{"id":1022,"date":"2009-01-12T10:28:24","date_gmt":"2009-01-12T08:28:24","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=1022"},"modified":"2009-01-16T22:26:23","modified_gmt":"2009-01-16T20:26:23","slug":"kada-bus-galima-uzsiprenumeruoti-interneta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2009\/01\/12\/kada-bus-galima-uzsiprenumeruoti-interneta\/","title":{"rendered":"Kada bus galima „u\u017esiprenumeruoti internet\u0105?”"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje internetu kiekvien\u0105 savait\u0119 naudojasi apie 972 t\u016bkst. suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173<\/a>. Kiek i\u0161 interneto vartotoj\u0173 naudoja RSS? Joki\u0173 tyrim\u0173 apie RSS naudojim\u0105 Lietuvoje n\u0117ra atlikta. Mano sp\u0117jimas – RSS „pa\u017e\u012fsta” apie 2-3% interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje. Pavertus procentus \u012f absoliu\u010dius skai\u010dius galima suskai\u010diuoti, jog RSS naudotoj\u0173 Lietuvoje gali b\u016bti apie 30 t\u016bkst., prid\u0117jus gabal\u0117l\u012f i\u0161 TNS neapimamos jaunosios auditorijos (iki 15 met\u0173). \u0160itas skai\u010dius atrodo visai realus – populiariausias Lietuvoje tinklara\u0161tis nezinau.lt turi per 4 t\u016bkst. RSS prenumeratori\u0173<\/a> – t.y. j\u012f prenumeruoja kas a\u0161tuntas RSS vartotojas. Tinklara\u0161tininkai ir tinklara\u0161\u010di\u0173 skaitytojai yra pagrindinis RSS technologijos pl\u0117tros variklis.<\/p>\n

„Forrester” tyrimai rodo, jog JAV RSS naudoja 11% vartotoj\u0173<\/a> – taip pat labai nedidelis skai\u010dius. Kai kurie analitikai teigia, jog realus skai\u010dius gali b\u016bti didesnis<\/a>, ta\u010diau tendencija akivaizdi – RSS naudojasi interneto vartotoj\u0173 ma\u017euma. T\u0105 pat\u012f a\u0161 jau\u010diu pagal savo tinklara\u0161\u010dio skaitymo \u012fpro\u010dius – RSS prenumeratori\u0173 skai\u010dius yra ma\u017eesnis u\u017e kasdien \u012f tinklara\u0161t\u012f u\u017esukan\u010di\u0173 tiesiogini\u0173 lankytoj\u0173 skai\u010di\u0173 („direct traffic”).<\/p>\n

Internetas yra auganti ir greitai besikei\u010dianti medija, kurioje kasmet pasirodo naujovi\u0173. Dalis interneto marketingo specialist\u0173 skuba liaupsinti naujai pasirodan\u010dias technologijas, ta\u010diau nepraeina ilgas laiko tarpas ir kar\u0161tos naujov\u0117s mir\u0161ta tyliai. Prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 buvo aik\u0161\u010diojama i\u0161girdus „Second Life”, ta\u010diau dabar neb\u0117ra jo \u0161viesios ateities entuziast\u0173.<\/p>\n

Mano supratimu, interneto formos neu\u017eauga d\u0117l dviej\u0173 esmini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 – arba jos yra nereikalingos, arba jos yra pernelyg sud\u0117tingos. „Second Life” buvo paprastas, ta\u010diau mir\u0117 nei\u0161plit\u0119s, kadangi realiai jis yra niekam nereikalingas – vienas i\u0161 \u017eaisliuk\u0173, kuriais „smagu naudotis” („fun to use”), ta\u010diau net naudotojams yra neai\u0161ki jo paskirtis. Nes\u0105mon\u0117 su vaizdo „codec’ais” ilgai t\u0119stis negal\u0117jo (prisimenat kaip reik\u0117jo \u012f „Windows” diegti visokius „divx”, „xvid” ir dar kaln\u0105 skirting\u0173 kodavimo „ut\u0117li\u0173”), tod\u0117l video filmuk\u0173 siuntin\u0117jim\u0105 netruko pakeisti paprastas kaip trys kapeikos „YouTube”.<\/p>\n

RSS<\/a> yra naudingas informacijos gavimo b\u016bdas, ta\u010diau jis yra pernelyg sud\u0117tingas. Nors tinklara\u0161tininkai im\u0105si iniciatyvos informuoti apie \u0161ios technologijos naudojim\u0105 (pavyzd\u017eiai \u010dia<\/a> ir \u010dia<\/a>), o „Google Reader” buvo didelis \u0161uolis \u012f RSS paprastesn\u012f naudojim\u0105, ta\u010diau sunku tik\u0117ti tuo, jog mas\u0117s gali imti naudotis \u0161iuo informacijos rinkimo b\u016bdu. Nepamir\u0161kime, jog keliasde\u0161imt procent\u0173 interneto vartotoj\u0173 pasaulyje internet\u0105 suvokia kaip „Google” arba „Yahoo!” puslap\u012f, o Lietuvoje dideliai daliai to milijono internetas yra „Delfi” arba „Internet Explorer” „Favourites” skiltis.<\/p>\n

Prisiminkime, jog prie\u0161 8-10 met\u0173 ypa\u010d populiari tarnyba buvo IRC pokalbiai<\/a>. Ja naudotis buvo labai sud\u0117tinga. Ta\u010diau prie\u0161 tok\u012f laikotarp\u012f internetu naudojosi tik „geek’ai” ir pusiau kompiuteri\u0173 profesionalai, tod\u0117l su tuo sud\u0117tingumu buvo galima susitvarkyti. Ta\u010diau kuomet internetas „i\u0161\u0117jo \u012f mases”, \u0161iuos kambarius nat\u016braliai i\u0161st\u016bm\u0117 „Google Talks” ir „Skype”. ICQ pralaim\u0117jimo prie\u0161 „Skype”, „MSN Messenger” ar „Google Talks” prie\u017eastimi taip pat laikau sud\u0117tingum\u0105 – ICQ u\u017esispyrusiai vert\u0117 \u012fsiminti savo ICQ numer\u012f.<\/p>\n

Mano nuomone, artimiausiu metu mirs ir podcast’ai bei videocast’ai – jie ir sud\u0117tingi, ir nelabai reikalingi. Naudojim\u0105sis jai yra labai sud\u0117tingas, o juos pakeisti gali papras\u010diausias garso ir vaizdo byl\u0173 parsisiuntimas bei tas pats „YouTube”.<\/p>\n

Ta\u010diau informacijos atrankai ir greitam \u017eini\u0173 perdavimui ateitis yra \u0161viesi. Kur\u012f laik\u0105 pasyviai naudojuosi „nezinau.lt” jau apra\u0161yta<\/a> toli gra\u017eu ne pa\u010dia populiariausia „Google” tarnyba „Google Alerts”<\/a>. \u0160i paslauga atsiun\u010dia elektroninio pa\u0161to \u017einut\u0119 su nuoroda, kuomet „Google” \u012f savo archyv\u0105 \u012ftraukia puslap\u012f su tave dominan\u010diu \u017eod\u017eiu ar fraze.<\/p>\n

Iki \u0161iol \u0161i taryba pad\u0117davo tik aptikti \u0161altinius, kurie pamini retai internete paminimas temas (pvz. gali gauti prane\u0161imus, kur yra pamin\u0117tas tavo vardas ir pavard\u0117 arba tavo \u012fmon\u0117s pavadinimas), ta\u010diau pra\u0117jus\u012f penktadien\u012f pajutau, jog \u0161i tarnyba gali b\u016bti ir naujien\u0173 atrinktuve – „Google” interneto tinklalapius per\u017ei\u016bri taip da\u017enai, jog tampa greitu b\u016bdu perduoti naujienas. Apie „FlyLAL” savininko pasikeitimus<\/a> su\u017einojau b\u016btent i\u0161 jos.<\/p>\n

\"flylal_alert\"<\/p>\n

Nepra\u0117jo n\u0117 valanda ir „Google Alert” pasteb\u0117jo \u0161i\u0105 naujien\u0105 „Delfi” – tai grei\u010diau negu a\u0161 tikrinu „Delfi” naujienas. I\u0161ties, kartais norint sekti naujienas kyla dilema – prenumeruoti kelis srautus ar rinktis vien\u0105. Abu sprendimai turi savo neigiamas puses – prenumeruodamas visus gali pask\u0119sti did\u017eiuliame sraute, kuriame naujienos atskartoja daug kart\u0173 skirtinguose \u0161altiniuose, o atsirinkdamas prenumeruoti vien\u0105 \u0161altin\u012f gali praleisti sau \u012fdomi\u0105 \u017eini\u0105 arba gausi j\u0105 daug v\u0117liau.<\/p>\n

„Google Alerts” yra savoti\u0161ka „interneto prenumerata”. „Google” yra apleidusi \u0161\u012f \u012frank\u012f, ta\u010diau ateityje, mano nuomone, tur\u0117t\u0173 prie jo gr\u012f\u017eti ir i\u0161naudoti labiau negu tik \u017einu\u010di\u0173 el. pa\u0161tu siuntimui. Tokia tarnyba gali tapti individualaus naujien\u0173 portalo pagrindu, taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti galima u\u017esiprenumeruoti kiekvieno dominan\u010dio \u017eod\u017eio RSS sraut\u0105.<\/p>\n

„Interneto prenumerata” naudinga ir vie\u0161iesiems ry\u0161iams – \u012fmon\u0117s ir organizacijos gali sekti savo kompanijos pamin\u0117jimus internete. \u0160iuo metu toki\u0105 paslaug\u0105 teikia kai kurios vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 agent\u016bros – jos seka kompanijos pamin\u0117jimus interneto dienora\u0161\u010diuose, forumuose, tokiuose tinklalapiuose kaip Skundai.lt ir pan. \u0160i paslauga yra labai brangi d\u0117l imlumo \u017emogi\u0161kiesiems resursams.<\/p>\n

Nenoriu pasakyti, jog „Google Alerts” yra ateities tarnyba. Toli gra\u017eu ne. Tiesiog esu tikras, jog ateityje tur\u0117t\u0173 pl\u0117stis \u012frankiai, leid\u017eiantis sistemizuoti ir sekti kelet\u0105 interneto \u0161altini\u0173. Tai aktualu ir Lietuvoje – turime jau netrump\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 naujien\u0173 portal\u0173, kuri\u0173 kiekvienas turi sav\u0173 perl\u0173. N\u0117 vienas n\u0117ra galva auk\u0161tesnis u\u017e kitus, tod\u0117l, jeigu tau aktualu naujienos laiku, niekada ne\u017einosi, kuris para\u0161ys pirmas, taip pat ne\u017einosi, kuris para\u0161ys i\u0161samiausiai.<\/p>\n

Naujien\u0173 portal\u0173 sekimui „Google” turi jau seniai veikian\u010di\u0105 tarnyb\u0105 „Google News”<\/a>, kuri renka \u017einias i\u0161 pasaulio did\u017eiausi\u0173 naujien\u0173 portal\u0173 ir grupuoja naujienas pagal temas. Savoti\u0161ka pirmtak\u0117 Lietuvoje \u0161ioje vietoje yra „Gera diena”<\/a>, ta\u010diau jai tr\u016bksta „nuovokos” – tai papras\u010diausias RSS agregatorius, kuriame sraut\u0173 adresai jau suvesti.<\/p>\n

Svarbi\u0173 ir \u012fdomi\u0173 naujien\u0173 pateikimo viet\u0173 skai\u010dius auga kasdien. Naujienos plinta ne tik per naujien\u0173 portalus, ta\u010diau ir per vartotoj\u0173 kuriamus kanalus – tinklara\u0161\u010dius, \u017einutes forumuose, komentarus po straipsniais. „Delfi” komentarai kartais b\u016bna vertingesni u\u017e pat\u012f straipsn\u012f, o tinklara\u0161\u010diuose paskelbtos naujienos \u012f tradicin\u0119 \u017einiasklaid\u0105 patenka tik po kokios savait\u0117s. Pra\u0161osi \u012frankiai, kurie leist\u0173 sekti ir valdyti \u0161\u012f sraut\u0105.<\/p>\n

RSS prenumerata yra siejama su prie\u0161 kokius pusantr\u0173 met\u0173 da\u017enai vartot\u0105 pavadinim\u0105 „web 2.0”<\/a>. Ta\u010diau vienas i\u0161 kertini\u0173 vadinamojo „web 2.0” princip\u0173 – paprastumas ir prieinamumas visiems. RSS to tr\u016bksta – \u0161i technologija yra pernelyg sud\u0117tinga. Prognozuoju RSS tarpininko vaidmen\u012f – tai gali tapti pereinam\u0105ja informacijos individualizavimo ir prenumeravimo technologija kelyje \u012f tikr\u0105 „interneto prenumerat\u0105”. Kaip tai atrodys? Neturiu \u017ealio \u012fsivaizdavimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje internetu kiekvien\u0105 savait\u0119 naudojasi apie 972 t\u016bkst. suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173. Kiek i\u0161 interneto vartotoj\u0173 naudoja RSS? Joki\u0173 tyrim\u0173 apie RSS naudojim\u0105 Lietuvoje n\u0117ra atlikta. Mano sp\u0117jimas – RSS „pa\u017e\u012fsta” apie 2-3% interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje. Pavertus procentus \u012f absoliu\u010dius skai\u010dius galima suskai\u010diuoti, jog RSS naudotoj\u0173 Lietuvoje gali b\u016bti apie 30 t\u016bkst., prid\u0117jus gabal\u0117l\u012f i\u0161 TNS neapimamos […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13,11],"tags":[136,278,116],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1022"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1022"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1022\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1030,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1022\/revisions\/1030"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1022"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1022"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1022"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}