„Estonian Air“ vykdys skrydžius tarp Vilniaus ir Berlyno

„Estonian Air“ toliau plečia veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo gegužės 1 dienos, „Estonian Air“ keturis kartus per savaitę skraidys tarp Vilniaus ir Berlyno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno Tegelio oro uostų vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Boeing 737-500“ lėktuvu. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 50 minučių, Berlyne leisis 14 val. 25 min. Iš Tegelio oro uosto pakils 15 val. 5 min., Vilniuje leisis 17 val. 50 minučių.

Tai penktoji tiesioginė skrydžių kryptis, kuria „Estonian Air“ skraidys iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Estonian Air“ skraido į Amsterdamą, Stokholmą, Milaną ir Taliną.

„Estonian Air“ Vilnius-Berlynas maršrute siūlys apie 4000 kėdžių per mėnesį. Tai daugiau nei rekordinį mėnesį 2008 m., todėl pakankama pasiūla turėtų stimuliuoti paklausą skrydžiams tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių. Vokietija yra viena iš prioritetinių rinkų mūsų turizmo sferai, o turistams tvarkaraštis ypač patogus – Vilniuje galima praleisti tiek savaitgalį, tiek ilgesnį laiką. Be to, gegužę „Estonian Air“ pradės skrydžius į Berlyną ir iš Talino, todėl turizmui patrauklus bus produktas ekskursija po Baltijos šalis – pradėti kelionę Vilniuje, baigti Taline, arba atvirkščiai.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno buvo nutrūkę nuo 2009 sausio m. Tų pačių metų gruodį „airBaltic“ bandė gražinti skrydžius, tačiau po 6 mėnesių skrydžius nutraukė. 2010 m. gegužę „Ryanair“ pradėjo skrydžius iš Kauno į Berlyno Šionefildo oro uostą, kuriuos šiuo metu vykdo keturis kartus per savaitę, tačiau nuo 2011 m. kovo pabaigos pranešė šiuos skrydžius nutrauksianti.

Nuo kovo 27 dienos „Estonian Air“ padidins skrydžių į Amsterdamą ir Taliną skaičių. Į Amsterdamą „vietų pasiūla“ bus didinama 16% – bus vykdomas papildomas skrydis šeštadieniais. Tarp Vilniaus ir Talino skrydžių padaugės daugiau trečdaliu – iki 11 skrydžių per savaitę.

„Estonian Air“ iš Vilniaus tiesiogiai skraidins į Milaną, daugiau vietų pasiūlys į Amsterdamą

Nuo gruodžio 18 dienos „Estonian Air“ tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto skraidins į Milano Malpensa oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi vieną kartą per savaitę – šeštadieniais.

Tai ketvirtoji kryptis, kuria „Estonian Air“ ketina skraidyti iš Vilniaus oro uostą. Šiuo metu „Estonian Air“ iš Vilniaus skraido į Taliną bei Amsterdamą. Nuo spalio pabaigos „Estonian Air“ paskelbė šešis kartus per savaitę skraidysianti į Stokholmą.

Nuo žiemos tvarkaraščio pradžios Vilniaus oro uostas taps antrąja „Estonian Air“ skrydžių baze. Bendradarbiaujant su KLM vykdomas reisas į Amsterdamą Talinas-Vilnius-Amsterdamas nuo žiemos tvarkaraščio pradžios skils į du atskirus reisus – Talinas-Amsterdamas ir Vilnius-Amsterdamas. Tarp Vilniaus ir Amsterdamo siūlomas kėdžių skaičius padvigubės – 6 kartus per savaitę bus vykdomi rytiniai skrydžiai į Amsterdamą.

Skrydžiai į Milaną bus vykdomi Vilniuje ketinamu bazuoti lėktuvu „Boeing 737-500“. Kadangi šeštadienis yra vienintelė diena savaitėje, kuomet „Estonian Air“ iš Vilniaus neskraidins į Amsterdamą ir Stokholmą, Vilniuje bazuojamas lėktuvas atliks reisą Vilnius-Milanas-Talinas-Milanas-Vilnius.

Iš Vilniaus į Milaną „Estonian Air“ lėktuvas kils šeštadieniais 7 val. 50 min., Milane leisis 9 val. 20 min., iš Milano į Vilnių pakils 18 val. 45 min., Vilniuje leisis 22 val. 15 min.

Iš Vilniaus į Milano Malpensa oro uostą taip pat skraidina bendrovė „Star1 Airlines“. Žiemos tvarkaraštyje „Star1 Airlines“ numato skrydžius į Milaną pirmadieniais ir penktadieniais, o sausio ir vasario mėnesiais bus vykdomas papildomas skrydis ir šeštadieniais.

Iš viso į Milaną slidinėjimo sezono piko metu bus vykdomi keturi reisai per savaitę, du iš jų bus vykdomi šeštadieniais – akivaizdu, jog slidinėtojams ši savaitės diena yra patogiausia.

Būtent šeštadieniais „airBaltic“ nuo gruodžio 25 dienos pradeda vykdyti skrydžius į Miuncheną. Žemu dažniu vykdomi skrydžiai tai pat orientuoti į slidininkus, o „airBaltic“ skrydžius vykdys bendradarbiaudama su „Tez Tour“. Nuo lapkričio vidurio du skrydžius per savaitę į Miuncheną vykdys „Star1 Airlines“.

„Estonian Air“ su SAS kasdien skraidys į Stokholmą

„Estonian Air“ plečia veiklą Vilniuje – nuo spalio 30 dienos Estijos aviakompanija šešis kartus per savaitę, kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidys iš Vilniaus oro uosto į Stokholmo Arlanda oro uostą.

Skrydžiai bus vykdomi 118 vietų lėktuvu „Boeing 737-500“. Lėktuvas iš Vilniaus į Švedijos sostinę pakils 18 val. 40 min., Stokholme leisis 19 val. 5 min., atgal pakils 19:45 min., o Vilniuje leisis 22 val. 5 min.

Nuo šių metų liepos vidurio „Skyways“ sustabdžius skrydžius tarp Stokholmo ir Vilniaus, tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Švedijos sostinės nevyksta. Iki 2009 m. balandžio skrydžius tarp šių miestų vykdė „airBaltic“.

„Estonian Air“ skrydžius į vykdys į penktajį Arlanda oro uosto terminalą, kas užtikrins lengvus skrydžių jungimus su aviakompanijos SAS bei kitų „Star Alliance“ kompanijų skrydžiais („Skyways“ skraidė į vietiniams skrydžiams naudojamą 3 terminalą).

Išskridus vakare iš Vilniaus į Stokholmą, su SAS dar bus galima skristi į daugelį Švedijos miestų, Oslą, Helsinkį, Kopenhagą, Londono Heathrow oro uostą, taip pat su „Lufthansa“ į Hamburgą, Diuseldorfą ir Milaną, su „Austrian“ – į Vieną. Vakarinis reisas iš Stokholmo į Vilnių užtikrina jungimus su daugeliu SAS krypčių, kuriomis ši aviakompanija skraido iš Stokholmo bazės.

Tris kartus per dieną tarp Kopenhagos ir Vilniaus skraidanti SAS neturi vakarinio skrydžio iš Vilniaus į Kopenhagą, todėl „codeshare“ pagrindu vykdomas reisas į antrą pagal svarbą SAS skrydžių centrą dar labiau sustiprins SAS pozicijas.

„Estonian Air“ suformuos gan patrauklų produktą Vilniaus-Stokholmas maršrute – skrydžiai bus vykdomi reaktyviniu lėktuvu, todėl netruks nė pusantros valandos, „Estonian Air“ gražino į skrydžius maitinimą ekonominėje klasėje, be to, yra Lietuvoje populiarios „Eurobonus“ lojalumo programos dalyvė. Tai pirmas kartas, kuomet tarp Vilniaus ir Stokholmo bus nuolat skraidoma reaktyviniu lėktuvu – tiek iki 2009 m. pavasario skraidžiusi „airBaltic“, tiek „Skyways“ skraidė „Fokker 50“ lėktuvais.

„Estonian Air“ tęsia savo kaip regioninės aviakompanijos pozicijas – naujas kryptis vysto bendradarbiaudama su stipriomis aviakompanijomis. Nors SAS traukiasi iš „Estonian Air“ akcininkų, tačiau SAS toliau stiprina bendradarbiavimą su didžiausia Šiaurės Europos aviakompanija. Skrydžiais tarp Vilniaus ir Amsterdamo „Estonian Air“ užmezgė glaudų bendradarbiavimą su KLM.

Vilnius-Stokholmas maršrute rekordiniais 2008 metais keleivių skaičius vasaros sezonu viršydavo 4000 keleivių (rekordas – 2008 m. rugsėjis – 5043 keleiviai), žiemos sezonu svyruodavo tarp 2500 ir 3000 keleivių. 2008 m. kelis vasaros mėnesius maršrute su „airBaltic“ konkuravo ir „flyLAL“. „Skyways“ pabandžius „įsidirbti“ maršrute, aviakompanijai nepavyko pasiekti daugiau nei 2000 keleivių per mėnesį. „Estonian Air“ iš karto maršrute „pasiūlys“ 6000 kėdžių per mėnesį, kas sukuria puikų potencialą greitai vystyti maršrutą.

KLM grįžta: „Estonian Air“ vasarį pradeda skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą

Šiek tiek daugiau nei po vienerių metų pertraukos, Vilnius bus pasiekiamas kaip KLM tinklo dalis. „Estonian Air“ bendradarbiaudama su KLM, nuo vasario 12 dienos pradeda skrydžius 6 kartus per savaitę iš Vilniaus į Amsterdamą (kasdien, išskyrus šeštadienį). Bilietai jau parduodami.

„Estonian Air“ „Boeing 737-500“ lėktuvu skraidys iš Talino į Vilnių ir iš Vilniaus į Amsterdamą kiekvieną rytą bei tuo pačiu maršrutu grįš atgal (Amsterdamas-Vilnius-Talinas). „Estonian Air“ ketina neparduoti bilietų iš Talino į Vilnių ankstyvo ryto reisui (tiesiog tam nebūtų paklausos, o keleiviams iš Talino skrydis bus kaip techninis sustojimas), tačiau bus galima vidurdienio skrydžiu su „Estonian Air“ skristi iš Vilniaus į Taliną.

„Estonian Air“ turės KLM „codeshare“ tik maršrute Vilnius-Amsterdamas, bet neturės maršrute Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

„flyLAL“ su KLM „codeshare“ skraidydama į Amsterdamą du kartus per dieną, maršrutu perveždavo 2008 m. 7000-9000 keleivių per mėnesį. Tyrimai rodo, jog apie 50% srauto buvo jungiamasis srautas per Amsterdamą.

Vilniaus pasiekiamumas su KLM jungtimi padidės ženkliai, ypač per „SkyTeam“ aljanso vežėjus – šiai dienai „SkyTeam“ aljansui Vilnius bus pasiekiamas tik per Prahą ir „Czech Airlines“.

„airBaltic“ nuo sausio 11 dienos pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą keturis kartus per savaitę. Dideliu „Estonian Air“ pranašumu prieš „airBaltic“ vykdomus skrydžius turėtų būti glaudi partnerystė su KLM: ji dėkinga ne tik galimybės siūlyti visą KLM žemėlapį, bet taip pat atsidaro ir daugybė KLM pardavimo biurų visame Pasaulyje ir daugybė KLM turimų korporatyvinių kontraktų, kur KLM yra suinteresuota parduoti bilietus ir į „codeshare“ principu vykdomus skrydžius

„Estonian Air“ siūlomas tvarkaraštis bus ypač patogus skrendant iš Vilniaus per Amsterdamą į bet kurį KLM žemėlapio miestą, bet taip pat patogus atvykti į Vilnių iš tolimųjų kraštų pasinaudojus KLM „naktiniais“ skrydžiais su ankstyvu atvykimu į Amsterdamą. KLM ir jų partneriai ankstyvą rytą Amsterdame leidžiasi iš Singapūro, Nairobio, Abu Dabio, Kuala Lumpūro, Hong Kongo, Detrotio, Dubajaus, Niujorko, Toronto, Detroito, Mumbajaus, Vašingtono, Mineapolio, Los Anželo, Montrealio, Sietlo, Hiustono, Bostono ir daugybės kitų miestų.

„Estonian Air“, kaip regioninei kompanijai, toks glaudus bendradarbiavimas su KLM taip pat bus didelis žingsnis pirmyn – iki šiol turėjusi tik vieną strateginę partnerę SAS, kuri yra „Star Aliance“ narė, pradeda bendradarbiavimą su „Sky Team“ nare KLM.

Lėktuvas iš Talino į Vilnių pakils 5 val. 25 min., Vilniuje leisis apie 6 val. 30 min. 6 val. 50 min. pakils lėktuvas iš Vilniaus į Amsterdamą. 9 val. 40 min. iš Amsterdamo į Vilnių pakils lėktuvas, Vilniuje leisis 13 val., iš Vilniaus į Taliną lėktuvas kils 13 val. 25 min. ir lygiai už valandos baigs kelionę Taline.

Oro lenktynės Tartu mieste

Žingsnis šiek tiek tolėliau, nuo Lietuvos rinkos reikalų, kur šiom dienom įdomūs reikalai vyksta. Štai kokios oro lenktynės prasidėjo Estijos oro uoste, nutolusiame 8 kilometrus nutolusiame nuo Tartu.

Tartu oro uostas iki šių metų realiai buvo tuščias oro uostas su 1379 metrų pakilimo taku, kuriuo naudodavosi tik Tartu aviacijos mokyklos studentai.

2008 m. Tartu oro uostas pradėjo nedidelę rekonstrukciją, kurios metu pradėtas KTT ilginimas iki 1800 metrų ir statyti nedidelis keleivių aptarnavimo terminalas.

tartu_airport

Tartu oro uostas iš paukščio skrydžio

„Estonian Air“, šį balandį pradėdami skrydžius iš Parnu miesto į Stokholmą užsiminė, jog pasibaigus Tartu oro uosto rekonstrukcijai, jie svarsto galimybę nuo rudens skraidyti į Stokholmą ir iš Tartu.

„airBaltic“, matyt, pasišiaušė plaukai, arba tiesiog įkvėpti sėkmės Palangoje, jie ėmė skubiai organizuoti skraidymą iš Tartu į Rygą. Gegužės pabaigoje jie netikėtai paskelbė, jog skrydžiai iš Tartu į Rygą prasidės liepos trečią dieną ir tuo nustebino net Tartu oro uostą administruojančius Talino oro uosto vadovus (!!). Estijos spaudoje galima paskaityti oro uosto administracijos pasisakymų, jog rekonstrukcija, po kurios galima priimti keleivius bus baigta ne anksčiau kaip spalio 1 dieną, o oro uostas šiuo metu net neturi nė vieno darbuotojo, kuris gali priimti keleivius!

„airBaltic“ pasakė, jog nieko tokio. Janis Vanags, kuris yra „airBaltic“ korporatyvinės komunikacijos direktorius, pasakė, jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!). „airBaltic“ jau kurį laiką prekiauja bilietais iš Tartu į Rygą.

Dabar atrodo, jog „airBaltic“ su Tartu oro uostu kažkaip susitarė ir rado būdų, jog liepos 3 dieną bus galima bent minimaliomis sąlygomis aptarnauti keleivius ir užtikrinti skrydžio saugumą.

Vakar plaukai pasišiaušė jau „Estonian Air“, kurie vakar skubiai pranešė, jog skrydžiai iš Tartu į Stokholmą prasidės ne rudenį, o jau rugpjūčio 24 dieną. Prekyba bilietais turi prasidėti jau šiandien.

Sutapimas ar ne, tačiau abi kompanijos skraidys keturis kartus per savaitę. „Estonian Air“ reisus vykdys pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais su „SAAB 340“, o „airBaltic“ iš Rygos lėktuvą atsiųs pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio vakarais, o iš Tartu lėktuvas kils pernakvojęs antradienio, ketvirtadienio, šeštadienio ir pirmadienio rytais.

Faktą, jog vyks tikra konkurencija įrodo ir tai, jog „Estonian Air“ netgi ketina maitinti keleivius Tartu-Stokholmas reise. Ne karštu patiekalu, bet valandą su kapeika trunkančiame regioniniame reise ekonominėje klasėje tai yra netikėtas dalykas.

Ir visi šie įvykiai Tartu įvyko per geras tris savaites. Kas galėjo pagalvoti prieš metus, jog apskritai komerciniai skrydžiai šiame mieste vyks. Miestas turi apie 100 tūkst. gyventojų, automobilių keliu važiuojant, Tartu nuo Talino skiria 188 kilometrai, nuo Rygos – 244 kilometrai. Kuo nepanašu į Šiaulius? :)

Estijoje šiuo bus penki oro uostai, iš kurių vykdomi reguliarieji skrydžiai. Be abejo, šis skaičius šiek tiek yra nulemtas šalies specifikos  – Kuressare ir Kardla oro uostai įsikūrę salose. Be šių oro uostų, skrydžiai dar vyksta iš Talino, Parnu ir Tartu oro uostų. Oro uostų valdymas Estijoje centralizuotas, visus oro uostus administruoja Talino oro uostas.

Kovo mėnesį Vilniuje pasirodys SAS ar „Estonian Air“?

Skandinavijos oro vežėjas „Scandinavian Airlines“ pratęsė „code-share“ susitarimus su „airBaltic“ skrydžiams į Rygos oro uostą 2009 m. vasaros sezonui. T.y. „airBaltic“ reisus Ryga-Kopenhaga, Ryga-Stokhomas ir Ryga-Oslas atliks ir su SAS šaukiniu bei SAS reiso numerio. Iki kovo 29 dienos SAS lygiai taip pat su „airBaltic“ skrydžiais pasiekia ir Vilnių.

Po kovo 29 dienos SAS nesiūlo skrydžių į Vilnių. Į mano užklausą apie susitarimus su „airBaltic“ dėl reisų į Vilnių jie atsakė lakoniškai: su „airBaltic“ bendradarbiavimas baigiasi kovo 29 dieną ir apie sutarties pratęsimą nėra svarstoma.

Apie derybas su SAS dėl skrydžių iš Vilniaus oro uosto neslepia nei Susisiekimo ministras, nei VNO laikinieji vadovai. Praėjusios savaitės pabaigoje išlindo dar viena detalė – su mūsų šalies valdininkais susitikinėja SAS partnerės „Estonian Air“ vadovai.

„Estonian Air“ yra oro bendrovė, kurios 51% akcijų valdo Estijos vyriausybė su investiciniu banku „Cresco“, o 49% – tas pats SAS. SAS rudenį pateikė pasiūlymą Estijos vyriausybei išpirkti visas „Estonian Air“ akcijas. Neoficialiai kalbama, jog dabartinė „Estonian Air“ finansinė padėtis yra labai sunki – apyvartinėms lėšoms trumpalaikes paskolas gyvavimui suteikinėja SAS. Estijos vyriausybė kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Estonian Air“ akcijų valdymo, tačiau, dabartinėje situacijoje, pilnai gali būti, jog estai sutiks parduoti akcijas.

„Estonian Air“ tvirtai laikosi neambicingos pozicijos būti regionine oro bendrove. Prieš metus „Estonian Air“ nusprendė įsigyti tris naujutėlius lėktuvus „Bombardier CRJ900 NG“, bei teises į dar trijų tokių lėktuvų įsigijimą. Dėl įmokų už šiuos lėktuvus būtent kompanija ir stringa einamųjų lėšų klausimu – tenka skraidyti senais lėktuvais, o įmokas tenka mokėti jau ir už naujuosius.

Tačiau ekonomiškų naujų vidutinio dydžio (88 viet0s) lėktuvų įsigijimas yra teisingas „Estonian Air“ žingsnis kelyje link regioninės oro bendrovės. Viena iš „flyLAL“ reguliariųjų reisų verslo nesėkmės priežasčių buvo vadybos įklampinimas į situaciją, kada gyvavimo pabaigoje bendrovė liko tik su didžiuliais lėktuvais: skraidyti į Maskvą, Kijevą, Budapeštą ar Taliną su „Boeing 737“ dėl jų kaštų yra savižudiškas elgesys.

Dabar SAS ateiti į Vilniaus oro uostą gali „Estonian Air“ rankomis. Iš SAS pusės, tai ganėtinai optimalus sprendimas. „Estonian Air“ jau šią vasarą gali turėti laisvų lėktuvų: į parką atkeliavus naujiesiems, atsilaisvins pora „Boeing 737“: šiuo metu „Estonian Air“ turi du 300-uosius ir keturis 500-uosius. Galbūt ir vieną iš naujųjų „Bombardier“ arba senųjų SAAB 340 būtų galima bazuoti Vilniuje. Tai optimalus sprendimas, kadangi SAS surasti laisvų lėktuvų naujiems reisams yra pakankamai sunku. Po „Dash“ lėktuvų atšaukimo (po dviejų inicidentų), SAS kamšo skyles nuomojamais lėktuvais (pvz. reise Kopenhaga-Palanga skraido iš „Cimber Air“ nuomotas lėktuvas).

estonian

Tačiau kalbant apie branding’ą – kaip lietuviai priims „Estonian Air“ prekės ženklą? Iš nacionalistinių pažiūrių lietuviams Estijos valstybė nekelia daug teigamų emocijų – vien dėl tautinio bruožo „pavydo kaimynui“. Neabejoju, jog laipinant į kiekvieną „Estonian“ lėktuvą Vilniaus oro uoste keleivių tarpe kiltų kalbos apie tai. Jeigu pvz. „Estonian Air“ imtųsi skraidyti reisu Briuselis-Vilnius, tai, neabejoju, atsirastų koks populistas politikierius leptelėsiantis spaudai, kad jam gėda Briuselyje lipti iš lėktuvo su užrašu „Estonia“. Ar taip pat būtų vertinama bendrovė „airBaltic“, jeigu ji vadintųsi „Latvian Air“?

Tačiau visai tai yra tik išvedžiojimai – užkulsinių kalbų, kokios derybos yra vedamos su SAS ir „Estonian Air“ aš nežinau. Realiai, tai jeigu SAS tik laikinai „Estonian Air“ lėktuvais skraidytų iš Vilniaus, tai būtų vidinis SAS klausimas ir Lietuvos valdininkai su „Estonian“ reikalų neturėtų. Tačiau jeigu „Estonian Air“ atkeliautų į Vilniaus oro uostą, tai, manau, prekės ženklo klausimą jiems spręsti tektų.

Tačiau rezimuojant – tegul tik ateina. Skrydžių iš Vilniaus dabar velniškai reikia.