ir tos pozicijos galvose greitai nebus išjudintos).

Antra, internetas sąlyginai yra mažiausią maksimaliai galimą auditoriją turintis žiniasklaidos kanalas. Maksimalus pasiekimas televizijos, lauko reklamos ar spaudos pagalba vis dar yra mažesnis nei maksimalus interneto kanalo pasiekiamumas. „Internetu naudojasi vis daugiau žmonių, o televiziją žiūri visi“ – populiarus mitas, tūnantis galvose.

Trečia, internetas vis dar buvo yra laikomas „nauju“ kanalu, kuriame dažnai marketingo specialistai tik atlieka „bandymus“. Krizė – ne laikas atlikinėti bandymus.

Ketvirta, internetas stereotipiškai vis dar suvokiamas kaip smagus žaisliukas – vieta, kur galima išnaudoti kūrybiškumą, vartotojų įsitraukimą, kurti virusinius filmukus, animacinius žaidimus ar sudėtingesnes interaktyvias bendravimo formas. Didelei daliai vartotojų internetas susideda iš trijų dalykų: „Outlook’o“, „Delfi“ ir „juokingų powerpointų“.

Išlaidos, skirtos brangių (keliasdešimt tūkst. litų kainuojančių) „smagių dalykėlių“, kurių efektyvumą yra sunku išmatuoti, kris staigiai. „Žaidimams“ tiesiog neliks pinigų, o marketingistams bus sunku vadovybei apginti tokius projektus skirstant marketingo biudžetus. Interneto reklamos pardavėjai turi dar labiau akcentuoti interneto reklamos išmatuojamą efektyvumą ir investicijų grąžą (return on investment).

Be abejo, šios priežastys yra gana stereotipinės ir interneto reklamos pardavėjai gali paneiginėti kiekvieną iš jų. Šiuo metu tam reikia dėti visas pastangas (nors ir ne-krizės laikotarpiu reklamos internete pardavėjai daugiausia užsiėmė mitų laužymu). Ko nepažįstu – tą valdo mitai.

O kokios galimybės internetui?

Mokestis už rezultatus gali būti svarus argumentas krizės laikotarpiu interneto reklamai kovojant dėl didesnės dalies besitraukiančiame reklamos pyrage. Tai tvirtas argumentas visiems – tiek marketingo specialistams, tiek vykdantiesiems direktoriams ar akcininkams.

Lietuvos interneto rinkos augimui vilčių suteikia faktai, jog išlaidos interneto reklamai neprilygo net kaimynėms Latvijai bei Estijai, o internetui tenkanti dalis išlaidų reklamai pasiskirstymo pyrage buvo daug mažesnė nei Europos vidurkis. Tačiau marketingo ir reklamos srityse dirbantys žmonės liko tie patys, o vartotojų elgesys krizės metu keičiasi. Tai reiškia, jog sprendimus dėl reklamos išlaidų paskirstymo priimančių asmenų elgesys keičiasi, o jo atspirties taškas ne kitų šalių pyragai, o prieš krizę buvęs elgesys. „Išlaidas reklamai internete didinu todėl, kad vakaruose internetui tenka didesnė dalis“ – toks motyvas krizės laiktarpiu sunkiai veiks.

Įvaizdinių, naujų „brandų“ įvedimo, socialinių kampanijų šiais metais tikrai mažės, o ir vyksiančiose internetui bus skiriamas mažesnis dėmesys (įvaizdžio kampanijose televizija, spauda ir žurnalai tikrai liks „numeris 1“).

Tačiau galimybės interneto reklamai atsiveria, nes šiais metais daugės pardavimo skatinimo kampanijų. Internetas šioje vietoje yra dėkingas kanalas dėl savo išmatuojamumo, galimybės greitai pradėti kampaniją ir galimybės greitai sekti bei reaguoti į rezultatus.

Interneto reklamos pardavėjai gali labiau akcentuoti greitį – internetas vis dar yra tas kanalas, kur reklaminę kampaniją galima suorganizuoti ir paleisti per tris dienas išsaugant miegą naktimis. O pardavimų kreivėms svyruojant, korekcines kampanijas tenka rengti vis greičiau.

Išvados?

Kaip šiemet keisis išlaidos interneto reklamai absoliučiais skaičiais? Nežinau. Prognozė – išlaidų interneto reklamai pokytis 10% didesnis nei bendrų išlaidų reklamai pokytis. Į teigiamą pusę. Jeigu bendros išlaidos reklamai kris 20%, tuomet internetui kris 10%. Žirklės tarp bendro pokyčio ir interneto pajamų pokyčio bus mažesnės.

Nupiešiau ne pačią šviesiausią prognozę internetui. Interneto reklamai, kaip paskutinius metus greičiausiai besivystančiam media kanalui, šie metai taip pat bus nelengvi. Jauniausią yra lengviausia ir nuskriausti, todėl internetui reikia skubiai „rodyti raumenį“.

Ilguoju laikotarpiu (kalbam ne apie 2009-uosius, o apie 3-5 metus į priekį), ši krizė interneto reklamai gali išeiti į naudą. Mažėjant reklamos išlaidų bendram pyragui, šis procesas gali skatinti esminį pyrago persiskirstymą. Nors interneto reklama praėjusiais metais augo po keliasdešimt procentų, jie augo bendro pyrago augimo sąskaita, tiesiogiai neatimdamas išlaidų iš kitų žiniasklaidos kanalų. Pradėjus daugiau skaičiuoti ir atidžiau vertinti reklaminių kampanijų rezultatus, internetas gali tiesiogiai auginti savo gabalą kitų kanalų sąskaita.

—————-

Šis įrašas yra parašytas tinklaraščiui „Apie reklamą internete“.

Komentaras Alfa.lt: Geras įvaizdis yra viskas?

Paimta iš: Geras įvaizdis yra viskas?, 2008-02-05 06:53

Kristina Aksamitaitė | Alfa.lt

„Troškulys – dar ne viskas. Įvaizdis yra viskas!“ – galima būtų perfrazuoti vieno gaiviojo gėrimo reklamos teiginį. Tie, kurie tuo tiki, yra visiškai teisūs. Juk kiekvieną kartą įsigydami įmonės siūlomą produktą, naudodamiesi kokia nors paslauga klientai pasąmonėje kuria vaizdą apie organizaciją.

Šis vaizdas lems, ar klientai dar kartą naudosis jūsų organizacijos paslauga ir pirks produktus. Taip pat geresnį įvaizdį (arba reputaciją – Alfa.lt) turinčioms įmonėms lengviau rasti verslo partnerių ar pasirašyti pelningas sutartis. Visa tai svarbu tiek jau žinomoms, tiek dar besikuriančioms įmonėms.

Kaip sukurti teigiamą reputaciją?

Teigiamos reputacijos formavimas – vienas svarbiausių strateginės vadybos ir rinkodaros tikslų. Įvaizdį lemiančių veiksnių yra daug. „Tai ir kompanijos darbuotojų atsiliepimai apie įmonę kaip darbdavį, ir išorinės įmonės reklamos kokybė, ir klientų atsiliepimai interneto forumuose. Įvaizdžio kūrimas ir išlaikymas – menas valdyti visumą veiksnių, kurie prisideda prie kompanijos įvaizdžio kūrimo“, – teigia Marketingo specialistų asociacijos (MSA) valdybos narys Simonas Bartkus.

Anot specialisto, teigiamai reputacijai suformuoti iš tiesų svarbi įmonių socialinė atsakomybė. S. Bartkus pataria atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimas visuomenės domėjimasis socialine kompanijų veikla.

Pasak dar vienos šios srities specialistės, įvaizdžio konsultantės-trenerės Alvydos Jasilionytės, organizacijos įvaizdžio kūrimo procesą apima keturios verslo šakos – vadybos ir organizavimo paslaugos, ryšiai su visuomene, reklamos agentūros, kurios rūpinasi produkto įvaizdžiu, ir organizacinio dizaino kūrėjai. Šie rūpinasi organizacinio identiteto ir vaizdinės išraiškos kūryba, per kurią perteikiamos organizacinės vertybės tiesiogiai vidinei ir išorinei auditorijai.

„Tačiau visų pirma viskas priklauso nuo vadovo ir jo turimos vizijos. Labai dažnai mūsų organizacijose atsitinka taip, kad vadovai iš viršaus „nuleidžia“ organizacijos misiją ir viziją, o darbuotojams ji visiškai neaktuali, nors kabo prieš akis kas dieną. Jie net neprisimena, kas ten parašyta. Idealu būtų, kad darbuotojai kartu su vadovais dalyvautų tiek formuojant organizacijos misiją ir viziją, tiek iškeliant organizacijos tikslus“, – pataria A. Jasilionytė.

Taip pat, pasak moters, svarbu deklaruoti tokias vertybes, kurių pirmiausia laikomasi organizacijos viduje.

Ką įvaizdis „dirba“?

Palanki reputacija duoda teigiamų vaisių. „Geras įvaizdis padeda pigiau pirkti ir brangiau parduoti. Verslo partneriai noriai bendradarbiauja su gerą įvaizdį turinčiomis kompanijomis, vartotojai linkę mokėti daugiau, jeigu perka iš gerą įvaizdį turinčios įmonės. Darbuotojams svarbus įmonės kaip darbdavio įvaizdis“, – aiškina S. Bartkus.

Anot A. Jasilionytės, geras įvaizdis garantuoja atsakingą organizacijos požiūrį į darbuotojus, į vartotojus ir į visuomenę. Tai garantuoja ir atitinkamą produktų bei paslaugų kokybę. „Šiandien labai aktuali ir organizacijos verslo atsakomybė tiek socialiniu, tiek ekonominiu, tiek ekologiniu aspektais“, – priduria A. Jasilionytė.

Išvaizda reprezentuoja įmonę

Anot S. Bartkaus, vienas svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie įvaizdžio formavimo, yra darbuotojų bei vadovų išvaizda.

„Būtina prisiminti, kad įvaizdį kuria ne detalės. Lemiamą reikšmę turi rezultato santykis su lūkesčiais. Pavyzdžiui, vargu ar tuomet, kai matome bankininką, vilkintį juodu kostiumu, mūsų akyse pakyla banko įvaizdis. O jeigu matome taksi vairuotoją juodu kostiumu?“ – retoriškai klausia S. Bartkus.

Pasak A. Jasilionytės, darbuotojai reprezentuoja organizaciją, įmonę. Jei darbuotojai atrodo netvarkingai ar netinkamai apsirengę, jie apie organizaciją perduoda atitinkamą informaciją.

Pergales švęskite kartu

A. Jasilionytė pabrėžia, kad geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami komandoje. „Jei projektas individualus, pripažinimą gali prisiimti vadovas, o jei tai komandos darbas, tegu būna malonus ir padėkoja komandai už pasiektus rezultatus, – A. Jasilionytė skatina vadovus neprisiimti laurų vieniems – visiems svarbu būti pripažintiems ir įvertintiems. Jei esate komandos narys, natūralu, kad savo darbu prisidedate prie komandos laimėjimų. Dirbant komandoje pasiekiama didesnių rezultatų. Pergales turėtumėte atšvęsti drauge“, – pataria specialistė.

Darbuotojai gali skleisti teigiamas žinias

Pasak S. Bartkaus, itin svarbūs tiek esamų, tiek buvusių darbuotojų atsiliepimai apie įmonę. „Įsivaizduokite – kompanijoje dirba tūkst. darbuotojų: visi turi giminaičių, kaimynų ir draugų, jiems skleidžia žinias apie savo darbovietę. Dalis jų dalyvauja interneto forumuose ar net rašo tinklaraščius, kuriuos skaito tūkstančiai žmonių. Tai didžiulis komunikacijos kanalas, kuriuo sklindančią informaciją yra svarbu valdyti“, – sako S. Bartkus.

Anot A. Jasilionytės, reikia siekti darbe sukurti tokią atmosferą, kad darbuotojai kas rytą norėtų eiti į darbą ir realizuoti save, įnešti indėlį, dalytųsi savo sumanymais ir jaustųsi įvertinti. „Kai atsižvelgiama į darbuotojų idėjas, kai elgiamasi su juo kaip su asmenybe, o ne kaip su darbo priemone, darbuotojas, išėjęs iš darbo, skleis teigiamą informaciją apie organizaciją, – teigia pašnekovė, – supraskite teisingai, taip pat tikimasi, kad darbuotojai dirbs atsakingai ir profesionaliai atliks savo darbą, o ne piktnaudžiaus esama padėtimi.“

Nekokybiški gaminiai gadina įvaizdį

„Paslauga ar produktas turi tenkinti kliento poreikį. Mane stebina rinkoje esančių nekokybiškų prekių realizavimas. Jos pigios, bet neilgalaikės“, – teigia A. Jasilionytė.

Anot pašnekovės, neverta gaminti to, kas po kelių dienų atsidurs šiukšlių dėžėje. „Žinoma, klientas pirks pigų daiktą, bet manau, kad verslo atsakomybė – pateikti rinkai kokybiškas, nekenksmingas, atsakingai pagamintas prekes. Atsakingai dirbančios įmonės po ilgo laikotarpio įgys pranašumą“, – neabejoja specialistė.

Suklupus būtina valdyti situaciją

Verslas nenuspėjamas. Juk ne be reikalo sakoma, šiandien finansistas, rytoj – traktorininkas. Tad tikslinga pagalvoti ir apie tai, ko reikėtų imtis organizaciją ištikus krizei.

„Blogiausia, ką galima tokiu atveju padaryti – leisti blogai naujienai nevaldomai sklisti. Dažna komunikacijos klaida – per nelaimingą atsitikimą išryškėjus naujiems faktams, kurie įmonei yra nepalankūs, komunikacijos specialistai nuryja šią piliulę, leisdami krizei išplisti, o patys stengiasi imtis naujų komunikacijos projektų“, – teigia S. Bartkus.

Anot pašnekovo, minusą nėra lengva ištrinti net surinkus dešimt naujų pliusų. Pasak jo, svarbu valdyti krizes tuomet, kai jos tik prasideda, ir pasekmes kiek įmanoma sušvelninti.

A. Jasilionytė mano, kad organizacijai atsidūrus nepalankioje situacijoje, dera kreiptis į ryšių su visuomene specialistus. „Krizių valdymas nemažai kainuoja, bet paprastai konfliktai ar neigiama informacija užglaistoma. Kartais tai padaroma tyčia, konkurentų užsakymu. Tačiau čia jau kalbame apie nesąžiningą konkurenciją, neetišką verslą. Visiems būna suklupimų, didžiausioms korporacijoms jų taip pat būna. Tačiau svarbu, ką ta įmonė, organizacija daro po to“, – įsitikinusi A. Jasilionytė.

Ką apie įvaizdį kalba įmonių atstovai?

Daiva Selickaitė, Ryšių su visuomene grupės vadovė („Omnitel“ – mobiliojo ryšio bendrovė):

„Omnitel“ įvaizdis rodo mūsų bendrovės reputaciją ir požiūrį į savo klientus, darbuotojus bei bendruomenę. Nuo pat įsikūrimo „Omnitel“ siekia dirbti taip, kad klientai gautų jų poreikius atitinkančias paslaugas ir geriausią aptarnavimą, gerą kainos ir kokybės santykį, kad „Omnitel“ klientai pirmieji Lietuvoje pasinaudotų telekomunikacijų pasaulio naujovėmis ir jų teikiamais pranašumais. Savo darbuotojams siūlome konkurencingą atlyginimą bei dideles kvalifikacijos kėlimo galimybes, skatinimą už individualius ir bendrovės darbo rezultatus, daug investuojame į darbuotojų kompetenciją.

„Omnitel“ yra sukurta patraukli darbo aplinka, kurią vertina darbuotojai.

Be jokios abejonės, būdami Lietuvos verslo lyderiai aktyviai prisidedame prie šalies informacinės, ekonominės ir kultūrinės pažangos bei visuomenės gerovės kūrimo, remiame ir inicijuojame svarbius pažangios visuomenės gyvenimo projektus.

Giedrius Juozapavičius, Korporatyvinio marketingo departamento direktorius („Maxima LT“ – prekybos centrų tinklas):

„Maximos“ įvaizdžiui didelę reikšmę turi daug dalykų: parduotuvės vieta, kokia ji yra, ar patogu į ją patekti. Taip pat svarbu, kokia aplinka parduotuvės viduje, koks prekių asortimentas, ar švieži produktai, ar malonus aptarnavimas, ar jauku apsipirkti, ar lūkesčiai atitinka poreikius, ar kokybiškos prekės, ar patrauklios akcijos, ar paslaugūs darbuotojai.

Galiausiai svarbu net tai, ar kaimynai gerai apie ją atsiliepia. Realiai parduotuvė yra ta vieta, kurioje gimsta pagrindiniai vaizdiniai ir potyriai, susiję su „Maxima“. Jei jie yra pozityvūs, žmogus ir kitą kartą čia ateis, galbūt net skleis gerą žinią savo artimiesiems.

Asta Margevičienė, „Hansabanko“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė:

Įvaizdžio formavimas yra kasdienio darbo sudedamoji dalis. Mūsų įvaizdį vertina klientai, visuomenė. Kaip įmonė vykdo savo pažadus klientams, kaip atitinka jų lūkesčius, kaip užtikrinama nuolatinė aptarnavimo kokybė, kokie santykiai įmonę sieja su visuomene, ar aiškiai ir atvirai teikiama informacija, kiek dėmesio skiriama kliento poreikiams išsiaiškinti, kokia darbuotojų kompetencija ir kiek ji auga, palyginti su pokyčiais rinkoje? Atsakius į šiuos klausimus galima gauti paveikslą, kuris padeda įvertinti įmonės įvaizdį. Pasitikėjimas, klientų lojalumas, banko reputacija yra pagrindiniai rodikliai, kurie rodo, kokie mes, koks mūsų įvaizdis. Didžiausias iššūkis – išsaugoti jį, nenuvilti klientų.

kinas.info savaitės apžvalga: „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ – naujas lyderis

Fantastinė nuotykių juosta “Haris Poteris ir Fenikso brolija” nesunkiai debiutavo pirmoje pelningiausių filmų Lietuvoje sąrašo vietoje. Visgi, būtina pripažinti, jog penktoji stebukladario berniuko nuotykius pasakojantis filmas pajamomis nenustebino.

Liepos 20-22 dienomis “Haris Poteris ir Fenikso brolija” uždirbo 178,5 tūkst. litų. Dar 28 tūkst. litų filmas surinko per išankstinius seansus. 2005 m. pabaigoje rodyta juosta “Haris Poteris ir Azkabano kalinys” debiutavo su didesnėmis nei 200 tūkst. litų pajamomis. Svarbi priežastis, kodėl “Hariui Poteriui 5” nepavyko pasiekti geresnio rezultato – vasariškas oras iš miesto išginė daug šeimų.

“Fenikso brolija” iš viršūnės išstūmė dvi savaitęs karaliavusius “Transformerius”. Pastarieji pasitraukė į antrąją poziciją savo sąskaitą papildydami 30,7 tūkst. litų. Iš viso “Transformeriai” uždirbo jau 587 tūkst. litų ir tai yra pelningiausias Steveno Spielbergo projektas Lietuvoje.

Prabcūzų drama “Akmeninė taryba” buvo pradėta rodyti tik viename Vilniaus miesto kino teatre ir sulaukė tik 192 žiūrovų dėmesio – su 2,4 tūkst. litų pajamomis juosta su Monica Bellucci ir Catherine Deneuve užėmė 11 vietą.

“Hario Poterio” karaliavimas greičiausiai truks tik vieną savaitę – liepos 27 dieną Lietuvos kino teatrus pasieks animacinė juosta “Simpsonų filmas”, kuri bus dubliuota lietuviškai. Be to, filmą platinanti kompanija “Forum Cinemas” pasistengė, jog Lietuvoje būtų surengta pasaulinė juostos premjera. Į naktinius “Simpsonų filmo” seansus naktį iš ketvirtadienio į penktadienį parduoda jau daugiau nei 2000 bilietų.

Be “Simpsonų filmo”, ateinantį penktadienį mūsų šalies kino teatrus pasieks projekto “Grindhouse” dalis – Roberto Rodriguezo filmas “Teroro planeta”. Filmo premjera Lietuvoje buvo kelis kartus atidėta, negana to, platintojai žiūrovams pirmiau parodė Quentino Tarantino “Mirties įrodymą”, kuris turėjo būti rodomas po “Teroro planetos”.

Apžvalgą parengė Simonas Bartkus, www.kinas.info, 2007-07-24

kinas.info savaitės apžvalga: „Transformeriai“ išliko pelningiausiu filmu Lietuvoje

Steveno Spielbergo rprodiusuotas ir Michaelo Bay’aus režisuotas filmas “Transformeriai” antrą savaitę iš eilės liko populiariausiu filmu Lietuvoje. Juosta liepos 13-15 dienomis savo kasą papildė 73,2 tūkst. litų. Iš viso “Transformerių” sąskaitoje – jau 501 tūkst. litų.

Praėjusį savaitgalį kino rinka išgyveno atokvėpį: vasariški orai pradėjo lepinti kino mėgėjus, o liepos 13 buvo vienas iš retų šios vasaros savaitgalių, kuomet neįvyko jokio komerciškai stipraus filmo premjera. Dėl šių dviejų priežasčių bendros kino teatrų pajamos smuko 64 procentais, palyginus su liepos 6-8 dienomis savaitgalio pajamomis. Atokvėpis truks neilgai – jau ateinantį savaitgalį Lietuvos kino teatruose įvyks “Hario Poterio ir Fenikso brolijos” premjera, dar už savaitės – lietuviškai dubliuotų “Simpsonų” pasaulinis pasirodymas.

Geriausiai praėjusį savaitgalį debiutavo siaubo filmas “Negyvųjų šnabždesiai 2: praregėjimas”. Uždirbusi 22,3 tūkst. litų, juosta užėmė penktą vietą pelningiausių filmų sąraše. Pastebėtina tai, jog “Negyvųjų šnabždesių” tęsinys Vakarų rinkose buvo išleistas tik DVD formatu, o kino teatruose nerodytas.

Aštuntoje populiariausių filmų sąrašo vietoje debiutavo istorinė komedija “Moljeras: teprasideda komedija”. Juosta sulaukė 854 žiūrovų dėmesio, kurie filmui garantavo 10,9 tūkst. litų pajamos.

Svarbiausias artėjančio savaitgalio įvykis – “Hario Poterio ir Fenikso brolijos” premjera. Visi keturi iki šiol rodyti filmai apie stebukladario berniuko nuotykius patenka į pelningiausių visų laikų filmų Lietuvoje penkiasdešimtuką. Geriausiai iki šiol sekėsi 2002-ųjų žiemą rodytam filmui “Haris poteris ir paslapčių kambarys” – ši juosta uždirbo 692 tūkst. litų.

Antroji artėjančio savaitgalio premjera – prancūzų drama “Akmeninė taryba”. Pagrindinis stimulas, trauksiantis kino gerbėjus į filmo seansus – dviejų kino žvaigždžių – Monicos Bellucci ir Catherine Deneuve pasirodymas.

Simonas Bartkus, www.kinas.info, 2007-07-17.

Interviu: Katie Douglas Vilniuje jaučiasi puikiai

Katie Douglas antrą sezoną iš eilės yra ne tik pagrindinė „Lietuvos telekomo“ vedlė į pergales, bet ir vieną ryškiausiai žibančių moterų krepšinio žvaigždžių Europoje. Praėjusį sezoną buvusi rezultatyviausia reguliaraus sezono krepšininkė Eurolygoje, šiemet Katie Douglas užima trečiąją vietą, pelnydama po 18,9 taško per rungtynes. „Lietuvos telekomo“ lyderė taip pat per kiekvienas Eurolygos rungtynes atkovoja po 7,3 atšokusio kamuolio, atlieka po 2,1 rezultatyvaus perdavimo bei perima po 3,3 kamuolio.

Katie Douglas užtikrintai pirmauja rinkimuose į neeuropiečių rinktinę, rungtyniausiančią Eurolygos visų žvaigždžių dienoje kovo 8-ąją. Oficialioje „FIBA-Europe“ interneto svetainėje vykstančiame balsavime 26-metų „Lietuvos telekomo“ puolėją palaiko daugiau nei 40 proc. krepšinio gerbėjų.

Lietuvos čempionatas – nuobodus

SPO:) Katie Douglas pakalbino po vienų blyškiausių rungtynių „Lietuvos telekomo“ ekipoje: nors vilnietės iškovojo nesunkią pergalę prieš Marijampolės „Arvi“, legionierė iš JAV pelnė vos 4 taškus, pataikydama 2 iš 13 metimų.

Kaip vertini LMKL pirmenybes? Ar jos nėra nuobodžios aukšto lygio krepšininkėms?

Atvirai kalbant, Lietuvos čempionatas nėra toks įdomus kaip Eurolygos varžybos. Dažnai būna sunku rasti motyvacijos rungtynėms LMKL čempionate, bet aš esu profesionali krepšininkė, todėl stengiuosi susikaupti ir susikoncentruoti kiekvienoms varžyboms. Rungtynės lieka rungtynėmis, todėl per jas galime tobulinti savo žaidimą, ypač tarpusavio supratimą.

Išvykti iš Vilniaus neketino

Po sėkmingo praėjusio sezono turbūt turėjai daug pasiūlymų iš pajėgių ekipų. Kodėl nusprendei likti Vilniuje?

Kalbant atvirai, aš net nesvarsčiau galimybės palikti „Lietuvos telekomo“. Čia puikiai sutariu su komandos draugėmis bei, kaip niekur kitur, jaučiu didžiulį gerbėjų palaikymą. Komandos vadovams patiko mano žaidimas, todėl neturėjau jokio noro negrįžti į Vilnių.

Favoritės – tos pačios komandos

Praėjusį sezoną Eurolygoje buvote trečios. Jeigu pavyktų pakartoti tokį pat pasiekimą – tai būtų geras rezultatas?

Praėjusį sezoną mes nustebinome visus: gerbėjus, varžovus, net pačios save. Kuomet jau esame įrodžiusios savo pajėgumą, mums keliami ir kur aukštesni tiksliai, nei pernai. Jeigu pateksime į Eurolygos finalinį ketvertą, laikysiu, jog sezonas buvo sėkmingas. Po praėjusių metų sėkmės daug kas tikisi iš mūsų pačių aukščiausių apdovanojimų ir ant savo pečių nešame didelę naštą, norėdamos nenuvilti gerbėjų. Pakartoti laimėjimą visada yra sunkiau.

Kokios komandos yra favoritės laimėti šių metų Eurolygos turnyrą?

Akivaizdu, kad pagrindinėmis favoritėmis išlieka čempionės Samaros krepšininkės. Brno komanda taip pat demonstruoja labai aukšto lygio krepšinį. Nors Eurolygoje rungtyniauja daug gerų komandų, manau, jog pagrindinės favoritės patekti į ketvertą yra tos pačios komandos, kurios finale žaidė pernai.

32-asis numeris – simbolinis

Eurolygoje rungtyniauji 11-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais, bet LMKL čempionate vilki žaidi 32-uoju. Kodėl?

Europos turnyre galėjau rinktis tik tarp numerių nuo 4 iki 15. Šiaip visada stengiuosi gauti marškinėlius su 32-uoju numeriu. Savo karjeros pradžioje rungtyniavau marškinėliais su numeriu 23, kadangi toks buvo mano mėgstamiausio beisbolo žaidėjo numeris. Patekusi į koledžo komandą, negalėjau pasirinkti 23-ojo numerio, kadangi jis jau buvo užimtas, todėl sukeičiau skaitmenis vietomis. Nuo to laiko, stengiuosi, esant galimybei, rinktis 32-ąjį numerį.

Autorius: Simonas Bartkus

Išspausdinta žurnao „SPO:)“ 2005 m. gruodžio mėn. numeryje

Moterų krepšinio sezonas prasidėjo

„Lietuvos telekomas“ įsibėgėja kelyje link aukštų tikslų

„Lietuvos telekomo“ krepšininkės naujajame sezone pasivadino „supermergaitėmis“. Norėdamos pateisinti įvaizdį Lietuvos čempionės stengsis pakartoti praėjusio sezono pasiekimą – patekti į finalo ketverto turnyrą. Kaip sezono pristatymo metu kalbėjo vyriausiasis vilniečių treneris Algirdas Paulauskas, pagrindinės favorites patekti į finalą yra Samaros VBM-SGAU, Jektarinburgo UMMC, Maskvos „Dinamo“ (visos iš Rusijos), Brno SIKA (Čekija) bei mūsų šalies ekipa.

„Lietuvos telekomo“ ekipa kovas Moterų Eurolygoje pradėjo spalio 27 dieną, nervinga pergale prieš Košicės „K Cero ICP“ (Slovakija) – 65:61. Po pirmosios dvikovos komandos vyr. treneris A. Paulauskas negražų ir nestabilų žaidimą teisino nepakankamu susižaidimu, kurio nebuvo todėl, jog vilnietėms trūko rimtų kontrolinių varžybų.

Labai nesėkmingai vilnietėms pavyko antrasis mačas išvykoje su Maskvos „Dinamo“ komanda. Nelaimės „Lietuvos telekomą“ pradėjo persekioti dar prieš rungtynes: vyr. treneris A. Paulauskas dėl ūmios ligos liko viešbutyje, dėl to ekipai vadovo Alfredas Vainauskas. Rungtynėse, kurias „Lietuvos telekomas“ pralaimėjo 43:52, ypač nesisekė komandos lyderei Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei, kuri pelnė vos 2 taškus.

Tik trečiojoje sezono dvikovoje lapkričio 10 d.„Lietuvos telekomo“ gerbėjai komandą matė tokią, kuriai verta ploti atsistojus: vilnietės sutriuškino Napolio „Phard Napoli“ krepšininkes dvigubai – 88:44. Po šių rungtynių Lietuvos čempionių strategas A. Paulauskas džiaugėsi, jog komanda jau yra subrendusi: „Komanda nekrenta į nesėkmių liūną, o po kelių nesėkmingų rungtynių sugeba susikaupti ir tinkamai nusiteikti varžyboms“.

Šių metų Moterų Eurolygos varžybų sistema nėra labai motyvuojanti: iš šešių kiekvienoje iš trijų grupių rungtyniaujančių komandų į atkrintamąsias varžybas pateks penkios pirmosios bei viena geriausią rezultatą pasiekusi šeštoji ekipa. Dėl šios priežasties klubai grupės turnyre varžosi tik dėl silpnesnių priešininkių aštuntfinalyje.

Šį sezoną dėl vis augančio Moterų Eurolygos populiarumo „Lietuvos telekomas“ svarbiausias rungtynes stengiasi žaisti „Siemens“ arenoje. Didžiausioje krepšiniui pritaikytoje salėje Lietuvoje vilnietės pradėjo sezoną, sužais svarbią dvikovą su Maskvos „Dinamo“ klubu (gruodžio 12 d.) bei ten rengs visas atkrintamąsias dvikovas. Likusios C grupės rungtynės vyks „Lietuvos ryto“ arenoje. Be jau minėtų komandų, vienoje grupėje su „Lietuvos telekomu“ taip pat rungtyniauja Valansjeno USVO (Prancūzija), per pirmąsias trejas rungtynes nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, bei Krokuvos „Wisla Can-Pack“.

 Nuspėjamą LMKL čempionatą „papuošė“ muštynės

Jau kelintą sezoną iš eilės nuspėjamą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatą paįvairino dviejų žaidėjų muštynės. Lapkričio 5 dieną Klaipėdoje vykusiame mače tarp vietos „Lemminkainen“ ir Marijampolės „Arvi“ ekipų susikibo abiejų komandų aukštaūgės. Likus minutei iki dramatiško susitikimo pabaigos, viešnių ekipos vidurio puolėja Nadja Morgan griebė už plaukų Kristiną Ūsaitę, kuri po to grubiai nustūmė varžovę.

Abi krepšininkės buvo nubaustos diskvalifikacinėmis pražangomis, o rungtynes laimėjo favoritės „Arvi“ krepšininkės. Pagal pirmenybių nuostatus, žaidėjos turės sumokėti po 300 Lt į lygos iždą ir praleisti po vienerias rungtynes.

Kitose LMKL čempionato rungtynėse neužfiksuota nei netikėtų rezultatų, nei ypatingų įvykių. Visoms komandoms sužaidus po trejas rungtynes, pralaimėjimų nepatyrė Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ir Marijampolės „Arvi“, o pergale dar nesidžiaugė „Leminnkainen“ ir Vilniaus „Lintel 118“ ekipos.

Baltijos lygoje pirmauja Lietuvos ekipos 

Kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį 18 komandų iš 8 šalių varžosi 12-ajame Baltijos moterų krepšinio lygos (BMKL) čempionate.

Daugeliui komandų BMKL turnyre sužaidus po 5 rungtynes pirmauja Lietuvos ekipos: nė vieno pralaimėjimo kol kas nepatyrė Kauno „Laisvė“ ir Marijampolės „Arvi“. Vieną pralaimėjimą patyrė Kauno „LKKA-Kauno“ komanda, dvi pergalės iškovojo lygos debiutantės Klaipėdos „Lemminkainen“ krepšininkės, o Lietuvos jaunių rinktinė pergalės džiaugsmą patyrė tik 1 kartą.

Reguliariajame sezone komandos sužais 17 rungtynių. 7 geriausios pateks į pusfinalį, kuriame taip pat dalyvaus Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ekipa. Pusfinalyje 8 ekipos rungtyniaus dviejose grupėse, o iš kiekvienos dvi geriausios pateks į finalo ketvertą. Pirmą kartą BMKL istorijoje prizininkės bus apdovanotos piniginiais prizais.

Po nesėkmingos pradžios kertamos galvos

Naujas vyriausiasis treneris Marijampolėje išbuvo tik mėnesį. Prieš šį sezoną paskirtas naujas Lietuvos vicečempionių „Arvi“ komandos strategas Saulius Vadapalas abipusiu susitarimu paliko klubą lapkričio 9-ąją, ekipai sužaidus po tris rungtynes „FIBA-Europe“ taurės turnyre ir LMKL pirmenybėse.

Prie nelabai sėkmingo debiuto Europos taurės turnyre (1 laimėjimas iš 3 galimų) prisidėjo nelabai užtikrintos pergalės LMKL čempionate prieš Vilniaus „Lintel 118“ ir Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipas.

Prieš pat ketvirtąsias rungtynes tarptautinėse rungtynėse paskirto naujojo vyr. trenerio Gintauto Žibūdo vadovaujamos „Arvi“ krepšininkės iškovojo antrąją pergalę. Marijampolietės namuose dramatiškoje dvikovoje 82:81 įveikė Gospičo „Croatija Osiguranija“ krepšininkes, kurioms pirmame ture triuškinamai pralaimėjo.

„FIBA-Europe“ moterų taurės turnyre rungtyniauja 47 ekipos, suskirstytos į 12 grupių. Į šešioliktfinalį pateks po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas ir 8 geriausius rezultatus turinčios trečiosios ekipos. Toliau atkrintamųjų varžybų principu vyksiančio turnyro nugalėtojos paaiškės ateinančių metų kovo 21-ąją.

Autorius: Simonas Bartkus

Straipsnių serija išspausdinta žurnalo „SPO:)“ 2005 m. gruodžio mėn. numeryje

Lietuvos čempionės virto „supermergaitėmis“

Trečiadienį (spalio 19 d.) Vilniaus prekybos centre „Europa“ įvyko „Lietuvos telekomo“ klubo naujojo sezono pristatymas. Susirinkusiems gerbėjams buvo pristatytas naujasis komandos įvaizdis – Moterų Eurolygos prizininkės tapo supermergaitėmis.

Renginio metu žiūrovus linksmino vyriausiojo ekipos trenerio Algirdo Paulausko žmonos, buvusios „Lietuvos telekomo“ gynėjos Diliaros Velišajevos vadovaujami jaunieji Vilniaus sporto mokyklos krepšininkai. Grupė „Inculto“, kartu su keliomis žaidėjomis, atliko temperamentingą komandos himną. Gerbėjai šventėje galėjo pirmą kartą ir išvysti ir naująją klubo vėliavą, kuri lydės ekipą visą artėjantį sezoną.

Šventėje buvo pristatyti ir suvenyrinių atvirukų kolekcija su „Lietuvos telekomo“ žaidėjų nuotraukomis. Renginyje buvo pradėtas dalinti pirmieji atvirukai su Jurgitos Štremikytės-Virbickienės atvaizdu. Kitus kolekcijos egzempliorius gerbėjai galės surinkti lankydamiesi Eurolygos namų rungtynėse.

Lankydamiesi varžybose sirgaliai galės laimėti ir automobilį „Fiat Punto“. Klubo rėmėjai – bendrovė „Autobrava“ dviems ekipos žaidėjoms – Sandrai Valužytei bei Katie Douglas – įteikė „Fiat Croma“ raktelius. Šiais automobiliais krepšininkės galės važinėti ateinantį sezoną.

Sezono pristatymo šventėje „Lietuvos telekomo“ ketvertas, kurį sudarė Rima Valentienė, Giedrė Kirstukaitė, Aušra Bimbaitė ir vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas, metimų varžybose įveikė realybės šou „Dangus“ atstovus. Tuo tarpu televizijos laidos dalyvis Vaidas bandė į JAV populiarią muzikinę dvikovą iškviesti „Lietuvos telekomui“ atstovaujančią WNBA vicečempionę Jennifer Derevjanik, bet dainuoti gausiai susirinkusios publikos akivaizdoje krepšininkė neišdryso.

„Lietuvos telekomo“ ekipa kovas Moterų Eurolygoje pradės spalio 27 dieną, rungtynėmis su Košicės „K Cero ICP“ (Slovakija). Šį mačą, kaip ir dvikovą su Maskvos „Dinamo“ (Rusija) gruodžio 12 dieną, vilnietės žais „Siemens“ arenoje. Didžiausioje salėje šalyje „Lietuvos telekomas“ žais ir atkrintamąsias turnyro dvikovas. Likusias C grupės varžybas su Neapolio „Phard“ (Italija), Krokuvos „Wisla Can-Pack“ (Lenkija) ir Valansjeno USVO (Prancūzija) komandomis Lietuvos čempionės žais „Lietuvos ryto“ arenoje.

Naujajame sezone „Lietuvos telekomo“ ekipai keliamas tikslas laimėti Lietuvos moterų krepšinio lygos bei Baltijos moterų krepšinio lygos čempionatus, o Moterų Eurolygos turnyre patekti į finalinį ketvertą. Lyginant su praėjusiu sezonu, kuriame „Lietuvos telekomas“ iškovojo Eurolygos bronzos medalius, komandos sudėtyje įvyko tik vienas pasikeitimas: karjerą baigusią Jolantą Vilutytę pakeitė iš Marijampolės „Arvi“ į Vilniaus klubą sugrįžusi Vita Kuktienė.

Autorius: Simonas Bartkus

Išspausdinta dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2005 m. spalio 20 d. numeryje

„Lietuvos telekomas“ pradeda kovas Eurolygos finalo ketverte

Šiandien, penktadienį, Samaroje prasideda Moterų Eurolygos finalinio ketverto turnyras, kuriame pirmą kartą istorijoje dalyvaus mūsų šalies ekipa – LMKL čempionės Vilniaus „Lietuvos telekomo“ krepšininkės. Lietuvos klubo varžovėmis pusfinalyje bus šeiminkės – Samaros „VBM-SGAU“ komanda. Kitame pusfinalyje varžysis Brno „Gambrinus“ (Čekija) ir Pečo „MiZo-Pecsi“ ekipos.

Abi pusfinalyje susitiksiančias komandas – Samaros „VBM-SGAU“ ir Vilniaus „Lietuvos telekomą“ galima laikyti elito naujokėmis. Tiesa, jeigu Rusijos čempionės į Europos viršūnę atlėkė viesulu (vos antras sezonas Eurolygoje), tai „Lietuvos telekomas“ prasimušė į finalo ketverto varžybas palaipsniui – vilnietės jau penktus metus stabiliai rungtyniauja Eurolygoje.

Pagrindinė „Lietuvos telekomo“ problema – silpnesnė priekinė linija. Prieš vilniečių penketuką išsirikiuoti turėtų Maria Stapanova (203 cm), geriausia Europos vidurio puolėja tituluojama belgė Ann Wauters (195 cm) ir DeMya Walker (193 cm). Tuo tarpu Lietuvos čempionių starto penkete bus tik viena žaidėja aukštesnė nei 191 cm.

Kitą vertus, vilnietės jau įrodė, kad sugeba išspręsti panašias problemas. Ketvirtfinalyje pirmąsias rungtynes Maskvos „Dinamo“ pralaimėjusios labiausiai dėl nesėkmingos kovos po lenta, antrame ir trečiame mače „Lietuvos telekomas“ kovojo apylygiai. Dar daugiau – finalo ketverte jau pilnaverte komandos dalimi bus latvė vidurio puolėja Ieva Kublina, prisijungusi prie stipriausios mūsų šalies ekipos jau įsibėgėjus atkrintamosioms varžyboms.

Samaros komanda šiame Eurolygos sezone dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo: „sausoms“ joms pavyko išlikti ir reguliariajame sezone, ir atkrintamosiose varžybose. Tiesa, „Lietuvos telekomas“ jau pagarsėjo kaip tradicijų laužytojas – iki susitikimo su mūsų šalies ekipa Maskvos „Dinamo“ nebuvo pralaimėjusios namie.

„VBM-SGAU“ sudaryta iš eilės pirmojo ryškumo pasaulio moterų krepšinio žvaigždžių, tuo tarpu „Lietuvos telekomo“ komanda turi dvi aiškias lyderes. Atrodytų, jog Samaros ekipos gynybai keliama lengvesnė užduotis, bet, Kathryn Douglas ir Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės dar nepavyko sustabdyti nė vienai komandai.

Dar vienas Samaros ekipos pranašumas – sava aikštė. „FIBA-Europe“ nusprendė, jog šių metų finalo ketverto vieta bus šis 1,2 mln. gyventojų turintis miestas Rusijos gilumoje, nors visi dalyvaujantys klubai pateikė paraiškas rengti turnyrą. „Lietuvos telekomas“ šį sezoną parodė, jog skambių pergalių galima iškovoti ir išvykoje: belieka prisiminti pergalę po pratęsimo antrajame reguliariojo sezono rate prieš Valansjeno USVO (Prancūzija) ar tą patį garsųjį Maskvos „Dinamo“ sutriuškinimą antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse.

Dvikova tarp Samaros „VBM-SGAU“ ir Vilniaus „Lietuvos telekomo“ prasidės 18 valandą Lietuvos laiku. Ją tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto svetainėje www.eurobasket.lt, 2005 m. balandžio mėn.

Naujas „Lietuvos telekomo“ sezonas

Vilniaus „Lietuvos telekomo“ moterų krepšinio komanda pradeda penktąjį Eurolygos sezoną. Moterų krepšinyje, kuriame net elitinės komandos bankrutuoja kasmet, tai labai aukštas klubo stabilumo ir profesionalumo požymis.

Nors Lietuvos čempionės nė vieną kartą nėra patekusios į atkrintamąsias varžybas, šiemet sau kartelę iškėlė labai aukštai – „Lietuvos telekomo“ šio sezono tikslas – finalinio Eurolygos ketverto turnyras.

„Eurobasket.lt“ apžvelgia stipriausio Lietuvos moterų krepšinio klubo galimybes, stipriąsias ir silpnąsias puses bei naująjį Moterų Eurolygos turnyrą.

Varžybos

„FIBA-Europe“ šiemet išplėtė komandų skaičių Moterų Eurolygoje ir varžybų geografiją. Vietoje 16 ekipų rungtyniaus 21, i savo šalis atstovaus komandos iš tokių naujų šalių kaip Graikija, Belgija ar Serbija ir Juodkalnija. Vargu, ar dėl atliktų pokyčių dabar džiaugiasi varžybas organizuojanti „FIBA-Europe“: dėl įvairių problemų komandos traukėsi iš turnyro jau net po burtų traukimo. Paskutinis pasikeitimas likos porai savaičių iki turnyro pradžios – Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija ir Juodkalnija) pakeitė tos pačios šalies atstovės, Novy Sado „Vojvodina Nis-Gas“ krepšininkės.

Komandos šį sezoną rungtyniaus 3 grupėse po 7 komandas. Į atkrintamąsias varžybas pateks po 5 ekipas ir geriausią 6-tąjį rezultatą turintis klubas. Burtus „Lietuvos telekomui“ būtų galima laikyti vidutiniškais. Mūsų šalies čempionės turės varžytis su praėjusio turnyro nugalėtojomis Valansjeno USVO (Prancūzija) krepšininkėmis bei tradiciškai stipriais Brno „Gambrinus“ (Čekija) ir Šoprono „Euroleasing-Orsi“ (Vengrija) klubais. Bet, komandai, siekiančiai aukščiausių tikslų, varžovai neturėtų baisūs, juolab, kad šių metų grupė nėra vadinama „mirtininkų“ kaip buvo pernai.

Komanda

„Lietuvos telekomo“ sudėtis per vasaros pertrauką akivaizdžiai sustiprėjo. Klubą paliko trečiaeilius vaidmenis vaidinusios Vita Miklyčiūtė ir Ilona Nikonovaitė bei vilčių nepateisinusios legionierės, Vilniuje užsibuvusios tik pusę sezono. Tuo tarpu, naujokės teikia daug vilčių – dvi WNBA vicečempionės, viena labiausiai tituluotų Lietuvos krepšininkių ir kelios nemažą pažangą padariusios jaunosios krepšininkės.

Džiugu ir tai, kad komandą pavyko sukomplektuoti labai anksti. Vos pasibaigus sezonui klubas pratęsė sutartį su viena geriausių šių laikų Lietuvos krepšininkių Jurgita Štreimikyte-Virbickiene, o vos prasidėjus vasarai sukirto rankomis su pajėgiomis žaidėjomis iš JAV: Katie Douglas ir Jen Derevjanik. Kiek netikėtai „Connecticut Sun“ WNBA čempionate nukeliavo iki pat finalų, todėl abi legionierės atvyko į Vilnių likus porai savaičių iki Eurolygos turnyro pradžios. Būtent susižaidimo, o ypač draugiškų rungtynių stoka gali tapti problema mūsų ekipai sezono pradžioje.

Keletą pastarųjų sezonų „Lietuvos telekomas“ buvo gana jauna komanda. Patirties stoka tapdavo ne vieno pralaimėjimo kelių taškų skirtumu priežastimi. Šių metų ekipa galima laikyti subalansuota – svarius vaidmenis komandoje vaidina tiek patyrusios krepšininkės, tiek jau spėjusios aukšto lygio kovų spėjusios paragauti jaunos žaidėjos.

Asmenybės

Komandos lydere turėtu likti J.Štreimikytė. Pernai lemiamomis rungtynių minutėmis ji neretai tapdavo vienintele, išdrįsdavusia imtis atsakomybės, o būtent aplink ją būdavo sukoncentruota varžovių gynyba. Šiemet patyrusi krepšininkė gali tikėtis laisvesnių varžovių gynybos gniaužtų, kadangi oponentės didesnį dėmesį turės skirti ir kitoms krepšininkėmis.

Visų pirma, didelio varžovių gynybos dėmesio turėtų pareikalauti amerikietė Kate Douglas, praėjusį sezoną buvusi viena iš „Connecticut Sun“ ekipos lyderių ir sunkiais momentais tempdavusi WNBA vicečempionių ekipą. Kairiarankė krašto puolėja pasižymi atletišku žaidimu, staigiais klaidinančiais judesiais, kurie turėtų tapti sunkiai sustabdomi labiau prie akademinio krepšinio pratusioms europietėms.

Komandos lyderės vaidmens galima tikėtis ir iš sparčiai tobulėjančios Sandros Valužytės, maloniai nustebinusios gerbėjus savo žaidimu prieš mėnesį Lietuvos rinktinės gretose. S.Valužytė buvo viena iš pergalingo mūsų šalies rinktinės žaidimo kalvė. 15,7 pelnyto taško ir 5,5 atkovoto kamuolio – tokie atakuojančios gynėjos rodikliai turėtų kelti nerimą visoms varžovėms.

Irena Baranauskaitė stabiliu žaidimu kiekvieną sezoną įrodo, kad yra viena geriausių vidurio puolėjų Eurolygoje. Įspūdingų fizinių duomenų neturinti, bet taiklia ranka pasižyminti 196 cm. ūgio krepšininkė metimais iš tritaškio ir vidutinio nuotolio varys į neviltį ne vieną varžovę.

Nerimo komandos treneriams neturėtų kelti ir įžaidėjos pozicija. Prie gana stabiliai rungtyniaujančios Rimos Valentienės prisijungė čekų kilmės amerikietė Jen Derevjanik, įspūdingu staigumu, greičiu ir aštriais perdavimais spėjusi sužavėti LMKL rungtynių žiūrovus. R.Valentienė yra yra viena taikliausių metikių „Lietuvos telekomo“ ekipoje, todėl du skirtingus žaidimo stilius propaguojančios įžaidėjus gali tapti dar vienu vilniečių koziriu Eurolygos dvikovose.

Po 2 sezonų pertraukos į „Lietuvos telekomą“ grįžo Jolanta Vilutytė. 34 metų Europos čempionė turbūt netaps komandos vedle, bet jos patirtis ir meistriškumas svarbiais rungtynių momentais gali būti labai svarbus ekipai.

Stabilesnio žaidimo galima tikėtis iš Aušros Bimbaitės, neblogai rungtyniavusios Lietuvos rinktinės gretose. Didesnės paspirties laukiama ir iš pažangą padariusių Eglės Žigelytes bei Eglės Šulčiūtės, o taip pat iš „Lemminkainen“ ekipos perėjusios įžaidėjos Lauros Puplauskaitės.

Jau ketvirtus metus komandai vadovaus Lietuvos rinktinės treneris Algirdas Paulauskas, o trečius metus asistento kėdę užims Alfredas Vainauskas.

Viltys

Moterų Eurolygos sezoną „Lietuvos telekomas“ pasitinka su labai didelėmis viltimis ir ambicijomis. Jas tik sustiprino Lietuvos rinktinės, kurios pagrindą sudaro Vilniaus klubo krepšininkės, puikus pasirodymas atrankos turnyre.

Ar svajonės nesubliukš, bus galima stebėti jau nuo šio trečiadienio. Pirmosios varžovės – praėjusio sezono nugalėtojos Vanasjeno (Prancūzija) krepšininkės. Beje, šiemet elitinio moterų krepšinio turnyro kovas „Lietuvos ryto“ arenoje bus galima stebėti nemokamai. Visas namų rungtynes tiesiogiai transliuos Lietuvos televizijos antroji programa, o rungtynių vaizdo įrašą per LRT bus galima stebėti tos pačios dienos vakarą.

„Lietuvos telekomo“ apetitas užaugo labai didelis, bet prielaidų jį patenkinti – daug kaip niekada. Belieka tikėtis palankios Fortūnos.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto svetainėje www.eurobasket.lt, 2004 m. lapkritį

10 patarimų kaip išsirinkti turinio valdymo sistemą

Turinio valdymo sistemos (TVS) Lietuvoje populiarėja labai greitai. Jeigu dar prieš porą metų įmonių vadovai sunkiai įsisavindavo tokių produktų privalumus, tai šiandien TVS pranašumų vardinti nereikia. Galimybė sumažinti interneto svetainių priežiūros išlaidas ir paversti jas patogesnėmis ne tik lankytojams, bet ir administratoriams, sąlygojo tai, jog beveik kiekvienas šiuo metu įgyvendinamas interneto projektas turi įdiegtą turinio valdymo sistemą.

Lietuvos rinkoje šiandien platinama nemažai TVS, o pagrindines lyderių pozicijas užima mūsų šalies gamintojų produktai: UAB “Gaumina” 2000-aisiais sukurtas “Building Blox 4 Web”, UAB “Idamas” gaminys “Smart Web” bei UAB “Linkarta” “EasyWeb”, kurie, kartu su įvairių bendrovių platinama latvių sukurta sistema “Site Supra”, sudaro pirmaujančių pagal įdiegimo skaičių ketvertą. Prie Lietuvos programuotojų sukurtų TVS dar verta paminėti “I-Manager” (“Penki kontinentai”), “AM System” (“AM Studio”), „Optimal Site“ („M2 technologijos“) ir „iPyramid“ („Assis“).

Šie 10 patarimų turėtų padėti išsirinkti tinkamą turinio valdymo sistemą.

1. Pasidomėkite, ar turinio valdymo sistema gali atlikti ir kitas funkcijas.
Kai kurie Lietuvos rinkoje siūlomi produktai gali ne tik valdyti interneto svetainių turinį, bet ir padėti valdyti duomenis apie darbuotojus, dokumentus įmonės viduje, o gal net turėti kontaktų su klientais (CRM) ir projektų valdymo modulius. Taip vienu šūviu nušausite ne vieną zuikį.

2. Mokėkite tik už tai, ko jums reikia.
Įsigilinkite į produkto pardavimo kainodarą. Jums nereikės palaikymo keliomis kalbomis, jeigu rengiatės pristatyti produkciją tik Lietuvos rinkai, nereikės diskusijų forumo, jei interneto svetainė atlieka tik reprezentacinę funkciją. Nemokėkite už tą funkcionalumą, kurio jums visai nereikia.

3. Įvertinkite plėtros galimybes.
Ko jums nereikia šiandien, nereiškia, kad nereiks rytoj. Ar bus galima svetainę praplėsti papildomomis galimybėmis, nediegiant jos iš naujo ir nestabdant dabartinio tinklapio? Per kiek laiko šios galimybės bus jums įdiegtos?

4. Išsiaiškinkite visas garantinio aptarnavimo sąlygas.
Turinio valdymo sistema nėra standartinė programa, veikianti Jūsų kompiuteryje, kuria galėsite naudotis iki tol, kol ji atsibos. Nuolatinės konsultacijos elektroniniu paštu ir telefonu, nuolatinio svetainės veikimo užtikrinimas – tai tik dalis paslaugų, būtinų visą sistemos naudojimo laikotarpį. Sužinokite, kokias vartojimo instrukcijas gausite, ar yra integruoti pagalbos tekstai pačioje sistemoje, kaip operatyviai bus reaguojama į jūsų klausimus.

5. Susipažinkite su sistemos kūrėju.
Svarbu, ar ta pati įmonė platina ir kuria TVS. Išsiaiškinkite, kokie yra kūrėjų planai dėl sistemos tobulinimo, kokiomis sąlygomis gausite klaidų ištaisymus ir sistemos atnaujinimus.

6. Pasidomėkite sistemos išplėtojimu.
Dauguma sistemų yra paremtos branduoliu ir konkrečias funkcijas atliekančiais moduliais. Pasidomėkite visais moduliais – net tais, kurių jums šiandien nereikia. Vėliau, prireikus tam tikros funkcijos, gali tekti brangiai mokėti už specialaus modulio sukūrimą arba bus būtina net pirkti naują sistemą.

7. Įsitikinkite produkto ekonomiškumu.
Kai kurios turinio valdymo sistemos gali valdyti ne tik vieną svetainę, bet leidžia kurti ir papildomas. Pavyzdžiui, turint www.mano-įmonė.lt, sukurti mediena. mano-įmonė.lt ir baldai. mano-įmonė.lt galėsite patys. Dar daugiau – dalis sistemų gali kurti ir palaikyti visiškai atskiras ir nepriklausomas svetaines.

8. Susipažinkite su sistemos lankstumu.
Galimas daiktas, jog sistema pareikalaus dar kitos mokamos programinės įrangos Jūsų serveriui. Kai kurios sistemos veikia tik su vienokia operacine sistema, kitos palaiko tik vieno tipo duomenų bazę. Neatmeskite galimybės, jog svetainę gali tekti laikui bėgant perkelti į kitą serverį, todėl visų populiariausių operacinių sistemų ir duomenų bazių palaikymas yra didelis privalumas.

9. Ar bus galimybė visiškai pakeisti svetainės dizainą neįdiegiant naujos sistemos?
Turinio valdymo sistema – ilgalaikis produktas, o tinklapio dizainą gali kilti poreikis keisti dėl greito jo “pasenimo”, firmos stiliaus pasikeitimo ar paprasčiausiai atsibodus ir atsiradus norui atsinaujinti. Iš karto numatykite, kiek Jums kainuos naujo dizaino sukūrimas ir jo integravimas į esamą sistemą.

10. Sužinokite, ar sistemoje yra integruota lankomumo statistikos sistema ir kokius duomenis ji teikia.
Interneto svetainės lankytojų veiksmų analizė yra rimtas marketingo įrankis. Funkcionalus statistikos įrankis gali pateikti grafikus, kuriuose matoma, kokiais jūsų produktais ar teikiamomis paslaugomis labiausiai domisi lankytojai, o kurios yra pamirštamos. Galėsite analizuoti, kaip lankytojus veikia paskelbtos akcijos ir kaip auga svetainės populiarumas.

Pagal šio straipsnio patarimus ir individualius reikalavimus sistemai sudarykite reikalavimų lentelę, pagal kurią galėsite patikrinti kiekvienos siūlomos sistemos atitikimą jūsų poreikiams.

Neleiskite platintojo vadybininkams formuoti jūsų nuomonės ir nepirkite katės maiše – neatsakykite išbandyti sistemos prieš ją įsigydami, pasistenkite atlikti visus veiksmus, kurių jums reikės. Idealu, jei kiekvieną reikalingą jums funkcija galima iliustruoti jau veikiančiu pavyzdžiu anksčiau įgyvendintame projekte. Tai garantuoja, jog įsigysite išbandytą ir patikimą sistemą.

Autorius: Simonas Bartkus. Publikuota interneto portale „E-Zine„.

Kitas puslapis »