Skai\u010diukus skai\u010diuoja ruden\u012f, metinius rezultatus aviakompanijos skai\u010diuoja pavasar\u012f (finansiniai metai paprastai sutampa su skryd\u017ei\u0173 tvarkara\u0161\u010diu – metai baigiasi kovo gale, kai\u00a0 baigiasi \u017eiema), o oro uostai keleivius skai\u010diuoja pasibaigus kalendoriniams metams.<\/p>\n
Vilniaus oro uoste pra\u0117jusiais metais keleivi\u0173 skai\u010dius paaugo 19%. Augimas didesnis nei Rygos oro uoste (17%) ir daug didesnis nei Talino oro uoste (5%). Pavyko pagal keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 aplenkti Talin\u0105, ta\u010diau nuo Rygos oro uosto atsilikimas i\u0161lieka didelis.<\/p>\n
Populiariausios kryptis Vilniaus oro uoste<\/a>: Kopenhaga (161 t\u016bkst. keleivi\u0173), Londonas (134 t\u016bkst.), Frankfurtas (106 t\u016bkst.), Helsinkis (104 t\u016bkst.), Dublinas (98 t\u016bkst.), Amsterdamas (94 t\u016bkst.), Praha (92 t\u016bkst.), Milanas (62 t\u016bkst.).<\/p>\n Pernai labai \u017eenkliai \u0161oktel\u0117jo keleivi\u0173 skai\u010dius \u012f Amsterdam\u0105, kur „flyLAL” su KLM tur\u0117jo neblog\u0173 pasi\u016blym\u0173 keliauti \u012f vis\u0105 pasaul\u012f. Dabar \u0161io reiso i\u0161 Vilniaus neb\u0117ra – neoficialiomis mano \u017einiomis, KLM nesusitar\u0117 su Vilniaus oro uostu ir bent jau 2009 m. vasaros sezonu i\u0161 Amsterdamo \u012f Vilni\u0173 neskraidys. Dedame \u0161itam sprendimui rieb\u0173 minus\u0105.<\/p>\n Labai \u0161oktel\u0117jo Pary\u017eiaus krypties populiarumas. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis – ar\u0161i „airBaltic” ir „flyLAL” konkurencija \u0161iame mar\u0161rute 2008 m. vasaros sezono metu. Savaranki\u0161kos savaitgalio ar savait\u0117s kelion\u0117s \u012f Pary\u017ei\u0173 pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 buvo ypa\u010d populiarios d\u0117l konkurencijos numu\u0161tos kainos. Dabar skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus \u012f Pary\u017ei\u0173 n\u0117ra visai.<\/p>\n Vilniaus oro uoste „flyLAL” (kartu su „flyLAL Charters”) u\u017e\u0117m\u0117 35,2% rinkos, „airBaltic” – 33,6%, „Aurela” – 8,5%, „Czech Airlines” – 4,5%, „Lufthansa” – 3,6%, „Finnair” – 3,5%.<\/p>\n Rygos oro uoste populiariausios kryptys buvo Londonas (290 t\u016bkst. keleivi\u0173), Berlynas (208), Dublinas (206), Stokholmas (203), Kopenhaga (157), Helsinkis (141), Oslas (139), Frankfurtas (122), Milanas (110), Maskva (106).<\/p>\n I\u0161 Vilniaus s\u0105lyginai nepopuliari buvo Berlyno kryptis, kuri Rygos oro uosto populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161e u\u017eima antr\u0105j\u0105 viet\u0105. Prie\u017eastys dvi: pirma, „airBaltic” turi jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 sutart\u012f su „airBerlin” per Berlyno Tegelio oro uost\u0105; antra, Berlynas nuo Lietuvos yra ar\u010diau ir \u012f \u0161\u012f miest\u0105 yra populiaru keliauti automobiliais. „airBaltic” tarp Rygos ir Berlyno kartais skrenda su „Boeing 757”. Nuo gruod\u017eio m\u0117nesio i\u0161 Vilniaus oro jungties su Berlynu neb\u0117ra.<\/p>\n Rygos oro uoste pra\u0117jusiais metais krito keleivi\u0173 skai\u010dius skryd\u017eiuose \u012f hub’us – Kopenhag\u0105, Amsterdam\u0105, Prah\u0105, ypa\u010d \u017eenkliai \u012f Frankfurt\u0105. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis – plat\u0117jantis „airBaltic” skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapis, leid\u017eiantis keleiviams tiesiogiai skrist \u012f daugel\u012f Europos ta\u0161k\u0173.<\/p>\n Rygos oro uoste „airBaltic” pagal keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 u\u017eima 54% rinkos, „Ryanair” – 23%, „LatCharter” – 4%, KLM – 2,6%, kitos kompanijos dar ma\u017eiau. B\u016btent rinkos dali\u0173 koncentracijos sukeliama rizika b\u016bt\u0173 pagrindin\u0117 gr\u0117sm\u0117 Rygos oro uostui, jeigu daryti \u0161ios organizacijos SWOT analiz\u0119. I\u0161 Rygos oro uosto pasitrauk\u0117 „easyJet”, „Aer Lingus”, „Austrian Airlines”, dar kelios ma\u017eesn\u0117s kompanijos, tod\u0117l Rygos oro uostas yra visi\u0161kai priklausomas nuo dviej\u0173 bendrovi\u0173 – viena i\u0161 j\u0173 su Rygos oro uostu dirba ranka rankom, tuo tarpu antras – neprognozuojamas ir labai jautrus nuolaidos suma\u017einimui. Vilniaus oro uosto \u0161ios \u017eiemos pavyzdys parod\u0117, jog 2 – tai visai nedaug: viena bankrutavo, o kita nusprend\u0117 trauktis ir i\u0161 perspektyvos liko skyl\u0117.<\/p>\n \u012e antr\u0105 pagal populiarum\u0105 krypt\u012f i\u0161 Vilniaus – London\u0105 – pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117 „Ryanair” skraidino i\u0161 Kauno. I\u0161 viso 2008 m. kryptimi Kaunas-Londonas keliavo 185 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/a>. Taigi, i\u0161 viso i\u0161 Lietuvos \u012f London\u0105 keliavo 319 t\u016bkst. keleivi\u0173. Dar reik\u0117t\u0173 prid\u0117ti kelis t\u016bkstan\u010dius keleivi\u0173 i\u0161 Palangos – vasaros metu „flyLAL” skraid\u0117 i\u0161 Palangos \u012f Stanstedo oro uost\u0105 (neturiu tiksli\u0173 skai\u010di\u0173 apie keleivius, ve\u017etus mar\u0161rutu Palanga-Londonas).<\/p>\n \u012edomus dalykas yra toks, jog pra\u0117jusiais metais, Rygos oro uoste ypatingai spar\u010diai augo tranzitini\u0173 keleivi\u0173 skai\u010dius. Nuo 160 t\u016bkst. iki 520 t\u016bkst. K\u0105 turime? Ogi beveik visas keleivi\u0173 skai\u010diaus augimas oro uoste buvo i\u0161 tranzitini\u0173 keleivi\u0173 augimo.<\/p>\n Kaip atrodyt\u0173 Rygos oro uostas be tranzitini\u0173 keleivi\u0173? Su 3,15 mln. keleivi\u0173. Vis\u0173 trij\u0173 Lietuvos oro uost\u0173 keleivi\u0173 skai\u010dius – 2,5 mln. keleivi\u0173. Skirtumas ne toks ir drasti\u0161kas. Rygos oro uosto lyderiavimas Baltijos \u0161ali\u0173 regione yra nulemtas ne geografin\u0117s pad\u0117ties. Mano nuomone, skirtum\u0105 tarp Lietuvos oro uost\u0173 ir Rygos oro uosto keleivi\u0173 skai\u010diaus sudaro dvi prie\u017eastys: platesnis skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapis ir tranzitini\u0173 keleivi\u0173 buvimas.<\/p>\n Rygos oro uoste tranzitini\u0173 keleivi\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 2008 m. liep\u0105-rugs\u0117j\u012f. Jeigu \u0161iuos metus i\u0161silaikys pana\u0161us lygis, tai 2009 m. Rygos oro uostas gali tur\u0117ti 800-900 t\u016bkst. tranzitini\u0173 keleivi\u0173.<\/p>\n Vilniaus oro uoste pra\u0117jusiais metais buvo 3,5 t\u016bkst. tranzitini\u0173 keleivi\u0173 …<\/p>\n Kas labai labai kelia nerim\u0105? Ogi keleivi\u0173 srautas i\u0161 Vilniaus 2008 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f. Sp\u0117kite i\u0161 trij\u0173 kart\u0173, kokia populiariausia kryptis i\u0161 Vilniaus buvo 2008 m. gruod\u012f? Taip, Ryga.<\/p>\n Pra\u0117jus\u012f gruod\u012f \u012f Ryg\u0105 i\u0161skrido 10,5 t\u016bkst. keleivi\u0173. Antroje vietoje liko Kopenhaga – 10,2 t\u016bkst., tre\u010dioje – Londonas su 9,9 t\u016bkst. keleivi\u0173. Be abejo, \u0161is skai\u010dius yra \u0161iek tiek sukeltas dirbtinai – „airBaltic” pardav\u0117 daug biliet\u0173 tiesioginiams skryd\u017eiams, o tie skryd\u017eiai pavirto \u012f „tiesioginius skryd\u017eius per Ryg\u0105”. Reali pad\u0117tis paai\u0161k\u0117s baland\u012f, kada keleivi\u0173 tarp Vilniaus ir Rygos srautas bus paremtas „tikrais” pardavimais – „airBaltic” tam ruo\u0161iasi ir nuo baland\u017eio tarp Vilniaus ir Rygos skraidys 7 kartus per dien\u0105<\/a>.<\/p>\n Man negaila, jog Rygos oro uostas kaip hub’as konkuruot\u0173 su Praha, Kopenhaga, Frankfurtu ar Amsterdamu. Tegul sekasi kaimynams. Ta\u010diau netgi pra\u0117jusiais metais, Rygos oro uosto augimas buvo ne \u0161i\u0173 kryp\u010di\u0173 s\u0105skaita o tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus s\u0105skaita, nors 10 m\u0117nesius i\u0161 12 skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapis i\u0161 Vilniaus buvo gana platus. \u012esivaizduokite, kas gali d\u0117tis dabar, kada skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius i\u0161 Vilniaus drasti\u0161kai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n Jeigu nebus imt\u0105si skubi\u0173 veiksm\u0173 (optimisti\u0161kai tikiuosi, jog Masiulis su laikinu oro uosto vadovu ne tik \u0161neka, o ir daro), Vilnius skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapyje bus kaip prielipa \u0161alia Rygos. Taip, kaip koks Bilundas \u0161alia Kopenhagos, Krokuva \u0161alia Var\u0161uvos (ir Prahos), Kelnas \u0161alia Frankfurto, Kardifas \u0161alia Londono.<\/p>\n 2009 m. bus \u012fdom\u016bs metai. Nelengva bus ne tik Lietuvos oro uostams. Dar labiau optimizmo suteikiantis teiginys – mes dabar esame jau tokioje duob\u0117je, kad \u017eemiau net nelabai yra kur kristi. Ar gali dar nykti skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus \u017eem\u0117lapis. Nebetikiu. O dugnas naudingas tuo, kad nuo jo yra galimyb\u0117 atsispirti ir kilti \u012f vir\u0161\u0173 kuriant ka\u017ek\u0105 naujo. M\u016bs\u0173 atveju tai b\u016bt\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117, besibazuojanti viename i\u0161 Lietuvos oro uost\u0173, bei naujos bendrov\u0117s pritrauktos \u012f Vilni\u0173, Kaun\u0105 ar Palang\u0105.<\/p>\n Nelengva bus ir Rygos oro uostui – apie dal\u012f varg\u0173 ra\u0161iau jau kalb\u0117damas apie SAS pasitraukim\u0105 i\u0161 „airBaltic”<\/a>. Investicijos \u012f tranzitini\u0173 keleivi\u0173 sraut\u0105 yra labai didel\u0117s, o besitraukian\u010dioje rinkoje jos reikalingos dar didesn\u0117s. „airBaltic” nesugeb\u0117jo \u012fvykdyti viso \u017eiemos tvarkara\u0161\u010dio – ypa\u010d apkarpyti buvo tolimi ir auk\u0161t\u0173 s\u0105naud\u0173 skryd\u017eiai \u012f tolimus NVS \u0161alis. Vykdydama reisus „airBaltic” tikrai skai\u010diuos, kad keleivi\u0173 srautas b\u016bt\u0173 pakankamas skryd\u017ei\u0173 s\u0105naudoms padengti.<\/p>\n D\u0117l didel\u0117s dviej\u0173 bendrovi\u0173 \u012ftakos Rygoje, nei\u0161vengiamai oro uosto vadovams sunku der\u0117tis su kitomis oro bendrov\u0117mis d\u0117l skryd\u017ei\u0173 \u012f Rygos oro uost\u0105. Nema\u017eai bendrovi\u0173 i\u0161keliavo i\u0161 Rygos 2008 m. ruden\u012f, o \u012f vasaros tvarkara\u0161t\u012f n\u0117 viena neketina gr\u012f\u017eti, o nauj\u0173 bendrovi\u0173 Rygos oro uostas nepritrauk\u0117 („Windjet” nelabai skaitosi).<\/p>\n Lauksime toliau ger\u0173 \u017eini\u0173 i\u0161 vis\u0173 Lietuvos oro uost\u0173. Kauno oro uostas informuoja kvie\u010diantis „Ryanair” pl\u0117sti skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Kauno \u017eem\u0117lap\u012f<\/a>. Vilniaus oro uosto atstovai pritilo, nors \u017eada jau labai greitai prane\u0161ti apie naujas oro bendrov\u0117s, dirbsian\u010dias Vilniuje. Tik, kad j\u0173 komunikacija tokia bevilti\u0161ka, jog net Vilniaus oro uosto interneto puslapyje n\u0117ra n\u0117 \u017einut\u0117s apie pradedamus „Brussels Airlines” skryd\u017eius …<\/p>\n \u0160iandien „Delfi” pasirod\u0117 \u017einut\u0117, jog Gruzijos kompanija nori skraidyti i\u0161 Tbilisio \u012f Vilni\u0173<\/a>. Nors kompanija neminima, kalba eina arba apie „Georgian National Airlines”<\/a> arba apie „Georgian Airways”<\/a>, kurios vykdo skryd\u017eius i\u0161 Tbilisio oro uosto. Pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 \u012f Tbilis\u012f skraid\u0117 „flyLAL”, o iki karo veiksm\u0173 Gruzijoje keleivi\u0173 srautas siek\u0117 1,5 t\u016bkst. keleivi\u0173 per m\u0117nes\u012f. „flyLAL” puosel\u0117jo mint\u012f atgaivinti skryd\u017eius nuo 2008 m. gruod\u017eio vidurio<\/a>, ta\u010diau pablog\u0117jus finansinei situacijai planai nebuvo \u012fgyvendinti.<\/p>\n Tbilisis yra potencialiai galinga kryptis tranzitini\u0173 skryd\u017ei\u0173 vykdymui. Vakar\u0173 keleiviams tai galimyb\u0117 pasiekti Gruzijos sostin\u0119 per Vilni\u0173, o gruzinams \u0161ansas per Vilni\u0173 pasiekti vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 sostines. Deja, Vilniaus oro uostas \u0161iuo metu neturi nieko pasi\u016blyti nei vieniems nei kitiems ….<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Skai\u010diukus skai\u010diuoja ruden\u012f, metinius rezultatus aviakompanijos skai\u010diuoja pavasar\u012f (finansiniai metai paprastai sutampa su skryd\u017ei\u0173 tvarkara\u0161\u010diu – metai baigiasi kovo gale, kai\u00a0 baigiasi \u017eiema), o oro uostai keleivius skai\u010diuoja pasibaigus kalendoriniams metams. Vilniaus oro uoste pra\u0117jusiais metais keleivi\u0173 skai\u010dius paaugo 19%. Augimas didesnis nei Rygos oro uoste (17%) ir daug didesnis nei Talino oro uoste (5%). […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22,23],"tags":[102,35,110,43],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1113"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1113"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1113\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1119,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1113\/revisions\/1119"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}