Rygos oro uostas skelbia, jog j\u0173 keleivi\u0173 sraute, 2010 m. 37,7% srauto buvo transferini\u0173 keleivi\u0173 srautas. \u0160is skai\u010dius dramati\u0161kai \u0161oktel\u0117jo 2008-2009 m. sand\u016broje. 2007 m. transferini\u0173 keleivi\u0173 srautas buvo 4%, 2008 m. – 14%, 2009 m. – 33%, 2010 m. – beveik 38%.<\/p>\n
Pagal IATA „Airport IS” duomenis, absoliu\u010di\u0105 daugum\u0105 jungiamojo srauto Rygos oro uoste formavo „airBaltic” – bene 99%. \u0160iek tiek ap\u010diuopiam\u0105 keleivi\u0173 dal\u012f transferui \u012f Ryg\u0105 atve\u017e\u0117 „Aeroflot” (turintis stipr\u0173 codeshare<\/em> su „airBaltic”) ir labai ne\u017eymias dalis – „Aerosvit”, ‘Tarom” (\u0161i\u0173 met\u0173 pavasar\u012f nutrauk\u0117 skryd\u017eius \u012f Ryg\u0105), „Belavia” ir paskutiniais m\u0117nesiais veikl\u0105 prad\u0117jusi „Transaero”.<\/p>\n Be jokios abejon\u0117s, „airBaltic” veikla Rygoje buvo paremtas ir Rygos oro uosto augimas ir oro bendrovi\u0173 rinkos dalies pasiskirstymas 2010 m. atrod\u0117 taip:<\/p>\n „airBaltic” yra pagrindinis transfero ve\u017e\u0117jas Rygos oro uoste ir pra\u0117jusiais metais jis augino b\u016btent \u0161\u012f transferin\u012f segment\u0105. 2010 m. bendrame sraute, „airBaltic” per Ryg\u0105 ve\u017et\u0173 keleivi\u0173 net 57% buvo transferiniai. Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161\u012f faktori\u0173 rei\u0161kia, jog Rygos oro uoste „airBaltic” kelion\u0119 prad\u0117jo\/baig\u0117 1,3 mln. keleivi\u0173.<\/p>\n Tod\u0117l, jeigu skai\u010diuojame rinkos pasiskirstym\u0105 Rygoje tarp ten kelion\u0119 pradedan\u010di\u0173\/baigian\u010di\u0173 keleivi\u0173, tai vaizdelis atrodo \u017eenkliai kitaip.<\/p>\n „Ryanair” 2010 m. Rygos oro uoste perve\u017e\u0117 973 t\u016bkst. keleivi\u0173 ir u\u017e\u0117m\u0117 daugiau nei tre\u010ddal\u012f kelion\u0119 pradedan\u010di\u0173 Rygoje keleivi\u0173 rinkos. \u0160iomis dienomis pasigirsta suintensyv\u0117jusios kalbos apie galima „Ryanair” baz\u0119 Rygos oro uoste – n\u0117ra garantij\u0173, jog su baz\u0117s atidarymu „Ryanair” keleivi\u0173 srautas \u017eenkliai \u0161oktelt\u0173 Rygos oro uoste – ir dabar „Ryanair” perve\u017ea tiek keleivi\u0173, kiek perve\u017ea tipin\u0117 baz\u0117 su 3 bazuojamais l\u0117ktuvais.<\/p>\n Jeigu \u017ei\u016br\u0117tume \u012f keliones pradedan\u010di\u0173 keleivi\u0173 srautus (vietin\u0117 rinka), tai Rygos oro uoste 2010 m. perve\u017eta 2,775 mln. keleivi\u0173.<\/p>\n 2011 m. vidutini\u0161kai Rygos oro uoste keleivi\u0173 srautas auga 14,4%, ta\u010diau \u0161\u012f skai\u010di\u0173 „i\u0161pu\u010dia” balandis, kuomet keleivi\u0173 \u017eenklus augumas vyko d\u0117l palyginamuoju laikotarpiu pernai nevykusi\u0173 skryd\u017ei\u0173 d\u0117l Islandijos vulkano i\u0161siver\u017eimo. Atmetus baland\u012f, vidutinis m\u0117nesio augimas yra 6%.<\/p>\n \u0160iuo metu n\u0117ra duomen\u0173, kokia dalimi auga pradedantys kelion\u0119 Rygoje ir transferiniai keleiviai – ta\u010diau \u017eenklai rodo, jog did\u017eioji augimo dalis yra d\u0117ka toliau „airBaltic” vystomo jungiamojo srauto per Rygos oro uost\u0105, o „vietini\u0173” keleivi\u0173 srautas auga 1-2%. \u0160is dalykas rodo, jog Rygos oro uostu gali naudotis apie 2,85 mln. keleivi\u0173.<\/p>\n K\u0105 tai rei\u0161kia? Trys Lietuvos oro uostai \u0161iemet planuoja perve\u017eti pana\u0161\u0173 skai\u010di\u0173 keleivi\u0173:<\/p>\n Pagal trij\u0173 Lietuvos oro uost\u0173 planus, \u0161iemet planuojama perve\u017eti i\u0161 viso daugiau kaip 2,85 mln. keleivi\u0173, tarp kuri\u0173 transferini\u0173 keleivi\u0173 beveik n\u0117ra. \u0160is skai\u010dius rodo, jog pagal pradedan\u010di\u0173 keliones keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 Lietuvos oro uostai realiai lygiuojasi su Latvijos oro uostu.<\/p>\n Be abejo, Lietuva yra \u0161iek tiek didesn\u0117 gyventoj\u0173 skai\u010diumi pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173, ta\u010diau yra objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, lemian\u010di\u0173 Rygos oro uosto lyderiavim\u0105 regione.<\/p>\n Pirmiausia, labai svarbi prie\u017eastis – „airBaltic” ve\u017eamas tranzitinis srautas leid\u017eia vystyti produktus naujomis skryd\u017ei\u0173 kryptimis, kas stimuliuoja ir vietin\u012f sraut\u0105. Pvz. skryd\u017eiai \u012f Oulu ar Beirut\u0105 egzistuoja tikrai ne d\u0117l latvi\u0173 poreikio, ta\u010diau kelias vietas reisuose u\u017epildo ir keleiviai latviai, arba turistai \u012f Ryg\u0105 – veikia vadinamoji aviacin\u0117 stimuliacija: pasi\u016bla \u0161iek tiek didina paklaus\u0105. Be tranzitinio srauto tikrai \u0161i\u0173 skryd\u017ei\u0173 neb\u016bt\u0173, ta\u010diau tranzito formavimas leid\u017eia stipriai pagerinti pasi\u016bl\u0105. Papildomas transferinio srauto efektas – geresn\u0117 sukurta pasi\u016bla stiprina oro uosto konkurencingum\u0105. Pavyzdys – \u0161iaulie\u010diai gali rinktis i\u0161 pana\u0161iai pasiekiam\u0173 Kauno, Rygos ir Vilniaus oro uost\u0173 – sprendim\u0105 gali \u012ftakoti geresnis produktas. O geresn\u012f produkt\u0105 transferinis srautas akivaizd\u017eiai gali pasi\u016blyti.<\/p>\n Antra, objektyvi Rygos lyderiavimo prie\u017eastis – visgi, Rygos oro uostas turi geriausi\u0105 apr\u0117pties zon\u0105 i\u0161 vis\u0173 Baltijos oro uost\u0173. Talino oro uosto didel\u0117 dalis apr\u0117pties zonos yra tiesiog j\u016bra. Vilniaus oro uosto didel\u0117 apr\u0117pties dalis yra Baltarusija – nors i\u0161 ten keleivi\u0173 ir bandoma med\u017eioti, ta\u010diau \u0160engeno ir Europos s\u0105jungos barjeras yra ir bus \u017eenkli riba, d\u0117l ko niekada nebus galima Baltarusijos dalies laikyti tokia Vilniaus oro uosto stipria apr\u0117pties zona kaip galima Ma\u017eeikius laikyti Rygos oro uosto apr\u0117pties zona. Be to, baltarusiai neturi toki\u0173 s\u0105s\u0105j\u0173 su Vakarais (kur yra nukreipta li\u016bto dalis vis\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173) kaip latviai, estai ar lietuviai. Rygos oro uostas apr\u0117pia \u017eenkli\u0105 dal\u012f \u0160iaur\u0117s Lietuvos ir \u017eenkli\u0105 dal\u012f Piet\u0173 Estijos – Vilniaus\/Kauno ar atitinkamai Talino oro uostai turi si\u016blyti akivaizd\u017eiai geresn\u012f produkt\u0105, nor\u0117dami konkuruoti d\u0117l \u0161i\u0173 keleivi\u0173.<\/p>\n Tre\u010dia svarbi prie\u017eastis – veikia savoti\u0161ka aviacin\u0117 savyb\u0117 – keleivi\u0173 srautas, sukoncentruotas viename oro uoste traukia kitus srautus. Tok\u012f efekt\u0105 patyr\u0117 „Estonian Air” Talino oro uoste – „Ryanair” at\u0117jimas sustiprino pa\u010di\u0105 oro uosto trauk\u0105, d\u0117l ko naudos gavo ir „Estonian Air” . Rygos oro uostas turi tam tikr\u0105 vystymosi prana\u0161um\u0105 prie\u0161 atskirai vystomus oro uostus nedideliais atstumais vienas nuo kito. Be jokios abejon\u0117s, atskirai vystomi oro uostai turi kit\u0173 \u017eenkli\u0173 privalum\u0173.<\/p>\n Ketvirta prie\u017eastis – Ryga yra galingesnis traukos ta\u0161kas negu Vilnius ar Talinas. B\u016bdamas did\u017eiausias Baltijos \u0161ali\u0173 miestas ir geografi\u0161kai centre tarp Baltijos \u0161ali\u0173 jis sutraukia daug tarptautini\u0173 kompanij\u0173 centrini\u0173 biur\u0173 ar viet\u0105 bendriems kompanij\u0173 Baltijos „meetingams” – daugelis tarptautini\u0173 kompanijo laiko ir laikys Baltijos \u0161alis vienu ekonominiu vienetu, tod\u0117l konkurencija d\u0117l „centro” vyks nuolat. Ryga per paskutinius metus padar\u0117 tikrai labai \u017eenkl\u0173 turizmo marketingo progres\u0105 – dirbo kur kas geriau ir yra labiau matomi nei Lietuvos turizmo galimyb\u0117s.<\/p>\n O kur keliauja keleiviai i\u0161 Rygos oro uosto? V\u0117l, kalbame ne apie tranzitinius srautus, ta\u010diau kur skrenda keleiviai i\u0161\/\u012f Rygos oro uost\u0105. Taip atrodo 27 populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 i\u0161 Rygos oro uosto s\u0105ra\u0161as (pagal IATA AirportIS duomenis) 2010 m.:<\/p>\n Ka\u017ekur matyta? Prie\u0161 por\u0105 m\u0117nesi\u0173 ra\u0161iau apie populiariausius ta\u0161kus, pasiekiamus i\u0161 Vilniaus<\/a>. Populiariausios kryptys, kuri\u0173 reikia latviams yra pana\u0161ios kaip ir kryptys, reikalingos lietuviams. I\u0161siskiria tik stipresni latvi\u0173 ry\u0161iai su Rusija ir Vokietija bei kai kuriose kryptyse matosi „Ryanair” \u012fdirbis per septynerius metus.<\/p>\n Jeigu Rygos oro uoste neb\u016bt\u0173 sukurtas tranzitinis srautas, tai Rygos oro uoste b\u016bt\u0173 30-35 reguliariosios kryptys – tiesioginiai skryd\u017eiai galimi kryptimis, kuriomis keliauja bent 25-30 t\u016bkst. keleivi\u0173 tiesiogiai su keliomis galimomis i\u0161imtimis skryd\u017eiams trumpais mar\u0161rutais arba „low cost” reisais \u017eemu skryd\u017eiu da\u017eniu (frequency<\/em>).<\/p>\n <\/p>\n Nenoriu paliesti joki\u0173 Latvijos spaudoje mirgan\u010di\u0173 spekuliacij\u0173 d\u0117l „airBaltic” veiklos ir jos finansin\u0117s pad\u0117ties.<\/p>\n \u017dinoma, sulaukiu nema\u017eai klausim\u0173 ar gird\u017eiu pasvarstym\u0173, kaip atrodyt\u0173 Rygos oro uostas, jeigu „airBaltic” nutraukt\u0173 veikl\u0105 Rygoje. Atsakymas n\u0117ra sud\u0117tingas: Rygos oro uostas netekt\u0173 absoliu\u010diai viso tranzitinio srauto – apie 1,76 mln. keleivi\u0173. Ir realiai jis b\u016bt\u0173 neatsatomas – visk\u0105 reik\u0117t\u0173 kurti absoliu\u010diai i\u0161 naujo.<\/p>\n Jeigu \u017ei\u016br\u0117ti \u012f „airBaltic” keleivi\u0173 pradedan\u010di\u0173 Rygoje skai\u010di\u0173, tai „airBaltic” \u0161iai dienai perve\u017ea apie 1,3 mln. keleivi\u0173, u\u017eimdama apie \u00a046% rinkos. „airBaltic” nebeskraidant, realiai i\u0161 \u0161io skai\u010diaus apie 70% keleivi\u0173 tur\u0117t\u0173 pereiti pas kitus ve\u017e\u0117jus – skraidan\u010dius dabar arba ateinan\u010dius naujus ve\u017e\u0117jus \u012f Rygos oro uost\u0105. \u0160is skai\u010dius, 70% yra paremtas Vilniaus oro uosto patirtimi nutraukus veikl\u0105 „flyLAL”. Negalime atmesti, jog dalis keleivi\u0173 skrenda vien d\u0117l pasi\u016blos buvimo – skrenda pigiai \u012f tam tikrus ta\u0161kus, ta\u010diau neskrist\u0173 visai jei neb\u016bt\u0173 skryd\u017eio arba jis b\u016bt\u0173 brangesnis. \u0160ie 70% procent\u0173 neb\u016bt\u0173 i\u0161 karto – nauji ve\u017e\u0117jai nepl\u016bst\u0173 \u012f Ryg\u0105 per pirmas savaites ar m\u0117nesius – n\u0117ra taip greita. Ta\u010diau kurti skryd\u017ei\u0173 tinkl\u0105 b\u016bt\u0173 papras\u010diau nei Vilniaus oro uoste prie\u0161 trejus metus: aviacija tiesiog dabar yra jau atsargaus augimo stadijoje, o tuo metu buvo „greito karpymo” stadijoje. Realiai \u012fmanoma, jog Rygos oro uoste b\u016bt\u0173 vykdomi tik skryd\u017eiai kryptimis, kurias pateikiau lentel\u0117je auk\u0161\u010diau.<\/p>\n Taigi, sud\u0117jus \u0161iuos skai\u010dius i\u0161eina, jog Rygos oro uostas, prarad\u0119s „airBaltic” gal\u0117t\u0173 netekti apie 2,2 mln. keleivi\u0173 per metus ir ve\u017eti ma\u017edaug 2,5 mln. keleivi\u0173 per metus.<\/p>\n Ta\u010diau, kaip min\u0117jau, \u010dia yra absoliu\u010diai teorin\u0117s prielaidos ir pam\u0105stymai. Tikrai nelinkiu „airBaltic” nutraukti veiklos – tai b\u016bt\u0173 did\u017eiulis sukr\u0117timas Baltijos keleivi\u0173 ve\u017eimo aviacijos rinkai, kuri ir taip Pasaulyje turi labai gan li\u016bdn\u0105 \u012fvaizd\u012f (o daugeliui u\u017esienie\u010di\u0173 Baltijos \u0161alys yra viena rinka). Bankrotas n\u0117ra geras signalas rinkai ar aviakompanijoms atidaryti naujus skryd\u017eius – prie\u0161ingai, tai \u017eenklas, jog rinka yra nesveika ir keleivi\u0173 srautas yra i\u0161p\u016bstas dirbtine stimuliacija. Prisimenu, jog 2008 m. pabaigoje ra\u0161iau apie tai, kaip atrodyt\u0173 Vilniaus oro uostas be „flyLAL” ir „airBaltic”<\/a>, nelaim\u0117, jog tai ir i\u0161sipild\u0117. Neduokdie, dabar tokio sukr\u0117timo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kuomet kyla bet kokia diskusija apie Baltijos \u0161ali\u0173 aviacij\u0105, nei\u0161vengiamai palei\u010diamas klausimas ir d\u0117l Rygos oro uosto lyderyst\u0117s regione. \u0160iame \u012fra\u0161e nor\u0117\u010diau paliesti kiek kitok\u012f \u0161io klausimo aspekt\u0105. 2010 m. Rygos oro uostas i\u0161 viso aptarnavo 4 mln. 663 t\u016bkst. keleivi\u0173. Rygos oro uostas 2009-2010 m. buvo tarp spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 Europos oro uost\u0173, ta\u010diau augimas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[225,266,110,265,43],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2201"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2201"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2201\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2208,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2201\/revisions\/2208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/2011\/06\/rix_2010share.png\" "\\"rix_2010share\\"")
<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/2011\/06\/rix_marketOrig2010.png\" "\\"rix_marketOrig2010\\"")
<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/2011\/06\/rix_lithuaniantraffic.png\" "\\"rix_lithuaniantraffic\\"")
<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/2011\/06\/rix_topdest2010.png\" "\\"rix_topdest2010\\"")
<\/p>\n