Archive for the 'žiniasklaida' Category


Slepiama, bet akivaizdi propaganda

Grįžtu prie šiame tinklaraštyje jau svarstyto klausimo – mūsuose žiniasklaida vis dar neleidžia sau pripažinti, jog palaiko vieną ar kitą pusę. Visai tai priveda prie absurdiškų situacijų.

Pavyzdžiui, didžiausias šalies dienraštis “Lietuvos rytas” išlaiko antrą Lietuvos krepšinio klubą. Jie to neslepia – komanda vadinasi dienraščio vardu! Tuo tarpu dienraštis “Lietuvos rytas” kartas nuo karto dirbtinai prabrėžia, jog yra nešališkas – bet ar taip gali būti? Išdava – interneto komentaruose ir forumuose peno komentatoriams duoda straipsniai, kur “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” komandų fanai gali iki begalybės ginčytis, ar išspausdintas straipsnis yra akivaizdi propaganda, ar nešališkas vertinimas.

Dėl ko būtų galima tokį apsimestinį nešališkumą pateisinti? Vienas dalykas – oficialiai pripažinta propaganda skaitytojui yra neskani, kas gali iššaukti atmetimo reakciją.

“Lietuvos ryto” žiniasklaidos koncerną papildė televizijos kanalas. Oficialiai “Lietuvos ryto” dienraštis ir jo prie priedai toliau “nešališkai” rašo apie televizijos kanalus. Tuo tarpu tik pažiūrėkite, kokią nematomą savo kanalo propagandą vykdo “TV Antena”.

“Penktą kanalą” pervadinus į “Lietuvos ryto televiziją”, pasikeite šios televizijos programos spausdinimo vieta “TV antenos” puslapiuose. Iš “mažųjų” lietuviškųjų kanalų skilties “Lietuvos ryto televizija” persikėlė į “didžiųjų” lietuviškųjų kanalų skiltį – šia skiltimi prasideda dienos TV programos spausdinimas. Dar įdomiau – kanalų rikiavimas. “Lietuvos ryto televizijos” programa spausdinama ketvirtoje vietoje, tarp “LNK” ir “BTV”.

Kodėl spausdinant televizijų programoją, televizijų kanalai “TV Antenoje” surikiuojami taip: LRT, TV3, LNK, Lietuvos ryto TV, BTV, LRT 2, TV1, TV6 … Akivaizdu, kad tokio rikiavimo motyvu negali būti reitingai, kadangi “Lietuvos ryto televizija” renka dvigubai blogesnius reitingus negu TV1 ar TV6.

Atsiradus “Lietuvos ryto televizijai”, pasikeitė “TV antenos” ketvirtasis puslapis, kuriame spausdinamos populiariausios praėjusios savaitės laidos. Anksčiau buvo spausdimi keturių kanalų populiariausių laidų trejetukai, tuo tarpu dabar – septynių. Kad “Lietuvos ryto televizijos” reitingai neatrodytų gėdingai, šalia įdėtos ir populiariausios TV1 ir TV6 laidos. Dažniausiai, kartojami TV1 ir TV6 serialai surenka geresnius reitingus, nei autorinės “Lietuvos ryto TV” laidos …

O paskutiniame “TV antenos” numeryje atsirado “Simpatingiausieji” – simpatingiausių 2008 m. TV laidų vedėjų rinkimai. Kokie pretendentai? Vedėjai iš LRT, vedėjai iš TV3, vedėjai iš LNK (o kodėl nėra Rūtos Grinevičiūtės?), vedėjai iš “Lietuvos ryto TV” ir vedėjai iš BTV … Kodėl nėra TV6 ar TV1 laidų vedėjų (kad ir amžinai keikiamo Manto Petruškevičiaus ar populiariausios TV1 laidos vedėjos Solveigos Zubrickienės?) … Tiesiog, nematoma “Lietuvos ryto TV” propaganda.

Klausimas paprastas – koks yra “TV antenos” siekis? Paprastas atsakymas – kuriame objektyvumo įvaizdį, o propagandą paslepiame. Kas gali paneigti, jog neatsiras toks “generalinis direktorius”, kurio galvoje Lietuvos žiūrimiausių TV kanalų top-5 susidaro pagal tai, kaip “TV Antena” išdėlioja kanalus TV programoje. O gal dar kur bus išgirdęs, kad “Lietuvos ryto televizija” ketina tapti trečiu pagal žiūrimumą komerciniu kanalu. Rezultatas – klausimas už reklamos planavimą atsakingam marketingo specialistui – “o kodėl mes nesireklamuojam tam dideliam naujam kanale?”.

Dėl tos pačios priežasties LNK ir TV3 užsakinėja plotus spaudoje, kur spausdina savireklamines žinutes apie savo reitingus ir pasiekimus – čia tiems, kurie perka reklamos sekundes neskaičiuodami GRP ir TRP. Tik po tais straipsniais visuomet būna užsakymo numeris.

Ką “TV Antena” turėtų daryti kitaip? Teisingi variantai būtų du.

Pirmas – oficialiai pažymėti, pavyzdžiui, žurnalo skiltyje, kur pristatomas turinys, autoriai ir viršelio fotografai. Ten galėtų būti pažymėta, jog “Lietuvos ryto televizija” priklauso tai pačiai žiniasklaidos grupei, todėl šiam kanalui skiriamas didesnis dėmesys negu kitiems.

Antras variantas – įvesti logiškus argumentus, kas žurnale yra rašoma ir kodėl. Televizijos kanalai programoje gali būti sudėlioti arba pagal reitingus, arba pagal abėcėlę. “Simpatingiausiųjų” rinkimuose reikėtų parašyti, kodėl buvo atrinkti šie pretendentai (populiariausiųjų laidų vedėjai? atsitiktinumas? redakcijos nuomonė?).

O “Lietuvos ryto televizijai” linkiu, kad jūsų reitingai greičiaui pasiektų bent 2%. Kai kurių laidų turinys yra visai neblogas.

***

Tuo tarpu LNK tyliai atsisakė Algio Greitai autorinės laidos “Ali G” stiliumi “Le Broniaus šou”. Vietoje jos, pusvalandžiu pailgėjo 5 vedėjus (Vaškytė, Saulėns, Vydas, Baublys ir Vaškytės krūtinė) turinti laida be turinio “Auksinė savaitės blykstė”.

Taktinės televizijų mikrodvikovos tęsiasi

Žiniasklaidos valymasis tęsiasi. Pasitraukusių iš eterio žurnalų sąrašą papildė “Scientific American”. Ko gero, dar kažkiek žurnalų užsidaro tyliai – iš keliolikos interjeto žurnalų jei pradingsta vienas kitas, tai niekas jo ir nepasigenda (nebent reklamdaviai nebesulaukia tiek įkyrių pardavimo vadybininkų skambučių).

Televizijų pasaulyje toliau tęsiasi mikrodvikovos.

Man labai keista, jog televizijos reklamuojasi reklamdaviams užsakinėdamos didelių TV reitingų apžvalgas spaudoje. “Lietuvos ryte”, “Verslo žiniose” galima rasti didžiųjų televizijų užsakomuosius straipsnius, kuriuose TV3 ar LNK giriasi savo reitingais. Šią madą praėjusį sezoną įvedė LNK, šio sezono pradžioje ypač aktyvimi mokamuose reklaminiuose straipsniuose buvo TV3, o paskutines savaites puslapius vėl atakuoja LNK.

Po to, kai LNK uždarė porą nenusisekusių laidų, taktinėms permainoms ryžosi TV3. Įdomu – kelis mėnesius gyvavusi laida “Ambrozijos TV” buvo išimta iš tinklelio. O ši laida sėkmingai reitingų kare grūmėsi su Rūtos Grinevičiūtės ašarų pakalne apie pačios sugalvotas problemas. “Paskutinei instancijai” pavykdavo laimėti tik epizodiškai, kuomet pavykdavo sugeneruoti įdomesnę temą ir buvo nepaigilima anonsų. Ar tiesiog TV3 apsisprendė apkarpyti išlaidas? “Ambrozijos TV” buvo iš šono gan brangus projektas, su nemažai “žvaigždžių”, tokių kaip Džordana Butkutė ar Seimo narys Antanas Nedzinskas (ar žinote, kad šis veikėjas kažkada rašė tinklaraštį apie viešuosius ryšius?).

Akivaizdus TV3 taupymo pavyzdys paaiškėjo praėjusį šeštadienį “Žvaigždžių vartų” laidos metu. Laidos vedėjui ir lyderiui (nors jis pats deklaravo, jog tėra tik samdomas vedėjas) iškeitus vedėjo postą į (turbūt) Seimo pirmininko kėdę, TV3 paskelbė anksčiau baigsianti nei planuota “Žvaigždžių vartus”. Finalinis renginio koncertas įvyks jau lapkričio 22 dieną.

Tiesiogiai konkuruojantys TV3 ir LNK šeštadienio vakaro šou startavo su apylygiais reitingais, tuo tarpu paskutinėm savaitėm LNK “Muzikos akademijos” pranašumas išryškėjo ir laida prasimuše į populiariausių laidų penkioliktuką. Tuo tarpu “Žvaigždžių vartų” reitingai ėjo žemėn. TV3 sprendimas, ko gero, susijęs ne tik su A.Valinsko pasitraukimu. Kiekvienos laidos sąmata gali siekti šešiaženklę sumą, o finaliniai koncertai lapkričio viduryje turėtų “nukąsti” šiek tiek nuo “Muzikos akademijos” eilinių laidų – kovojant finaliniais koncertais “face to face” Kalėdų laikotarpiu yra grėsmė pralaimėti skaudžiai.

Koks tokių mikrodvikovų rezultatas? Spalio mėnesio reitingo pyragas šiek tiek pasikeitė. 2,6% sumažėjo TV3 reitingai, o LNK auditorija ūgtelėjo 1,9%. Ypač šoktelėjo kai kurios LNK laidos, todėl populiariausių savaitės laidų viršūnėje dabar dažniau pirmauja LNK laidos – pagrindas rašyti pasigiriamuosius straipsnius, apie kuriuos jau minėjau rašinio pradžioje. Nepaisant sumažėjusio skirtumo, TV3 pranašumas dar nekelia abejonių – pagal spalio TNS “TV metrų” duomenis TV3 atitenka 25,5% auditorijos dalis, LNK – 21,2%.

Ašara turėtų ištrykšti TV6 ir “Lietuvos ryto TV” kanalų vadovams. Šie du kanalai atliko “rebranding’ą” ir tinklelių atnaujinimą, bet reitingams tai nedavė jokio efekto. TV6 reitingas liko 2,2%, “Lietuvos ryto TV” – 1,2%. Pavadinimų keitimas ir programų pabranginimas (“Lietuvos ryto TV” ypač akivaizdus) nedavė jokio efekto bent jau kol kas.

Kaip ekonominė krizė atsilieps televizijoms? Didžiosios neturėtų pajusti labai didelių pokyčių – garsūs, stambūs, tarptautiniai prekės ženklai toliau reklamuosis. Tiesa, girdėti, jog daug kompanijų taip drąsiai nebeduoda metinių įsipareigojimų televizijoms mainais į didžiulę nuolaidą. Ką gi, pardavimo vadybininkai turės suktis energingiau.

Vis dėl to, manau, jog prasidėjęs sąstingis stabdys televizijų plėtrą. Pirmiausia, didžiosios televizijos gali stabdyti savo dukterinių kanalų plėtrą. Skaitmeniniai LNK priklausantys “Liuks” ir “Info TV” turbūt toliau liks tik eterio užėmėjais atliekų kartojimais. Klausimas, ar ryšis TV3 kitų metų pradžioje paleisti moterims skirtą kanalą 3+. Apie MTV kolektyvo planą lokalizuoti “Discovery” taip pat nebėra naujienų, nors šis klausimas strigo dar prieš ekonominę krizę.

O ar galima nujausti, jog televizijų sąrašas galėtų apsivalyti – t.y., ar kuri nors televizija dings iš eterio? Beveik visi kanalai dabar priklauso stambiems koncernams, todėl jų uždarymas būtų “nuleistas iš viršaus”, o ne tiesioginis bankrotas. Jau keleri metai nykstantis atrodo “Achemos” grupei priklausanti “Baltijos televizija”, bet šio koncerno žiniasklaidos grupėje tik radijo stotys geba išlaikyti save. Pagrindine “kandidate” tapti stagnacinės ekonomikos auga laikau MTV – keli veiklos be grąžos metai jau gali atsibosti investuotojams (į pabaigą turėtų eiti “avansinis” laikotarpis – laikas būtų išgyventi patiems), o niūrios ekonominės prognozės gali suniokoti optimizmą. Iš kitos pusės MTV ženklas varžo kaštų mažinimą.

Pagyvensim – pamatysim.

Permainos, permainėlės “Lietuvos ryto” žiniasklaidos koncerne ir ne tik

Permainos, permainėlės … Laikraščiuose, žurnaluose, televizijoje permainų šiuo metu yra daug kaip niekada. Praėjusią savaitę netikėtai buvo nutraukta bulvarinio laikraščio “L.T.” leidyba – dar tą pačią savaitę pardavimų skyriaus mergaitės rimtu veidu pasakojo apie planus tapti “dar rimtesniais”, o media agentūros priiminėjo užsakymus maketams.

“L.T.” laikraščio netektis iš Lietuvos žiniasklaidos bendrai atims nedaug – buvo laikraštis, dabar vienu mažiau. Bet neišvengiamai visoje rinkoje nepastovumo šmėkla kaip niekada tapo ryški. Manoma, kad tuoj iš eterio dings “Lietuvos ryto” valdomi žurnalai “MM” ir “Kompiuterija”.

“MM” žurnalo tai, ko gero, nepasiges niekas, net media planuotojai. Per savo trumpą gyvenimą šis žurnalas viskas ką davė – tai mini skandalėlį su nuoga nacionalinės televizijos laidų vedėja, kuri vos vos neteko dėl to darbo, bet dar iki šio žurnalo mirties vistiek tapo bedarbe.

Tuo tarpu žurnalo “Kompiuterija” kažkiek gaila. Ne visada profesionalus, ne visada tikslus, bet šis žurnalas buvo šioks toks popierinis internetizavimosi eros šauklys Lietuvoje – bet jis ir liko tik “žurnalas 1.0″. Jo versijos ilgai nebuvo atnaujinimas. “Kompiuterija” Lietuvos web rinkos vystymuisi davė ir Lietuvos WWW puslapių čempionatų seriją – pripažinkit, pirmieji interneto tinklalapių kūrėjai – iki kokio šešto čempionato tapti laureatu buvo tikra garbė. Turiu ir aš porą diplomų iš šių čempionatų.

Žurnalas “Kompiuterija” buvo Bronislovo Burgio asmeninis džiaugsmas. Žurnalo reklamos pardavimo skyriaus vadove pastaraisiais metais dirbo Burgio “vienintelė žmona Albina”. Ko gero, visi tinklalapių kūrėjai prisimena, Burgio savotišką charizmą ir ilgaminučius išvedžiojimus WWW čempionatų uždarymo metu. Deja, B.Burgis nepastebėjo WWW čempionatų projekto gyvavimo ciklo kreivės ir uždarė “web 1.0″ tinklalapių čempionatą kokiais penkeriais metais per vėlai.

“Kompiuterijos” gyvavimo ciklo kreivę atidžiai stebi akcininkai – “Lietuvos rytas”, kurio lizdelyje įsikūrė B.Burgis, o jiems žurnalas turi mažai nostalgijos – tai viso labo pinigai. O Burgis be darbo neliks – vaikys rūkančius iš savo vadovaujamos gimnazijos.

Tuo tarpu griausmingai pristatytas “Lietuvos ryto TV” programų tinklelis gyvavo tik nepilnas keturias savaites – šiandien buvo pranešta apie “naują žiemos sezoną”. Naujas televizijos kanalas savo pirminėje strategijoje stengėsi užimti “nišinę” poziciją – autorinės, stipriausios laidos buvo sudėliotos į vėlyvą vakarą (nuo 22 val.), kuomet didieji kanalai jau imasi užbaiginėti programą TV serialais. Tuo tarpu piko laikas buvo užpildytas pigiomis programomis.

Nuo lapkričio “Lietuvos ryto TV” tinklelis keičiasi iš esmės – pagrindiniai koziriai metami prieš didžiųjų televizijų kozirius. “Žurnalisto tyrimas”, “TV forumas”, Lavastės šou, “Super L.T.” ir “Gyvai” bus rodomi 19-21 val. Televizijos tinklelio išskirtinumu lieka valandos trukmės žinių laida “Reporteris” nuo 21 val. ir trumpos žinios kas valandą.

Šis “Lietuvos ryto TV” sprendimas apnuogina tokią tiesą – nuotrupos nuo piko meto “atlikusių” žiūrovų yra vertingesnės nei geri reitingai mažiau žiūrimu laiku. Kovodami tiesiogiai maži kanalai po mažą kasnelį vis nukanda nuo didžiųjų kanalų pyrago.

LNK tuo tarpu bando savo jėgomis kapstytis iš vis didėjančio atslikimo nuo pagrindinės konkurentės TV3. Geras ženklas LNK – “Nekviesta meilė” susigražino reitingus ir vis žemyn stumia tuo pačiu metu rodomą serialą “Broliai”. Ši pergalė pusvalandžio trukmės mūšyje gali padėti LNK pasiekti daugiau nei pranašumas pusvalandžio atkarpoje – vis labiau vienodėjant vakaro laidoms, LNK turės šansą išlaikyti “tinginičius persijungti kanalą”, o svyruojančius galės labiau pripumpuoti anonsų.

Paskutiniame “TV Antenos” numeryje Žygintas Pečiulis pastebi, jog viena iš pagrindinių LNK nesėkmės priežasčių gali būti akivaizdūs pralaimėjimai ne tokiose svarbiose laiko zonose – LNK pralaimi TV3 televizijai vaikų auditorijoje, taip pat pavakario laiko zonoje. Dėl šios priežasties žiūrovai TV3 kanale pasilieka ir pavakario žinioms ir po jų sekančioms laidoms. Tuo tarpu, persilaužimas “Nekviestos meilės” dėka 19.15 val. gali būti lemiamas reitingų persiskirstymui.

Pirmąjį numerį Lietuvoje išleido “Playboy”. Žurnalas silpnokas, įvadinė kompanija taip pat silpnoka … “Playboy” pardavimų principai turėtų būti panašūs į MTV – parduodami ne reitingo procentai, o brand’as, tiksliau, tavo brand’o prisišliejimas prie MTV (ar “Playboy”). MTV bent padarė galingą įvadą ir tik nutraukusi aktyvią savireklamą galutinai sunyko reitingų lentelėse. Tuo tarpu “Playboy” savireklama – tai tik baltai pilki “outdoor’ai” ir “Playboy” merginos paieška “Delfyje” ir “M-1″ … Kažkaip nekvepia nei Hughu Hefneriu, nei Marilyn Monroe, nei tikru “Playboy” …

Patarimas spausdintai žiniasklaidai – daugiau asmeniškumo!

Jeigu galėčiau duoti vieną patarimą spausdintinės žiniasklaidos atstovams – žurnalistams ir redaktoriams – tai duočiau tokį: “Įdėkite į straipsnius daugiau asmeniškumo”.

Kuomet prieš gerus metus LiMA diskusijoje kalbėjome apie radijo ateitį, tai priėjome prie vienos išvados. Nors radijo stočių “dydžėjų” daug kas nekenčia, kad jie pertraukia muzikinius kūrinius, bet radijo balsai yra vienintelis būdas radijo stotims išgyventi. Tokią pat muziką gali groti bet kas. Maža to, “web 2.0″ amžiuje kiekvienas gali turėti savo radijo stotį – “iPod’ą” tik su jam sudaryti grojaraščiu. 2009-aisiais pusė pagaminamų naujų automobilių turės “iPod” jungtį! Tai reiškia, jog radijas bus dar labiau stumiamas iš pagrindinės dabartinės tvirtovės – automobilio. O tik muziką grojantis radijas bus išstumtas.

Dar viena vinis į muzikinio radijo karstą – savo asmeninės radijo stoties per last.fm galima klausytis “iPhone” arba “iPod Touch”! Ką tai reiškia derinyje su neribotu 3G interneto srautu? Nerašykite komentarų apie “Omnitel” 3G ryšio nestabilumą – jeigu taip ir yra, tai labai laikina. Vienintelis būdas radijui gyventi – laidos vedėjų turinys, kuris tave verstų klausyti radijo stoties. Verta palaidoti tuos, kurie nori iš radijo tik muzikos. Perspektyvoje tokių liks niekingai mažai.

Kai kalbam apie apie spausdintą žiniasklaidą, tai galioja tas pats principas kaip ir radijui. Man neįdomu laikraštyje ar žurnale “skaityti” užvakarykščius NBA rezultatus – juos gali po penkių minučių pasibaigus rungtynėms sužinoti NBA.com. Man neįdomu skaityti apie tai, jog kompanija X pradėjo gaminti produktą Y – naujienas apie mane dominančias kompanijas galiu užsiprenumeruoti tiesiai iš kompanijų, RSS gaudamas jų pranešimus spaudai.

Pirmas žingsnis, kaip galima žurnalistus paskatinti įdėti savo vertinimą, savo indėlį į straipsnį – leisti jiems rašyti pirmuoju asmeniu. Labai nykus atrodo tekstas, kuriuose yra žodžiai “manoma”, “viešai sutariama”, “niekas neprieštarauja, kad”, “visi sutinka, kad”, “akivaizdu” … Dažniausiai šie žodeliai tiesiog slepia tai, jog rašoma žurnalisto nuomonė vienu ar kitu klausimu.

O kodėl žiniasklaida neleidžia oficialiai žurnalistams dėstyti savo argumentuotą nuomonę pirmu asmeniu? Ar tai baimė, kad asmenybės paims viršų prieš žiniasklaidos priemonės (tuomet pirkėjai pirks ne laikraštį, o rašančiojo, kurį gerbia pavardę ir žurnalistas išsineš skaitytojus į kitą laikraštį pakeitęs darbą)? Ar tai baimė, jog jeigu straipsniai bus rašomi pirmu asmeniu, tuomet žmonės tai priims kaip neobjektyvumą (o juk visi stengiasi būt “objektyvūs”)?

O kai kalbam apie objektyvia apsimetančia neobjektyvią žiniasklaidą, tai prieš akis pirmiausia stojasi Rūta Grinevičiūtė. Beje, ne į temą, bet jos išpuolio prieš traukinį pagrindas yra tokios šakės per vandenį, kad šleikštu: “pons Valinskai, jūs uždirbote per metus 950 tūkst. litų, o jūs turite paskolą 1,1 mln. litų. pons Valinskai, jūs bankrutuojate!” Kaip tada jaustis dviem trečdaliam Pašilaičių, kurie yra skolingi po 300 tūkst. nors neuždirba 50 tūkst. per metus?

“The Washington Post” JAV prezidento rinkimuose rems B.Obamą. Didžiulis dienraštis rinkimuose pripažįsta, jog palaiko vieną iš kandidatų! Kaip toks manevras būtų suprastas mūsuose? Kaip akivaizdus neobjektyvumas, o objektyvumas yra turbūt kiekvienos žiniasklaidos priemonės “Vizijoje ir misijoje” įrašytas. Ar norite padiskutuoti apie tai, kuris objektyvesnis – “The Washington Post” ar bet kuris mūsų nacionalinis dienraštis? Anoks skirtumas, bet “The Washington Post” yra asmeniškesnis, atviresnis ir šiltesnis.

Asmeninis vertinimas yra pridėtinė vertė, kurią gali duoti spausdintinė žiniasklaida ir tą pridėtinę vertę norisi pirkti. Faktus galima už dyką gauti iš interneto ar radijo.

Sausą informaciją taip pat galima vėl “parduoti” ją tiesiog suasmeninant! Oro prognozė žinių pabaigoje sausa kaip NBA reguliariojo sezono turnyrinė ir vienoda per visus kanalus kaip ligoninės sienos. Galbūt Naglis Šulija kažkam nepatinka. Bet jo tiesiog suasmeninta orų prognozė kelia žinių laidos reitingus!

Objektyvios žurnalistikos nebūna. O nuasmenintas neobjektyvumas tai tas pats, kaip valgyti popierių.

Aviacinė kova žiniasklaidoje

Penktadienį “airBaltic” ir “FlyLAL” eilinį kartą apsišaudė žiniasklaidoje pranešimais, nukreiptais viena prieš kitą. Dabar nebeaišku, kuri kompanija ketina bankrutuoti, o taip pat neaišku, kuri kompanija kurią ketina pirkti.

Finansinės kompanijų bėdos yra labiau vidinė jų problema. “airBaltic” šiandien turi daugiau vidinių bėdų – SAS traukimasis iš akcininkų yra ilgas ir skausmingas.

“airBaltic” turi ir komunikacijos bėdų. Pagrindiniu “airBaltic” “spykeriu” pačiai “airBaltic” nežinant tapo Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras prišnekantis bet kada ir bet ko. Aišku, jeigu Latvijos vyriausybė išpirks “airBaltic” akcijas iš SAS, tuomet šio veikėjo balsas galės būti dar tvirtesnis.

Mano asmeninė nuomonė: pasitraukus SAS iš “airBaltic”, pastaroji bendrovė neišvengiamai taps silpnesnė. “airBaltic” stiprybė daug prideda SAS patirtis, pirmiausia aviacijos vadyboje. Vargiai Latvijos vadybininkai turėtų pakankamai žinių ir patirties, jog sugebėtų vystyti tokį verslą. Galų gale, “airBaltic” verslo sėkmė prasidėjo nuo keleivių vežimo į SAS hub’us – Kopenhagą, Stokholmą, Oslą. Šleseras turi melstis ir tikėtis, jog iki šiandien išvystyto tranzito per Rygą ir “airBaltic” vadybos sukauptos patirties užteks vystyti aviakompaniją toliau.

Grįžtant prie temos – šalia Latvijos ir Lietuvos nacionalinių vežėjų kovos, penktadienį pasirodė Rygos oro uosto pranešimas spaudai apie prailgintą nusileidimo taką. Rygos oro uostas prailgino kilimo/leidimosi taką iki 3200 metrų.

Pranešime, be kitų pagyrų, sakoma: “Artimiausias panašaus dydžio pakilimo takas yra “Arlanda” oro uoste Stokholme ir “Vantaa” oro uoste Helsinkyje”. Jūsų žiniai, vos už 122 kilometrų nuo Rygos yra Šiaulių (Zoknių) oro uostas, kurio nusileidimo tekas yra 3500 metrų ilgio. Na, nors šis oro uostas ir turi visą infrastruktūrą bei keleivių terminalą, bet, tarkim, šis oro uostas nesiskaito, kadangi reguliaraus keleivių pervežimo šis oro uostas šiuo metu nevykdo.

Tuomet pažvelkim dar pusantro šimto kilometro į pietus ir ten aptiksime Kauno oro uostą, kurio nusileidimo takas yra 3250 metrų ilgio. Girtis, aišku, gražu, bet meluoti – ne. Juolab, kad Rygos oro uostas turi pagrindo daugiau kuo didžiuotis – šiuo metu tai yra daugiausia keleivių pervežantis oro uostas Baltijos šalyse ir patenka į 100 didžiausių oro uostų Europoje sąrašą.

Įdomi užkulsių detalė – pranešimą apie Rygos oro uosto plėtrą lietuviškai žiniasklaidai išplatino “Integrity”, kuri pridėjo ir krūvelę nuotraukų su savim pasitikinčio Latvijos susisiekimo ministro nuotrauka.

iš ATN.lt

iš ATN.lt

“Integrity PR” yra “airBaltic” viešųjų ryšių agentūra, nuolat kalbanti “airBaltic” vardu ir platinanti “airBaltic” pranešimus spaudai. Rygos oro uostas spaudos atstovų Lietuvoje neturi. Esu tikras, jog šį pranešimą draugiškai paprašė išplatinti “airBaltic”. Aišku, tai kabinimasis prie smulkmenų šakėmis ant vandens, bet tai dar vienas faktas, kaip Rygos oro uostas ir “airBaltic” bendrauja pernelyg glaudžiai.

Už vertikaliosios konkurencijos pažeidimus Europos Sąjungoje baudžiama labai skaudžiai. Vargiai, kat to imsis Latvijos konkurencinės aplinkos priežūros tarnybos (imtųsi bausti dvi Latvijos nacionalinės kompanijas), bet jog Šleseras vieną dieną prisižais – beveik akivaizdu. Ir man kažkodėl atrodo, kad SAS lobistai sprendžiant tokius klausimus kur kas galingesni nei latviai. O kai jų nebebus …

Tuo tarpu buvau pražiopsojęs, jog “Valstiečių laikraštis” priklauso “ŽIA Valdos” valdomų įmonių grupei. “ŽIA valda” yra “FlyLAL” savininkė. Pasirodo, “Valstiečių laikraštis” ir portalas “valstietis.lt” pilnai atidirbinėja kaip “FlyLAL” ruporas – vien ko vertas dabartinis portalo vedamasis: “Nuožmiame kare – vienui vieni”.

Ar man vienam Šleseras ir Ivanauskas kažkuo panašūs? …

iš valstietis.lt

iš valstietis.lt

TV: Pirmus lavonus išnešė, bet karas tik stiprėja – įsitraukia “Lietuvos Ryto TV”

Pirmosios naujojo televizijų karo sezono aukos iš fronto išnešamos jau spalio pradžioje. Tokių ankstyvų pokyčių, ko gero, dar nebuvo. LNK, negalėdama susitaikyti su vaizdu reitingų pyrage skubiai ėmėsi pokyčių.

Pirmiausia, staigiai buvo panaikinta prieš sezoną gausiai reklamuota rimtų diskusijų laida “Juoda balta”, kurią vedė Linas Kontrimas. Ši laida surinkdavo tik apie 5 procentus auditorijos, tuo tarpu tuo pat metu per TV3 rodoma humoro laida “Dzin” rinkdavo mažiausiai 12 procentų.

Šios dvikovos baigtis įdomi dar ir tuo, jog ketvirtadienio 20.30 val. laikas buvo viena iš paskutinių likusių atkarpų, kuomet dvi didžiosios televizijos rodo visiškai skirtingas laidas. Pramogos nušlavė diskusijas. Daugelyje “piko zonų” LNK ir TV3 stoja kakta į kaktą ir rodo beveik identiškas laidas. Panaši priešprieša liko pirmadienio vakarais, kuomet susiduria “Paskutinė instancija” (LNK) ir laida “Dzin” (TV3). Situacija čia kitokia, nes šios abi laidos renka gerus reitingus, o jų pasiskirstymas dažnai priklauso nuo “Paskutinės instancijos” laidos temos ir nuo to, kiek anonsų LNK skiria konkrečiai temai anonsuoti.

Su laidos “Juoda balta” reitingais buvo taip blogai, jog LNK ėmėsi ją naikinti dar ne iki galo sugalvojusi, kuom taisyti tinklelį. Dabar į “Juodos baltos” vietą LNK įmetė iš penktadienio perkeltą šou “Vienas prieš visus”, kur Arnoldas Lukošius akivaizdžiai bando atrodyti kuo panašesnis į M.Mikutavičių. Penktadienio vakaro skylė šiuo metu pildoma atsitiktinėmis transliacijomis – pvz. artimiausias dvi savaites bus rodomi festivalio “Slavianskij Bazar” koncertai.

Antra LNK griaudama laida – dar gausiau anonsuotas sekmadieninis šou “Savaitės blykstė”. Šią laidą LNK, ko gero, naikina ne tik dėl nevykusių reitingų, tiek dėl susipratimo, kad natūraliai ši laida tapo “nei šis nei tas”. Nesuprato, ką laidoje veikia Virgis Valentinavičius, nesuprato, ko iš jo norima ir Vytaras Radzevičius, tuo tarpu Živilė Vaškytė daugiau neveikė nieko, tik džiaugėsi, jog nebereikia keltis penktą ryte.

V.Radzevičius pasitraukia iš LNK, kartu pasitraukęs iš žurnalo “Istorijos” (patarasis, kaip ir LNK, priklauso “MG Baltic Media”, ir manoma, kad bandys transformuotis į labiau “popsiškesnį” stilių). Virgio Valentinavičiaus ir Živilės Vaškytės kontraktai lieka galioti, todėl net ir pasitraukus V.Radzevičiui “Savaitės blykstė” transformuos į dvi laidas.

Sekmadienio vakarais 19 val. į LNK tinklelį grįžta rimtoji “Savaitės panorama” su Virgiu Valentinavičiumi, o 20 val. bus rodoma atnaujinta “Savaitės blykstė”, kurioje Ž.Vaškytė pasirodys su M-1 personažais Mindaugu Stasiuliu priešakyje. Ar atnaujinta “Savaitės blykstė” bus toje pačioje televizijoje rodoma “Kakadu” kopija? “Savaitės panoramą” ir “Savaitės blykstę” skirs A.Ramanausko “Le Broniaus šou”.

O spalio 12 dieną, kartu su Seimo rinkimais, darbą eteryje pradėjo “Lietuvos ryto televizija”, oficialiai deklaruojanti savo tikslą tapti nacionaliniu kanalu. Šios savaitės “TV antenoje” naujojo kanalo programa įsprausta tarp LNK ir “Baltijos televizijos”. Ar čia slaptas simbolis, jog planuojama šioje reitingų vietoje įsitaisyti? Atviras klausimas lieka “Kada?”.

Naujo televizijos kanalo tinklelis įdomus. Jis tarsi sako “Mums reitingai labai svarbūs ir jų sieksime aukštų, bet suprantam, kad tiesiogiai kovoti su didžiausiais kanalais šiuo metu esame nepajėgūs, dėl renkamės nišų pildymo strategiją”.

Įdomiausia tinklelio vieta – penkiaminutės žinios 16, 17, 18, 19 ir 20 valandą. Pamenu, bandymų įvesti dažnas trumpas žinias prieš kokius 8-10 metų buvo iš Baltijos televizijos ir TV3 pusės, bet šie bandymai baigėsi nesėkmingai ir eksperimentai buvo nutraukti. Abejoju, tokių žinių sėkme ir dabar – 16 ir 17 val. žinių nėra kam žiūrėti, o kokia motyvacija žiūrėti 19 val. penkiaminutes žinias, jeigu 18.45 val. dvi televizijos rodo įprasto formato naujienų laidas?

21 val. “Lietuvos ryto TV” tinklelyje – išplėstinė žinių laida “Reporteris”, kuri truks beveik valandą, o baigsis “orų simbolio” Naglio Šulijos orų prognoze. Ar nenukentės TV3 18:45 žinių reitingai dėl N.Šulijos išėjimo? Ar dalis žiūrovų nesiims rinktis LNK žinių? Abiejų televizijų žinių laidos labai panašios, o N.Šulijos savotiškas humoro jausmas įnešdavo į TV3 žinias šiokį tokį išskirtinumą.

Laiko zoną 19-21 val. “Lietuvos ryto TV” akivaizdžiai perleidžia didėsiems kanalams ir bandys rinktis trupinius. Nuo 19 val. – dokumentiniai filmai apie gamtą, su kuriais gali reitingų sulaukti tik sekmadienio vidurdienį. Nuo 20 val. – TV serialai, galintys konkuruoti tik su TV1. Tiesa, bendrus šios laiko zonos reitingus bandys taisyti krepšinis. “Lietuvos ryto TV” rodys “Lietuvos ryto” krepšinio komandos ir “Šiaulių” klubo kovas ULEB taurėje, taip pat BBL ir LKF taurės varžybas. Strategija aiški – krepšinis savo darbą padarys ir taip, o tą dieną kai nėra krepšinio, “užkišame eterį” nebrangia produkcija.

“Lietuvos ryto TV” savo kozirius sutelkė į vėlyvesnį metą. Išplėstinė žinių laida “Reporteris” baigsis 21.55, o po jos – autorinės kanalo laidos. Laikas 21.55 pasirinktas neatsitiktinai. Norima nugriebti žiūrovus, kol jie dar nepradėjo žiūrėti LNK žinių ar stipraus serialo per TV3. Pirmadieniais – E.Jakilaičio “TV forumas”, antradieniais – R.Sinkevičienės “Žurnalisto tyrimas”, trečiadieniais – J.Morkūno vedami gyvo garso koncertai “Gyvai”, ketvirtadieniais – bulvaras “Super L.T.”, penktadieniais – nauja pokalbių laida “Kodėl?” su Laima Lavaste ir Marium Ivaškevičium.

Savaitgaliais “Lietuvos ryto TV” rodys “5 kanalo” palikimą Arną Klivečką, E.Jakilaičio prieglobstyje jau kelis metus gyvenančios Algimantos Žukauskienės autorinę laidą, Mariaus Laurinavičiaus politikos apžvalgą “24/7″.

“Lietuvos rytas” nuo dienraščio išsivystė į kone visas media priemones apimantį žiniasklaidos koncerną. Kažin, ar dabar koncertų/spektaklių rengėjams pavyks į “rėmėjų” sąrašą įtraukti ir dienraštį “Lietuvos rytas” ir vieną iš dabartinių didžiųjų televizijų (LNK, TV3, LRT)? Kuomet atsirado “lrytas.lt”, tai “Lietuvos ryto” ir “Delfi” į vieną renginio reklamos maketą nebesudėsi …

Tuo tarpu televizijos operatorius “TEO LT” į programų paketą “Gala” įtraukė kanalą “NBA TV”. Kažin kas atistiks, jeigu kuri nors iš nacionalinių televizijų sugalvos įsigyti NBA rungtynių transliavimo teises? Ko gero, visą parą NBA transliuojantis NBA TV Lietuvos televizijas atbaidys nuo šio noro.

“TEO LT” ėmėsi stratgijos dėl klientų kovoti ne tiesiog “būti eiliniu kabelinės TV operatoriumi ir pardavinėti TV namuose paslaugą kiek kitaip”, bet ir formuodama unikalesnį programų paketą. Iki pilnos laimės trūksta, jog “Gala” NBA TV retransliuotų raiškiosios TV būdu.

Rinkimai, rinkimai, rinkimai …

Pradžiai motyvacinis filmukas iš JAV:

Iki rinkimų liko 5 dienos ir atliekami paskutiniai veiksmai, vykdomi “media” planų paskutiniai stulpeliai.

Partijų komunikacijos planuotojai šiemet turi žaisti žaidimą – lėšų reklamai nesumažėjo, o reklamą televizijoje ir radijuje uždraudė. T.y. reikia išleisti kelis gross’inius milijonus kitose media priemonėse. “Tėvynės Sąjunga” įgyvendino visą vadovėlį “Naujosios viešųjų ryšių taisyklės”, Liberalų Sąjūdis prisidėjo gigantiškų video bannerių (video banneriai buvo naujiena jau turbūt kokiais 2004 m.), o kitos partijos kovoja dėl statinių pozicijų “Delfi”.

Man atrodo, kad tradicinės partijos sau papildomą duobelę išsikasė uždraudę balsavimą paštu.

Galbūt esu naivus, bet tikiu, kad išsilavinę (arba besilavinantys) 18-27 metų piliečiai labiau palaiko tradicines partijas, o ne “paksistus” ar “darbiečius”. 2004 m. Seimo rinkimuose, kuriuose dar buvo galima balsuoti paštu, balsavo 7,60%. O ar tikite, jog jaunesni judantys žmonės labai dažnai realiai gyvena kitoje vietoje negu yra įrašyti į rinkėjų sąrašą? Taip, aš irgi toks.

Ir problemą išspręsti gali tik balsavimo internetu įteisinimas. Konservatorių/liberalų (plačiąja prasme) vietoje versčiausi per galvą, kad šį daiktą kuo greičiau įteisinti.

Tuo tarpu likimo brolius kviečiu atlikti šią procedūrą:

Atsispausdinus VRK puslapyje (www.vrk.lt) rinkėjo pažymėjimą spalio 8-9 dienomis nuo 12 dienos iki 20 vakaro eiti į gyvenamosios vietos (nebūtinai deklaruotos) savivaldybę ir balsuoti už pasirinktus kandidatus ten.

Kalbant apie tiesioginę rinkodarą, tai vakar apygardoje, kurioje gyvenu, vienmandatėje kandidatu iškeltas Gintaras Steponavičius agituoti atėjo asmeniškai į namus. Draugiškai pasikalbėjome tarpduryje, davė lankstinuką. Visgi manau,

Esu tikras, kad G.Steponavičius susegmentavo savo elektoratą ir jo apsilankymas pas mane namuose nebuvo atsitiktinis. Manau, jog jaunas Liberalų Sąjūdžio kandidatas savo tiksline auditorija laiko jaunesnius žmones, o naujos statybos namuose jų daugiau. Kažkodėl galvoju, jog Lazdynų senuose devynaukščiuose jis nesilankė (aišku dėl laiko stokos, bet kai laikas ribotas resursas, tai svarbu tinkamai išskirti prioritetus).

Šio dabartinio LR Seimo nario bendravimas buvo, beje, labai teigiamas, logiškas, neperkrautas dirbtine agitacija – žodžiu, bendras įspūdis iš šio apsilankymo labai geras. A.Zuoko ir Darbo partijos skrajučių minią pralenkė. O konkurencija Lazdynų vienmandatėje, mano supratimu, milžiniška.

Įdomu ar G.Steponavičius iki galo apgalvojo neigiamą aspektą – naujakuriai turi tokią “problemą” – nedeklaravę savo naujos gyvenamosios vietos, todėl negali balsuoti toje rinkimų apygardoje. Spėju, jog G.Steponavičius apie tai galvojo ir jo klausimas “Ar jau deklaravote čia gyvenamąją vietą” buvo neatsitiktinis, o panašus į sistemingą socialinę apklausą – jos rezultatai, ko gero, bus panaudoti jau kituose rinkimuose.

Žinau, jog didžiųjų partijų atstovai iš savo lėšų bei partijos indėlių agitacijai vienmandatėje išleidžia 50-100 tūkst. litų. Tai yra už kiekvieną gautą balsą sumokama ~50 litų. Tai jau tikrai, jog galima į individualią rinkodarą su tokia suma pereiti …

Lietuviška žiniasklaida pervertina “žvaigždiškumą”

Prisimenu, prieš kokius penkerius-septynerius metus per vieną iš radijo stočių girdėjau laidą apie tai, ką Lietuvoje klausytojai laiko žvaigždėmis. Klausytojai beveik pripažino, jog vienintelė žvaigždė Lietuvoje yra Arvydas Sabonis.

Arvydas Sabonis ir elgiasi “žvaigždiškai”. Jis kartais pasirodo viešumoje girtas, kartais savo kiek stačiokišku humoru “pasiunčia” kokį politiką, kartais pasistato nelegalų namelį ant jūros kranto, kartais surengia išgertuves savo draugams draustinyje, kartais jo žmoną pagauna girtą prie vairo, nevengia atvirai pasityčioti iš kvailo žurnalisto. Su G.Einikiu nelyginkite – kitas lygis.

Bet dabar ne apie A.Sabonio lygio žvaigždes. Labiau apie tokias, kurioms būti “žvaigžde” yra darbas – iš to jos uždirba pinigus.

Man atrodo, kad tikra lietuviška žvaigždė buvo (yra) Egidijus Dragūnas. Jis nuolat konfliktavo su policija, teisėsi dėl nesantuokinių veiksmų, o tiesioginiame eteryje sugebėdavo apsiverkti nuoširdžiomis vaikiškomis ašaromis dėl negauto “Bravo” apdovanojimo. Negana to, jis leisdavo savo skelbti, jog “Saulės miestą” sukūrė toli gražu ne Andrius Mamontovas, o jis.

Dabar iš “žvaigždiškumo” gyvenančių personų yra visas būrys. Tas būrys toks didelis, kad jie vis nebetelpa į žurnalą “Žmonės” ir pastarasis yra priverstas vis storėti ir storėti. Negana to, “Žmonėms” konkurentų priviso galybė, o “žvaigždžių gyvenimo būdui” skirtų laidų didžiųjų televizijų tinkleliuose jau yra tirštai (keturis kartus per savaitę “Kakadu”, reitingų lyderė “LT Paparaciai”, o su “Lietuvos ryto televizija” grįš dar ir “Super L.T.”).

Konkurencija tarp “žvaigždžių” didėja. Girdėjau, jog viena iš konkurencinės kovos aukų tapo Rytis Cicinas, kuris neatlaiko Eugenijaus Ostapenko spaudimo ir savęs parduoda vis mažiau.

Gerbiu žurnalo “Žmonės” leidėjus, TV prodiuserius, kurie laiku užčiuopė kad ir nelabai storą, bet auksinę gyslelę – uždirbti iš žvaigždžių istorijų platinimo. O verslo planas neblogas – turinio galima prigeneruoti pigiai, o reitingai labai aukšti. Turiniu pasirūpina pačios “žvaigždės” vis žurnalistams kišdamos tai “pranešimus spaudai”, tai asmeninius “užuominas” apie vieną ar kitą savo gyvenimo naujieną. Pakanka tik nusiųsti fotografą į eilinį vakarėlį, kur rasi mažiausiai 100 “žvaigždžių” koncentratą ir nuotraukomis gali užpildyti keturis puslapius. Skaitytojai jais labai patenkinti, tik spaustuvė ne, nes rašalo daugiau reikia.

Nepaisant visko, manau, jog konkurencija tarp žvaigždžių Lietuvoje šiai dienai yra per maža. Galbūt tai sąlygoja tai, jog žiniasklaidos šaltinių, per kuriuos žvaigždės gali reikštis staigiai pasidarė per daug. Dabar užtenka bet kokiai vieną singlą į radiją išsiuntusiai žvaigždutei išsiųsti bet kokio turinio žinutę (pvz. “Sapnavau, jog mane persekioja manijakas” arba “Susižavėjau atostogomis Antalijoje”), o ją kaip rykliai ima ir valgo žiniasklaidos kanalai bei plačiai ištransliuoja.

Ar iš “žvaigždiškumo” galima gyventi? Taip, mąstantys tai sugeba. Kai kurios lietuviškos žvaigždės jau sugeba gauti realius ir apčiuopiamus pinigus už savo vestuvių ar kūdikio nuotraukas. Kai kurios geba uždirbti netiesiogiai – pavyzdžiui Žilvinas Grigaitis. Išspirtas iš vienos pozicijos, kelis mėnesius ankstesnio įdirbio dėka pasitrynė eteryje kaip “svarstantis įvairius pasiūlymus” ir gavo kitą darbą, ko gero, irgi su nebloga alga. Viename iš pirmųjų žurnalo “Versus” numerių buvo Žilvino Grigaičio gana atvira abėcėlė, kaip jis pažintimis ir žvaigždės statusu statėsi sau karjerą – gaila “Google” šio straipsnio neranda.

Reikia pripažinti, jog didelė dalis žvaigždžių po savo kojomis neturi jokio pagrindo. Aišku, ne kasdien į “žvaigždžių” pasaulį įlenda tokie žmonės kaip Arūnas Valinskas ar Marijus Mikutavičius, bet daugelis šiandieninių ekrano žvaigždžių gali būti išmestos kaip musės iš barščių ir po pusmečio jų niekas neprisimins.

Šiemet iš ekranų buvo išstumtos Giedrė Rusytė, Agnė Šemberienė, Agnė Jagelavičiūtė, Eglė Jackaitė … Kaip susitarusius beveik visos “svarsto įdomius pasiūlymus ir nenori imtis bet ko”, užsiima “širdžiai miela veikla” arba dirba “gyvenimo būdo vadybininkėmis” arba “verslo konsultantėmis”. Kas už to slypi? Taip, banalus noras grįžti į ekraną.

Kas reikalinga TV prodiuseriui? Balansas. Balansas tarp kainos (honoraro), žvaigždiškumo lygio, sugebėjimo ir noro dirbti. Kadangi yra krūva žvaigždžių, kurių vidurinis parametras neturi jokio pagrindo, tokias žvaigždes labai lengva keisti. Agnė Jagelavičiūtė rodo kaprizus filmavimo metu? Velniop ją, gali įvesti naują “žvaigždę” paėmęs eilinę manekenę – jai ir honoraro pakaks mažesnio ir atsidavimas darbui bus didesnis. O atlikusius pinigus galėsi skirti jos “populiarinimui”. Giedrė Rusytė užsiprašė per didelio honoraro? Velniop ir ją.

Jeigu nenori naujos žvaigždės lipdyti iš eilinės manekenės, gali ją “nusipirkti” iš Lietuvos televizijos. Štai Živilė Vaškytė arė metus keldamasi 4 valandą ryto po tris valandas tiesioginiame eteryje, o dabar jai pakanka filmavimo aikštelėje užtrukti tik porą valandų per savaitę. O alga, ko gero, ta pati. Tiesa, papildoma sąlyga – reikia tris kartus per metus reikia paskolinti savo krūtinę fotosesijai ir interviu.

Tuo tarpu išmestosios visaip bando išbristi iš kūdros. Kiek nustebino prieš porą savaičių pasirodžiusio žurnalo “Žmonės” viršelis, ant kurio buvo mano mėgstama Jagelavičiūtė. Teko garbė perskaityti visą interviu su šia žvaigžde – retas tuštybės ir bukumo rašinys. Spėju, žurnalistė kankinosi iš tuščio interviu medžiagos lipdydama straipsnį. Jau straipsnio antraštė kelia gailestį žurnalistės darbui: “A.Jagelavičiūtė: Išmokau nebendalinti pažadų, kurių negalėčiau tęsėti” ( ???? !!!! )

Norėčiau pamatyti kaip “Žmonių” kreivė kito tą savaitę, kai ant viršelio buvo nuoga “nugesinta” Jagelavičiūtė. Iš media žmonių girdėjau, jog šio žurnalo pardavimai ir tiražo išplatinimas tiesiogiai priklauso nuo tos savaitės viršelio.

Žvaigždžių skelbiamos žinutės ir pranešimai gana nykūs. Siūlau kokiai “žvaigždei” tiesiog nusisamdyti vidutinio lygio lietuviškos reklamos agentūros copywriter’į, kuris po darbo “pachaltūrintų” – už 1000 litų per mėnesį kiekvieną savaitę sugeneruotų įdomų pranešimą apie “žvaigždės” gyvenimą.

Ir kai atrodo, jog pseudo žvaigždynų košėje malošėje atsirado kažkas įdomesnio – “Mia susimušė su Zvonke”, žiniasklaidos noras pervertinti žvaigždžių įdomumą šią žinią tiesiog sunaikino ir supaprastino. Muštynės kaip muštynės, bet po to sekė tokie dalykai kaip laidos dalyviai gali išbalsuoti vedėją iš laidos, Stano daina apie muštynes …. Gausybė nesąmonių ir jokio skonio.

O prisimenate istoriją apie Marijų Mikutavičių ir Astą Staišaitytę prieš gerus dešimt metų? Kuomet ši pora išplatino savo vestuvines nuotraukas ir rimtu veidu kelis mėnesius dalino spaudai interviu apie savo bendrą buitį. O po kelių mėnesių patys pranešė, jog tai viso labo yra tik blefas. Pripažink Jagelavičiūte, Bžeskai, Jauniau ir Rusyte – tai tikrai aukštasis “žvaigždiškasis” pilotažas.

Tik tuo metu, vienintelis beveik bulvaras buvo “Ausis”, o laikraščiai, spausdinantis žvaigždžių interviu buvo “Lietuvos ryto” priedai “Gyvenimo būdas” ir “Mes”. Tuo tarpu, kas atsitiktų su tokia istorija dabar? …

Pripratom prie naujo laidų tinklelio, televizijoms teks priprast prie reitingų

Naujasis televizijų sezonas jau išgyveno mėnesį. Naujokų sėkmė blėsta, mažiau reklamuotos laidos-senbuvės pamažu gražinasi reitingus, bet žvelgiant bendrai – drumzlių vandenyje jau mažėja.

Į stojantį vandenį žiūrėdama daugiausia ašarų lieti turėtų LNK. Labai LNK pamiršti norėtų 2008 m. rugsėjį, kurio metu ji televizijų reitingų rikiuotėje liko trečia. Pasikinkiusi Olimpiados žirgą, nacionalinė televizija LRT surinko 18,8% vidutinės mėnesio auditorijos ir nustumę LNK į trečią vietą (17,5%). TV3 – 23,1%.

Rugsėjo mėnesio vidutinės auditorijos reitingai dar nepasirodė. LNK neišvengiamai grįš į antrąją vietą, bet atotrūkis nuo TV3, panašu, gali būti dar didesnis negu praėjusiame sezone.

Mia (LNK) ir Zvonkės (TV3) fizinė dvikova, pavirto į turbūt mėnesius truksiantį žodžių karą (vyrai elgiasi atvirkščiai). Už kiekvienos blondinės stovi po didžiąją komercinę televiziją. Tai savotiškas karo dėl reitingų simbolis – LNK išeina apsikraujavusi ir lūžusiais nagais.

“Nekviestos meilės” ir “Brolių” tiesioginė dvikova baigėsi  pralaimėjimu abiems. Praėjusį pavasarį “Nekviesta meilė” rinkdavo apie 16% reitingą, tuo tarpu šiemet surenka 10%. Pirmąją rodymo savaitę “Broliai” net sugebėjo lenkti “Nekviestą meilę”, bet tai buvo tik naujoko sėkmė. Šiuo metu “Broliai” atsiliko nuo “Nekviestos meilės” ir, nors, atima dalį reitingų iš trečią sezoną rodomo kasdienio serialo, bet patys renka labai nekokius reitingus. Ar TV3 atsisakys po naujų metų brangaus projekto?

TV3, paaukojusi “Brolius” kovai su “Nekviesta meile” laimėjo kitur – serialas “Moterys meluoja geriau” tapo pačia populiariausia laida Lietuvoje – užpraeitą savaitę šis kasdienis serialas surinkdavo 14% kasdien. “Moterys meluoja geriau” aplenkė gausiai reklamuojamą žurnalo “Žmonės” paskutinių puslapių televizinę versiją “Kakadu” (iš kino platintojų esu girdėjęs, jog juodaodžiai aktoriai Lietuvoje labai nepopuliarūs …) ir šešėlyje palieka jau n metų rodomą “Dviračio šou”.

Girdėjau pastabą, jog “Dvyračio šou” šiuo metu nusisuko nuo politikus ir daugiau šiepia šou pasaulį. Ar tai susiję su artėjančiais rinkimais? Gi taip paprasta – paimi duoklę iš visų politinių partijų, jog jų nerodysi ir rodai Mia, Zvonkę ir Jackaitę. Skandalo tiek pat, o abi kišenės pilnos.

Įdomu (ir džiugu) tai, jog autorinių laidų segmente LNK stipriai atsilieka nuo TV3 su viena ryškia išimtimi: eterio senbuvė “Anapus sienos” (LNK) duoda į kaulus debilizmo apraiškai ekrane “Kriminaliniai tyrimai” (TV3). Pastarojoje su Gediminu Jauniumi ant komisaro munduro užsilipęs Vytautas Grigaravičius rimtu veidu tiesioginiame eteryje gaudo Zamolskį. Siųskite žinutę su raidele A, jeigu žinote, jog Zamolskis šiuo metu yra Labanoro girioje. B – jeigu žinutė, jog jis ne Lietuvoje. Žinutės kaina 2 litai.

TV3 dar kartą “atrado” jau daug kartų nurašytą komedinio teatro žanrą. Antroje ir trečioje populiariausių Lietuvos televizijų laidų sąraše užima “Ambrozijos TV” ir “Dzin”. Pirmoji beviltiškai triuškina Grinevičiūtės asmeninę humoro laidą “Paskutinė instancija”, o antroji tą patį daro su “Atleisk” atmaina “Kaip gyveni?”. “Takeshi” pilimi kvepianti jokio turinio neturinti laida “Skylė sienoj” stipriai lenkia tuo pat metu rodomą Mios vedamą, pazintys.lt veikėjų atliekamą mini-teatrą “Trečias nereikalingas”. O Natalija Zvonkė su eiliniais “paparaciais” įveikė net moteriško Krivicko vedamą seną laidą “Nuo… Iki…”.

LNK “Kelio į žvaigždes” sagą pakeitė į “Muzikos akademiją”. Tuo tarpu perbėgęs į TV3 Valinskas atidarė “Žvaigždžių vartus”. Ar kūrėjai nepastebėjo, jog abi laidos yra vienodos? Žiūrovai pastebėjo. Ir iš reitingų karalienių šeštadienio savaitiniai koncertai tapo pilkomis reitingų vidutinybėmis. O baisiausia, jog tuo pat metu, nacionalinis transliuotojas taip pat elgiasi su vaikais.

Gana tyliai naujame sezone LNK pakeitė savo perlo “Snobo naktis” laiką. Naujajame sezone “Snobo naktis” rodoma … sekmadieniais po 23 val. (!!!). Sveikinu visus gero kino gerbėjus – jiems pirmadienis tapo dar blogesne savaitės diena. “Labanakt ir sėkmės”, “Tramdomieji”, … Pasakykite man ar vidutinis tokių filmų auditorijos atstovas pirmadienį darbą pradeda vėliau nei 9 val.?

TV laidos pagal jūsų pageidavimą

Šiandien “TEO LT” įdiegė paslaugą “Mano TV Įrašai” – paprasčiau tai yra tiesiog “TV On Demand” – norimas TV laidas galima pažiūrėti bet kuriuo metu. Paslauga nemokamai gali naudotis visi “Interaktyviosios Gala” paslaugos klientai.

Turinio “Galos” “Mano TV Įrašuose” nėra daug – šiuo metu galima žiūrėti tik “5 kanalo” ir MTV laidas.

JAV ypač populiarėja vadinamosios “set-up-box”, kurių pagalba galima jas suprogramuoti taip, jog šios įrašytų tavo mėgstamas laidas. Nepatogumas jų toks – tai, ką nori žiūrėti privalai “užregistruoti” iš anksto. Jeigu pamiršai – liksi mėgstamos laidos nematęs.

Realiai tokia internetinės televizijos paslauga panaikina poreikį įrašantiems įrenginiams. Be to, laidas gali pažiūrėti ir iš anksto jos “neužsisakęs” – tai suteikia galimybę pažiūrėti laidą, apie kurią girdėjai gerus atsiliepimus arba futbolo varžybas, kuriose, pavyzdžiui Nerijus Radžius įmušė keturis įvarčius per save.

Šiandien “Gala” įdiegus naują funkciją, bandant patekti į “Gala” paslaugų meniu priedėlio programinė įranga kažkodėl užlūžo. Nežinau, ar dėl to, kad ji “nesuprato” naujos paslaugos ar tai atsitiktinis “lūžis” – perkrovus (nekenčiu, jog “Motorola VIP1920″ neturi nei išjungimo nei “Reset” mygtuko ir perkrauti reikia traukiant iš rozetės) paslauga atsirado paslaugų meniu. Beje, “Gala” priedėlį perkraudinėti tenka ir norint, jog naujai įvesti kanalai atsirastų jūsų meniu – “išmokau” pekraudinėti priedėlį laukdamas “Sport 1″ atsiradimo kanalų sąraše. Tai, be abejo, erzina.

Nors paslauga nemokama, bet ją reikia užsisakyti. Tai daroma per pagrindinį “Galos” meniu (jo lėtumas tai mane varo iš proto). Verta pagirti “TEO LT” paslaugos “usability” kūrėjus – šį kartą jie pasistengė neblogai. Užsisakius paslaugą, laidų archyvo žiūrėjimas yra labai paprastas – atsiverčiate televizijos programą ir jeigu klavišų pagalba naviguojate į jau praėjusias laidas, paspaudę mygtuką galite ją žiūrėti.

“Gala” teoriškai siūlo žiūrėti 7 dienų archyvą. Kol kas nepavyko išbandyti kaip tai veikia, kadangi laidų archyvas jums pasidaro prieinamas tik nuo to momento, kada užsakėte paslauga. Taigi, mačiau, jog “5 kanalas” šiandien 15.30 rodė laidą “Krepšinio pasaulyje”, bet jos pažiūrėti negalėjau, kadangi paslaugą aktyvavau tik 19.30 val. Toks ribojimas akivaizdžiai rodo, kad paslauga yra ruošiama apmokęstinimui. Ko gero ir paslaugos kainodara bus paremta apmokėjimu ne už faktines peržiūras, o už laiką, kiek paslauga buvo įjungta.

Be jokios abejonės, ši paslauga turėtų būti patraukli. Be abejo, individualizavimas yra daug perspektyvesnis negu 100 kanalų, kuriame kažkas už tave nusprendė, jog “rusytė aštuntą, o jagelavičiūtė devintą”. Žinoma, pilnam paslaugos patrauklumui reikalinga, jog “asortimente” būtų didžiųjų lietuviškų televizijų laidos.

“Gala” įrašytų laidų žiūrėjimo testas pavyko sėkmingai. Tiesa, “Gala” įrašinėja ne laidas, bet įrašinėja programą “nuo 21:00 iki 21:30″ – sukarpo visą televizijos transliaciją į blokus pagal TV programą. Todėl jei laida prasidėjo 21:01, tai teks pažiūrėti dar minutę prieš tai rodytos laidos. Kentėti galima – juolab, kad galima įrašytas laidas “prasukinėti” – peršokti į kokią tik nori laidos minutę.

Pagal visą logiką, televizijos neturėtų prieštarauti, jog internetinės televizijos operatoriai įrašinėtų jų laidas. “Gala” įrašo laidas su reklama rodoma laidos pertraukose – reklamos davėjai tuo skųstis neturėtų. Televizijų vietoje, aš pareikalaučiau “Gala” panaikinti laidos persukimo funkciją. Galų gale, tokia paslauga net gali pakelti tam tikrų laidų reitingus. Pavyzdžiui, aš niekada nežiūriu per “5 kanalą” rodomos kultinio žurnalisto V.Mačiulio laidos “Krepšinio pasaulyje” – net neįsivaizduoju kada jo rodo. Bet su malonumu ir sveika šypseną ją pažiūrėsiu išsirinkęs įrašą iš sąrašo drybsodamas prie televizoriaus patogiu laiku (daug geriau negu su klouno kepure Gediminas Jaunius gaudantis Zamolskį).

Be jokios abejonės, TV pagal pareikalavimą – tai yra neišvengiama televizijos ateitis. Televizijos vadovų vietoje geriau noriai bendradarbiaučiau su “Gala” ir kitais skaitmeninės TV operatoriais, kadangi jeigu jie pirmi neįves kokybiškos ir patrauklios paslaugos į rinką, tai žiūrovų namuose anksčiau ar vėliau atsiras modernūs įrašymo įrenginiai. Greitai jie bus tokie gudrūs, kad net sugebės “išvalyti” reklamą iš įrašomų laidų – o jeigu tai taps masiniu reiškiniu, televizijoms gali būti nepyragai.

Tikiu, jog “Gala” produktų vystytojams derėtis su televizijomis yra sunku. Žinau, jog televizininkai dažnai paniškai saugo savo produkciją ir programų tinklelį – jie bando išlaikyti televiziją tokią, kokia ji buvo prieš 10 metų. Žinau atvejų, jog televizijos už laidų įrašus užsiprašo kosminių pinigų. Trumparegiška, vienok.

Man įdomu “TEO LT” televizinių paslaugų portfolio – “Gala” vysto “Interaktyviąją GALA” ir “Skaitmeninę GALA” vienu metu. “Interaktyvioji GALA” yra tarsi ir neperspektyvi – negi laidai yra perspektyvu XXI-ajame amžiuje? Bet, internetinė televizija leidžia kurti tikrai daug papildomų paslaugų – “Mano TV įrašai”, “Videonuoma” yra tikrai geros paslaugos. Abiems šioms paslaugoms trūksta tik patogesnės ir greitesnės sąsajos: ji tokia lėta, kad lėtumas kartais net atbaido nuo naudojimosi jomis. “TEO LT” laidai vis storesni ir siekia vis toliau tai ar “Skaitmeninė Gala” ir “Interaktyvioji Gala” nekonkuruoja tarpusavyje?

O mes, “Interaktyviosios GALA” klientai vis dar kantriai laukiam HDTV. Jeigu dar vienas rimtas sporto renginys būtų netrukus, tai jau imčiau žvalgytis į “Kavą”.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »