„Wizz Air“ iš Vilniaus tiesiogiai skraidins į Trondheimą

„Wizz Air“ tęsia plėtrą Vilniaus oro uostą. Šiais metais sėkmingai atidariusi tris naujas kryptis į Norvegiją, aviakompanija ketina 2013-aisiais toliau plėsti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Norvegiją.

2013 m. balandžio mėn. „Wizz Air“ atidarys tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Trondheimą.

Tai bus ketvirtoji „Wizz Air“ tiesioginė kryptis iš Vilniaus į Norvegiją. „Wizz Air“ jau skraidina į Oslo Sandefjordo, Stavangerio ir Bergeno oro uostus. Iš viso tai 14-oji „Wizz Air“ tiesioginė kryptis iš Vilniaus.

Skrydžiai prasidės balandžio mėnesį. Kaip ir skrydžiai kitomis Norvegijos kryptimis, bus skraidinama 2 kartus per savaitę.

Iš Vilniaus tiesiogiai į Oslo Gardemoen oro uostą 3 kartus per savaitę skraidina „Norwegian“. Nuo lapkričio mėn. „Ryanair“ 5 kartus per savaitę skraidins į Oslo Rygge oro uostą.

Vilnių ir Sankt Peterburgą sujungs tiesioginiai reguliarūs skrydžiai

Pagal 1993 m. pasirašytą LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą „Dėl oro susisiekimo“, Rusija suteikė paskirtojo vežėjo statusą maršrute Sankt Peterburgas-Vilnius-Sankt Peterburgas aviakompanijai „Ak Bars Aero“.

„Ak Bars Aero“ tiesioginius skrydžius iš Sankt Peterburgo į Vilnių pradės nuo IATA vasaros tvarkaraščio pradžios kovo 26 dieną ir vykdys juos du kartus per savaitę reaktyviniu „CRJ200“ lėktuvu.

Lėktuvas iš Sankt Peterburgo pirmadieniais ir ketvirtadieniais kils vietos laiku 10 val. 30 min., Vilniuje leisis 10 val. 50 min. Iš Vilniaus pakilęs 11 val. 20 min., Sankt Peterburge leisis 12 val. 40 min.

Skrydis tarp antrojo pagal dydį Rusijos miesto ir Vilniaus truks 1 val. 20 min.

„AK Bars Aero“ yra pastaraisiais metais persitvarkiusi oro bendrovė, kurios pagrindinė bazė – Tatarstano srities mieste Bugulmoje. Anksčiau bendrovė veikė kaip „Aeroflot“ Bugulmo padalinys.

Šiais metais šalia „YAK-40“ lėktuvų parko, „Ak Bars Aero“ įsigijo 5 kanadietiškus 50 vietų „CRJ200“ lėktuvus, kuriais plečia tinką skrydžiais už Rusijos ribų. Į Vilnių lėktuvas atskris prieš tai įvykdęs reisą Kazanė-Sankt Peterburgas, o išskridęs iš Vilniaus dar tądien atliks reisus Sankt Peterburgas-Kazanė ir Kazanė-Bugulma. Greičiausiai, per Sankt Peterburgą su „Ak Bars Aero“ bus galima iš Vilniaus pasiekti Kazanę ir Bugulmą.

Per pastarąjį dešimtmetį tik 2005 m. kelis mėnesius tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo vykdė „Lietuvos avialinijos“. Skrydžiai buvo vykdomi „SAAB 2000“ lėktuvu tris kartus per savaitę nuo birželio iki spalio. Vidutiniškai per mėnesį maršrutu skrido 320 keleivių.

IATA „Airport IS“ duomenimis, tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo 2011 m. netiesiogiai reguliariaisiais skrydžiais keliavo 4321 keleivis (360 keleivių per mėnesį). 47% keleivių rinkosi „airBaltic“, 24% – „utair“, 16% – „Finnair“.

Tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo kasdien kursuoja „Lietuvos geležinkelių“ traukinys. 2010-aisiais vidutiniškai maršrutu keliavo apie 5300 keleivių per mėnesį (palyginimui į Maskvą – 7500). Bilietų kaina į vieną pusę: 199-220 LTL plackartas, 315-336 LTL kupė. Kelionė trunka virš 13 valandų.

Šiais metais Vilnius su Rusija turės rekordinį susisiekimą. Skrydžiai vyks į visus Maskvos oro uostus – „utair“ du kartus per dieną skraidys į Vnukovo oro uostą, „Aeroflot“ kasdien į Šeremetjevo, o „Transaero“ – keturis kartus per savaitę į Domodedovo.

“AK BARS” taps 21-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti “Aeroflot”, “El Al” ir „Iceland Express“), o Sankt Peterburgas – 38-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.

„Iceland Express“ tiesioginiu skrydžiu Vilnių sujungs su Reikjaviku

Islandijos aviakompanija „Iceland Express“ vykdys tiesioginius skrydžius iš Islandijos Reikjaviko oro uosto į Vilniaus oro uostą.

Skrydis vyks vieną kartą per savaitę bus sezoninis – vyks vasaromis. Pirmasis skrydis numatomas birželio 26 d. iš Rejkaviko. Iš Vilniaus pirmasis reisas išvyks birželio 27 dieną, dėl naktinio skrydžio iš Islandijos.

Lėktuvas iš didžiausio Islandijoje Keflaviko oro uosto (50 km nuo Reikjaviko) kils kiekvieną antradienį 22 val. Vilniaus oro uoste leisis trečiadieniais 5 val. ryte. Iš Vilniaus pakilęs 6 val. ryte, Reikjavike leisis 7 val. 15 min. vietos laiku. Skrydis truks keturias valandas.

Skrydis vyks 180 vietų lėktuvu „Airbus A320“, kurį „Iceland Express“ nuomojasi iš „Czech Airlines Holidays“.

Tikimąsi, jog skrydžiu pirmaisiais metais pasinaudos per 3000 keleivių ir tiesioginis reisas tarp Lietuvos ir Islandijos sostinių sustiprins turizmo ryšius į abi puses.

Tai pirmas kartas, kuomet tiesioginiai skrydžiai bus vykdomi į Islandijos sostinę.

Tai bus vienintelis skrydis į Reikjaviką iš Baltijos šalių.

Birželio 20 dieną prasidės tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tel Avivą, tačiau ši kryptis ilgiausio nuotolio reguliariaja kryptimi iš Vilniaus vadinsis tik savaitę. Vilnius-Reikjavikas reisas taps ilgiausio nuotolio reisu – nuo Vilniaus iki Reikjaviko yra 2800 kilometrų.

Dėl turizmo srauto sezoniškumo „Iceland Express“ daugelis vykdomų krypčių yra sezoninės – žiemos metu aviakompanijos lėktuvai skraido tik į Londoną bei Kopenhagą, tuo tarpu vasaros metu aviakompanijos žemėlapis išsiplečia iki 16 krypčių iš Reikjaviko.

„Iceland Express“ taps 20-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti „Aeroflot“ ir „El Al“) ir 37-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.

Vasarą „Wizz Air“ atidarys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stavangerį

Nuo 2012 metų vasaros Vilniaus turės rekordinį susisiekimą su Norvegijos miestais.

Anksčiau jau paskelbta, jog be „Norwegian“ tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Oslo Gardermoen oro uostą, aviakompanija „Wizz Air“ pirmą kartą tiesioginiais skrydžiais Vilnių sujungs su Bergeno miesto oro uostu ir Oslo Stanjeford oro uostu.

Nuo 2012 m. gegužės 27 dienos „Wizz Air“ taip pat pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į ketvirtą pagal dydį Norvegijos meistą – Stavangerį. Po šio maršruto atidarymo iš Vilniaus bus galima nuskristi į keturis oro uostus Norvegijoje:

Skrydžiai iš Vilniaus į Stavangerį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvas pakils 17 val. 45 min., Vilniuje iš Stavangerio leisis 22 val. 30 min.

Stavangerio kryptis bus 13-oji „Wizz Air“ skrydžių žemėlapyje iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Wizz Air“ skraidina į Londoną, Milaną, Dortmundą, Romą, Barseloną, Korką, Donkasterį ir Eindhoveną. Gegužės mėnesį Vilniaus bazę išplėtusi antruoju orlaiviu „Wizz Air“ atidarys skrydžius į Paryžių, Liverpulį, Oslą ir Bergeną bei padidins skrydžių skaičių Londono, Eindhoveno, Donkasterio ir Korko kryptimis.

„Wizz Air“ po šios plėtros vykdys 39 skrydžius kiekvieną savaitę iš/į Vilnių.

Kaip 2011-aisiais Vilniaus oro uoste sekėsi skirtingoms aviakompanijoms?

Sausio mėnesio dviejuose įrašuose panagrinėjau 2011 m. krypčių iš Vilniaus rezultatus bei atostoginių užsakomųjų reisų rezultatus. Šį kartą – kelios įžvalgos apie aviakompanijų rezultatus Vilniuje 2011 m.

Keleivių skaičius 2011 m. augo labai sparčiai Vilniaus oro uoste, o kartu su augimu didėjo ir augančio pyrago skirstymasis mažomis dalimis. Vilniaus oro uostas turi gana unikalią situaciją tiek tarp kaimyninių oro uostų, tiek tarp kitų sostinių oro uostų, kadangi nėra priklausomas nuo vienos ar poros aviakompanijų veiklos. Kokias rizikas sukelia didelė priklausomybė nuo dviejų vežėjų puikiai parodė 2009 m. padėtis:

Didžiausiu vežėju pagal keleivių skaičių 2011 m. išliko „airBaltic“, nors jo persvara prieš „Ryanair“ ir „Wizz Air“ buvo minimali.

2011 m. „airBaltic“ pervežtas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste buvo pats mažiausias nuo rimto bazinio įėjimo į oro uostą 2005 m.:

Sparčiausią šuolį aukštyn 2011 m. padarė „Lufthansa“, gerokai pagerinusi savo veiklos rekordą Vilniaus oro uoste:

2010 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą grįžusi SAS susigražino tas pozicijas, kurias turėjo prieš pertrauką:

Kaip rašiau ankstesnėje užsakomųjų skrydžių apžvalgoje, 2011 m. keliautojų užsakomaisiais reisas mažėjo, tas atsiliepė ir daugiausia užsakomųjų keleivių pervežančios „Small Planet Airlines“ rezultatus:

Nepaisant agresyvių ir ambicingų naujokų 2011 m. Vilniaus oro uoste, net kelios jau daugiau nei 10 metų dirbančios bendrovės pasiekė rekordinius rezultatus. Rekordą, kartu su Varšuvos krypties rekordu, pagerino LOT:

Nors Helsinkio krypčiai 2011-ieji nebuvo rekordiniai, tačiau šiuo metu vienintelei šiame maršrute dirbanti „Finnair“ 2011-ieji buvo rekordiniai:

Rekordinį srautą pasiekė ir „Austrian“, 2011 m. vasaros sezonu padidinusi maršrute Vilnius-Viena naudojamą lėktuvą:

2011 m. ypač sparčiai augo keleivių srautas į Maskvą, o du kartus per dieną į Vnukovo oro uostą gabenanti „utair“ akivaizdžiai pagerino savo veiklos Vilniaus oro uoste rekordą:

2009 m. po „flyLAL“ veiklos sustabdymo į Vilniaus oro uostą įžengusi „brussels airlines“ nuosekliai gerina savo pasiekimus:

Ypač sparčiai srautą Kijevo kryptimi augina prieš porą metų į Vilniaus oro uostą atėjusi „Aerosvit“:

Pagal lėktuvų užpildymo rodiklį dažniausiai pirmaujančias žemų sąnaudų aviakomapnijas aplenkė „Lufthansa“ – nuostabu, jog nuo kovo pabaigos aviakompanija ketina didinti į Vilnių skraidantį orlaivį:

Vienas iš aviakompanijos „operationals“ rezultatų apibūdinimas – įvykdytų skrydžių procentas nuo planuotų skrydžių. Trys aviakompanijos Vilniaus oro uoste 2011 m. įvykdė visus planuotus skrydžius – nė karto ties skrydžio numeriu švieslentėje nedegė žodis „Cancelled“. „Transaero“ veiklą pradėjo tik gruodį, tai teoriškai šį rodiklį buvo pasiekti lengviau dėl mažesnio vykdytų skrydžių skaičiaus. Labai aukštu vertintinas „Wizz Air“ patikimumo rodiklis.

Dar vienas – punktualumo rodiklis. Šiame sąraše – skrydžių, išvykusių ne vėliau nei 20 min. nuo planuoto išvykimo laiko, nuošimtis:

„El Al“ / „Sun d’Or“ tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais sujungs Vilnių ir Tel Avivą

Izraelio nacionalinė aviakompanija „El Al“ tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais nuo birželio 20 d. ketina sujungti Vilnių ir Tel Avivą. Tai pirmas kartais istorijoje, kai Vilnius ir Tel Avivas bus sujungtas tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais.

Skrydis vyks vieną kartą per savaitę – trečiadieniais. Skrydžiai bus vykdomi 210 vietų „Boeing 757“ lėktuvu.

Aviakompanija ketina šią savaitę pradėti bilietų prekybą visose populiariausiose bilietų platinimo sistemose šią savaitę. Nuo paklausos rezultatų priklausys, ar bus pridėtas antras savaitinis skrydis dar šią vasarą.

Skrydžiai Izraelyje bus reklamuojami kaip „Sun d’Or“ prekės ženklo skrydžiai. Anksčiau „Sun d’Or“ veikė kaip nepriklausoma aviakompanija, kurios visas akcijas valdė „El Al“, šiuo metu visus jos buvusius skrydžius vykdo „El Al“, o „Sun d’Or“ prekės ženklas vystomas kaip žinomas ženklas Izraelio rinkoje ir siejamas su poilsinėmis kelionėmis į Europos miestus.

Skrydžio tvarkaraštis:

LY5163 – išvykimas iš Tel Avivo 5 val. 30 min., atvykimas į Vilnių – 9 val. 50 min.

LY5164 – išvykimas iš Vilniaus 11 val. 10 min., atvykimas į Tel Avivą – 15 val. 5 min.

Tiesioginis reguliarusis skrydis Vilnius-Tel Avivas taps pačio ilgiausio nuotolio reguliariu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto. Skrydžio nuotolis tarp Vilniaus ir Tel Avivo yra 2630 kilometrų. Iki šiol tolimiausios kryptys buvo Korkas ir Barselona iki kurių nuo Vilniaus yra 2200 kilometrų.

Skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą užtruks 4 valandas.

Pagal „IATA PaxIS“ duomenis, srautas tarp Vilniaus ir Tel Avivo pastaraisiais metais auga, po sumažėjimo 2008-2009 m. 2011 m. per 10 mėnesių tarp Vilniaus ir Tel Avivo keliavo 14 tūkst. keleivių, kai 2010 m. per visus metus – 13 tūkst.

„El Al“ ketina tapti 18-ąja aviakompanija, vykdančia tiesioginius reguliariuosius skrydžius Vilniaus oro uoste. Tai rekordinis skaičius tarp visų Baltijos šalių oro uostų.

Nors reguliariųjų skrydžių keleivių sparčiai daugėja, užsakomųjų – mažėja

Praėjusiame įraše aprašiau kaip sekėsi pagrindinėms reguliariosioms kryptims – 9 reguliariosioms kryptims 2011 m. buvo rekordiniai metai.

Šalia reguliariųjų skrydžių vyksta ir vadinamieji užsakomieji skrydžiai. Jų rinka pastaruosius ketverius metus iš eilės ritasi žemyn.

2011 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius taip pat mažėjo:

2011 m. užsakomaisiais skrydžiais buvo pervežta 240 tūkst. keleivių, kai 2010 m. buvo pervežta 250 tūkst. Dar daugiau – 2010 m. dalis vasaros skrydžių į Europos Sąjungoje esančius kurortus vyko su reguliariųjų skrydžių statusu. Jei to nebūtų, dar 16,5 tūkst. keleivių būtų 2010 m. padidinę užsakomųjų skrydžių keleivių grafiką, o šis aukščiau pateiktas grafikas mažėtų beveik nuosekliai.

Kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 20121 m. augo 25%, o jei skaičiuosime tik reguliariuosius skrydžius – augimas 31%.

Dėl besitraukiančios užsakomųjų skrydžių rinkos, jais pervežtų keleivių skaičius dar vis mažesnę įtaką Vilniaus oro uosto bendram keleivių srautui:

Jeigu 2008 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste sudarė 20%, kai po trejų metų, 2011 m. tokių keleivių buvo jau tik 14%.

Didžiausia užsakomųjų rinka jau penkmetį užtikrintai išlieka Turkija ir jos mažėjimas po gana staigaus nuopolio prasidėjus krizei yra gana lėtas:

Tuo tarpu 2011 m. didelį nuopolį patyrė Egiptas, tiesa, dėl objektyvių priežasčių. Prieš pat Egipto sezono piką kovo mėn. kilę neramumai Egipte vienam mėnesiui visai sustabdė skrydžius į šios šalies kurortus, o dar daugiau – neramumų baimė stipriai paveikė keleivių srautą per visus metus:

2011 m. mažėjo ir keleivių skaičius, pervežtas Graikijos kryptimis:

Vienintelė augusi rinka 2011 m. buvo Bulgarija. Nors sąlyginai ji augo gan sparčiai, tačiau tyčia palikau grafikui tą pačią skalę kaip aukščiau naudotiems grafikams, jog tinkamai būtų galima įvertinti ir Bulgarijos rinkos dydį Turkijos ir Egipto kontekste:

Ar „žemų sąnaudų“ bendrovės atima keleivius iš kelionių organizatorių?

2011 m. pirmą kartą (tiesa, epizodinį „Star1 Airlines“ elgesį iš principo irgi turėtume laikyti LCC veikla)“žemų sąnaudų“ aviakompanijos atėjo į kelionių organizatorių rinką – Vakaruose „low cost“ bendrovių augimas pirmiausia atsirado šiame segmente.

„Ryanair“ 2011 m. vasaros sezonu iš Kauno oro uosto vykdė skrydžius po du kartus į savaitę į Rodo ir Koso salas. Neturiu tikslių duomenų apie pervežtą keleivių skaičių šioms kryptimis, tačiau, anot OAG duomenų, į Rodą ir Kosą buvo įvykdyta po 54 „roundtrip“ per vasaros sezoną, kas sudaro po 20,5 tūkst. sėdynių kiekvieną kryptimi. Užpildymui esant apie 80%, tai yra apie 16 tūkst. keleivių kiekviena kryptimi – 32 tūkst. keleivių abiem kryptimis.

Ar tai daug? Daug. Aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog rekordiniais 2008 m. kelionių organizatoriai pervežė 56 tūkst. keleivių į Graikijos kurortus.

Tačiau, vėlgi, aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog keleivių į Graikiją mažėjo lėčiau negu kitomis kryptimis, kas leidžia daryti prielaidą, jog Graikijos kryptimi sumažėjęs keleivių skaičius nebuvo nulemtas tiesioginės „Ryanair“ konkurencijos.

Dar daugiau, Lietuvos kelionių organizatoriai 2011 m. tiesiogiai iš Vilniaus vežė turistus į Rodą, į tą pačią salą „Ryanair“ skraidino keleivius iš Kauno:

Nors Lietuvos kelionių organizatoriai pervežė į Rodą gerokai mažiau nei „Ryanair“ ir 2011 m. pervežė į šią salą mažiau keleivių nei rekordiniais 2008 m., tačiau, 2011 m. pervežtų keleivių skaičius į Rodą, lyginant su 2009-2010 m. augo!

Lietuvoje turime pirmąjį pavyzdį, kuris ne vieną kartą buvo įrodytas Vakaruose. „Žemų sąnaudų“ bendrovėms įėjus į turistinį maršrutą, maršrutas išauga, o „žemų sąnaudų“ bendrovės neatima keleivių iš kelionių organizatorių, o išplečia rinką. Tiesa, tolimesnis rinkos kitimas rodo, jog kelionių organizatoriai toliau nebeaugina srauto ta kryptimi, o rinkos augimas vyksta tik „žemų sąnaudų“ bendrovių segmente. Tiesa, kelionių organizatorių srautas gali kristi, jeigu jie negeba palaikyti žemų sąnaudų ir yra priversti mažinti pasiūlą dėl nepelningumo, kadangi bendras kainų lygis toje rinkoje dažniausiai krenta.

Dar vienas svarbus aspektas – Baltijos šalių gyventojų atostogų įpročiai dažnai yra paremti draugų ir giminaičių pramintais takais, t.y. gyventojai nori atostogauti ten, kur patiko kaimynui ar pusbroliui, kas gali sąlygoti tam tikrų maršrutų augimą.

Matyt, vardan tokios vartotojų elgesio savybės „Novaturas“ pirmą kartą 2012 m. numato pasiūlyti rinkai paketus į Koso salą. Matyt, tikimąsi, jog dalis į Rodą su „Ryanair“ keliavusių ir takus pramynusių „draugų“ rinksis ir kitokį – paketinį produktą su kelionių organizatoriumi.

Ko tikėtis 2012 m.?

Prognozuoju, jog 2012 m. didžiosios užsakomųjų skrydžių rinkos toliau mažės, panašiu pokyčiu kaip 2009-2011 m. Išimtimi turėtų tapti Egiptas, kurio turizmas dėl išorinių priežasčių patyrė smukimą, tačiau šiuo metu išlieka viena iš dviejų krypčių, kur kelionių organizatoriai siūlo vasaros saulę žiemos metu.

Tačiau, manau, jog bendra užsakomųjų skrydžių rinka gali 2012 m. išlikti tame pačiame lygyje, kaip 2011 m., persiskirsčius užsakomųjų skrydžių portfeliui:

Krentant didžiausioms rinkoms, kelionių organizatoriai yra priversti ieškoti naujų rinkų. „Novaturas“ paskelbė apie netrumpą sąrašą naujų krypčių, kuriomis veš turistus per Vilniaus oro uostą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos ir Estijos.

2011 m. fiksavome gana spartų augimą dviejuose segmentuose, kurie, nors ir sudaro mažą dalį, tačiau patenka į „Užsakomųjų skrydžių“ rinką. Pirmiausia, tai atvykstamojo turizmo užsakomieji reisai – 2011 m. tokie buvo vykdomi iš Vokietijos miestų, Madrido, Bilbao, Italijos ir Prancūzijos miestų. Vystantis atvykstamajam turizmui galima tikėtis, jog 2012 m. šis segmentas toliau augs. Antra, 2011 m. augo skrydžių privaičiais verslo klasės lėktuvais skaičius, kuriais taip pat keliavo daugiau keleivių. Prognozuoju, jog šis segmentas dar ūgtels 2012 m.

Nors didžiosios rinkos turėtų mažėti, prognozuoju, jog bendras užsakomųjų skrydžių skaičius oro uoste 2012 m. turėtų būti apie 250 tūkst. keleivių.

2011-iesiems pasibaigus: 9 maršrutams buvo rekordiniai metai

Šiuo įrašu pradedu kelių būsimų įrašų seriją, skirtą 2011-iesiems Vilniaus oro uoste apžvelgti bei pažiūrėti į prasidėjusius 2012-uosius. Pasibaigusieji buvo įdomūs metai – kelių didelių žaidėjų atėjimas, naujų krypčių atidarymas ir senųjų krypčių augimas.

2011 m. Vilniaus oro uostas aptarnavo 1.712.458 keleivius – 24,65% daugiau nei 2010 m. Skrydžių skaičius augo 6,13%, krovinių srautas – 9,24%.

Panašaus augimo tempo Vilniaus oro uostas tikisi ir 2012 m.:

Pirmojo serijos įrašo tema – kaip sekėsi maršrutams iš Vilniaus oro uosto. O daugeliui sekėsi puikiai. 9 maršrutams 2011 m. buvo rekordiniai. Daugelis rekordininkų – ne „low cost“ bendrovių išvystytos kryptys, o kryptys-senbuvės. Bet apie viską iš eilės.

Vilnius-Ryga

2011-aisiais Rygos kryptimi „per plauką“ pasiektas rekordas. Vilnius-Ryga 2011 m. keliavusių srautas buvo 400 keleivių didesnis nei 2009 m. Rygos kryptimi iki rugpjūčio mėn. srautas augo vidutiniškai 40%, tačiau per likusią metų dalį nusirito iki neigiamo pokyčio. Panašu, jog Rygos krypčiai didžiausią įtaką padarė ne tiesioginių skrydžių plėtra iš Vilniaus, o nežinomybė dėl aviakompanijos ateities, kilusi vasaros pabaigoje.

2012-aisiais „airBaltic“ ketina išlaikyti panašų sėdynių skaičių Vilnius-Ryga maršrute kaip 2011 m., tačiau išlaikyti tokį srautą bus sunku. Prognozuoju, jog Vilnius-Ryga kryptimi keleivių srautas gali sumažėti iki maždaug 150 tūkst. keleivių.

Vilnius-Frankfurtas

2011 m. kovo pabaigoje aviakompanija „Lufthansa“ pristatė naują tvarkaraštį Vilnius-Frankfurtas kryptimi, kas leido ir taip augusiam srautui įgauti didžiulį pagreitį. Daugiau nei 150 tūkst. keleivių keliavo tarp Vilniaus ir Frankfurto – tai akivaizdus visų laikų rekordas, nepaisant to, jog iki 2008 m. pabaigos maršrute dirbo du vežėjai.

2012 m. „Lufthansa“ numato dar padidinti sėdynių skaičių Frankfurto kryptimi. Pirmą kartą žiemos tvarkaraštyje vyksta du skrydžiai per dieną, o nuo vasaros tvarkaraščio „Lufthansa“ į Vilnių skraidys A320 lėktuvu.

Vilnius-Londonas

2011-aisiais maršrute iš Vilniaus į Londoną pradėjo dirbti du vežėjai – „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Po nuopolio 2009-2010 m., srautas į Londoną praėjusiais metais grįžo į Vilnių. Nors maršrutas sukosi tik du metų trečdalius, srautas grįžo į 2007-2008 m. lygį.

2012 m. gegužę „Wizz Air“ nuo 5 skrydžių per savaitę padidins skrydžių skaičių iki 11 per savaitę. Didesnis 2011 m. naujokų įdirbis šiame maršrute turėtų pasiekti rekordinį 200 tūkst. keleivių srautą į Jungtinės Karalystės sostinę.

Vilnius-Kopenhaga

Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusių dirbti Užsienio aviakompanijų SAS užleido Kopenhagos maršrutą 2005 m. aviakompanijai „airBaltic“. Pastaroji gerokai įsuko šį maršrutą, tačiau, pasikeitus strategijai jį pradėjo 2009 m. siaurinti. Aviakompanija SAS grįžo į maršrutą 2010 m. sausį, o 2011 m. gegužę „airBaltic“ galutinai pasitraukė iš šio maršruto.

2012 m. dėka SAS didesnių naudojamų lėktuvų ir gilesnio įdirbio, keleivių skaičius Vilnius-Kopenhaga turėtų grįžti į 2004-2005 m. lygį – prieš SAS pasitraukimą iš šio maršruto.

Vilnius-Airija

2011 m. keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Airijos taip pat pasiekė rekordą. Nors keleivių tarp Vilniaus ir Londono Dublino yra mažiau nei 2005-2008 metais, tačiau šiemet pirmą kartą pasiūlyti skrydžiai tarp Vilniaus ir Korko leido rinkai ūgtelti.

2012 m. galima šiuo maršutu laukti naujo rekordo – stipriai išvystytas „Aer Lingus“ ir „Ryanair“ skrydžių Vilnius-Dublinas produktas bei papildomas trečias savaitinis „Wizz Air“ skrydis iš Vilniaus į Korką nuo birželio pabaigos leis rinkai toliau augti.

Vilnius-Helsinkis

2011 m. buvo rekordiniai aviakompanijai „Finnair“ dirbančiai Vilnius-Helsinkis maršrute, tačiau pačiai Helsinkio krypčiai 2011 m. nebuvo patys geriausi. 2007-2008 m. tarp Vilniaus ir Helsinkio dirbusi „airBaltic“ judindavo tranzitinį srautą bei padėdavo formuoti geresnį verslui skirtą „point-to-point“ produktą.

2012 m. būtent labiau į tiesioginį verslo srautą orientuotas produktas tarp Vilniaus ir Helsinkio leistų toliau vystyti maršrutą ir padidinti jį iki 100 tūkst. keleivių per metus.

Vilnius-Praha

„Czech Airlines“ „kriziniais“ 2009-aisiais labiausiai sugebėjo pasinaudoti tiesioginių skrydžių iš Vilniaus sumažėjimu ir vežti daugiau keleivių tranzitu po Prahos oro uostą. Tačiau, augant tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičiui greičiau nei keleivių srautui restruktūrizaciją išgyvenančiai „Czech Airlines“ teko mažinti apsukas Vilniuje, dėl to srautai 2010 ir 2011 m. mažėjo.

„Czech Airlines“ dvigubai sumažino skrydžių tarp Vilniaus ir Prahos skaičių, tačiau keleivių skaičius sumažėjo mažiau nei dvigubai, kas rodo Vilnius-Praha krypties potencialą.

Vilnius-Varšuva

Aviakompanija LOT, jau greitai minėsianti darbo Vilniaus oro uoste dvidešimtmetį, 2011 m. pasiekė rekordą Vilnius-Varšuva kryptimi, o srautas šia kryptimi nuosekliai auga nuo 2008 m. Augimą lėmė stiprėjantis verslo ryšys su Lenkija bei LOT pozicijų įtvirtinimas kaip patogiausių Rytų Europos jungčių teikėjo.

Panašaus augimo Vilnius-Varšuva kryptimi galima laukti ir 2012 m., todėl rekordas turėtų būti pagerintas. „LOT Polish Airlines“ tam ruošiasi – nuo vasaros sezono pradžios rytiniu reisu iš Vilniaus visuomet skraidys reaktyviniai „Embraer  170“ tipo lėktuvai.

Vilnius-Maskva

2011 m. 11 mėnesių be konkurencijos dirbusi aviakompanija „utair“ pasiekė rekordinį srautą tarp Vilniaus ir Maskvos – 55 tūkst. keleivių. Tai geresnis rezultatas negu tais laikais, kuomet Maskvos kryptimi turėjo solidų įdirbį „flyLAL“/“Aeroflot“.

2012 m. jau dabar galime laikyti sprogimo Maskvos kryptimi metais – gruodį skrydžius į Domodedovo oro uostą pradėjo „Transaero“, o nuo kovo pabaigos su kasdieniais skrydžiais į Šeremetjevo oro uostą grįžta „Aeroflot“.

Vilnius-Kijevas

Jei 2012 m. laukiame Maskvos krypties sprogimo, tai 2011 m. galime laikyti Kijevo maršruto sprogimo metais. Aviakompanija „Aerosvit“ daugiau per metus daugiau nei padvigubino srautą Vilnius-Kijevas maršrute ir dvigubai pagerino šios krypties rekordą.

2012 m. „Aerosvit“ aktyviai ieško galimybių didinti sėdynių skaičių Vilnius-Kijevas maršrute, kas leistų dar pagerinti maršruto rezultatą.

Vilnius-Milanas

2011 m. „low cost“ atradimu galima laikyti maršrutus iš Vilniaus į Italiją. Per plauką Milano kryptimi nebuvo pasiektas rekordas. Kryptis – sėkminga, dar sezono įkarštyje „Wizz Air“ padidino skrydžių skaičių iš Vilniaus į Milaną iki trijų per savaitę.

2012 m. iš Vilniaus į Milaną galima skristi beveik kasdien (išskyrus sekmadienius), o kryptis gali tikėtis rekordo ir 80 tūkst. keleivių maršrute. Tai gera žinia mūsų turizmo sektoriui, kadangi keleivių portfolio akivaizdžiai jaučiamas turistų judėjimas iš Milano į Lietuvą.

Vilnius-Roma

2011 m. buvo permainų metai Romos maršrutui. Kovo pabaigoje skrydžius į Romą nutraukusį „airBaltic“ pakeitė du vežėjai – „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Ir nors „Wizz Air“ sumažino skrydžių skaičių į Romą nuo 3 iki 2 skrydžių per savaitę, tai nesutrukdė maršrutui pasiekti absoliutų rekordą – daugiau nei 55 tūkst. keleivių.

2012 m. planuojami 5 skrydžiai per savaitę tarp Vilniaus ir Romos, kas leis dar sykį pagerinti maršruto rekordą. Pastebėtina, jog Vilnius-Roma maršrutą pamėgo ne tik į Italijos sostinę traukiantys lietuviai, tačiau ir iš Italijos atkeliaujantys turistai į Lietuvą.

Vilnius-Viena

Rekordinį srautą 2011 m. pademonstravo dar viena Vilniaus oro uosto senbuvė – „Austrian Airlines“. Srautas į Vieną pirmą kartą viršijo 40 tūkst. keleivių.

2012 m. Vienos kryptimi galima laukti nedidelio tolimesnio augimo.

Vilnius-Nyderlandai

„Estonian Air“ bandymas pasinaudoti senu „flyLAL“ įdirbiu Vilnius-Amsterdamas maršrute perodė, kokie trapūs yra tranzitinio srauto judėjimo įpročiai. Per 2009 m. lietuviai atprato į tolimąsias kryptis skristi per Amsterdamą ir įpročiams atstatyti yra reikalingas galingas įdirbis. Jungtį su Amsterdamu pakeitė „Wizz Air“ siūloma kryptis į Eindhoveną, kuri sėkmingai pildo tiesioginio srauto tarp Vilniaus ir Nyderlandų poreikius.

2012 m. numatoma daugiau skrydžių į Eindhoveną – nuo kovo pabaigos „Wizz Air“ tarp Vilniaus ir Eindhoveno skraidys tris kartus per savaitę.

Vilnius-Barselona

Rekordą 2011 m. nesunkiai pagerino „low cost“ bendrovės, atėjusios į Vilnius-Barselona maršrutą. Gegužę „Ryanair“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Žironą, tačiau, gerindama produktą nuo rudens skrydžius perkėlė į pagrindinį Barselonos oro uostą.

Geras produktas 2012 m. turėtų toiau vystyti šį maršrutą ir Vilnius-Barselona gali tikėtis 5o tūkst. keleivių. Tarp Vilniaus ir pagrindinio Barselonos El Prat oro uosto galima skraidyti keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

Vilnius-Vokietija

Išskyrus pagrindinį Vokietijos hub’ą – Frankfurto oro uostą, skrydžiai į kitus Vokietijos oro uostus patyrė bene patį didžiausią sukrėtimą per krizę 2009 m. Nuo 110 tūkst. keleivių srautas į Vokietijos oro uostus krito iki 10 tūkst. srauto, o 2011 m. atsiradę tiesioginiai skrydžiai į Brėmeną, Dortmundą, bei grįžę skrydžiai į Berlyną lėmė srauto į Vokietiją atsigavimą.

2012 m. numatomas tolimesnis skrydžių didėjimas Vokietijos kryptimis. Kovo pradžioje „Skyways“ grįš su tiesioginiais skrydžiais tarp Vilniaus ir Berlyno, o nuo kovo pabaigos „Ryanair“ atidaro visiškai naują kryptį į Karlsrūhės/Baden Badeno oro uostą. 2012 m. vasarai suformuoti produktai leidžia tikėtis prieškrizinio, 100 tūkst. keleivių srauto tarp Vilniaus ir Vokietijos (neskaitant Frankfurto) oro uostų.

Vilnius-Oslas

2009-2011 m. srautas tarp Vilniaus ir Oslo laikėsi stabilus. Tačiau, 2007-2008 m. rezultatai rodo, jog šia kryptimi potencialas yra didesnis.

2012 m. „Wizz Air“ pradės skrydžius iš Vilniaus į Oslo Sanjeford oro uostą, kas turėtų suteikti antrąjį kvėpavimą Vilnius-Oslas srautui. Maža to, pirmą kartą istorijoje gegužės mėnesį bus atidaryti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Bergeną.

Vilnius-Briuselis

Viena pirmųjų po „flyLAL“ veiklos stabdymo Vilniuje pasirodžiusių bendrovių „brussels airlines“ 2011 m. toliau įdirbinėjo Vilnius-Briuselis maršrutą. Nors tvarkaraštis nėra pats geriausias tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Briuselio, įdirbis, tranzitas ir „Lufthansa“ grupės srautas leidžia iš lėto didinti keleivių srautą. Panašus augimas turėtų išsilaikyti ir 2011 m.

Vilnius-Talinas

Vilnius-Talinas kryptimi keleivių srautas laikos stabilus nuo 2009 m. 2011 m. rudenį iš maršruto pasitraukė tiesioginius vykdanti aviakompanija „airBaltic“. Rekordiniai Vilnius-Talinas maršrutui metai buvo 2008-ieji, kuomet šalia tiesiogionio verslo srauto aviakompanijos „airBaltic“ ir „flyLAL“ veždavo tranzitą iš Talino per Vilniaus oro uostą, o „Estonian Air“ – iš Vilniaus per Talino oro uostą.

Nuo 2012 m. vasaros sezono pradžios „Estonian Air“ ketina dar sustiprinti Vilnius-Talinas produktą ir padaryti jį dar patogesnį tiek verslui, tiek siūlyti patogesnius jungimus per Talino oro uostą. Darbo dienomis vyks keturi skrydžiai per dieną beveik vienodais intervalais, o du skrydžiai – reaktyviniais naujais 88 vietų CRJ900, kurių pagalba kelionė į Taliną sutrumpės iki valandos. Su tokiu produktu galima laukti keleivių Vilnius-Talinas maršrutu skaičiui sugrįžti į 2007 m. lygį.

Vilnius-Stokholmas

Sunkiai įsisiubuojantį maršrutą Vilnius-Stokholmas 2011 m. bandė sėkmę dvi aviakompanijos. Metus pradėjo „Estonian Air“, o vėliau – „Skyways“, kuri perėmė ir bendradarbiavimą su SAS. „Skyways“ sekasi geriau negu prieš dviejus metus, kuomet 2009 m. šis tuomet regioninis Švedijos vežėjas skraidė šiuo maršrutu.

Dar 2011 m. Stokholmo Skavsta oro uostas tapo vieninteliu netaikliu „žemų sąnaudų“ bendrovių šūviu ir „Wizz Air“ uždarė šį maršrutą po gero mėnesio skraidymo tarp Vilniaus ir Stokholmo.

2012 m. Stokholmo kryptimi turėtų išsilaikyti panašus srautas kaip 2011 m.

O kaip pildėsi lėktuvai?

2011 m. buvo užpildyta 68% sėdynių, skridusių iš/į Vilniaus oro uostą. Ilguoju laikotarpiu laikoma, jog „sočios“ rinkos vidurkis yra 75%, t.y. Vilniaus oro uoste 2011 m. pasiūla viršijo paklausą. Tai yra, net neplečiant skrydžių skaičiaus yra pakankamai vietos keleiviams atskristi/išskristi iš Vilniaus.

Geriausiai 2011 m. pildėsi Frankfurto, Londono, Eindhoveno, Donkasterio ir Korko kryptys. Pastebėtina, jog visomis šiomis kryptimis 2012 m. numatomi skrydžių skaičiaus arba lėktuvų didinimai, kas rodo, jog aviakompanijos į užaugusią paklausą sureguoja labai greitai.

Amsterdamo ir Paryžiaus kryptimis 2011 m. skrydžiai buvo sustabdyti – o šios abi kryptys pateko į prasčiausiai besipildžiusiųjų penketuką. Kol kas sunkiai sukasi „Skyways“ kryptys į Stokholmą ir Berlyną – reikalingas didesnis įdirbis šioms kryptims išsilaikyti.

Su Naujaisiai Metais! (arba – dar kartą apie oro uostų rinkliavas)

Vakar Rygos oro uostas oficialiai paskelbė, jog kiekvienas išvykstantis „Ryanair“ keleivis nuo 2012 m. pradžios turės sumokėti 7EUR mokestį grynaisiais arba kortele tiesiog oro uoste. Tai vienintelis egzistuojantis atvejis tarp Europos sostinių oro uostų, kuomet iš keleivių bus renkami privalomi mokesčiai išskrendant. „Ryanair“ savo ruožtu net neketina informuoti keleivių apie šį mokestį perkant bilietus.

Taip pat Rygos oro uosto atstovai Latvijos spaudai pasakė, jog Rygos oro uostas yra vistiek pigiausias Baltijos šalyse aviakompanijoms, „nors ir priartėjo prie Talino ir Vilniaus oro uostų kainų, kur jos siekia apie 1500EUR vienam B737 lėktuvui“.

Ar iš tiesų taip? Palygininkime faktinius įkainius aviakompanijoms trijų Baltijos šalių sostinių oro uostuose.

Skaičiuojame pagal kiekvieno oro uosto internete skelbiamus įkainius. Vilniaus oro uosto įkainiai skelbiami čia, Rygos oro uosto įkainiai skelbiami čia, Talino oro uosto įkainiai skelbiami čia.

Kadangi Rygos oro uostas pateikė pavyzdį apie 120 vietų B737, darom prielaidą, jog čia yra Boeing 737-500, vien ekonominės klasės konfigūracijos. Šio orlaivio tipo masė svyruoja, imam vidutinę – 56 tonos.

Lyginame rinkliavas vienam orlaivio „apsisukimui“ (turnaround – atvykimas ir išvykimas), prie maksimalaus lėktuvo užpildymo, t.y. išvyksta 120 keleivių. Įkainiai pirmiausia svarbūs naujoms aviakompanijoms, kurių lėktuvai atvyksta į oro uostą vienam reisui ir išskrenda išlaipinę/sulaipinę keleivius atgal. Lėktuvas skrenda tarptautiniu maršrutu – 99,7% skrydžių iš Baltijos šalių oro uostų yra tarptautiniai.

Lyginame bazines rinkliavas, galiojančias ilguoju laikotarpiu, netaikant nuolaidų ir skatinimo schemų.

Talino ir Vilniaus oro uostų mokesčių struktūrą sudaro du pagrindiniai mokesčiai – orlaivio tūpimo mokestis ir išvykstančio keleivio mokestis. Rygos oro uoste dar taikomas saugumo mokestis bei keleivių su negalia aptarnavimo rinkliava (PRM charge), apskaičiuojamas kiekvienam išvykstančiam keleiviui.

Vilniaus oro uoste tūpimo rinkliava yra 25 LTL, t.y. 7.23 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 22 LTL, t.y. 6.37 EUR.

Rygos oro uoste tūpimo rinkliava, kaip skelbiama, yra 2.05EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 3.1EUR, PRM mokestis – 0.28EUR ir naujasis saugumo mokestis – 6.5EUR, jei šį mokestį surenka aviakompanija.

Talino oro uoste tūpimo rinkliava tarptautiniam skrydžiui yra 8.31 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 7.03EUR.

Paprasta skaičiuoklė:

Na, šie skaičiai rodo, jog nė viename Baltijos šalių sostinės oro uoste mokesčiai vienam Boeing 737-500 reisui nesiekia 1500EUR. Prie esamų kainų, Vilniaus oro uoste visa rinkliavų suma yra 10% mažesnė nei Rygos ir Talino oro uostuose.

Kokie mokesčiai dar gali turėti įtakos?

Tranzitiniams/transferiniams keleiviams Rygos oro uostas skelbia nuolaidų netaikantis, Vilniaus oro uoste transferinio keleivio mokestis yra 4LTL, Talino oro uostas nerenka išvykstančio keleivio mokesčio iš transferinių keleivių.

Stovėjimo mokesčiai? Atvykstantys lėktuvai stovėjimo mokesčio nemoka, išskyrus tuos atvejus, kuomet keleivinis lėktuvas stovi ilgiau nei 3 val. Vilniaus oro uoste šis mokestis yra 10% faktinės tūpimo rinkliavos, t.y. pavyzdyje naudojamam B737-500 šis mokestis yra 40.46EUR. Talino oro uoste stovėjimo mokestis yra 1.53EUR už MTOW toną, B737-500 atveju – 85.7EUR. Rygos oro uostas šio mokesčio dydžio internete neskelbia.

Bet kokiu atveju, šie mokesčių skirtumai daro labai nežymią įtaką ir taikomi toli gražu ne visais atvejais.

Taigi, paskelbta informacija apie Rygos oro uostą kaip absoliučiai pigiausią regione nėra tiesa.

Bet kokiu atveju dėka tarpusavio konkurencijos Baltijos šalių oro uostuose rinkliavos lėktuvams išties yra mažos. Lenkijoje, Danijoje šios rinkliavos siekia 2500-3000EUR vienam „Boeing 737-500“ reisui, jau nekalbant apie Vakarų Europos valstybių oro uostus.

Šiandien apibendrinome Vilniaus oro uosto rezultatus 2011 m. ir kalbėjome apie planus 2012 m. Šiuos metus Vilniaus oro uostas baigs aptarnavęs maždaug 1,71 mln. keleivių – bendras metinis augimas 25%. Lygiai tokį patį augimo tempą ketiname išlaikyti ir 2012 m. bei pasiekti 2,15 mln. keleivių.

Pasiekus 2,15 mln. keleivių, tai bus patys geriausi – rekordiniai metai Vilniaus oro uostui pagal aptarnautų keleivių skaičių. Startas šiam rekordui yra. Rašant šias eilutes iki gruodžio mėn. pabaigos dar liko 56 valandos, o Vilniaus oro uostas šį gruodį jau aptarnavo 126,9 tūkst. keleivių. Tai jau yra geriausias visų laikų gruodžio mėnesio rezultatas. Iki šiol rekordinis gruodis buvo pasiektas 2007 m. – 126 828 keleiviai.

Gerų Naujųjų Metų visiems!

Vilniaus oro uosto planuojamas skrydžių skaičius 2012 m. vasarą toliau auga

„Ryanair“ toliau plečia skrydžių pasiūlą iš Vilniaus oro uosto. Pradėjusi veiklą šių metų gegužės mėnesį su skrydžiais 5 kryptimis, vėliau „Ryanair“ skrydžių žemėlapį išplėtė Brėmeno ir Barselonos kryptimis, o nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos paskelbianti atidaranti dar Karlsrūhės/Baden Badeno kryptį.

„Ryanair“ nuo 2012 m. vasaros sezono pradžios ketina pridėti skrydžius iš Vilniaus dar viena kryptimi – į Paryžiaus Beauvais oro uostą. Po šios plėtros „Ryanair“ turės iš viso 8 tiesiogines kryptis iš Vilniaus.

„Ryanair“ skrydžiai tarp Vilniaus ir Paryžiaus vyks tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Be „Ryanair“, nuo gegužės 28 dienos du kartus per savaitę taip pat vykdys „Wizz Air“.

Jau rašiau anksčiau, jog 2012 m. vasarai numatomos keturios naujos „Wizz Air“ kryptys į Oslą, Bergeną, Liverpulį ir Paryžių, „Skyways“ sugrįžimas su kasdieniu reisu tarp Vilniaus ir Berlyno, „Ryanair“ nauja kryptis į Karlsrūhę/Baden Badeną, „Aeroflot“ skrydžiai į Maskvos Šeremetjevo oro uostą bei „Transaero“ skrydžiai į Maskvos Domodedovo oro uostą.

Be to, 2012 m. vasarai numatoma, jog „Wizz Air“ didins skrydžių skaičių Londono Lutono ir Eindhoveno kryptimis, nuo kovo mėn. pradžios „Skyways“ gražins kasdienius skrydžius tarp Berlyno ir Vilniaus, „Lufthansa“ didins skraidantį lėktuvą maršrutu Vilnius-Frankfurtas į A320 (164 vietos), „brussels airlines“ didins lėktuvą į A319 (132 vietos), „Estonian Air“ didins skrydžių skaičių į Taliną iki 4 skrydžių per dieną,

Kitas puslapis »