„Aurela“ 2009-iesiems darbo rado Lenkijoje, „FlyLAL“ neskris į Tbilisį

„Aurela“ lėktuvai gavo darbo iki pat 2009 metų rudens. Didelio užsakymo „Aurela“ sulaukė iš Lenkijos kelionių organizatoriaus „Exim Tours„.

Nuo gruodžio 26 dienos „Aurelos“ lėktuvai penktadieniais iš Varšuvos skris į Dominiką ir Margaritą (vienas skrydis, pradžioje nusileidžiant Dominykoje, o paskui skrendant į Margaritą, o sekmadieniais lėktuvas skris į Kubą ir Meksiką. Abu skrydžiai bus vykdomi su techniniu nusileidimu Portugalijai priklausančiose Azorų salose. Skrydžiai vyks iki kovo 27 dienos.

2009 m. sausį „Aurelos“ lėktuvai ims kilti į Egiptą. 2009 m. vasarą „Aurelos“ lėktuvai Lenkijoje dirbs pilnu tempu – bus srendama iš Lodzės, Krokuvos, Gdansko, Katovicų, Varšuvos ir Poznanės į Antaliją ir Bodrumą Turkijoje, Monastyrį Tunise.

Klaustukas iškilo ant šių metų tiesioginių užsakomųjų skrydžių iš Vilniaus į Bangkoką. „Novaturo“ tinklalapyje kelionės į Tailandą nebeparduodamos, skrydžių į Bangkoką nebeliko ir skelbiamame skrydžių tvarkaraštyje. „Tez Tour“ paskelbė, jog atšaukia pirmus du skrydžius į Bangkoką ir skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 25-ąją. Prisiminkim, jog abu kelionių operatoriai ketino dalintis vienu skrydžiu šia tolima kryptimi – todėl vieno planas skraidinti klientus, o kito planas pasitraukti atrodo dviprasmiškai.

Planuoti skrydžiai į Goa (Indija) šį sezoną jau buvo atšaukti. Klausimas, kiek dėl tokių pasikeitimų nukentės „FlyLAL“ – bet kokiu atveju „Boeing 757-200“ turės daug mažiau darbo, jei skrydžiai nebus vykdomi. Vienas skrydis su nusileidimu Dubajuje trunka daugiau nei parą.

„FlyLAL“ garsiai pranešė apie gruodžio 15 dieną planuojamus atgaivinti reisus į Tbilisį – skrydžiai turėjo vykti net 5 kartus per savaitę. Nors „FlyLAL“ tvarkaraštyje vis dar skelbiami skrydžiai į Tbilisį, bilietų į šiuos skrydžius neparduoda „FlyLAL“, taip pat bilietai dingo iš IATA sistemos.

Asmeniškai man labai gaila – Tbilisis buvo kryptis, galinti generuoti realų tranzito srautą per Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu Vilnius tampa tarpininku tarp Rytų ir Vakarų.

Gruzijai nesutariant su Rusija, iš Tbilisio lėktuvai nebeskrenda į Maskvą – pagrindinį transporto mazgą Gruzijos keleiviams, dėl to tai yra galimybė konkuruoti dėl Gruzijos keleivių. „airBaltic“ sėkmingai vežasi keleivius iš Tbilisio į Rygą, o Vakarų Europos gyventojams Ryga yra vienas patogiausių taškų iš kur galima pasiekti Gruziją. Skrydžiai į Rytinį Europos pakraštį patrauklūs dar ir tuo, jog dėl laiko skirtumo į Tbilisį, Alma Atą, Jerevaną ar Baku galima suskraidyti per naktį. Pagal „FlyLAL“ numatytą tvarkaraštį, lėktuvai į Tbilisį iš Vilniaus kiltų vakare, o labai ankstų rytą pakilę iš Tbilisio, lėktuvai Vilniuje būtų jau šeštą ryte.

Jau gruodžio mėnesį „FlyLAL“ parką turėtų palikti trys iš keturių lėktuvų „SAAB 2000“. Nors pratę prie „Boeing“ propelerinius lėktuvus ir keikia, smarkiai susiaurėja trumpiems skrydžiams skirtas „FlyLAL“ parkas. Žiemos tvarkaraštyje „FlyLAL“ turi mažai trumpų skrydžių – vienintelis likęs „SAAB 2000“ skraidys į Budapeštą, o į Kijevą ir Maskvą nuo šiol dažniausiai skraidys „Boeing 737-500“.

„FlyLAL“ įmonių grupė turi stiprią „Boeing 737“ remonto ir priežiūros bazę, nuosavą mokymo centrą, tačiau žvelgiant toliau, „FlyLAL“ turėtų orientuotis į regioninius skrydžius, tuo tarpu į Rygą, Taliną, Stokholmą, Varšuvą, Sankt Peterburgą, Helsinkį ar Varšuvą varinėti „Boeing 737“ iš tiesų yra prabanga. „SAAB 2000“ kartais gerai pasitarnautų ir Prezidento skraidinimui, kadangi šiam dažnai tenka skraidyti pas kaimynus latvius, lenkus.

Apie „FlyLAL“ planus papildyti lėktuvų parką kitais trumpiems skrydžiams skirtais lėktuvais žinių nėra. Tikėsimės, jų atsiras drauge su žiniomis apie 2009 m. vasaros tvarkaraštį.

Į Vilniaus oro uosto lyderės poziciją pagal pervežamą keleivių skaičių vėl išsiveržė „airBaltic“ (32,4%). Bet šis pasikeitimas daugiau sąlyginis – gavusi licenziją, „FlyLAL“ užsakomiuosius skrydžius ėmėsi vykdyti „FlyLAL Charters“, todėl daugiausia pervežančių avialinijų sąraše antrą vietą užima „FlyLAL“ (29,6%), o trečiąją „FlyLAL Charters“ (7,19%).

Penketuke dar yra „Czech Airlines“ (5,79%) ir „Aer Lingus“ (4,53%). Kadangi šios bendrovės atlieka tik skrydžius viena kryptimi, nesunku apskaičiuoti vidutinį lėktuvų apkrovimą – reisuose Praha-Vilnius ir Vilnius-Praha viename lėktuve sėdi 64,6 keleiviai, o Dublinas-Vilnius arba Vilnius-Dublinas – net 177 keleiviai. Iš reiso žiemai pasitraukus „airBaltic“ ir „FlyLAL“, „Airbus A320“, kuriuo į Vilnių atskrenda „Aer Lingus“ beveik kiekviename reise yra užpildytas 100%!

Pavasarį „FlyLAL“ vėl skraidys iš Palangos, atnaujinamas reisas į Dubliną

Pamažu ruošiausi rašyti įrašą apie pasvarstymus, kas mūsų laukia skrydžių žemėlapyje ateinančią vasarą. Po recesinio ir gan liūdno rudens tvarkaraščio norisi kuo greičiau imtis domėtis 2009 m. vasaros tvarkaraščiu, kuris įsigalios kovo mėnesio paskutinį sekmadienį.

Įvykiams už akių užbėgo „FlyLAL“, be pompastikos atsiuntųsi žinutę naujienlaiškio prenumaratoriams apie prasidedančią prekybą bilietais vasaros sezonui. Dažnai „FlyLAL“ buvo kaltinama tuo, jog tvarkaraščius paskelbia tik paskutinėmis savaitėmis prieš naują skrydžių sezoną.

Šiuo metu jau žinoma, jog į „FlyLAL“ reguliarųjį tvarkaraštį grįžta Dublino reisas. Iš Vilniaus į Dubliną „FlyLAL“ skris tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tuo tarpu iš Palangos į Dubliną „FlyLAL“ skris antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Taip pat tris kartus per savaitę „FlyLAL“ iš Palangos skris į Londoną. Vietoj praėjusią vasarą vykdytų skrydžių į Stanstedo oro uostą, kitąmet „FlyLAL“ skraidys į brangesnį Gatwicko oro uostą.

Panašu, kad „FlyLAL“ lėktuvas šiemet neskris iš Vilniaus į Palangą, o lėktuvo kryptis bus keičiama Dubline. Pakilęs iš Vilniaus į Dubliną, lėktuvas grįš į Palangą, iš ten skris į Londoną ir atgal, po to iš Palangos į Dubliną, o iš Dublino grįš į Vilnių. Toks tvarkaraštis ekonomiškai turėtų būti efektyvesnis – bet kokiu atveju „FlyLAL“ neparduodavo bilietų iš Vilniaus į Palangą.

Ar Dublinas ir Londonas bus vienintelės „FlyLAL“ kryptys iš Palangos? Greičiausiai taip, nes pagal sudėliotą tvarkaraštį vienas lėktuvas yra pilnai išnaudotas. Jeigu „FlyLAL“ svarsto apie daugiau skrydžių iš Palangos, tam turės būti naudojamas kitas lėktuvas.

Vasaros sezonui „FlyLAL“ pratęsė tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Madridą. Kaip ir žiemos sezonu, „FlyLAL“ lėktuvai į Madridą kils pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Latvijos susisiekimo ministro A.Šlesero žodžiai „Kas gi ten iš Lietuvos skraidys į tą Madridą?“ sprogo – kitaip sunku paaiškinti, jog skrydžiai į Madridą iš anksto pratęsiami ir vasarai. Kaip viena iš sėkmės priežasčių galima įvardyti ir „FlyLAL“ jungiamuosius skrydžius su „Iberia“ – per Madridą galima greitai ir pigiai pasiekti bet kokį Pirėnų pusiasalio miestelį.

Įdomu dar tai, jog iš Ispanijos nacionalinio vežėjo „Iberia“ planų dingo nuo vasaros turėję prasidėti tiesioginiai skrydžiai į Rygą. Įdomu ar tai galutinis sprendimas – apie planus 2009 m. pradėti skraidyti į Rygą „Iberia“ pranešė dar 2008 m. pavasarį.

„FlyLAL“ šiuo metu vasaros sezonui taip pat parduoda bilietus skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą, Londoną, Paryžių (daugėja skrydžių iki 6 kartų per savaitę), Frankfurtą. Neparduodami bilietai į Maskvą, Kijevą, Romą, Milaną, Budapeštą, Stambulą. Išvadas, kokie skrydžiai išnyks iš žemėlaplio, daryti dar anksti.

„airBaltic“ tuo tarpu vasaros sezonui parduoda skrydžius iš Vilniaus visomis tomis pačiomis kryptimis, kur skraidoma ir žiemą. Tvarkaraštis taip pat nesikeičia – išskyrus bardakėlį su skrydžiais į Vokietijos miestus. Tačiau – iš to negalima daryti išvados, jog skrydžiai tomis kryptimis bus vykdomi. Puikiai galima prisiminti šių metų rudens atvejį, kuomet „airBaltic“ pardavinėjo bilietus iš Vilniaus krūva krypčių, tačiau atėjus skrydžių laikui keleiviams buvo pakeisti bilietai į skrydžius per Rygą (arba gražinti pinigai).

„airBaltic“ balandžio mėnesiui neparduoda bilietų tiesioginiams skrydžiams į Romą ir Paryžių – nors šiomis kryptimis ketinama skraidyti tris savaites kovo mėnesį.

„FlyLAL“ grupei priklausanti antžeminio aptarnavimo kompanija „Baltic Ground Services“ garsiai (kam reikėjo taip daryti?) pasitraukė iš Kauno oro uosto. Realiai ne tai pliusas nei minusas (vistiek BGS ten darbo neturėjo), tačiau tai parodo, jog „FlyLAL“ artimiausiems metams neturi jokių planų, susijusių su skrydžiais iš Kauno oro uosto.

Aviaverslo naujienos: Visi klausia, kas bus …

Savaitę pratylėjus šiame tinklaraštyje, sulaukiau krūvos prašymų pakomentuoti vieną ar kitą praėjusios savaitės naujieną. „Kas bus? Visi klausia kas bus?“ – dainavo, berods, Keistuolių teatras. Iš ties, tokių klausimų ekonominės krizės metu pasigirsta vis daugiau.

Liūdnai linksmas praėjusios savaitės „inicidentas“ – trečiadienį 21 val. „FlyLAL“ išsiuntė elektroninį naujienlaiškį, kurio vinis – skrydžiai į Mumbajų už 1122 litus. Pigiau grybo, bet lygiai tą pačią valandą CNN pasirodė žinutė, apie teroristų išpuolius Mumbajuje. Plačiau apie tokį sutapimą skaitykite „Alfa.lt“.

Didžiausia savaitės naujiena tapo ilgamečio Vilniaus oro uostu vadovas Mindaugo Ivanausko pasitraukimas iš posto. Galima patvirtinti taisyklę, jog geras vadovas yra ne tas, kuris daugiausia pasiekia, o tas, kuris laiku pasitraukia. Pagal šį apibrėžimą išeina, jog Mindaugas Ivanauskas buvo „geras“ vadovas, bet labiau čia tiktų „gudrus“.

Aišku, pagrindine pasitraukimo priežastimi, ko gero, tapo pokyčiai Vyriausybėje. Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pavaldus Susisiekimo ministerijai. Nors švelnios kritikos vadovas sulaukdavo ir iš dabartinio ministro Algirdo Butkevičiaus, bet jokių iniciatyvų apie TVOU veiklos tyrimą iki šiol nebuvo. Kandidatas į Susisiekimo ministrus šiuo metu yra Eligijus Masiulis. Šis kol kas nėra padaręs jokių viešų pareiškimų apie Vilniaus oro uosto veiklą, bet Liberalų sąjūdis jau pasižymėjo kritika TVOU. M.Ivanauskas tikslų požiūrį žino geriau.

M.Ivanauskas kritikos sulaukė daug, tačiau Vilniaus oro uosto vadovo poste išbuvo nei daug nei mažai – 17 metų. Per tą laiką įvyko daug – tačiau ilgo laikotarpio „vaizdelis“ yra nekoks. Vilniaus oro uostas dvigubai pagal keleivių skaičių atsilieka nuo Rygos oro uosto, tik šiais metais vargais negalais aplenkė Taliną. Oro uosto plėtra vyksta užtraukus rankinį stabdį. Oro uoste dirba 700 darbuotojų – dvigubai daugiau negu panašų keleivių skaičių turinčiame Talino oro uoste arba bet kuriame kitame panašiame Europos oro uoste.

Taktinis M.Ivanausko pasitraukimas – labai laiku. Šiemet keleivių skaičius pirmus aštuonis mėnesius augo beveik trečdaliu – išties labai geras rezultatas. Tačiau, keleivių skaičius tikrai kris lapkričio – gruodžio mėnesiais – jau vien dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus. Nesimato prošvaisčių ir 2009 m. pirmajam pusmečiui. Panašu į pasitraukimą viršūnėje.

Prieš neefektyvų valdymą, per didelį darbuotojų skaičių ir kitas vidines oro uosto problemas aš galiu užmerkti akis. Oro uostas yra pelninga valstybei priklausanti organizacija, todėl tie dalykai mažai rūpi. Kitas dalykas – oro uosto nesugebėjimas pritraukti kompanijas ir oro uosto plėtros stangnacija.

Susiradau 1998-ųjų metų Vilniaus oro uosto tvarkaraštį. Jis yra labai mažai patobulėjęs – naujų kompanijų tvarkaraštyje yra mažai. Pagrindiniai pasikeitimai – suprastėjusios „FlyLAL“ (tuo metu LAL) pozicijos (pavyzdžiui, kaidaise LAL turėjo du pikinius reisus – ankstaus ryto ir vėlaus vakaro į Kopenhagą, tuo tarpu SAS tenkinosi dviem reisais vidurdienį; kasdienis reisas į Londono Heathrow oro uostą), „airBaltic“ atsiradimas (iš principo, LAL sąskaita; esu tikras, kad TVOU indėlio čia nėra visai) ir keleto smulkių kompanijų pasirodymas. Atsirado „AerLingus“ (keli skrydžiai į Dubliną), „UTair“ (kasdieniai skrydžiai į Maskvą), „Czech Airlines“ ir LOT (kurios nieko naudingo nedavė – tiesiog pakeitė LAL reisuose į Varšuvą ir Prahą). Dabartiniame tvarkaraštyje nebėra „British Airways“, kuri vienu metu vykdė net du skrydžius per dieną į Londoną.

2003 m. Lietuvai tapus ES nare atsivėrė galimybė bet kuriai ES veikiančiai kompanijai skraidyti iš bet kurio į bet kurį oro uostą ES teritorijoje. Tuo puikiai pasinaudojo „airBaltic“, tačiau Vilniaus oro uostas to visiškai neišnaudojo – realiai atsirado tik pora kompanijų, kurios vykdo nedidelį skrydžių srautą į Vilnių.

Vilniaus oro uosto plėtra nuolat vėlavo. Tik šių metų žiemą buvo atidarytas naujasis keleivių terminalas – prieš tai keleiviai ir lėktuvai jau buvo priversti dusti senajame. Jokių planų nedaroma tolimesniam keleivių terminalo plėtimui – o tai jau reikia planuoti. Privati iniciatyva, tuo tarpu, buvo stabdoma. Vangiai yra sprendžiamas ir kilimo/tūpimo tako ilginimas ar naujo tiesimas. Aišku, apie plėtrą galima diskutuoti – vertinga / nevertinga, galbūt neverta plėtoti viduryje miesto esančio oro uosto. Tačiau – iš TVOU administracijos netenka girdėti apie jokias iniciatyvas, jog tai būtų daroma!

Iš kitos pusės – M.Ivanauskas palieka postą tik ką atlikus terminalo plėtrą ir kelis kosmetinius darbus tvarkant taką – kaip ir pasitraukimas „viršūnėlėje“ su galimybe kritikuoti kitus, jeigu 2009-2010 metais greita plėtra nevyks.

M.Ivanausko valdymo laikotarpiu Vilniaus oro uostą purtė ir smulkesni skandalėliai – dėl kuro tiekėjų diskriminavimo, dėl prastos keleivių apsaugos ir t.t.

Bet kokiu atveju, lieka tikėtis, jog naujasis Susisiekimo ministras sugebės atrasti moderniai mąstantį, aktyvų, iniciatyvų ir drąsų naująjį Vilniaus oro uosto vadovą – nekantru sužinoti jo pavardę.

Kokios grėsmės kyla renkant naują Vilniaus oro uosto vadovą? Viena, bet akivaizdi. Prisiminkime, jog privatizuotos kompanijos „FlyLAL“ tikras variklis yra Gediminas Žiemelis – ilgamečio Seimo nario, konservatorių partijos nario, Vidmanto Žiemelio sūnus. Nors Vidmantas Žiemelis vienmandatėje apygardoje gan skandalingai pralaimėo Antanui Nedzinskui (!), jis išrinktas Seimo nariu daugiamandatėje apygardoje. Tai tampa savotiška niša, jog „FlyLAL“ gali tuo naudomąsi prastumti į Vilniaus oro uosto vadovus sau naudingą kandidatą. Tikėkimės, jog taip nebus. Juolab, jog pagal koalicijos sutartį Susisiekimo ministerija atiteko į Liberalų Sąjūdžio įtakos zoną.

Kas bus? …

Ir pabaigai …

1. Ar žinote, kad kol kas vienintelio Lietuvoje skraidžiusio (1994-2000) prezidentinio lėktuvo registracija buvo LY-AMB (prisiminkite, tuometinio prezidento inicialus)?

Šaltinis – „Airliners.net“.

2. Ar žinote, kad 1996 m. tuometinės „Lietuvos avialinijos“ su lėktuvu „Boeing 737-200“ sugebėjo atlikti užsakomąjį reisą Vilnius-Atlanta, skraidindama ten Lietuvos sportininkus (nusileidimo taškai ir kiek jų buvo, niekas neprisimena)?

Šaltinis: „Planepictures.net“

3. 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje vienas lėktuvas buvo įspūdingai nudažytas – raudonas Vytis puošė lėktuvo uodegą. Dėja, toks nudažymas gyvavo tik keturias dienas.

Šaltinis: „Airliners.net“

Niūri vizija: kaip atrodytų Vilniaus oro uostas, jei bankrotas ištiktų „FlyLAL“ ir „airBaltic“?

Krizė yra tokia gili, kad net „FlyLAL“ ir „airBaltic“ rimtas konfliktas su turto areštais nuėjo į antrą planą. Dabar svarbiau yra išgyventi. Negelbėja net rekordines žemumas pasiekusios kuro kainas. Naujausiame žurnalo „Valstybė“ (žiauriai stiprus numeris, beje) G.Žiemelis iš „FlyLAL“ pripažįsta, jog pagaliau gavus leidimus Vilniaus oro uoste statyti privatų keleivių terminalą, šis projektas stoja dėl finansų trūkumo.

Abi Lietuvos rinkos lyderės svaidosi pareiškimais viena kitos atžvilgiu apie konkurentei gresiantį bankrotą. Šiuo metu nė vienos iš šių dviejų kompanijų bankrotas nebūtų stebuklas iš giedro dangaus – nors ir tikrai rimtas įvykis.

Gera žinia tokia, kad Europos oro uostų asociacija pripažino Vilniaus oro uostą greičiausiai augančiu oro uostu mažųjų kategorijoje. Kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be „FlyLAL“ ir „airBaltic“? Niūriai. Praktiškai nebeliktų oro uoste reziduojančių lėktuvų – liktų tik atvykstantys. Kas atsitiktų su kryptimis?

Kopenhagos ir Stokholmo kryptis nedelsdama užimtų SAS. Jai keleivių srautas į šiuos du Skandinavijos hub’us yra labai svarbus, be to, Baltijos šalių verslas glaudžiai susijęs su Skandinavija.

Amsterdamo kryptį tikrai perimtų KLM. Amsterdamo  hub’e dabar „FlyLAL“ suvežamas tranzitinių keleivių srautas antrai pagal dydį Europos aviakompanijai taip pat yra svarbus.

Frankfurto ir Helsinkio kryptimis atitinkamai liktų „Lufthansa“ ir „Finnair“. Galbūt jos šiek tiek padidintų skrydžių skaičių.

Londono kryptį taip pat užimtų viena ar kita aviakompanija. Galbūt sugrįžtų „British Airways“, kuri kartu pasirankiotų srauto į tranzitinius skrydžius, bet didesnė tikimybė, jog į Vilnius-Londonas kryptį galėtų įžengti pigių skrydžių kompanija.

Kijevo ir Maskvos kryptys? Iš Maskvos dažniau atskristų „UTair“ lėktuvėlis, galbūt ši kryptis sudomintų ir „Aeroflot“, kuri skraido į Rygą. Kijevo kryptis galbūt sudomintų vieną iš vietinių Ukrainos kompanijų.

Esu tikras, kad Vilniaus oro uosto žemėlapyje po „FlyLAL“ ir „airBaltic“ pasitraukimo nebeliktų Milano, Romos, Barselonos (dabar ji yra vasarą), Madrido, Stambulo, Tbilisio, Miuncheno (nebent „Lufthansa“ imtųsi vežtis į antrą pagal svarbą savo hub’ą), Briuselio. Smarkiai abejoju ir dėl Berlyno bei Paryžiaus.

Kas pasidarytų su skrydžiais tarp Baltijos šalių sostinių prognozuoti nesiimu visai – dviejų didžiausių regiono bendrovių bankrotas sukeltų neprognozuojamus pokyčius.

Nutraukus veiklą tiesioginius skrydžius iš Vilniaus vykdančioms bendrovėms, aktyvumą, ko gero, parodytų ir dabar iš Vilniaus į savo tranzito centrus keleivius renkančios bendrovės – „Austrian Airlines“, „Czech Airlines“, „Finnair“, „Lufthansa“, LOT.

Ką noriu pasakyti šiuo įrašu? Noriu paoponuoti daliai interneto komentaruose besireiškiančių veikėjų, kad „tegul airBaltic greičiau bankrutuoja“ ar „tegul FlyLAL geriau užsilenkia“. Nėra jokių argumentų, kurie leistų tikėtis, kad pasitraukus tiems dalyviams jų visus reisus perimtų kita kompanija, arba šiuos skrydžių operatorius perimtų koks turtingas investuotojas. Ne toks laikas – plėtros šiai dienai neplanuoja nė viena rimta Europos aviakompanija. O sumažėjusį skrydžių skaičių pajustume visi – jau dabar juntame šiai žiemai siauriai susiaurintus „airBaltic“ ir „FlyLAL“ žemėlapius.

Reikia pripažinti, jog dviejų dabartinių lyderių pasitraukimas Vilnių (ir Lietuvą) nublokštų į patį Europos žemėlapių galą ir liktume tašku, iš kurio tik renkami tranzitiniai keleiviai.

„FlyLAL“ išnuomoja „Boeing 757“ ir 5 vnt. „Boeing 737“

Per paskutinį mėnesį daugelis potencialių klientų gavo „FlyLAL Group“ priklausančios bendrovės „Avia Asset Management“ pasiūlymus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui išsinuomoti „Boeing 757“, 2 lėktuvus „Boeing 737-500“ ir tris lėktuvus „Boeing 737-300“.

Trumpai įsigilinus matyti, jog „AviaAM“ bendrovė siūlo nuomai savo pirmąjį įsigytą „Boeing 757-200“ lėktuvą LY-FLG, taip pat lėktuvus su registracijomis LY-AWG, LY-AWF, LY-AQU, LY-AQX ir LY-AQV.

„FlyLAL“ parke iš viso šiuo metu yra 2 „Boeing 757-200“, 3 „Boeing 737-300“, 5 „Boeing 737-500“ ir 4 „SAAB 2000“. Jeigu tuos lėktuvus pavyktų išnuomoti, „FlyLAL“ lėktuvų parkas sumažėtų daugiau nei per pusę (skaičiuojant bendrą visu parku galimų pervežti keleivių skaičių).

Įdomu dar tai, jog prie kiekvieno skelbimo nurodyta, jog lėktuvus kompanija gali pasiūlyti „nedelsiant“. Suprask, šiuo metu šie lėktuvai yra nenaudojami. Tačiau kodėl „FlyLAL“ tvarkaraštis paskutinėm savaitėm nuolat susijaukia dėl lėktuvų gedimo ir trūkumo, kad juos būtų galima pakeisti kitais?

Jeigu „FlyLAL“ parke liktų vienas „Boeing 757“ ir tik trys „Boeing 737“ lėktuvai. Didysis „Boeing 757“ ir vienas „Boeing 737“ yra pakinkyti skrydžiams į Egiptą ir kitas atostogų vietas. Likę du turi spėti aptarnauti skrydžius į Madridą (nekasdien), Londoną (kasdien), Amsterdamą (du kartus per dieną), Paryžių (keturis kartus per savaitę), Romą (tris kartus) ir Stambulą (tris kartus). Nuo gruodžio dar prisidės Tbilisis (keturis kartus per savaitę naktinis reisas) … Ar suskubs dar aptarnauti ir prezidentą?

Prie vienintelio „Boeing 757“ skelbimo nurodoma, jog šis lėktuvas išnuomojamas iki 2009 m. lapkričio – vėliau šiam lėktuvui numatyti užsakomieji skrydžiai. Ar kitą žiemą „FlyLAL Charters“ tikisi sulaukti daugiau užsakymų iš „Novaturo“ / „Tez Tour“ ar galbūt kitas išsinuomotas „Boeing 757“ kitų metų gale bus gražintas?

„FlyLAL“ siūlo savo lėktuvus išnuomoti „wet lease“ būdu, t.y. lėktuvo nuomos būdas, kuomet kartu su pačiu lėktuvu klientui siūloma pilna lėktuvo įgula, lėktuvo techninė priežiūra ir draudimas, o klientas atsiskaito už skraidytas valandas. Bet kokiu atveju, rasti nuomininką dabartiniam laikotarpiui yra žiauriai sunku, kadangi dėl bendros rinkos krizės krūvos lėktuvų šiai žiemai liko stovėti ant žemės oro uostų parkinguose.

Praėjo lygiai vieneri metai, nuo to, jog „Aurela“ pernai lapkritį paskelbė apie pirmojo „Boeing 757“ įsigijimą. Dabar su lietuviška registracija skraido keturi tokie dideli lėktuvai. Deja, jų likimas nekoks – vienas priparkuotas be darbo Kauno oro uoste, vienas laimės bando ieškoti Lenkijoje, vienas ieško naujo (laikino) savininko ir tik ketvirtasis dirba savo darbą. Gruodžio 11 dieną jis turėtų pakilti ilgo nuotolio skrydžiui iš Vilniaus į Bangkoką.

Kartu su lietuviais, du „Boeing 757“ įsigijo ir „airBaltic“, kurie dabar abu atlikinėja reguliariuosius reisus – daugiausia į Rytus – NVS šalis, Dubajų (kažin kaip „airBaltic“ sekasi ši kryptis?) – rečiau į Berlyną ar Dubliną.

P.S. Gana smarkiai reklamuojama eilinė „airBaltic“ skrydžių išpardavimo akcija šį kartą kitokia – tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus nuolaidų nėra. Kadangi kelionės laikotarpis iki vasario 15 dienos ar nėra dvejonės, jog gali būti, jog skrydžiai iš Vilniaus bus toliau atšaukinėjami, o (santykinai) pigius bilietus galima tekti keisti į skrydžius per Rygą ? …

Skrydžių versle gerų žinių nedaugėja

Pastarosiomis dienomis skraidant lėktuvais į Vilnių gali trumpam atšokti noras skraidyti. Rūkai kaip niekada šiemet skaudžiai atsiliepia Vilniaus Tarptautinio oro uosto darbui. Po trijų dienų savaitgalio į Vilnių grįžtantieji negalėjo lengvai nusileisti Vilniuje – dėl rūko Vilniaus oro uosto nusileidimo takas buvo uždarytas daugiau nei valandai per pagrindinį vakarinį piką.

Pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido tik kantriausi ir daugiausia degalų turėję lėktuvai – sukę ratus virš Vilniaus jie sulaukė pragiedrėjimo. Tuo tarpu keli lėktuvai buvo nusiųsti į Karmėlavą ir keleiviai buvo vežami autobusais. Vakarinis „Čekijos avialinijų“ reisas į Vilnių tą vakarą taip ir neįvyko.

„FlyLAL“ klientai tuo tarpu jau antra savaitė kenčia nuo nuolatinio vėlavimo, kurį iššaukė lėktuvų trūkumas. Į spaudą jau išlindo keli atvejai – ne vieno Egiptan susiruošusio atostogautojo poilsis sutrumpėjo viena diena, o Lietuvos vis dar premjeras vėlavo išskristi į Paryžių. Prognozavau, jog „FlyLAL“ žiemos metu dėl stipriai apkarpytų reguliariųjų reisų turės laisvų lėktuvų, bet, pasirodo, yra priešingai. Arba „FlyLAL“ sugebėjo visus lėktuvus sėkmingai įdarbinti kitose kompanijose, arba nuo gedimų kenčia ne vienas lėktuvas, jog skyles tenka kamšyti kasdien, kadangi vėlavimai velkasi kiekvieną dieną. Štai antradienio vakarą ypač nepasisekė keleiviams iš Stambulo ir Amsterdamo, kurie leidosi jau gerokai po vidurnakčio, o nuo smulkesnių vėlavimų kentėjo ir dieninių skrydžių keleiviai.

Kas tikrai turi problemų su lėktuvų panaudojimu, tai „Aurela“. Praėjusią savaitę vienas iš dviejų didžiųjų „Aurelos“ „Boeing 757“ nusileido Kauno oro uoste, bet ne su gera žinia apie skrydžių iš Kauno padaugėjimą. „Boeing 757“ planuoja daugiau nei mėnesį parkuotis Kauno oro uosto perone be darbo. Neaišku, ar ras šis didelis lėktuvas ras darbo ir viduržiemį. Antrasis „Boeing 757“ laimės ieško Varšuvoje. Pasibaigus vasaros „Novaturo“ skrydžiams, „Aurela“ darbo Lietuvoje nebeturi. Įdomu, kaip bus su planais 2009 m. įsigyti „Boeing 767“

„airBaltic“ iš Vilniaus į Rygą ima skraidyti „Boeing 737“ – į „Fokker 50“ keleiviai nebetelpa. Tai nereiškia, jog tranzitas per Rygą tapo toks populiarus. „airBaltic“ sumažinus skrydžių iš Vilniaus, daug mažiau lėktuvų „airBaltic“ bazuoja Vilniuje, todėl gan optimizuojant tvarkaraštį vis daugiau tenka lėktuvų laikyti „tarp Vilniaus ir Rygos“ – reiso atlikimas patikimas „Boeing 737“ todėl, kad nereikėtų tuščio lėktuvo varyti iš Vilniaus į Rygą.

Be to, „airBaltic“ pardavė nemažai bilietų lapkričio-gruodžio mėnesiams iš Vilniaus į Romą, Oslą, Milaną, Paryžių ir keletą kitų miestų. Vėliau skrydžiai buvo atšaukti, o keleiviams bilietai pakeisti iš tiesioginių į skrydžius per Rygą. Dėl tos priežasties laikinai padaugėjo keleivių tarp Vilniaus ir Rygos. Išvadas apie realų tranzito iš Vilniaus per Rygą srautą galėsim daryti pavasarį.

Aviacinio kuro kainos nusirito į 2006 metų pradžios lygį, bet aukštos kuro kainos yra ne vienintelė skrydžių verslo problema. Didesnė už augančias sąnaudas problema yra bendras ekonomikos lėtėjimas, dėl ko stipriai nubyrėjo verslo klientų, kurie už bilietą moka daug. Dalis verslo ėmė stoti, dalis kompanijų sąnaudų taupymo vardan samdomus darbuotojus verčia verslo klasę keisti į ekonominę.

Staigiai bankrutavo Danijos pigių skrydžių bendrovė „Sterling“, daugumai skandinavų buvusi tiesiog pigesniu SAS atitikmeniu. Kas iš šios bendrovės liko – tik krūva laisvų leidimosi „slot’ų“ apkrautame Kopenhagos oro uoste („FlyLAL“, neplanuojate ten grįžti?), bet, atrodo, nėra didelės konkurencijos kas juos norėtų greitai užimti. Didesnį dėmesį rodo tik norvegų „Norwegian Air Shuttle“, kuri, beje, dabar iš Oslo skraido į Vilnių ir į Palangą. Tyliai šnabždamąsi, kuri kompanija bankrutuos sekanti.

Dėl kritusių kuro kainų SAS ėmėsi bilietų kainų mažinimo. Vargu, ar tai išplis plačiau. Tiesioginių skrydžių bilietus iš Vilniaus tyliai bet akivaizdžiai pabrangino tiek „FlyLAL“, tiek „airBaltic“. 700-800 už tiesioginį skrydį „pirmyn atgal“ iš Vilniaus į toliau už Taliną esantį Europos miestą jau tapo norma, o skrydis už 500 jau yra „geras pasiūlymas“.

Kas turėtų imti peržiūrėti kuro mokesčius, tai kelionių organizatoriai

Kiek galėtų kainuoti lėktuvo bilietas Palanga-Vilnius?

Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis pasigirsta svarstymų, kodėl nutraukti ir nebesugrąžinami skrydžiai iš Vilniaus į Palangą. Aš tai pat į krypčių, kur turėtų skraidyti lėktuvai iš Vilniaus, sąrašą pirmoje vietoje įtraukiau Palangą.

Bet, jeigu tų skrydžių nėra, vadinasi yra tam objektyvios priežastys.

Pabandykime įvertinti skrydžio organizavimo sąnaudas. Įsivaizduokime, kad skrydžiai būtų vykdomi nedideliu propeleriniu lėktuvu, tokiu kaip „FlyLAL“ naudojamu „SAAB 2000“ ar „airBaltic“ naudojamais „Fokker 50“.

Tokio lėktuvo degalų suvartojimas yra apie 800 litrų aviacinių degalų vienai skrydžio valandai. 300 kilometrų skrydis iš Palangos į Vilnių kažkur tiek ir trunka. Aviacinių degalų kaina šiai dienai – apie 3,4 lito, todėl išlaidos kurui – 2700 litų.

Tūpimo mokesčiai – vidutinškai pakrautas lėktuvas sveria apie 17 tonų, o tūpimo mokestis Vilniaus oro uoste ir Palangos oro uoste yra apie 25 litus vienai tonai. Išlaidos tūpimo mokesčiams – 420 litų.

Oro uostui taip pat tenka mokėti lėktuvo priėmimo / išlydėjimo mokesčius – jų dydis yra apie 60 litų. Bendros išlaidos – 120 litų.

Skrydžiui vykdyti reikalingi penki įgulos nariai – du lėktuvo pilotai ir mažiausiai trys stiuardai. Primetu, kad vidutinis valandinis atlygis pilotui su mokesčiais – 300 LTL/val., stiuardui – 150 LTL/val. Skrydžiui į vieną pusę juos reikia darbinti dviems valandoms, todėl išlaidos darbuotojų atlyginimams – 1050 litų.

Keleiviniam skrydžiui vykdyti reikalingos keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo paslaugos ir kitos smulkesnės skrydžio aptarnavimo paslaugos. Nesu tikras, kokios kainos šiame versle, bet įsivaizduoju, kad SAAB’o ar „Fokker’io“ prilaipinimas gali būti apie 800 litų.

Į sąnaudas reikia įskaičiuoti ir lėktuvui teikiamas paslaugas oro uoste – orlaivio užvedimas, užpildymas vandeniu, manevravimo, lėktuvo saugojimo, bagažo transportavimo paslaugos. Vėlgi nežinau tikslių kainos, bet jos gali būti kokie 500 litų už nedidelį lėktuvą.

Prie išlaidų dar reikėtų pridėti mokesčius Civilinės Aviacijos administracijai ir kitoms organizacijoms, bet jie vietiniam skrydžiui neturėtų būti dideli.

Grubiai suskaičiuotos skrydžio vykdymo išlaidos – 5650 litų. Juos reikia išdalinti lėktuve sėdintiems keleiviams. Jeigu tikimąsi 70% lėktuvo užpildymo (50 vietų lėktuve – 35 vietos užimtos), tuomet vienas keleivis už lėktuvo bilietą turėtų vidutiniškai sumokėti 161,5 lito …

Lėktuvų bilietai – tai prekė, kurioje diskriminavimas kainomis yra išpuoselėtas, todėl lėktuvo bilietai nėra parduodami vienoda kaina. Gali būti, jog atsiras atsitiktinių verslo klasės keleivių, ar paskutinės minutės keleivių, kurie gali už bilietą mokėti daugiau, o planuojantys iš anksto galės mokėti mažiau.

Į šią kainą dar nėra įskaičiuoti oro uosto keleivio aptarnavimo mokesčiai. „Domestic flights“ arba vietiniams skrydžiams oro uosto mokesčiai yra po 15 litų tiek Vilniaus, tiek Palangos oro uostose, t.y. prie galutinės bilieto kainos dar prisideda 30 litų.

Suma – vidutinė bilieto kaina turi būti apie 170-190 litų. Padenginėti skrydžio savikainą galima iš jungiamųjų skrydžių – nemažai keleivių turėtų iš Palangos per Vilnių skristi į kokį Europos miestą. Taip daro daugelis kompanijų, kurios vežasi tranzitą į savo skrydžių centrus. Jungiamųjų skrydžių kainą visuomet stengiamąsi pritraukti prie tiesioginio skrydžio kainos.

Akivaizdus pavyzdys – SAS reisas Kopenhaga-Palanga. Jeigu norite skristi šia kryptimi, tai bilietai kainuoja 600 – 900 litų (kosminė kaina!). Tačiau, jeigu su SAS skrendate Palanga-Kopenhaga-Londonas, tai bendra skrydžio kaina nedaug skiriasi nuo skrydžio Kopenhaga-Londonas kainos. Skirtumas – tik 100-200 litų.

Lygiai taip pat daro „airBaltic“, vežanti keleivius į Rygą – savo jungtinių skrydžių centrą. Jeigu norite skristi iš Vilniaus į Rygą, tuomet lėktuvo bilietas kainuoja 130-200 litų. Tuo tarp skrydis Vilnius-Ryga-Milanas kainuoja dažnu atveju tiek pat, kiek tiesioginis skrydis Vilnius-Milanas.

Skrydžio Vilnius-Palanga kaina 170-190 litų visgi nėra konkurencinga žemės transporto kainoms. Vidutinės klasės automobiliu (be automobilio amortizacijos) viena kryptimi kelionė atsieina apie 100 litų, o jeigu dar važiuoji ne vienas … Autobuso bilietas kainuoja apie 80 litų, o atskiroms socialinėms grupėms (pensininkams, studentams) taikomos nuolaidos iki 50%.

Bet – vietinius maršrutus gali subsidijuoti valstybė. Tai leidžia Europos Sąjungos rinkos reguliavimo taisyklės. Tik tokiu atveju, jeigu maršrutą ketina aptarnauti privatūs vežėjai, turi būti surengtas konkursas maršruto aptarnavimui.

O valstybės subsidija gali būti netiesioginė. Kadangi oro uostai Lietuvoje yra valstybiniai, vietiniams maršrutams skatinti, Susisiekimo ministerija gali atsisakyti rinkti oro uosto rinkliavas ir mokesčius Civilinės aviacijos administracijai. Tiesioginių išlaidų valstybė neturėtų, juolab, jog valstybės įmonė Vilniaus oro uostas uždirba keliasdešimt milijonų litų pelno per metus. Vien jau tai padėtų lėktuvo bilietą galėtų atpigti 50 litų (aišku čia prasideda mikroekonominis skaičiavimas, kad visa nauda nepersikelia galutiniam vartotojui, bet bendras principas toks).

Reikia prisiminti, jog Latvijos respublika dotuoja „airBaltic“ skrydžius Liepoja-Ryga ir Ventspilis-Ryga praktiškai padengdama visas skrydžio sąnaudas.

Perspausdinta – Alfa.lt

Milanas ir Tbilisis lieka tiesioginių skrydžių iš Vilniaus žemėlapyje

Šiandien „FlyLAL“ pranešė, jog atgaivina ką tik numarintus skrydžius į Tbilisį ir Milaną.

Skrydžio į Milaną sugražinimas, ko gero, yra apspręstas to, jog „airBaltic“ taip pat žiemos sezonui nuėmė skrydžius į Milaną. Matyt, „FlyLAL“ to nesitikėjo nuimdama skrydžius šia kryptimi ir pamačiusi, jog konkurencijos šiame reise nebelieka, nusprendė gražinti skrydžius Vilnius-Milanas-Vilnius. Skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę nuo gruodžio mėnesio.

Galbūt žiemos sezone dar galime tikėtis ir daugiau naujienų iš „FlyLAL“ tomis kryptimis, kurių „airBaltic“ šiemet atsisako? Priminsiu, jog iš „airBaltic“ žemėlapio šią žiemą dingsta Oslas, Hamburgas, Barselona, Dublinas, Kišiniovas, Diuseldorfas. Dar dingo Paryžius bei Roma, bet šiomis kryptimis „FlyLAL“ ir taip skraido.

Tuo tarpu „FlyLAL“ nuo gruodžio mėnesio taip pat gražina reisą Vilnius-Tbilisis-Vilnius ir mano niūri prognozė, kad žiemą nebus nė vieno tranzitinio keleivio Vilniaus oro uoste, neišsipildys. „FlyLAL“ į Tbilisį netgi skraidys dažniau, negi vasaros sezonu – penkis kartus per savaitę. „FlyLAL“ Boeing 737-500 nakvos Tbilisyje, todėl dėl laiko zonos skirtumo ir šiaip ankstyvo skrydžio gruzinai pasieks Vilnių labai anksti: šeštą valandą ryte nusileis lėktuvas Vilniaus oro uoste.

Tai reiškia, jog iš Tbilisio atvykę keleiviai patogiai galės persėsti skrydžiui į Amsterdamą (7:30), Madridą (7:50), Paryžių (8:05), Romą (8:25), Milaną (8:15), iš bėdos ir Budapeštą (11:10). Tikrai sudarytos palankios tranzito galimybės per Vilnių.

Kitą vertus, vasaros tvarkaraštyje lėktuvas iš Vilniaus į Tbilisį kilo 23 val., tuo tarpu pagal naują tvarkaraštį skrydis prasidės 18:30 val. Tai patogu tuo, jog Tbilisis bus pasiekiamas ne gilią naktį, o vėlyvą vakarą (23:40). Į Tbilisio reisą bus galima spėti į Vilnių atvykus iš Madrido (17:05), Paryžiaus (14:35), Milano (14:35), Romos (15:10), Budapešto (15:25). Bet sunkiau bus iš Amsterdamo (ilgas laukimas nuo rytinio skrydžio), nebus galima atskridus iš Londono.

Bet kokiu atveju, po pundo niūrių žiemiškų naujienų, šiandien pasigirdo ir geresnių.

Ko akivaizdžiai trūksta „FlyLAL“ – nuoseklesnės planavimo strategijos. Kiek bus prarasta klientų vien todėl, jog skrydžiai nevyks visą lapkričio mėnesį Tbilisio ir Milano kryptimis? Tarsi ir uždarytas reisas, štai vėl atidarytas … Galų gale gruodžio mėnesiui tvarkaraštis paskelbiamas tik spalio 21 dieną – pirmieji reisai taip pat nukentės dėl neilgo pardavimų periodo.

Džiugu tuo, jog „FlyLAL“ Tbilisio kryptis pasiteisino – vadinasi įmanoma konkuruoti su „airBaltic“, kurie aktyviai vežasi NVS šalių keleivius į Rygą ir iš ten skraidina į Vakarus. Gal įmanoma šią strategiją plėsti? Astana? Baku? Jerevanas? Alma Ata?

Aviacinė kova žiniasklaidoje

Penktadienį „airBaltic“ ir „FlyLAL“ eilinį kartą apsišaudė žiniasklaidoje pranešimais, nukreiptais viena prieš kitą. Dabar nebeaišku, kuri kompanija ketina bankrutuoti, o taip pat neaišku, kuri kompanija kurią ketina pirkti.

Finansinės kompanijų bėdos yra labiau vidinė jų problema. „airBaltic“ šiandien turi daugiau vidinių bėdų – SAS traukimasis iš akcininkų yra ilgas ir skausmingas.

„airBaltic“ turi ir komunikacijos bėdų. Pagrindiniu „airBaltic“ „spykeriu“ pačiai „airBaltic“ nežinant tapo Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras prišnekantis bet kada ir bet ko. Aišku, jeigu Latvijos vyriausybė išpirks „airBaltic“ akcijas iš SAS, tuomet šio veikėjo balsas galės būti dar tvirtesnis.

Mano asmeninė nuomonė: pasitraukus SAS iš „airBaltic“, pastaroji bendrovė neišvengiamai taps silpnesnė. „airBaltic“ stiprybė daug prideda SAS patirtis, pirmiausia aviacijos vadyboje. Vargiai Latvijos vadybininkai turėtų pakankamai žinių ir patirties, jog sugebėtų vystyti tokį verslą. Galų gale, „airBaltic“ verslo sėkmė prasidėjo nuo keleivių vežimo į SAS hub’us – Kopenhagą, Stokholmą, Oslą. Šleseras turi melstis ir tikėtis, jog iki šiandien išvystyto tranzito per Rygą ir „airBaltic“ vadybos sukauptos patirties užteks vystyti aviakompaniją toliau.

Grįžtant prie temos – šalia Latvijos ir Lietuvos nacionalinių vežėjų kovos, penktadienį pasirodė Rygos oro uosto pranešimas spaudai apie prailgintą nusileidimo taką. Rygos oro uostas prailgino kilimo/leidimosi taką iki 3200 metrų.

Pranešime, be kitų pagyrų, sakoma: „Artimiausias panašaus dydžio pakilimo takas yra „Arlanda“ oro uoste Stokholme ir „Vantaa“ oro uoste Helsinkyje“. Jūsų žiniai, vos už 122 kilometrų nuo Rygos yra Šiaulių (Zoknių) oro uostas, kurio nusileidimo tekas yra 3500 metrų ilgio. Na, nors šis oro uostas ir turi visą infrastruktūrą bei keleivių terminalą, bet, tarkim, šis oro uostas nesiskaito, kadangi reguliaraus keleivių pervežimo šis oro uostas šiuo metu nevykdo.

Tuomet pažvelkim dar pusantro šimto kilometro į pietus ir ten aptiksime Kauno oro uostą, kurio nusileidimo takas yra 3250 metrų ilgio. Girtis, aišku, gražu, bet meluoti – ne. Juolab, kad Rygos oro uostas turi pagrindo daugiau kuo didžiuotis – šiuo metu tai yra daugiausia keleivių pervežantis oro uostas Baltijos šalyse ir patenka į 100 didžiausių oro uostų Europoje sąrašą.

Įdomi užkulsių detalė – pranešimą apie Rygos oro uosto plėtrą lietuviškai žiniasklaidai išplatino „Integrity“, kuri pridėjo ir krūvelę nuotraukų su savim pasitikinčio Latvijos susisiekimo ministro nuotrauka.

iš ATN.lt

iš ATN.lt

„Integrity PR“ yra „airBaltic“ viešųjų ryšių agentūra, nuolat kalbanti „airBaltic“ vardu ir platinanti „airBaltic“ pranešimus spaudai. Rygos oro uostas spaudos atstovų Lietuvoje neturi. Esu tikras, jog šį pranešimą draugiškai paprašė išplatinti „airBaltic“. Aišku, tai kabinimasis prie smulkmenų šakėmis ant vandens, bet tai dar vienas faktas, kaip Rygos oro uostas ir „airBaltic“ bendrauja pernelyg glaudžiai.

Už vertikaliosios konkurencijos pažeidimus Europos Sąjungoje baudžiama labai skaudžiai. Vargiai, kat to imsis Latvijos konkurencinės aplinkos priežūros tarnybos (imtųsi bausti dvi Latvijos nacionalinės kompanijas), bet jog Šleseras vieną dieną prisižais – beveik akivaizdu. Ir man kažkodėl atrodo, kad SAS lobistai sprendžiant tokius klausimus kur kas galingesni nei latviai. O kai jų nebebus …

Tuo tarpu buvau pražiopsojęs, jog „Valstiečių laikraštis“ priklauso „ŽIA Valdos“ valdomų įmonių grupei. „ŽIA valda“ yra „FlyLAL“ savininkė. Pasirodo, „Valstiečių laikraštis“ ir portalas „valstietis.lt“ pilnai atidirbinėja kaip „FlyLAL“ ruporas – vien ko vertas dabartinis portalo vedamasis: „Nuožmiame kare – vienui vieni“.

Ar man vienam Šleseras ir Ivanauskas kažkuo panašūs? …

iš valstietis.lt

iš valstietis.lt

Viskas blogyn: Tranzito Vilniaus oro uoste šią žiemą nebus

„FlyLAL“ tyliai pabandė uždaryti reisą Vilnius-Talinas, bet Estijos žurnalistai tai pastebėjo ir ši naujiena atkeliavo iki Lietuvos. „FlyLAL“ pasitraukė iš reiso, kuriame pastaruosius porą metų buvo didžiulė konkurencija – šį maršrutą aptarnavo ir „airBaltic“, ir „Estonian Air“, ir „FlyLAL“.

Simboliška, bet šio reisu pašalinimu iš tvarkaraščio „FlyLAL“ galutinai (tikiuosi, laikinai) numarino savo ambiciją vystyti tranzitą per Vilnių investuojant į būsimą krypčių pelningumą. Žiemos tvarkaraštyje nebėra reisų Ryga-Vilnius, Tbilisis-Vilnius, Talinas-Vilnius: kryptys, kurių keleiviai generuodavo bent simbolinį tranzitinių keleivių srautą. O „FlyLAL“ užmojis žiemai kryptimi Talinas-Vilnius buvo orientuotas tranzitinių keleivių kryptimi. Į Taliną „FlyLAL“ ketino skristi vėlyvą vakarą, nakvoti Estijos sostinėje, o iš Talino keleivius į Vilnių vežti ankstų rytą (5 val. 30 min.), kad keleiviai suspėtų į rytinius reisus.

Teorinė galimybė lieka, jog keleiviai iš Maskvos ar Kijevo gali pasirinkti vakarų kryptį per Vilnių, bet tai yra daugiau tik teorinė galimybė. Be to, „FlyLAL“ skrydžių žemėlapyje nebeliko įdomesnių krypčių, kurios galėtų sudominti keleivius iš šių miestų (Larnaka, Salonikai, Dublinas) – į bet kurį „FlyLAL“ tašką Kijevo ir Maskvos keleiviai gali nuskristi ir tiesiogiai.

Apie tris didžiausias Baltijos šalių oro kompanijas sklando negeri tokie gandai:

„Estonian Air“ skubiai žvalgosi, kam galėtų parduoti savo turimus „Boeing 737“. Atėjus recesijai, kompanija nusprendė, jog „Boeing 737“ jiems yra per dideli, o regioniniams skrydžiams pilnai užtenka SAAB ir CRJ900 lėktuvų. Į šiuos lėktuvus ir bus orientuotas tolimesnis „Estonian Air“ lėktuvų parko formavimas.

„airBaltic“ šiandieninė veikla generuoja nuolatinį minusą. Kadangi Lietuvos teismas yra areštavęs turtą, o akcininkai SAS ir Latvijos vyriausybė nesutaria tarpusavyje, „airBaltic“ gali susidurti su rimtu apyvartiniu lėšų trūkumu. Iš bankų sunku gauti lėšų, kadangi turtas, kurį būtų galima užstatyti yra areštuotas (o didžioji dalis parko, spėju, lizingas), o akcininkai nepadeda savo įnašais (Latvijos vyriausybė gal ir norėtų, bet SAS tam nepritaria). Paskutinį kartą „airBaltic“ savo finansinius duomenis skelbė už 2007-uosius metus, bet galima numanyti, jog dabartinė jų veikla kas mėnesį generuoja apie 1 milijoną eurų minuso.

„FlyLAL“ savo finansinių duomenų neskelbia (nors jos statusas yra Akcinė Bendrovė), kalbama tik apie augantį klientų skaičių. Bet toje ataskaitoje teigiamų skaičių taip pat yra nedaug.

Šią žiemą Vilniaus oro uoste lėktuvų turėtų parkuotis nemažai. „FlyLAL“ nukirto didžiąją dalį reguliarijų skrydžių – didieji „Boeing 757“ bus pakinkyti užsakomiesiems reisams, o štai „Boeing 737“ atliks nemažai. Išnuomoti ar parduoti lėktuvus šiuo metu yra velniškai sunku – vien didžiosios kompanijos „migdys“ krūvą lėktuvų, ant žemės žiemos 20 naujutėlių „Ryanair“ lėktuvų. O paprasta ekonominė logika sako – kiekviena valanda, kada lėktuvas stovi ant žemės – tiesioginis nuostolis lėktuvo savininkui …

Per pastarąjį mėnesį teko bene 10 kartų skristi su „airBaltic“, tai vakar skrisdami iš Kopenhagos su kaimynais aptarinėjome, jog „airBaltic“ stiuardesių šypsenos, dėmesys, po salona nešiojami laikraščiai ir nemokamos pagalvėlės per paskutines kelias savaites auga ne dienom, o valandom (o ekonominėje klasėje pirkdamas maistą ir stiuardui neturėjus gražos jo sąskaita mokėjau 5 LTL mažiau). Įtariu, tai tiesiogiai susiję su damoklo kardu, kabančių virš aviakompanijų personalo galvų.

Tikiuosi, jog tai tik žieminė depresija, kuri greitai praeis. Tikiuosi, jog ši recesija neprivers kompanijų keisti strateginių plėtros planų – „FlyLAL“ neatsisakys minties statyti privatų keleivių aptarnavimo terminalą, „airBaltic“ plėsis į kitus Lietuvos oro uostus, Kauno ir Palangos oro uostai sėkmingai susiderės su naujomis aviakompanijomis dėl naujų krypčių.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »