Sekmadien\u012f i\u0161 Susisisiekimo viceministro p. Ar\u016bno \u0160taro gavau Lietuvos oro uost\u0173 (Vilniaus, Kauno ir Palangos) pl\u0117tros galimybi\u0173 studijos santrauk\u0105 bei i\u0161vadas ir rekomendacijas. Labai a\u010di\u016b viceministrui – kiti Susisiekimo ministerijos pareig\u016bnai atsisak\u0117 ja pasidalinti motyvuodami tuo, jog pati ministerija su studija dar nesusipa\u017eino ir kitais pana\u0161iais nelabai ai\u0161kiais motyvais.<\/p>\n
Na, galimybi\u0173 studijos santra u\u017eima lygiai 100 lap\u0173 – teko gird\u0117ti, jog visa studija u\u017eima 900 lap\u0173. Skaityti yra k\u0105.<\/p>\n
Studijos „Oro transporto pl\u0117tros galimyb\u0117s” reng\u0117jai – UAB \u201eEkonomin\u0117s konsultacijos ir tyrimai\u201d bei tarptautin\u0117 kompanija \u201eRamboll\u201c \u2013 i\u0161analizavusi \u0161alies oro uost\u0173 infrastrukt\u016br\u0105, pasi\u016bl\u0117 infrastrukt\u016bros pl\u0117tros scenarijus bei finansavimo galimybes.<\/p>\n
Per kelis vakarus su ja susipa\u017einau – pabandysiu ap\u017evelgti pagrindines studijos rekomendacijas bei pateikti pagrindines studijoje minimas pastabas.<\/p>\n
Lietuvoje reik\u0117t\u0173 statyti nauj\u0105 pagrindin\u012f oro uost\u0105<\/strong><\/p>\n Pagrindin\u0117 Galimybi\u0173 studijos rekomendacija – Lietuvoje reik\u0117t\u0173 statyti nauj\u0105 modern\u0173 oro uost\u0105, su patogia infrastrukt\u016bra. Naujasis oro uostas tur\u0117t\u0173 b\u016bti apie 50 km atstumu nuo Vilniaus link Lietuvos centro, kad j\u012f b\u016bt\u0173 patogu pasiekti kaunie\u010diams, Piet\u0173 ir Vidurio Lietuvos gyventojams.<\/p>\n Atidarius nauj\u0105 oro uost\u0105, Kauno oro uost\u0105 rekomenduojama u\u017edaryti. Vilniaus oro uostas toliau tur\u0117t\u0173 b\u016bti vystomas kaip regioninis oro uostas, tenkinantis verslo poreikius. Reguliarieji reisai i\u0161 jo tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017edrausti, esant reikalui \u0161\u012f oro uost\u0105 galima panaudoti kaip atsargin\u012f oro uost\u0105.<\/p>\n Pagrindinis klausimas – kod\u0117l nepaversti vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 dabar veikian\u010di\u0173 – Kauno ir Vilniaus – oro uost\u0173 pagrindini\u0173 oro uost\u0173. Tod\u0117l, kad kiekvienas i\u0161 j\u0173 turi esmini\u0173 problem\u0173, kurios yra lemiamos, vystant bet kur\u012f i\u0161 j\u0173 kaip pagrindin\u012f \u0161alies oro uost\u0105.<\/p>\n Jeigu Vilniaus oro uostas b\u016bt\u0173 vystomas kaip pagrindinis \u0161alies oro uostas, tai apie 2023-2025 metus \u0161is oro uostas pasieks teritori\u0161kai apspr\u0119st\u0105 galimybi\u0173 rib\u0105. Galima ilginti VNO kilimo ir t\u016bpimo tak\u0105, galima statyti naujus keleivi\u0173 aptarnavimo terminalus, ta\u010diau galimybi\u0173 riba egzistuoja ir ji yra netoli: keliamas triuk\u0161mas, oro tar\u0161a mieste, oro avarij\u0173 vir\u0161 miesto tikimyb\u0117, auto sp\u016bstys netoli oro uosto, galimyb\u0117s tiesti antr\u0105 KTT n\u0117ra.<\/p>\n Jeigu Kauno oro uostas b\u016bt\u0173 vystomas kaip pagrindinis \u0161alies oro uostas, tai jo infrastrukt\u016bros, reikalingos pagrindiniam \u0161alies oro uostui suk\u016brimas kainuot\u0173 beveik tiek pat, kiek naujo oro uosto statyba (sutinku, tai skamba nerealiai, ta\u010diau studijoje yra \u012fd\u0117ti skai\u010diavimai, pagal kuriuos infrastrukt\u016bros tr\u016bkumai Kauno oro uoste, kaip pagrindiniame \u0161alies oro uoste, yra per dideli). Be to, Kauno oro uostas neturi kokybi\u0161ko susisiekimo su \u0161alies sostine ir ekonominiu centru Vilniumi, o j\u0173 tiesimas daugiau kaip 100 km atstumu pareikalaut\u0173 dideli\u0173 investicij\u0173. Tre\u010dia, atstumas nuo Kauno oro uosto iki Vilniaus yra didelis, tod\u0117l laiko nuostoliai vistiek b\u016bt\u0173 dideli.<\/p>\n Tokia yra pagrindin\u0117 kelis \u0161imtus puslapius u\u017eiman\u010dios Oro uost\u0173 pl\u0117tros galimybi\u0173 studijos rekomendacija – \u0161alia yra dar daug kit\u0173, ta\u010diau j\u0105 laikau svarbiausia. Ar jai pritariu? Kuomet pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161girdau apie \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105, tai ji per daug man\u0119s ne\u017eav\u0117jo ir atrod\u0117 neprotingai brangi, ta\u010diau galimybi\u0173 studija \u012ftikina, jog tai yra efektyviausias sprendimas.<\/p>\n Kaip b\u016bt\u0173 galima koreguoti \u0161\u012f scenarij\u0173? Sunku prognozuoti 2025 m. ekonomin\u0119 \u0161alies b\u016bkl\u0119, ta\u010diau manau, jog galb\u016bt pasta\u010dius nauj\u0105 oro uost\u0105 n\u0117ra b\u016btina visi\u0161kai\u00a0 u\u017edrausti reguliariuosius skryd\u017eius i\u0161 Vilniaus. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti brangus oro uostas, kuriame gal\u0117t\u0173 vykti verslo keliautojams reikalingi skryd\u017eiai \u012f artimiausius finansinius centrus – Talin\u0105, Stokholm\u0105, Kopenhag\u0105, Briusel\u012f, Frankfurt\u0105, Maskv\u0105. Vykdant \u0161i\u0105 rekomendacij\u0105, Kauno oro uost\u0105 rekomenduojama u\u017edaryti pasta\u010dius nauj\u0105 oro uost\u0105. Ta\u010diau mano pasi\u016blymas b\u016bt\u0173, jeigu priimame sprendim\u0105 statyti nauj\u0105 oro uost\u0105, tai Kauno oro uost\u0105 galima u\u017edaryti i\u0161 karto pri\u0117mus tok\u012f sprendim\u0105 – 10 met\u0173 skryd\u017eiai gali i\u0161sitekti ir viename oro uoste.<\/p>\n Kaip greitai gal\u0117t\u0173 b\u016bti naujas oro uostas? Galimybi\u0173 studijos reng\u0117j\u0173 teigimu, statybos u\u017etrukt\u0173 trejus metus, ta\u010diau \u012fvertinant politin\u012f \u0161io klausimo aspekt\u0105, tai nuo sprendimo iki atidarymo prireikt\u0173 a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173. Jeigu \u0161iemet Vyriausyb\u0117 priima sprendim\u0105 statyti nauj\u0105 oro uost\u0105, tai jis gali b\u016bti atidarytas 2017 metais.<\/p>\n Kiti \u012fdom\u016bs dalykai paliesti studijoje.<\/strong><\/p>\n Jeigu skai\u010diuojame aviacines ir neaviacines paslaugas, Kauno oro uostas i\u0161 vieno keleivio u\u017edirba 15,4 LTL, Palangos oro uostas 43,4 LTL, Vilniaus oro uostas 75,6 LTL.<\/strong> Taip, a\u0161 sutinku, jog oro uostui pelnas n\u0117ra „tikslas numeris vienas”, ta\u010diau \u0161itie skai\u010diai taikliai parodo kain\u0105, kuri\u0105 Kauno oro uostas sumoka u\u017e tokios bendrov\u0117s kaip „Ryanair” tur\u0117jim\u0105.<\/p>\n \u0160itas skai\u010dius dar netiksliai parodo skirtum\u0105 tarp „Ryanair” ir kit\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 mokam\u0173 kain\u0173, kadangi Kauno oro uostas daugiau nei Palangos u\u017edirba i\u0161 neavicini\u0173 paslaug\u0173: prekybinio ploto nuomos, stov\u0117jimo aik\u0161teli\u0173 nuomos, reklamos oro uoste ir t.t. I\u0161 avialinij\u0173 Kauno oro uostas u\u017edirba 7 litus, Palangos – 40 lit\u0173.<\/p>\n I\u0161kalbingas skai\u010dius – Vilniaus oro uosto ataskaitoje apie i\u0161 reklamos u\u017edirbtus pinigus nurodomas skai\u010dius 0. Ar tai rei\u0161kia, jog kr\u016bvos reklamini\u0173 stend\u0173 atvykimo sal\u0117je kabo nemokamai? Imu tris! I\u0161 ploto automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161teli\u0173 nuomai Vilniaus oro uostas u\u017edirbo 300 t\u016bkst. lit\u0173 per metus. Imu visas!<\/p>\n Lietuvos oro uost\u0173 pajamos i\u0161 neaviacin\u0117s veiklos yra tragi\u0161kai ma\u017eos.<\/strong> I\u0161 neaviacini\u0173 paslaug\u0173 VNO u\u017edirba 3,6 LTL, Kauno oro uostas – 3,2 LTL, Palangos oro uostas – 2,4 LTL i\u0161 vieno keleivio. Palyginimui, Talino oro uostas u\u017edirba 12,7 LTL, privatus Glazgo oro uostas – 22,6 LTL.<\/p>\n Londono „Gatwick” ir „Heathrow” oro uost\u0173 beveik 60% pajam\u0173 sudaro neaviacin\u0117s pajamos. „\u017demi\u0161kesni\u0173” ir artimesni\u0173 mums oro uost\u0173 taip pat \u017eenkli\u0105 pajam\u0173 dal\u012f sudaro neaviacin\u0117s pajamos – Osle 46%, Hamburge – 36%, Diuseldorfe 33%. M\u016bs\u0173 oro uostuose tik Kauno oro uoste neaviacin\u0117s paslaugos sudaro didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f – 21% (tiesa, tai labiau yra d\u0117l to, kad aviacin\u0117s pajamos labai yra ma\u017e0s), Vilniaus oro uoste \u0161is rodiklis yra nepilni 5%, Palangos oro uoste – \u0161iek tiek daugiau nei 5%.<\/p>\n Trij\u0173 \u0161alies oro uost\u0173 valdym\u0105 reik\u0117t\u0173 centralizuoti<\/strong>, sako galimybi\u0173 studija. Argumentas vienas – Palangos ir Kauno oro uostai artimiausius penkerius metus neturi reali\u0173 perspektyv\u0173 dirbti pelningai: ka\u0161t\u0173 ma\u017einimas realiai ne\u012fmanomas, o pajam\u0173 augimas priklauso nuo nauj\u0173 aviakompanij\u0173 pritraukimo, kur artimiausiems metams perspektyvos n\u0117ra didel\u0117s.<\/p>\n \u0160ioje vietoje neturiu nuomon\u0117s, ar \u0161itas sprendimas yra pats geriausias. Akivaizdu, jog trij\u0173 oro uost\u0173 konkurencija tarpusavyje naudos neatne\u0161a. A\u0161 esu u\u017e konkurencij\u0105 d\u0117l keleivi\u0173 ir avialinij\u0173, ta\u010diau \u0161i konkurencija labiau vyksta kovoje d\u0117l investicij\u0173, kurias daro valstyb\u0117 (ir ES fondai valstyb\u0117s rankomis). Oro uost\u0173 darb\u0105 ir veikl\u0105 reikia labai derinti tarpusavyje. Ar valdymo centralizavimas yra geriausia i\u0161eitis? Galb\u016bt. Geresnio varianto ne\u017einau, tod\u0117l teb\u016bnie.<\/p>\n \u012egyvendinus naujo pagrindinio oro uosto k\u016brim\u0105, Palangos oro uost\u0105 reikia perduoti \u012f priva\u010dias rankas.<\/strong> Tos rankos tai neb\u016btinai privatus kapitalas, tai gali b\u016bti savivaldyb\u0117 arba apskritis. \u0160itoje vietoje tai pritariu – labiausiai d\u0117l to, jog Palangos oro uosto valdytojo reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti privataus kapitalo. Koks bus veiklos b\u016bdas – dalies akcij\u0173 pardavimas, infrastrukt\u016bros nuoma tam tikram laikotarpiui, koncesija ar kt. – ne taip svarbu.<\/p>\n Gal\u0173 gale, kuomet kalbame apie pagrindin\u012f Lietuvos oro uost\u0105, tai svarstome tik variantus – Kauno oro\u00a0 uostas kaip pagrindinis, Vilniaus oro uostas kaip pagrindinis arba naujai statomas oro uostas kaip pagrindinis. Palangos oro uostas \u0161iame paveiksle visgi lieka kaip regioninis oro uostas. O jeigu jis b\u016bt\u0173 priva\u010diose rankose, efektyviai dirbdamas gal\u0117t\u0173 rimtai kartas nuo karto spirti \u012f u\u017epakal\u012f pagrindiniam, kad tas stiebt\u0173si.<\/p>\n Galimybi\u0173 studijoje atkreiptas d\u0117mesys \u012f oro uost\u0173 vidines valdymo problemas.<\/strong> Jos net aptariamos anks\u010diau nei i\u0161orin\u0117s (infrastrukt\u016bros, finansavimo, aplinkosaugos) \u012f kurias oro uost\u0173 vadovai taip nori atkreipti d\u0117mes\u012f. Atkreipiamas d\u0117mesys, jog daugelis oro uost\u0173 vadov\u0173 orientuojasi \u012f materialini\u0173 investicij\u0173 \u012fsisavinim\u0105, o ne \u012f komercin\u0119 veikl\u0105; neidentifikuoja atskir\u0173 klient\u0173 grupi\u0173 poreiki\u0173 ir nekuria strategij\u0173, kaip jas patenkinti; darbuotojams tr\u016bksta valdymo ir u\u017esienio kalb\u0173 \u017eini\u0173; vadovams tr\u016bksta marketingo, finans\u0173 valdymo ir turto valdymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, oro uosto administravimo \u012fvaizdis visuomen\u0117je yra prastas.<\/p>\n Mano nuomone, b\u016btent valdymo problemos yra pagrindin\u0117 dabartin\u0117s oro transporto problem\u0173 prie\u017eastis. Valdymo problemos lenda visuose lygiuose – Lietuvos Respublika vis dar neturi patvirtintos oro uost\u0173 vystymo strategijos, kiekviena vyriausyb\u0117 vykdo skirting\u0105 politik\u0105, atskira trij\u0173 oro uost\u0173 valdymo sistema skatina prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s nekurian\u010di\u0105 konkurencij\u0105 d\u0117l valstybini\u0173 investicij\u0173, o oro uost\u0173 vadov\u0173 darbe yra kr\u016bva klaid\u0173 (apie buvusio Vilniaus oro uosto vadovavim\u0105 septyniolik\u0105 met\u0173 galima atskir\u0105 pasak\u0105 pasekti).<\/p>\n Galimybi\u0173 studijoje gana detaliai pa\u017evelgta \u012f oro uost\u0173 veiklos apribojimus<\/strong> – daugiausia d\u0117l infrastrukt\u016bros, be abejo (iki tokio lygio, kad registracijos stalus Kauno oro uoste reik\u0117t\u0173 perstumti por\u0105 metr\u0173 \u012f \u0161on\u0105). \u012e juos i\u0161 ties\u0173 reikia atkreipti d\u0117mes\u012f. Populiariojoje \u017einiasklaidoje daugiausia kreipiamas d\u0117mesys \u012f kilimo t\u016bpimo tak\u0173 ilgius, nors problem\u0173 yra daug \u017eemi\u0161kesni\u0173. Pvz. Vilniaus oro uosto KTT pralaidumas yra 20 l\u0117ktuv\u0173 per m\u0117nes\u012f, tuo tarpu Kauno – tik 12, o padidinti pralaidum\u0105 Kaune reikalingos kone 100 mln. lit\u0173 investicijos. Ai\u0161ku, tam poreikio kol kas n\u0117ra jokio.<\/p>\n Apie technin\u0119 oro uost\u0173 pl\u0117tros galimybes ap\u017evelgsiu kada atskirai.<\/p>\n Keleivi\u0173 sraut\u0173 augimo prognoz\u0117s, kuriomis remiasi galimybi\u0173 studija yra gana pesimistin\u0117s<\/strong>. Gal tikt\u0173 labiau \u017eodis realistin\u0117s, ta\u010diau aviacijos fan\u0173 tie skai\u010diai nenud\u017eiugint\u0173. Keleivi\u0173 skai\u010diaus augimas pagal bazin\u012f scenarij\u0173 yra apie 6 proc. kasmet – tuomet 2025 m. visi oro uostai Lietuvoje tur\u0117s apie 6 mln. keleivi\u0173.<\/p>\n Gal\u0173 gale, didesnis keleivi\u0173 srauto augimas turb\u016bt dar labiau sustiprint\u0173 rekomendacija, jog Lietuvai reikia naujo oro uosto. Tik kainos, kiek jis kainuot\u0173, taip ir neradau …<\/p>\n (apie pl\u0117tros galimybi\u0173 studij\u0105 tem\u0105 dar t\u0119siu)<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sekmadien\u012f i\u0161 Susisisiekimo viceministro p. Ar\u016bno \u0160taro gavau Lietuvos oro uost\u0173 (Vilniaus, Kauno ir Palangos) pl\u0117tros galimybi\u0173 studijos santrauk\u0105 bei i\u0161vadas ir rekomendacijas. Labai a\u010di\u016b viceministrui – kiti Susisiekimo ministerijos pareig\u016bnai atsisak\u0117 ja pasidalinti motyvuodami tuo, jog pati ministerija su studija dar nesusipa\u017eino ir kitais pana\u0161iais nelabai ai\u0161kiais motyvais. Na, galimybi\u0173 studijos santra u\u017eima lygiai […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23,6],"tags":[170,102,35,82,43],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1222"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1222"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1222\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1234,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1222\/revisions\/1234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1222"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1222"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1222"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}