{"id":1162,"date":"2009-02-17T23:56:01","date_gmt":"2009-02-17T21:56:01","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=1162"},"modified":"2009-02-18T07:26:53","modified_gmt":"2009-02-18T05:26:53","slug":"oro-uostai-2008-labiausiai-uzimti-daugiausia-auge-labiausiai-krite-mes-ir-kaimynai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2009\/02\/17\/oro-uostai-2008-labiausiai-uzimti-daugiausia-auge-labiausiai-krite-mes-ir-kaimynai\/","title":{"rendered":"Oro uostai 2008: labiausiai u\u017eimti, daugiausi\u0105 aug\u0119, labiausiai krit\u0119, mes ir kaimynai"},"content":{"rendered":"

Aviakompanijos metinius rezultatus skai\u010diuoja baland\u012f, kuomet baigiasi tamsus \u017eiemos skryd\u017ei\u0173 periodas. Tuo tarpu istori\u0161kai susiklost\u0117, jog oro uostai visgi keleivius skai\u010diuoja pagal kalendorinius metus. Nors kai nagrin\u0117ju Lietuvos aktualijas, tai 2008 m. atrodo kaip tolimas b\u016btasis laikas (tiek pas mus per saus\u012f \u012fvyko!), ta\u010diau nagrin\u0117jant keleivi\u0173 srautus oro uostuose 2008 m. duomenys vis dar yra \u0161vie\u017ei. Pagal \u0161aun\u0173 \u0161altin\u012f anna.aero<\/a> ir visagal\u0119 „Wikipedia” sudariau *iausi\u0173 oro uost\u0173 lenteli\u0173.<\/p>\n

De\u0161imt did\u017eiausi\u0173 Europos oro uost\u0173 2008-aisiais:<\/strong><\/p>\n

1. Londono Heathrow – 66,9 mln. keleivi\u0173, -1,4% ma\u017e\u0117jimas, lyginant su 2007-aisiais;
\n2. Pary\u017eiaus Charlie De Gaulle – 60,8 mln. keleivi\u0173, +1,4%;
\n3. Frankfurtas – 53,5 mln., -1,6%;
\n4. Madridas – 50,8 mln., -2,8%;
\n5. Amsterdamas – 43,4 mln., -0,7%;
\n6. Romos Fiumicino – 35,2 mln., +6,9%;
\n7. Miunchenas – 34,5 mln., +1,7%;
\n8. Londono Gatwick – 34,2 mln., -2,8%;
\n9. Barselona – 30,2 mln., -7,9%;
\n10. Pary\u017eiaus Orly – 26,2 mln., -0,9%.<\/p>\n

Keleivi\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117jo beveik visuose did\u017eiausiuose oro uostuose. Lapkri\u010dio ir gruod\u017eio m\u0117nesiais – absoliu\u010diai visuose. Kriz\u0117s \u0161m\u0117kla pasirod\u0117 ruden\u012f, o pirmojo de\u0161imtuko rezultatai rodo bendras keleivi\u0173 skai\u010diaus kitimo tendencijas. Ypa\u010d keleivi\u0173 ma\u017e\u0117jo Ispanijoje – gruod\u017eio m\u0117nes\u012f 12% keleivi\u0173 neteko Madridas, 17% – Barselona.<\/p>\n

Labiausiai aug\u0119 oro uostai: kategorija vir\u0161 10 mln. keleivi\u0173:<\/strong><\/p>\n

1. Berlyno Tegel oro uostas – 14,5 mln. keleivi\u0173; +8,5%;
\n2. Romos Fiumicino – 35,2 mln., +6,9%;
\n3. Ci\u016brichas – 20,7 mln., +6,8%;
\n4. \u017deneva – 10,8 mln., +5,7%;
\n5. Viena – 18,8 mln., +5,2%.<\/p>\n

Berlyno Tegelio oro uosto augim\u0105 daugiausia s\u0105lygojo politiniai sprendimai ir sraut\u0173 tarp Berlyno oro uost\u0173 perskirstymas. Romos Fiumicino oro uoste 2008 m. buvo atidarytas naujas keleivi\u0173 terminalas bei s\u0117kmingai atlikta pl\u0117tra. Taip pat nelengvus laikus i\u0161gyvenanti „Alitalia” \u012f Fiumicino oro uost\u0105 perk\u0117l\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo veiklos. Vienos oro uosto augimas daugiausia s\u0105lygotas „Austrian” bendrov\u0117s pl\u0117tra, \u0161liejantis prie „Lufthansa”, ni\u0161iniai skryd\u017eiai \u012f Artimuosius Rytus ir stiprus oro uosto pozicionavimas kaip oro uostas su grei\u010diausiu pers\u0117dimu Europoje.<\/p>\n

Labiausiai aug\u0119 oro uostai: kategorija 5-10 mln. keleivi\u0173:<\/strong><\/p>\n

1. \u017dirona – 5,5 mln., +13,6%;
\n2. Milano Bergamo – 6,5 mln., +12,9%;
\n3. Antalija – 9,1 mln., +8,5%;
\n4. Lijonas – 7,9 mln., +8,2%;
\n5. Bristolis – 6,2 mln., +5,9%.<\/p>\n

Labiausiai aug\u0119 oro uostai: kategorija 1-5 mln. keleivi\u0173:<\/strong><\/p>\n

1. Diuseldorfo Weeze – 1,5 mln., +79,7%;
\n2. Poznan\u0117 – 1,3 mln., +42,1%;
\n3. Stokholmo Skavsta – 2,5 mln., +24,4%;
\n4. Katovicai – 2,4 mln., +21,6%;
\n5. \u0160arlerua – 2,9 mln., +20,3%.<\/p>\n

Ma\u017e\u0173j\u0173 oro uost\u0173 augimas \u012fsp\u016bdingiausias – logi\u0161ka, nes s\u0105lyginai nedidelis keleivi\u0173 srauto padid\u0117jimas lemiama didel\u012f pokyt\u012f nuo\u0161im\u010diais. Prakti\u0161kai vis\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 oro uost\u0173 augimas yra d\u0117l nauj\u0173 „low-cost” kompanij\u0173 \u012fsik\u016brimo arba j\u0173 pl\u0117tros.<\/p>\n

Labiausiai krit\u0119 oro uostai (vir\u0161 1 mln. keleivi\u0173):<\/strong><\/p>\n

1. Strasb\u016bras – 1,3 mln., -23,3%;
\n2. Milano Malpensa – 19,2 mln., -19,3%;
\n3. Ispanijos Jerez de la Frontera – 1,3 mln., -19%;
\n4. Ispanijos Almeria – 1 mln., -15%;
\n5. \u0160anonas – 3,2 mln., -12,5%;
\n6. Romos Ciampino – 4,7 mln., -11,4%;
\n7. Ni\u016bkastlis – 5 mln., -10,8%;
\n8. Leipcigas\/Halle – 2,5 mln., -9,6%;
\n9. Vigo – 1,3 mln., -9,0%;
\n10. Keflavikas – 2 mln., -8,7%.<\/p>\n

Teismui pripa\u017einus, jog Starsb\u016bro savivaldyb\u0117 suteik\u0117 „Ryanair” neteis\u0117t\u0105 dotacij\u0105, 2007 m. „Ryanair” nutrauk\u0117 skraidym\u0105 \u012f Strasb\u016br\u0105 – tai pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l Strasb\u016bro oso uostas \u0161iandien privalo „d\u017eiaugtis” tokiu titulu.<\/p>\n

Labai daug keleivi\u0173 prarado Milano Malpensa oro uostas, vasar\u0105 i\u0161 jo veikl\u0105 apribojus „Alitalia”. „Alitalia” i\u0161 17 tarpkontinentini\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Malpensa paliko tik tris.<\/p>\n

O dabar \u012fdomiausioji dalis – kaip atrod\u0117 m\u016bs\u0173 kaimynai?<\/p>\n

\u010cekijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Danijos, \u0160vedijos, Ukrainos (\u012ftrauktas tik 1 did\u017eiausias) oro uostai vir\u0161 1 mln. keleivi\u0173:<\/strong><\/p>\n

1. Kopenhaga – 21,5 mln., +0,6%;
\n2. Maskva Domodedovo – 20,4 mln., +8,8%;
\n3. Stokholmo Arlanda – 18,1 mln., +1,3%;
\n4. Maskva \u0160eremetjevo – 15,2 mln., +9,2%;
\n5. Helsinkis – 13,4 mln., +2,6%;
\n6. Praha – 12,6 mln., +1,6%;
\n7. Var\u0161uva – 9,5 mln., +2,1%;
\n8. Maskva Vnukovo – 7,9 mln., +17%;
\n9. Sankt Peterburgas – 6,1 mln. – 2007 m. duomenys;
\n10. Gotenburgas – 4,7 mln., -1,2%;
\n11. Kijevo Borispylis – 3,9 mln. – 2005 m. duomenys;
\n12. Ryga – 3,7 mln., +16,8%;
\n13. Krokuva – 2,9 mln., -4,7%;
\n14. Bilundas – 2,5 mln., +12,5%;
\n15. Stokholmo Skavsta – 2,5 mln., +24,4%;
\n16. Katovicai – 2,4 mln., +21,6%;
\n17. Bratislava – 2,2 mln., +9,6%;
\n18. Vilnius – 2 mln., +19,3%;
\n19. Gdanskas – 2 mln., +13,9%;
\n20. Stokholmo Bromma – 1,9 mln., +2,8%;
\n21. Kaliningradas – 1,9 mln., +70%;
\n22. Talinas – 1,8 mln., +4,9%;
\n23. Malmo – 1,7 mln. -6,5%;
\n24. Vroclavas – 1,5 mln., +13,9%;
\n25. Poznan\u0117 – 1,3 mln., +42,1%;<\/p>\n

Regione vaizdelis kitoks, nei bendras vaizdas Europoje. Daugelis regiono oro uost\u0173 augo. Pirmiausia d\u0117l to, jog rinkos n\u0117ra labai i\u0161vystytos ir augimas yra labiau vijim\u0105sis labiau i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Europos \u0161ali\u0173. Be to, Skandinavijos \u0161alis ir Lenkij\u0105 kriz\u0117 paliet\u0117 ma\u017eiau nei vidutin\u0119 Europos \u0161al\u012f.<\/p>\n

\u012e akis krenta regionini\u0173 Lenkijos oro uost\u0173 augimas. Katovicuose yra pagrindin\u0117 „WizzAir” skryd\u017ei\u0173 baz\u0117. I\u0161 Poznan\u0117s taip pat nema\u017eai skryd\u017ei\u0173 vykdo „WizzAir” bei ten skraido „Ryanair”. Analogi\u0161ka situacija su Gdansku. Tiesa, visi Lenkijos oro uostai 2008 m. sulauk\u0117 20 mln. keleivi\u0173. Atsi\u017evelgiant, jog \u0161alyje gyvena 38 mln. gyventoj\u0173, gyventoj\u0173\/oro keleivi\u0173 santykis yra ma\u017eesnis nei Lietuvoje. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai sulauk\u0117 per 2,5 mln. keleivi\u0173, o „m\u016bs\u0173 tik trys milijonai”.<\/p>\n

Galima dar pasid\u017eiauti jau istorija tampan\u010diu faktu, jog tarp regiono sostini\u0173 oro uost\u0173 Vilniaus oro uoste keleivi\u0173 skai\u010dius augo labiausiai. 2008 m. vasaros tvarkara\u0161tis ir vadov\u0117lin\u0117 „airBaltic”\/”flyLAL” konkurencija \u0161iandien atrodo kaip gra\u017eus mira\u017eas …<\/p>\n

\u0160altiniai: anna.aero duomen\u0173 rinkinys<\/a> bei „Wikipedia”. Duomenys gali b\u016bti netiksl\u016bs d\u0117l skirting\u0173 \u0161altini\u0173, skirting\u0173 skai\u010diavimo metodik\u0173, autoriaus klaid\u0173 ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Aviakompanijos metinius rezultatus skai\u010diuoja baland\u012f, kuomet baigiasi tamsus \u017eiemos skryd\u017ei\u0173 periodas. Tuo tarpu istori\u0161kai susiklost\u0117, jog oro uostai visgi keleivius skai\u010diuoja pagal kalendorinius metus. Nors kai nagrin\u0117ju Lietuvos aktualijas, tai 2008 m. atrodo kaip tolimas b\u016btasis laikas (tiek pas mus per saus\u012f \u012fvyko!), ta\u010diau nagrin\u0117jant keleivi\u0173 srautus oro uostuose 2008 m. duomenys vis dar yra […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[155,154],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1162"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1162"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1162\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1164,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1162\/revisions\/1164"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}