Archive for the 'vilnius' Category


Populiariausi keleivių pasiekiami taškai iš Vilniaus 2010 m.

Prieš porą savaičių rašiau apie tai, kaip atrodo tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto struktūra – t.y. į kokius galutinius taškus keliaujančių keleivių yra kiekviename reguliariajame reise, kylančiame iš Vilniaus.

Šioje lentelėje – kokios yra didžiausios rinkos, kurioms 2010-aisiais buvo paklausa iš Vilniaus oro uosto. T.y. keleivių srautai iš Vilniaus oro uosto į galutinius miestus.

Lentelėje – miestas ir keleivių skaičius į šį miestą per visus metus į abi puses. Lentelėje įtraukti visi vieną miestą aptarnaujantys oro uostai (Londono atveju – LHR, LCY, LTN, STN, LGW, Maskvos – VKO, SVO, DME ir t.t.).

Bet kuris garsus oro uostų vystymo arba civilinės aviacijos pasaulinį garsą turintis konsultantas po šiuo krypčių sąrašu brėžtų brūkšnį – tik šios kryptys yra ekonomiškai pagrįstos. Dar daugiau – pripažįstama, jog lengvai „išgyventi” gali tik kryptys virš 30 tūkst. keleivių per metus. 20-30 tūkst. rinkos dydį turintys taškai gali būti jungiami sezoniniais skrydžiais arba tiesiogiai skrydžiai vykdomi, jeigu atstumas pakankamai trumpas.

Šioje lentelėje yra atsakymas, jog didžiausioje krizės duobėje 2009 m. daugiau mažiau šiomis kryptimis ir buvo vykdomi skrydžiai iš Vilniaus oro uosto.

30 tūkst. limitas nėra iš piršto laužtas – 3 savaitiniai skrydžiai per metus su A319 sukuria 44 tūkst. vietų „capacity”. 30 tūkst. keleivių prie 44 tūkst. pasiūlos yra 68% lėktuvų užpildymas – miminalus ekonomiškai rentabiliems skrydžiams.

Šie duomenys pateikti pagal „Airport IS”, todėl nėra 100% tikslūs, tačiau atliekant palyginamąją analizę su tiksliais oro uosto renkamais duomenimis didelių neatitikimų neradau, galutiniai skaičiai daugiau mažiau sutampa. Šiek tiek abejonių kelia Talino, Amsterdamo įvertinimas – gali būti, jog duomenis šiek tiek įtakojo 8 mėnesius „Estonian Air” vykdyti skrydžiai Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Tačiau, ne viskas yra taip niūru. 20-30 tūkst. keleivių per metus mažiausias limitas yra taikomas pilnai susiformavusioms rinkoms, kuriose nėra taikomos jokios stimuliacinės priemonės, oro uostai netaiko skatinimo schemų ir t.t.

Kodėl iš Vilniaus oro uosto gali būti daugiau krypčių negu tos septyniolika, pateiktų lentelėje viršuje.

1. Srauto stimuliacija. Tiesioginių skrydžių pasiūla realiai didina skrydžių ta kryptimi paklausą, o tai ypač pasakytina apie „žemų kaštų” vežėjų siūlomą pasiūlą. Vilniaus oro uostas nori išjudėti iš „15-20 tiesioginių skrydžių zonos”, todėl „žemų kaštų” vežėjai buvo būtini.

2. Aplinkinių oro uostų įtaka. Nors pasaulinis standartas sako, jog oro uosto aprėpties zona yra „iki 2 valandų automobiliu”, tačiau realiai mūsų rinkoje daliai žmonių tenka arba jie renkasi keliauti ir 3-4 valandas iki oro uostų. Oro uostui turint tiesioginius skrydžius, jo įtaka stiprėja konkuruojant dėl toliau gyvenančių keleivių. Dalis keleivių šiuo metu į galutinius taškus keliauja iš Kauno, Rygos, Palangos, Varšuvos oro uostų jungdami oro ir antžeminį transportą.

3. Tranzitinis srautas. Realiai ne tik tradicinės jungiamuosius siūlančios bendrovės, bet ir „žemų kaštų” bendrovės kiekvieną reisą bent šiek tiek papildo „tranzitu” skrendančiais keleiviais. O jei 15000 tūkst. keleivių turinčiam maršrute randi dar 3000-5000 tranzitinių keleivių  – žiūrėk, sumoje jau šis tas. Kadangi šie 17 taškų užima 69% visos reguliariųjų rinkos, už šios lentelės borto dar lieka 464 tūkst. keleivių – konkuruoti ir vežti juos per savo tranzito centrus irgi yra verta.

4. „Tikėjimas” būsimu srauto augimu. Lietuvoje vis dar skrydžiui vienam keleiviui rodiklis kelis kartus nusileidžia ES vidurkiui ir net šiek tiek atsilieka nuo kaimyninių šalių rodiklio, todėl keleivių srautai turėtų augti ir augimas turėtų apimti daugelį taškų iš Vilniaus – tai skatina aviakompanijas investuoti ir užsiimti dalį „augančioje” rinkoje.

Toliau pateikiu lentelę – keleivių srautas į kitas kryptis. Kai kuriomis ir žemiau esančiomis kryptimis tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus pernai vyko tiesiogiai – dažniausiai dėl priežasties Nr.3 – tranzitinio srauto.

Šioje lentelėje esančiomis kai kuriomis kryptimis šiemet pradedami tiesioginiai skrydžiai – šį kartą aviakompanijos juos atidaro dėl priežasčių Nr. 1 ir Nr. 4 – srauto stimuliacijos ir tikėjimo srauto augimu. Būtent šioms kryptims prireiks daugiausia stimuliacijos – Barselona, Berlynas, Brėmenas (dengiantis dalį Hamburgo), Donkasteris (dengiantis dalį Mančesterio), Eindhovenas (dengentis dalį Diuseldorfo) yra kryptys, kurios pareikalaus daugiausia stimuliacijos.

Džiugu yra tai, jog iš 19 didžiausių rinkų iš Vilniaus 18 (išskyrus Paryžių) šiais metais turės gerokai didesnį „capacity” negu reikalingas patenkinti 2010 m. poreikiui. Tai reiškia, jog ir populiariausioms kryptimis yra puikios sąlygos stimuliuoti srautą – tam dirbs aviakompanijos, tam reikia ir turizmo departamento pagalbos. O patirtis rodo, jog stimuliuoti ženkliai esamą 20-50 tūkst. srautą yra kur kas paprasčiau nei stimuliuoti menką srautą. T.y. į Londoną surasti 20 tūkst. papildomų keleivių yra kur kas paprasčiau nei surasti dar 5000 norinčių į Ženevą.

41-as populiariausias taškas iš Vilniaus oro uosto sudaro 88% viso keliaujančiųjų srauto. Už šių lentelių lieka viso labo 135 tūkst. keleivių, kurie skrenda 200 skirtingų krypčių – dėl šios priežasties jungimai yra svarbiausius Europos hub’us visada išliks labai svarbūs.

Aviabilietai iš Vilniaus pabrango įspūdingai

Primityvus testas – bandau skristi 7 populiariausiomis kryptimis iš Vilniaus po dviejų savaičių (nei po ilgo laiko, nei „rytoj”) – vasario 2 noriu išskristi, o vasario 5 – grįžti. Testas atliktas naktį iš sausio 21 dienos į 22-ąją, o kaip žinia, aviabilietų kainos kinta nuolat, todėl situacija gali pasikeisti testą pakartojus.

Pagrindinis šaltinis – „amadeus” sistemoje bilietų ieškanti sistema „skrisk.lt” (kažkada ji buvo pigiausia iš panašių sistemų) bei populiariausių vežėjų tinklapiai („airBaltic”, „Czech Airlines”, „Lufthansa”, „Aer Lingus”).

Vilnius – Kopenhaga – Vilnius

„airBaltic.com” siūlo kainą nuo 967 litų, jeigu skrisčiau į priekį vakariniu, o grįsčiau rytiniu reisu. Jeigu noriu rinktis populiaresnį vakariantą: išskristi ryte, o grįžti vakare, turečiau mokėti mažiausiai 1418 litų.

Skrisk.lt siūlo variantą su „airBaltic” skristi per Rygą už 567 litus. Įdomu, kad „airBaltic.com” toks variantas siūlomas už 1709 litus.

Vilnius – Londonas – Vilnius

„airBaltic” skrydį per Rygą siūlo už 1328 litus (be bagažo). Pigiausią variantą siūlo lenkų LOT – per Varšuvą į Londono Heathrow oro uostą galima skristi už 1015 litų;  „Austrian” už 1080 litų siūlo skrydį per vieną taip pat į Londono Heathrow.

Vilnius – Frankfurtas – Vilnius

Vienintelė tiesioginiame likusi „Lufthansa” siūlo skrydį savo interneto svetainėje už 569 eurus – 1969 litus. „Skrisk.lt” pigiausią variantą siūlo per Varšuvą už 1097 litus, panašus tarifas ir su „Austrian” per vieną – 1150 litų.

Vilnius – Helsinkis – Vilnius

„airBaltic” nutraukus reisą į Helsinkį, vienintelė vežėja šiame maršrute liko „Finnair”. „Finnair” savo interneto svetainėje siūlo bilietus už 772 litus. „Skrisk.lt” siūlo pigiausią variantą už 642 litus su „airBaltic” persėdimu Rygoje. „airBaltic.com” tas pats variantas – už 901 litą.

Vilnius – Dublinas – Vilnius

„airBaltic” ketvirtadienį iš Rygos į Dubliną neskrenda, todėl grįžti turėčiau penktadienį – kelionės kaina 1055 litai per „airBaltic.com”. „Skrisk.lt” 02.02/02.05 siūlo skristi su SAS per Kopenhagą už 1419 litų. Su „Aer Lingus” tiesiogiai perkant jų interneto svetainėje – 1430 LTL.

Vilnius – Amsterdamas – Vilnius

„Skrisk.lt” siūlo pigiausią variantą su LOT per Varšuvą už 1029 litus. „airBaltic.com” siūlo per Rygą už 1269 litus. KLM „codeshare” į Vilnių nebesiūlo (tik anksčiau bilietus įsigijusiems keleiviams), o naujai perkantiems tik siūlo skristi iš Rygos arba Talino.

Vilnius – Praha – Vilnius

„Czech Airlines” savo tinklalapyje siūlo skristi 1107 litus, per „Skrisk.lt” tas pats variantas – 936 litai.

Kiti maršrutai

Dar per „skrisk.lt” patikrinau keletą populiarių krypčių, į kurias dar vasarą buvo galima skristi tiesiogiai:

Vilnius – Paryžius – Vilnius: 855 litai (per Rygą)

Vilnius – Roma – Vilnius: 1224 litai (per Prahą)

Vilnius – Briuselis – Vilnius: 957 litai (per Varšuvą)

Vilnius – Oslas – Vilnius: 973 litai (per Rygą)

Vilnius – Maskva – Vilnius: 952 litai (tiesiogiai su „utair”)

Išvados

„airBaltic” skrydžių iš Vilniaus dalinis nutraukimas (iš 15 maršrutų liko 7) ir „flyLAL” veiklos nutraukimas ne tik Vilnių pavertė geografiniu avia užkampiu (ką jau pastebėjo net Prezidentas), tačiau prie to prisideda ir ženkliai šoktelėjusios bilietų į/iš Vilniaus kainos: beveik nebeliko Europos miestų, kur būtų galima skristi už dviejų savaičių už triženklę sumą.

Patį ženkliausią kainų šuolį viršun atliko „airBaltic”, kuri bando pasinaudoti situacija, jog keleiviai neturi kito pasirinkimo ir vis tiek skris per Rygą.

Patraukliausias kainas siūlančių bendrovių sąraše vis pasitaiko lenkų avialinijų pavadinimas LOT (kuriai jaučiu asmeninę neapykantą, kurią išsiugdžiau iš asmeninės patirties ir tokių veiksmų) – arba ši bendrovė tiesiog nesureagavo ir nepasikėlė kainų arba mato sau šansą išsikovoti keleivių srautą per Varšuvą.

Labai patrauklia vežėja iš Vilniaus tampa „Czech Airlines”, kuri turi patrauklų labai ankstyvo ryto skrydį į Prahą (05:55) ir vėlyvą grįžimą į Vilnių (23:55). Jau ir anksčiau „Czech” negalėjo skųstis keleivių srautu.

Aviabilietai iš Vilniaus pabrango įspūdingai.

„Ozas” bandys išsisukti be „Aprangos” ir be lietuviškų prekybos centrų

Praėjus porai savaičių po prekybos centro „Panorama” atidarymo, paslapties šydą nuo statybų Ozo gatvėje nuėme investuotojai į „Ozo” prekybos centrą. Jau daugiau nei metus vyksta statybos šalia „Vichy” pramogų parko ir „Siemens” arenos, bet apie prekybos centro koncepciją ir „tempiančius” nuomininkus kalbų nebuvo.

Atėjus stagnacijai, net spėjo pasigirsti kalbų, jog prekybos centro statybos gali būti išaldytos – rasti nuomininkų tokiu laiku gali būti sunkoka. Bet – pilnai išnuomotas prekybos centras „Panorama” parodė, jog įmanoma rasti nuomininkų. Bankams užsukus paskolų kranelį, o mažmeninės prekybos centrams piešiant nekokią perspektyvą, sutartys su nuomininkais yra pagrindinis variklis leidžiantis garantuoti statybų finansavimą – bankams tikrai nebepakanka statomų prekybos centro sienų kaip užstato.

Pasigirdusios žinios iš projekto vystytojo lūpų – įdomios. Paskelbta, jog 2009 m. pavasarį planuojamame atidaryti prekybos centre jau yra išnuomota 90% ploto. Jeigu tai teisybė  – tikrai džiuginantis rezultatas. Bet tai gali būti savotiškas viešųjų ryšių triukas, siekiant paraginti dvejojančius ir nuraminti investuotojus.

Įdomybės ir nuomininkų sąraše. Pirmiausia, tarp nuomininkų nebus nei „Maximos”, nei „Rimi”, nei „IKI”, nei „Norfos”. Maisto ir plataus vartojimo prekių (o jis būna vienas iš traukos centrų ir „traffic builder) vietą užims dar nematytas suomių prekybos centras „Prisma”. „Oze” įsikurs pirmasis „Prisma” prekybos centras Lietuvoje, o „Prisma” skelbia jau radusi antrą vietą Vilniuje – 2010 m. pavasarį „Prisma” turėtų įsikurti „Olinda” prekybos centre Pašilaičių mikrorajone.

Ar „Prisma” yra pajėgus įeiti į tikrai pripildytą ir konkurencingą mažmeninių tinklų rinką? Jiems bus labai sunku – klausimas, ar jie yra pajėgūs. „Prisma” šiuo metu valdo penkis prekybos centrus Taline, o vieną yra atidariusi „Domina” prekybos centre Rygoje. Reikia suprasti, kad turint vos kelis prekybos centrus šalyje, operavimo kaštai bus konkunrencingi su išplėstų tinklų. Derėtis su tiekėjais taip pat bus labai sunku – daugelis FMCG prekių ženklų yra „monopolizuoti”.

Projekto operatorius pranešė, jog prekybos centras nėra sudarės nė vienos sutarties su „Aprangos” ir „Baltika” grupėmis dėl jų valdomų prekės ženklų parduotuvių. „Aprangai” priklauso „Zara”, „Bershka”, „Stradivarius”, „MEXX”, „City”, „Mango”, „Pull And Bear”, „Energy”, „Tom Tailor” ir dar krūva kitų. „Baltika” grupei priklauso „Monton”, „Baltman”, „Ivo Nikkolo” ir „Mosaic”.

Iš didesnių prekybos centrų, kuriuose Vilniuje nėra „Aprangos” grupės įmonių, žinau tris – „Flagman”, VCUP ir „Gedimino 9”. Pirmieji du savo plotus buvo priversti užkamšyti bet kuo, o trečiasis ir dabar stovi pustuštis. Šitoje vietoje vėl bus sunku.

„Tempiančiu” drabužių prekybos centru turėtų tapti dar vienas naujokas Lietuvos rinkoje – vokiečių „Peek & Cloppenburg”. Nesu nei buvęs nei pirkęs šio ženklo parduotuvėse, bet tai, atrodo, yra didelis drabužių mažmeninės prekybos tinklas, parduodantis įvairių prekės ženklų drabužius žemomesnėmis kainomis. Jis planuoja užimti 4 tūkst. kvadartinių metrų plotą – tikrai daug, kaip drabužių parduotuvei. Prekybos centras yra įsitvirtinęs vidurio Europoje, o į Baltijos šalis yra įžengęs su viena parduotuve Rygoje.

Savo ruožtu prekybos centro vystytojai pranešė, jog „Oze” bus „New Yorker”, „Douglas”, „Esprit”, „Sepala”, „Reserved”, „United Colors of Benetton”. Operatorių „spykeriai” traukos tašku dar vadina buitinės technikos parduotuvę „Topo Centras”.

Prekybos centre taip pat įsikurs kino centras „Forum Cinemas” – apie tai jau rašiau balandį. Kino centre bus 7 kino salės – mažesnis už to paties operatoriaus centrus „Akropolis” ir „Vingis”, analogiško dydžio kaip „Forum Cinemas Kaune”. Tai bus trečias „Forum Cinemas” kino centras Vilniuje – be to, jis įsikurs už kelių šimtų metrų nuo „Forum Cinemas Akropolis”. Nemanau, kad tik vieno operatoriaus Vilniuje buvimas įtakoja bilietų kainų lygį, tačiau įtakoja repertuarą – pastaruoju metu kai kurie kino filmai nerodomi „Forum Cinemas”, o rodomi tik kituose kino teatruose, todėl kitų operatorių nebuvimas Vilniuje atima žiūrovui galimybę pamatyti keletą filmų.

Išvados? Džiugu, kad „Ozas” į Lietuvą atves naujienų. Bet, asmeniškai turiu abejonių, ar „Prisma” ir „Peek&Cloppenburg” bus pakankamai stiprios traukos viršūnės. Prie „tempiančių” prekybos centrų paprastai šliejasi ir kitos parduotuvės. Paskelbtas nuomininkų sąrašas ir vedančiųjų parduotuvių pavadinimai nurodo, kad tai turėtų būti prekybos centras, orientuotas į žemesnį-vidutinį pirkėją. Iš principo, prekybos centro koncepcija turėtų būti panaši kaip „Akropolio”, tačiau, atrodo, persidengiančių nuomininkų šiuose dviejuose vienas nuo kito per puskilometrį nutolusiuose prekybos centruose nebus daug. „Forum Cinemas”, „Douglas”, „Esprit”, „United Colors of Beneton” – vos keli šiandien žinomi vardai, kurie bus tiek „Akropolyje”, tiek „Oze”.

Sėkmės, bet kokiu atveju. Įvairovė yra penkis kartus geriau už stagnaciją.

Prekybos centro „Panorama” atidarymas

Prisipažinsiu, galvojau, ar nevertėtų šio įrašo pavadinti „Puota maro metu” – visgi, didelio prekybos centro atidarymas krizės gilėjimo laikotarpiu yra drąsus žingsnis. Be abejo, investuotojai imdamiesi šio projekto galbūt krizės savo prognozėse neturėjo – kalbos apie projektą prasidėjo prieš 3-4 metus, o daugiau nei dvejus metus (stebėtinai ilgai) užtruko statybos.

Ėjo kalbos, kad prekybos centro statybos yra dirbtinai lėtinamos (šiais laikais keista matyti tokias lėtas statybas) dėl derybų su nuomininkais – norėta sudaryti sutartis dėl viso ploto nuomos prieš atidarant prekybos centrą. Juolab, kad negeras pavyzdys yra – buvusios Vilniaus miesto savivaldybės pastato vietoje įsikūręs prekybos centras „Gedimino 9” turi tiek daug laisvų plotų, kad tai akivaizdžiai bado akis.

Reklaminė prekybos centro įvedimo kampanija jau prasidėjo. Atidarymas lapkričio 7 dieną. Prekybos centrui šūkis pasirinktas iki begalybės banalus – „Lengviau. Patogiau. Erdviau”. Galbūt tokia prekybos centro koncepcija – nebūti nišos lyderiu, o drauge su „BIG” ar VCUP dalintis trupiniais nuo „Akropolio” ir „Europos”?

Įdomu tai, jog prekybos centras savo komunikacijoje visiškai nesimini nuomininkų. O nuomininkai ir jų valdomi (atstovaujami) prekės ženklai paprastai prekybos centrui būna pagrindinis traukos objektas (nepatogų parking’ą ar nesėkmingą išdėstymą kartais galima ir iškentėt).

2007 m. gegužę trumpai nuskambėjo žinutė, jog didžiausią plotą „Panoramoje” užims „Hyper RIMI”. Atrodė, jog turėtų iš karto būti pradėta kalbėti ir apie kitus nuomininkus bei bendrą prekybos centro koncepciją, bet jokių žinių nepasirodė. Sklandė tylus gandas, kad „Panorama” bando pritraukti H&M, tačiau tai buvo tik gandas.

Iki atidarymo liko 4 dienos, tačiau jokių oficialių žinių apie prekybos centro nuomininkus nėra. Vietoje šių žinių – atidarymo šventės detalės ir savigyra apie modernų parkingą. Skurdžiai atrodo ir tinklalapis, kuriame tiesiog pakabintas JPG’as su atidarymo šventės detalėmis.

Kol apie „Panoramos” nuomininkus spėliota pagal darbo skelbimus „Lietuvos ryte”, kažkas internete nutekino „Panoramos” aukštų planus, kuriame nurodyti nuomininkai ir jų užimami plotai. Skanuotas planų versijas galite rasti čia: 1 aukštas ir 2 aukštas. Ačiū Ežiukui, kad miestai.net forume jais pasidalino. Geriausiai plane atrodo ranka nubrauktas pavadinimas „ELEKTROMARKT” ir vietoje jo parašyta „BMS”.

Įspūdis – džiugus ir blankus. Džiugu yra tai, jog „Panoramos” plane skylių nėra. Vis atidėliodami prekybos centro atidarymą operatoriai pasiekė iš akies 100% užpildymą (aišku, gali būti, kad ne visi nuomininkai atsidarys lapkričio 7 dieną). Liūdnoka yra tai, kad „Panorama”, ko gero, priėmė bet ką – kas tik sutiko mokėti nuompinigius. Kaip ir „Akropolyje”, šalia vienas kito bus derinami pigūs ir vidutinio lygio prekės ženklai.

„Panoramai” nepavyko pritraukti naujų, didelių ir garsių prekės ženklų – tas pats liūdnasis „Gedimino 9” gali nors „Marks&Spencer” pasigirti. Didžiausią plotą užima lyderių atstovaujami prekės ženklai – pirmiausia „Aprangos” ir „Danbalt International”. Į Vilnių ateis keli prekės ženklai, kurie iki šiol buvo tik Kauno „Akropolyje” (pvz. „žudykreklamą” mėgstamas „Celio”), prasiplėtė keli ženklai, kurie buvo mažai matomi – „Pepe Jeans”, „Tally Weilj”, „Pietro Fillipi”, „Clarks”, „Geox”, „New Yorker” ir kiti.

Išplatintuose nuskanuotuose prekybos centro planuose kai kurių pavadinimų išžiūrėti negalima, todėl siurprizams vietos yra. Taip pat nemaži plotai paskirti pavadinimams, kurie mažai sako – pvz. „JBC Fashion”, „Crop Town”, „Tiimari”.

Šiek tiek keista „BMS” matyti ateinant į masinį prekybos centrą – berods tai pirmas jų žingsnis. Iki šiol prekybos centruose „arčiau masinio kliento” buvo „Elektromarkt” ir „Topo Centras”. „BMS” asortimentas perlipo tik IT parduotuvės lygį, o masiniam vartotojui IT produktai tapo „arčiau kūno”, todėl toks žingsnis, ko gero, suprantamas.

Pirmame aukšte bus sutelkti žemesnio lygio nuomininkai: „Apranga”, „Sarma”, „Bags&More”, „Danija”, „Žygio batai”. Brangesni ženklai sustumti į antro aukšto kampą: „Pierre Cardin”, „Tommy Hilfiger”, „Gino Rossi”, atrodo pirmą kartą atskira parduotuve pasirodantys „Calvin Klein” ir „Guess”. Tiesa, gana keista, tarp šių parduotuvių pamatyti „Reserved”, „Mosaic” ar „Bershka”.

Sveikinu „Panoramos” valdytojus bent pradžiai sėkmingai išsprendus nuomininkų surinkimo rebusą. Reikia tikėtis, jog koncepcija „po vienu stogu telpa viskas” pasiteisins ne tik „Akropoliui”. Asmeniškai, labiau norėtųsi prekybos centrų krypties, į kokį segmentą taikoma. Dabar, mano supratimu, įžvelgiamą koncepciją Vilniuje turi tik du centrai – „Europa” (aukštesnis vidutinis lygis) ir VCUP (žemesnis lygis). Na, dar yra „Vilniaus vartai”, bet jų filosofija man spaudžia ašarą einant pietauti į „Aveniu” ir žvelgiant į metus nevalytą stiklą, ant kurio kabo „Gucci” ir „Yves Saint Laurent” logotipai. Visus kitus galima apibūdinti žodžiu „bilekas” (kažin kaip jaučiasi „Flagmane” „adidas” matydami virš savo parduotuvės lango kabanti užrašą „Takko Fashion”?).

Įdomu, kaip nuomininkų paieškos klausimą seksis spręsti „Ozui”, kurio kontūrai jau išryškėjo, bet žinių apie nuomininkus nėra.

Rinkimai prasidėjo

Visi sekmadienį negalintys atvykti į rinkimų apylinkėse šiandien galėjo ir rytoj galės atlikti pilietinę pareigą miestų savivaldybėse, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Nenoriu niekam griauti motyvacijos ir šiuo įrašu atimti motyvaciją balsuoti (eikite balsuoti!), bet Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta totalus bardakas.

Nusiteikite, jog balsavimui užtruksite mažiausiai valandą, kadangi visus norinčius priima tik penki staliukai, prie kurių išduodami rinkiminiai biuleteniai. Ilgos eilės kelią stresą visiems, todėl eilė vyksta ir ginčų kas čia stovėjo, kas nestovėjo, kas bando įlysti, kas šiaip serga paranoja. Atsiėmę biuletenius dar užgaišite ir prie balsavimo kabinų, kadangi prie jų atskira eilė, o jų įrengtos tik šešios ar septynios. Jų viduje taip pat totali betvarke, nes visa kabina nuklota vokų atplaišomis ir tarp jų teks ieškoti A4 formato sąsiuvinio su kandidatų sąrašais.

Per žinias rinkimų organizatoriai teigia, jog tokio rinkėjų antplūdžio nesitikėjo. Kažkuo primena kelininkų pareiškimus, kuriems net ir gruodžio devynioliktą iškritęs pirmas sniegas kasmet būna netikėtas. Lygiai tokios pačios eilės Vilniaus savivaldybėje buvo ir per praėjusius rinkimus, kuomet išankstinis balsavimas vyko tik savivaldybėse.

Klausimas, ar nebuvo galima pasirūpinti didesniu personalu skaičiumi lieka atviras. Klaustukas numeris du – ar nebuvo galima eilių reguliavimui pasitelkti toje pačioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos salėje esančią elektroninę eilių reguliavimo sistemą, kurios pagalba galima reguliariais klausimais kreiptis į savivaldybės tarnautojus?

P.S. Ar įvyko apvaizda, ar ką tik (ketvirtadienis, 21:39) per LNK mačiau kelių minučių trukmės „Tvarkos ir teisingumo” politinę reklamą?

P.S. Mano tinklaraščio skaitytojas Arnas pastebėjo, jog paskutinį mano įrašą apie rinkimus užplūdo politinė reklama – o dar sako, jog „TextAds” neteisingai skelbiasi kontekstine reklamos sistema:

Įmonių pavadinimų, prekės ženklų ignoravimas žiniasklaidoje

Mane asmeniškai labai erzina, kuomet žiniasklaidos atstovai, neva vengdami neapmokėtos reklamos, kalbančius žmones pavadina „finansų analitikas” arba „Nekilnojamojo turto bendrovės vadovas”.

Visų pirma, toks elgesys pirmiausia apgaudinėja žiūrovą ar skaitytoją. Juk „Finastos” finansų analitikas, paprašytas televizijos komentarų įmonės X akcijų kainos kritimo klausimu gieda toli gražu ne savo asmeninę nuomonę ar apskritai gali pretenduoti į nepriklausomo analitiko titulą. Jis pirmiausia gieda „Finastos” interesus atitinkančią giesmelę. Tuo tarpu aš, klausytojas, turiu visų pirma išsiaiškinti ir suprasti, kam šis „finansų analitikas” atstovauja, idant suprasčiau komentaro esmę.

Lygiai taip pat keistai atrodo, kuomet, tarkim „Inreal” atstovas yra pavadinamas titruose „Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas” ir kalba apie augančias biurų nuomos kainas. Teisingas jo pristatymas keičia visos jo kalbos esmę!

Nesakau, jog verslo grupuotėms atstovaujančių asmenų komentarai nėra įdomūs – priešingai. „Finastos” atstovo komentarai akcijų kainų kitimo klausimu ar „Inreal” komentaras apie nekilnojamojo turto kainas yra įdomūs – įskaitant tai, jog šios grupuotės komentarais gali (ir daro) įtaką rinkoms.

Na, o žiniasklaidos atstovų paniška baimė vadinti daiktus tikraisiais vardais atrodo tiesiog juokinga. Paprastai žiniasklaida nekalbina bendrovių, kurių vien atsitiktinis paminėjimas suteiktų kažkokią naudą įmonei ar prekės ženklui, atstovų. Dažniausiai kalbinami pripažintų bendrovių atstovai, kuriems tokie paminėjimai dažnai net žalos gali padaryti.

Gerai, jog šitokia blogybė jau pamažu išgyvendinta iš spausdintinės žiniasklaidos, bet dar gaji radijuje ir, ypač, televizijoje. Ypač nespecializuotose laidose.

Beje, žinau, jog vieno nemažo nacionalinio dienraščio žurnalistai turi valdžios nurodymą „Siemens areną” vis dar vadinti „Universaliąja arena”, neva „Siemens” kompanija turėtų sumokėti laikraščiui už tokią netiesioginę reklamą.

Prekės ženklų ir šiaip ekonominių tendencijų ignoravimas prasimuša ir į kitas visuomenines sritis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pribrendo reikalas autobusų/troleibusų stotelę „Kuro aparatūra” pervadinti į šių dienų realijas atitinkantį pavadinimą. Keista, jog stotelės pavadinimui buvo išrinktas pavadinimas „Pramogų arena”. Tarsi objekto tokiu pavadinimu nėra – yra šalia įsikūrusi „Siemens Arena” – bet aliuziją į „Siemens Areną” aiški visiems. Tai kodėl vertėtų vengti vadinti daiktą tikru vardu?

Mano, liberalaus visuomenės kritiko numone, tokius objektus kaip visuomeninio transporto stotelės reikėtų būtinai vadinti tikraisiais vardais ne tik dėl to, jog tai įneštų mažiau sumaišties į visą transporto sistemą, bet tai gali būti ir būdas uždirbti valstybinėms organizacijoms. Kodėl nebūtų galima pervadinti stotelės „Šeškinės kalvos” į „Akropolis”? Žmonių lūpose šis pervadinimas jau seniai įvyko (reikia tik įteisinti), toks pervadinimas padėtų susigaudyti atvykusiems į miestą, o „Akropolis” dar galėtų sumokėti už stotelės pavadinimą 20-čiai metų. Ar ne „win-win-win”?

Du nauji verslai: mažos krautuvėlės ir suši išsinešimui

Praėjusią savaitę pastebėjau ir pasinaudojau dviem naujais verslais, apie kuriuos ne kartą buvau pagalvojęs, kad šito Vilniuj trūksta. Bet, jei turi verslo idėją, tai pats kaltas, jei jos neįgyvendinai vakar.

1. „Convienience store”

Mažų krautuvėlių atsidarymas yra sekantis labai logiškas žingsnis po „Coffee-Inn’ų” ir „Vero Cafe” bangos. Nors Lietuva ir supermarketų kraštas, mažoms jaukioms krautuvėms vietos turėtų užtekti. Šią „skylę” užtaisinėti ėmėsi suomiškos „Rautakrijos” valdoma „Lietuvos spauda”. Šią vasarą Gedimino prospekte išdygo dvi mini-krautuvėlės „R-kiosk”.

„R-kiosk” pavadinimas, beje, yra pati blogiausia šito reikalo dalis (gerbiami „Lietuvos spaudos” vadovai, ar jūs darėte bent vieną focus grupės tyrimą, kaip lietuviai reguoja į žodį „kioskas”?). „Geriausia viduje” (© „Mandarinas” – patys nesupranta ką šneka) – „R-kiosk” yra maža krautuvėlė, kurioje, aišku, dominuoja laikraščiai (be reikalo), bet užtenka vietos neblogai kavai, sumuštiniams ir užkandžiams.

Žinoma, „R-kiosk” toli šaukia iki „7 eleven” arba mano dievinamo „Deli de Luca”. Bet sveikinu su nebloga pradžia ir linkiu tobulėti.

2. Suši išsinešimui

Visi Vilniuje įsikūrę japonų restoranai jaučiasi labai susireikšminę ir įsivaizduoja, jog gali būti tik „premium” klasės restoranais. „Kalti į klyną” (© Byvis, Tešlagalvis ir Rytis Zemkauskas) ėmėsi mylima ir nekenčiama „Čili” kava-pica-kinijos-kaime. Savo maitinimo taškų tinkle ši siūlo suši rinkinius išsinešimui. Pastebėjau ne vienas – geras japoniškas rinkinys už apytiksliai 17 litų yra teisingas pasiūlymas. Tikiu, jog bus įvertintas pasirodęs arčiau darbo vietų.

Neabejoju, jog naujasis pasiūlymas bus sėkmingas – kaimyninėje Rygoje suši išsinešimui taškų, atrodo, yra daugiau nei kebabinių Kaune.

„Coca Cola Plaza” nebėra

Kaip ir laukiau, „Coca Cola Plaza” iškaba jau nuimta nuo kino teatro – nors dar oficialiame puslapyje skelbiama apie kino teatrą tokiu pavadinimu. Paaiškėjo, jog kontraktas tarp „Forum Cinemas” ir „Coca Cola” galiojo penkerius metus – nuo šiol šis pavadinimas liks tik istorijoje su amžinai gyvais „delfistų” komentarais.

O iš to paties „Delfi” galima prisiminti, jog „Siemens” vardas Vilniuje įsikūrusiai arenai suteiktas 10 metų nuo 2004 m. – vadinasi, „rebranding’o” galim laukti 2014-aisiais.

Eismas

Persikėlus iš Pašilaičių (Gabijos g.) į Lazdynėlius (Jonažolių g.) vienas iš esminių teigiamų kasdienybės pokyčių – laikas, sugaištas važiuojant iš/į darbą.

Pabandžiau atlikti 8 kelionų iš/į darbą testą keliaujant iš Pašilaičių ir 8 kelionės iš ir į darbą iš Lazdynėlių. Į darbą važiuoju 8 valandai, iš darbo startuoju 17-18.30.

Jeigu iš Pašilaičių kelionėje į „Verslo trikampį” užtrukdavau vidutiniškai 46 minutes, tai tą patį tikslą iš Lazdynėlių pasiekiu per 19 minučių.

Grįžimui iš darbo į Pašilaičius užtrukdavau 28 minutes, į Lazdynėlius – 9 minutes.

Skirtumas, kodėl dabar į darbą važiuoju 10 minučių ilgiau susidaro ne tik dėl didesnių kamščių ryte, bet ir dėl to, jog norėdamas patekti iš Geležinio Vilko g. patekti į A.Goštauto gatvės galą, turiu apsukti nemažą garbės ratą.

Miesto plėtra drastiškai vyksta šiaurės vakarų kryptimi, nors transporto atžvilgiu toje pusėje beveik nieko nedaroma. Mano skaičiavimu „iš akies”, Ukmergės gatvės prieigose kasmet apsigyvena apie 8000 naujų gyventojų – pabandykime primesti, kiek naujų automobilių kas rytą vis daugiau juda Ukmergės, Geležinio Vilko, Laisvės gatvėmis.

Kol kas tiesioginis ryšys tarp nekilnojamojo turto kainų ir laiko, sugaištamo kamščiuose važiuojant iki populiariausių „darbo” zonų yra dar mažas. Manau, tas ryšys artimiausiu laiku vis taps akivaizdesnis. Visgi, jeigu kelionėje iš darbo/į darbą sugaištate po 1,5 valandos per dieną, tai yra 7,5 valandos per savaitę, 34,5 valandos per mėnesį ir 414 valandų per metus.

Kiek vertos jūsų 52 darbo dienos? Tiek „darbo dienų” nemažai žmonių prasėdi transporto spūstyse.

Nacionaliniai TAKSI ypatumai

pagavau vakar vakare prie oro uosto „Martoną” ir važiuoju. Tarifas 3 LTL/km, viskas normaliai. Iki Pašilaičių galo 58 LTL prisuko.

skaičiuoju litą po lito, dialogas:
” – išrašykite kvituką, prašau”.
” – gerai, tuoj pat. ”
” – kelionės laiką nepamirškite nurodyt”.
” – Galim dar jums kokią nuolaidą pritaikyt”.
” – va šešiasdešimt litų”.
” – tuoj aš jum grąžą surasiu”.

grąaža buvo 28 LTL. kaina ant kvituko 30 LTL.

nūdiena.

Kitas puslapis »