{"id":2131,"date":"2011-04-03T19:52:41","date_gmt":"2011-04-03T16:52:41","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=2131"},"modified":"2011-05-16T18:43:27","modified_gmt":"2011-05-16T15:43:27","slug":"kaip-is-vilniaus-oro-uosto-pernai-keleiviu-srautai-judejo-su-persedimais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2011\/04\/03\/kaip-is-vilniaus-oro-uosto-pernai-keleiviu-srautai-judejo-su-persedimais\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161 Vilniaus oro uosto pernai keleivi\u0173 srautai jud\u0117jo su pers\u0117dimais"},"content":{"rendered":"

Daugelis vykdom\u0173 skryd\u017ei\u0173 pirmiausia yra skirti aptarnauti tiesiogin\u012f sraut\u0105, ta\u010diau kai kuriems mar\u0161rutams \u017eenkli\u0105 \u012ftak\u0105 daro jungimieji keleiviai, skrendantys su pers\u0117dimu viename ar kitame skryd\u017ei\u0173 hub’e. Jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 keleivi\u0173 aptarnavimas – kur kas sud\u0117tingesnis verslas nei „origin-destination” keleivi\u0173 ve\u017eimas ir jis reikalauja gilesn\u0117s keleivi\u0173 sraut\u0173 analiz\u0117s.<\/p>\n

\u0160iame \u012fra\u0161e – mini analiz\u0117 pagrindini\u0173 2010 m. i\u0161 Vilniaus oro uosto vykdyt\u0173 mar\u0161rut\u0173. Kokie mar\u0161rutai tur\u0117jo daugiausia jungiam\u0173j\u0173 keleivi\u0173 ir kur keleiviai su pers\u0117dimu skrenda.<\/p>\n

Duomenis i\u0161 IATA „Airport IS” sistemos. Tokius pat duomenis naudoja daugelis aviakompanij\u0173 planuodamos savo mar\u0161rutus – skryd\u017ei\u0173 planuotoj\u0173 pripa\u017einim\u0105 yra nusipeln\u0119s aviakompanijoms skirtas IATA \u012frankis „PaxIS”.\u00a0Duomenys – pilni 2010 m., segment\u0173 analiz\u0117 pagal „Reported Pax”. \u0160iuos duomenis gali \u012fsigyti visi ir daugelis aviakompanij\u0173 tokius duomenis naudoja savo analiz\u0117ms.<\/p>\n

Vilnius-Kopenhaga<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Istori\u0161kai Kopenhagos oro uostas yra ypa\u010d m\u0117giamas lietuvi\u0173 kaip jungiamasis oro uostas. Viena i\u0161 s\u0117km\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 yra ir oro uosto geografin\u0117 pad\u0117tis – oro uostas nuo Vilniaus yra \u012f Vakarus kur nukreiptos ir daugelis galutini\u0173 kelioni\u0173 tiksl\u0173.<\/p>\n

2010 m. Vilnius-Kopenhaga mar\u0161rutu keliavo beveik 150 t\u016bkst. keleivi\u0173, mar\u0161rute visus metus konkuravo du ve\u017e\u0117jai – SAS ir „airBaltic”.<\/p>\n

Kopenhaga, be to, yra svarbi kryptis ir Lietuvos verslui – daugiau nei tre\u010ddalis keleivi\u0173, t.y. vir\u0161 50 t\u016bkst. baig\u0117 savo kelion\u0119 Kopenhagoje (arba atvirk\u0161\u010diai). Populiariausi jungimai per Kopenhag\u0105 – \u012f London Heathrow, Man\u010dester\u012f, Amsterdam\u0105, Bergen\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Ryga<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Rygos oro uostas staigiai \u0161oktel\u0117jo \u012f populiar\u0173 jungim\u0173 ta\u0161k\u0105 2009 metais, o mar\u0161rutas Vilnius-Ryga 2010 m. buvo pats populiariausias mar\u0161rutas i\u0161 Vilniaus oro uosto, juo keliavo 155 t\u016bkst. keleivi\u0173 – kas septintas i\u0161 Vilniaus oro uosto reguliariu skryd\u017eiu keliav\u0119s keleivis.<\/p>\n

Vilniaus-Rygos segmentas yra vienintelis segmentas i\u0161 Vilniaus oro uosto kur 2010 m., kurio keleiviams populiariausias kelion\u0117s tikslas n\u0117ra \u0161io segmento ta\u0161kas. T.y. skrydyje Vilnius-Ryga didesn\u0117 tikimyb\u0117 buvo sutikti keleiv\u012f \u012f Londono Gatwicko oro uost\u0105 nei baigiant\u012f kelion\u0119 Rygoje. Tarp Vilniaus-Rygos keliavo apie 16 t\u016bkst. keleivi\u0173, o populiariausi jungimai per Ryg\u0105 – Londonas, Tel Avivas, Stokholmas, Stambulas, Roma, Milanas.<\/p>\n

Tik\u0117tina, jog 2011 m. vasar\u0105 \u0161io segmento laukia labai daug permain\u0173 – \u0161iame mar\u0161rute jau \u0161iandien yra labai ma\u017eai lik\u0119 keliaujan\u010di\u0173 \u012f Stokholm\u0105 (d\u0117l patogi\u0173 „Estonian Air” tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173) ir smarkiai tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti keleivi\u0173 \u012f London\u0105, Rom\u0105 ir Milan\u0105 d\u0117l b\u016bsimos did\u0117l\u0117s tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 pasi\u016blos.<\/p>\n

Vilnius-Frankfurtas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Frankfurto kryptis i\u0161 Vilniaus 2010 m. buvo tre\u010dia pagal populiarum\u0105 kryptis i\u0161 Vilniaus, \u0161ia kryptimi keliavo 103 t\u016bkst. keleivi\u0173. Daugiau nei penktadaliui Frankfurtas buvo galutinis kelion\u0117s tikslas, o populiariausi jungimai – Londono Heathrow, Lisabona, Man\u010desteris, Nica.<\/p>\n

Pasteb\u0117tina, jog Vilnius-Frankfurtas segmente s\u0117di didel\u0117 keleivi\u0173 \u012fvairov\u0117 – daugiau nei pus\u0117 keleivi\u0173 pateko \u012f skilt\u012f „Other”: „Other” skiltis pilna kryp\u010di\u0173, kuriomis keliavo po procent\u0105 keleivi\u0173 i\u0161 Vilniaus arba dar ma\u017eiau.<\/p>\n

Vilnius-Viena<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

„Austrian” skryd\u017eiu Vilnius-Viena 2010 m. keliavo beveik 38 t\u016bkst. keleivi\u0173. Nepilnas tre\u010ddalis keleivi\u0173 lieka Vienoje – t.y. srautas tarp Vilniaus ir Vienos yra 12 t\u016bkst. keleivi\u0173 per metus.<\/p>\n

Populiariausi jungimai per Vien\u0105 buvo Tel Avivas, Budape\u0161tas, Venecija, Ci\u016brichas, Bolonija.<\/p>\n

Vilnius-Helsinkis<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Tarp Vilniaus ir Helsinkio „Finnair” skryd\u017eiu 2010 m. keliavo beveik 63 t\u016bkst. keleivi\u0173 ir tik penktadaliui j\u0173 Helsinkis buvo galutinis kelion\u0117s tikslas.<\/p>\n

I\u0161 \u0161io grafiko matosi, jog „Finnair” ai\u0161kiai pateisina savo kaip ve\u017e\u0117jo \u012f Azij\u0105 vard\u0105 – populiariausi jungimai yra \u012f Seul\u0105, Del\u012f, Tokij\u0105, Pekin\u0105. Tai lemia puikiai i\u0161vystytas skryd\u017ei\u0173 tinklas Azijos kryptimi bei Vilniaus-Helsinkio tvarkara\u0161\u010dio pritaikymas tiksliai Azijos kryptims aptarnauti.<\/p>\n

Vilnius-Praha<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

70 t\u016bkst. keleivi\u0173 keliavo su „Czech Airlines” skryd\u017eiu i\u0161 Vilniaus \u012f Prah\u0105 ir tik kas de\u0161imtas keleivis baigdavo kelion\u0119 Prahoje.<\/p>\n

Populiariausi jungimai per Prah\u0105 – \u012f „Sky Team” hub’us Milane, Romoje, Pary\u017eiuje bei kryptys \u012f Larnak\u0105 ir Budape\u0161t\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Var\u0161uva<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

2010 m. LOT skraid\u0117 du kartus per dien\u0105 tarp Vilniaus ir Var\u0161uvos, \u0161iuo mar\u0161rutu perve\u017e\u0117 55 t\u016bkst. keleivi\u0173. 20 t\u016bkst. keleivi\u0173 Var\u0161uva buvo galutinis kelion\u0117s tikslas, o populiari\u0173 jungim\u0173 tarpe – Torontas, Krokuva, Budape\u0161tas, Tel Avivas, At\u0117nai.<\/p>\n

Vilnius-Amsterdamas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

2010 m. 35,7 t\u016bkst. keliavo tarp Amsterdamo ir Vilniaus oro uost\u0173. Vasar\u012f \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 prad\u0117jo rimtai „\u012fdirbin\u0117ti” „Estonian Air”, o pirmus met\u0173 m\u0117nesius be j\u0173 dar skraid\u0117 ir „airBaltic”.<\/p>\n

Dr\u012fsiu suabejoti „Airport IS” duomenimis u\u017e 2010 m., kadangi kiti duomenys rodo, jog ka\u017ekur apie pus\u0117 keleivi\u0173 lieka Amsterdame. Ai\u0161ku, duomenis kei\u010dia „airBaltic” skryd\u017eiai, kur daugeliui keleivi\u0173 kelion\u0117 baigdavosi Amsterdame, bet, turiu tok\u012f \u012ftarim\u0105, jog sistema neteisingai \u012fvertino keleivius, kuomet iki spalio „Estonian Air” skraidino mar\u0161rutu Talinas-Vilnius-Amsterdamas.<\/p>\n

Bet kokiu atveju, populiariausios jungiamosios kryptys teisingos – Edinburgas, Niujorkas, \u010cikaga, Los And\u017eelas.<\/p>\n

Vilnius-Briuselis<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

32,6 t\u016bkst. keleivi\u0173 2010 m. keliavo „Brussels Airlines” skryd\u017eiais tarp Vilniaus ir Briuselio. Beveik du tre\u010ddaliai kelion\u0119 baigdavo Europos sostine vadinamame mieste.<\/p>\n

Populiariausi jungimai i\u0161 Vilniaus per Briusel\u012f – Londonas, Barselona, Madridas.<\/p>\n

Vilnius-Kijevas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Vilnius-Kijevas mar\u0161rute drasti\u0161ki poky\u010diai \u012fvyko 2010 m. – palaipsniui skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius nuo 4 skryd\u017ei\u0173 per savait\u0119 i\u0161augo iki 13 skryd\u017ei\u0173. I\u0161 viso mar\u0161rutu keliavo bema\u017e 26 t\u016bkst. keleivi\u0173.<\/p>\n

Du tre\u010ddaliai \u0161i\u0173 keleivi\u0173 baigdavo kelion\u0119 Kijeve, ta\u010diau pasteb\u0117tina, jog pavasar\u012f \u0161is skai\u010dius vir\u0161ijo \u00a090%, o paskutiniais met\u0173 m\u0117nesiais nukrito iki 50% – tai l\u0117m\u0117 padidintas skryd\u017ei\u0173 da\u017enis ir pasi\u016blyti patogesni jungimai per Kijev\u0105. Populiariausia jungiamoji kryptis – Tel Avivas, be jos populiarios Niujorko, At\u0117n\u0173, Astanos, Donecko ir Alma Atos kryptys.<\/p>\n

Vilnius-Maskva<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Mar\u0161rutu Vilnius-Maskva 2010 m. keliavo 46,2 t\u016bkst. keleivi\u0173, o aviakompanija „utair” visus metus po du kartus per dien\u0105 skraid\u0117 \u012f Vnukovo oro uost\u0105. 4 i\u0161 5 keleivi\u0173 \u0161iame mar\u0161rute baig\u0117 kelion\u0119 Maskvoje, o be \u0161ios krypties, visi kiti jungimai buvo \u012f Rusij\u0105: So\u010dis, Novosibirskas, Ufa.<\/p>\n

Vilnius-Talinas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/strong><\/p>\n

Vilnius-Talians mar\u0161rutu keliavo 34,5 t\u016bkst. keleivi\u0173, o \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 aptarnavo du ve\u017e\u0117jai – „airBaltic” ir „Estonian Air”. Verslo srauto vedamame mar\u0161rute 7 i\u0161 8 keleivi\u0173 baigdavo kelion\u0119 Taline, o lik\u0119 t\u0119sdavo skryd\u017eiais \u012f Stokholm\u0105, Osl\u0105 ar Sankt Peterburg\u0105.<\/p>\n

Kiti mar\u0161rutai<\/strong><\/p>\n

Kit\u0173 mar\u0161rutu populiariausi\u0173 jungim\u0173 2010 m. analizuoti neverta, nes juos daugiau nei 85% srauto keliavo kaip \u012f galutin\u012f kelion\u0117s tiksl\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Dublinas – 78,4 t\u016bkst. keleivi\u0173;
\nVilnius-London Stansted – 45 t\u016bkst.;
\nVilnius-Oslas – 32,5 t\u016bkst.;
\nVilnius-London Gatwick – 31,8 t\u016bkst.;
\nVilnius-Pary\u017eius – 21 t\u016bkst.;
\nVilnius-Roma – 21 t\u016bkst.;
\nVilnius-Heraklionas – 18 t\u016bkst.;
\nVilnius-Milanas – 14,2 t\u016bkst.<\/p>\n

Vilnius-Stokholmas mar\u0161ruto neanalizavo d\u0117l pertraukos tarp skryd\u017ei\u0173 ir esmini\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173\/tvarkara\u0161\u010di\u0173 kitimo.<\/p>\n

Kaip atrodys 2011 m.?<\/strong><\/p>\n

\u0160i analiz\u0117 ai\u0161kiai parodo, kurie ve\u017e\u0117jai ir kurie mar\u0161rutai 2011 m. gali sulaukti poky\u010di\u0173 savo keleivi\u0173 srautuose d\u0117l pasikeitusios skryd\u017ei\u0173 pasi\u016blos. „\u017dem\u0173 s\u0105naud\u0173” ve\u017e\u0117j\u0173 „Wizz Air” ir „Ryanair” darbo prad\u017eia Vilniuje gali pakeisti keleivi\u0173 persiskirstym\u0105 tarp tiesiogini\u0173 ir jungiam\u0173j\u0173 mar\u0161rut\u0173.<\/p>\n

Labiausiai ram\u016bs gali jaustis ve\u017e\u0117jai, ma\u017eai savo portfelyje turintys keleivi\u0173 mar\u0161rutais, kurie nuo \u0161iol bus geriau pasiekiami tiesiogiai. Tuo tarpu labiau \u012f „leisure” sraut\u0105 orientuoti ve\u017e\u0117jai, savo segmente turintys nema\u017eai jungiam\u0173j\u0173 keleivi\u0173 \u012f London\u0105, Rom\u0105, Milan\u0105, Barselon\u0105, Stokholm\u0105 tur\u0117t\u0173 labiau ie\u0161koti kit\u0173 ni\u0161\u0173 – tai pirmiausia pasakytina apie „airBaltic” ir „Czech Airlines”.<\/p>\n

<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugelis vykdom\u0173 skryd\u017ei\u0173 pirmiausia yra skirti aptarnauti tiesiogin\u012f sraut\u0105, ta\u010diau kai kuriems mar\u0161rutams \u017eenkli\u0105 \u012ftak\u0105 daro jungimieji keleiviai, skrendantys su pers\u0117dimu viename ar kitame skryd\u017ei\u0173 hub’e. Jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 keleivi\u0173 aptarnavimas – kur kas sud\u0117tingesnis verslas nei „origin-destination” keleivi\u0173 ve\u017eimas ir jis reikalauja gilesn\u0117s keleivi\u0173 sraut\u0173 analiz\u0117s. \u0160iame \u012fra\u0161e – mini analiz\u0117 pagrindini\u0173 2010 m. i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[240,226,43],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2131"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2131"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2131\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2146,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2131\/revisions\/2146"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2131"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2131"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2131"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}