{"id":2380,"date":"2012-01-05T12:17:23","date_gmt":"2012-01-05T10:17:23","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=2380"},"modified":"2015-09-04T09:48:28","modified_gmt":"2015-09-04T07:48:28","slug":"2011-iesiems-pasibaigus-9-marsrutams-buvo-rekordiniai-metai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2012\/01\/05\/2011-iesiems-pasibaigus-9-marsrutams-buvo-rekordiniai-metai\/","title":{"rendered":"2011-iesiems pasibaigus: 9 mar\u0161rutams buvo rekordiniai metai"},"content":{"rendered":"

\u0160iuo \u012fra\u0161u pradedu keli\u0173 b\u016bsim\u0173 \u012fra\u0161\u0173 serij\u0105, skirt\u0105 2011-iesiems Vilniaus oro uoste ap\u017evelgti bei pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f prasid\u0117jusius 2012-uosius. Pasibaigusieji buvo \u012fdom\u016bs metai – keli\u0173 dideli\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 at\u0117jimas, nauj\u0173 kryp\u010di\u0173 atidarymas ir sen\u0173j\u0173 kryp\u010di\u0173 augimas.<\/p>\n

2011 m. Vilniaus oro uostas aptarnavo 1.712.458 keleivius – 24,65% daugiau nei 2010 m. Skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius augo 6,13%, krovini\u0173 srautas – 9,24%.<\/p>\n

Pana\u0161aus augimo tempo Vilniaus oro uostas tikisi ir 2012 m.:<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pirmojo serijos \u012fra\u0161o tema – kaip sek\u0117si mar\u0161rutams i\u0161 Vilniaus oro uosto. O daugeliui sek\u0117si puikiai. 9 mar\u0161rutams 2011 m. buvo rekordiniai. Daugelis rekordinink\u0173 – ne „low cost” bendrovi\u0173 i\u0161vystytos kryptys, o kryptys-senbuv\u0117s. Bet apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n

Vilnius-Ryga<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011-aisiais Rygos kryptimi „per plauk\u0105” pasiektas rekordas. Vilnius-Ryga 2011 m. keliavusi\u0173 srautas buvo 400 keleivi\u0173 didesnis nei 2009 m. Rygos kryptimi iki rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. srautas augo vidutini\u0161kai 40%, ta\u010diau per likusi\u0105 met\u0173 dal\u012f nusirito iki neigiamo poky\u010dio. Pana\u0161u, jog Rygos kryp\u010diai did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 padar\u0117 ne tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 pl\u0117tra i\u0161 Vilniaus, o ne\u017einomyb\u0117 d\u0117l aviakompanijos ateities, kilusi vasaros pabaigoje.<\/p>\n

2012-aisiais „airBaltic” ketina i\u0161laikyti pana\u0161\u0173 s\u0117dyni\u0173 skai\u010di\u0173 Vilnius-Ryga mar\u0161rute kaip 2011 m., ta\u010diau i\u0161laikyti tok\u012f sraut\u0105 bus sunku. Prognozuoju, jog Vilnius-Ryga kryptimi keleivi\u0173 srautas gali suma\u017e\u0117ti iki ma\u017edaug 150 t\u016bkst. keleivi\u0173.<\/p>\n

Vilnius-Frankfurtas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. kovo pabaigoje aviakompanija „Lufthansa” pristat\u0117 nauj\u0105 tvarkara\u0161t\u012f Vilnius-Frankfurtas kryptimi, kas leido ir taip augusiam srautui \u012fgauti did\u017eiul\u012f pagreit\u012f. Daugiau nei 150 t\u016bkst. keleivi\u0173 keliavo tarp Vilniaus ir Frankfurto – tai akivaizdus vis\u0173 laik\u0173 rekordas, nepaisant to, jog iki 2008 m. pabaigos mar\u0161rute dirbo du ve\u017e\u0117jai.<\/p>\n

2012 m. „Lufthansa” numato dar padidinti s\u0117dyni\u0173 skai\u010di\u0173 Frankfurto kryptimi. Pirm\u0105 kart\u0105 \u017eiemos tvarkara\u0161tyje vyksta du skryd\u017eiai per dien\u0105, o nuo vasaros tvarkara\u0161\u010dio „Lufthansa” \u012f Vilni\u0173 skraidys A320 l\u0117ktuvu.<\/p>\n

Vilnius-Londonas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011-aisiais mar\u0161rute i\u0161 Vilniaus \u012f London\u0105 prad\u0117jo dirbti du ve\u017e\u0117jai – „Ryanair” ir „Wizz Air”. Po nuopolio 2009-2010 m., srautas \u012f London\u0105 pra\u0117jusiais metais gr\u012f\u017eo \u012f Vilni\u0173. Nors mar\u0161rutas sukosi tik du met\u0173 tre\u010ddalius, srautas gr\u012f\u017eo \u012f 2007-2008 m. lyg\u012f.<\/p>\n

2012 m. gegu\u017e\u0119 „Wizz Air” nuo 5 skryd\u017ei\u0173 per savait\u0119 padidins skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 iki 11 per savait\u0119.<\/a> Didesnis 2011 m. naujok\u0173 \u012fdirbis \u0161iame mar\u0161rute tur\u0117t\u0173 pasiekti rekordin\u012f 200 t\u016bkst. keleivi\u0173 sraut\u0105 \u012f Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s sostin\u0119.<\/p>\n

Vilnius-Kopenhaga<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Viena pirm\u0173j\u0173 Lietuvoje prad\u0117jusi\u0173 dirbti U\u017esienio aviakompanij\u0173 SAS u\u017eleido Kopenhagos mar\u0161rut\u0105 2005 m. aviakompanijai „airBaltic”. Pastaroji gerokai \u012fsuko \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105, ta\u010diau, pasikeitus strategijai j\u012f prad\u0117jo 2009 m. siaurinti. Aviakompanija SAS gr\u012f\u017eo \u012f mar\u0161rut\u0105 2010 m. saus\u012f, o 2011 m. gegu\u017e\u0119 „airBaltic” galutinai pasitrauk\u0117 i\u0161 \u0161io mar\u0161ruto.<\/p>\n

2012 m. d\u0117ka SAS didesni\u0173 naudojam\u0173 l\u0117ktuv\u0173 ir gilesnio \u012fdirbio, keleivi\u0173 skai\u010dius Vilnius-Kopenhaga tur\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f 2004-2005 m. lyg\u012f – prie\u0161 SAS pasitraukim\u0105 i\u0161 \u0161io mar\u0161ruto.<\/p>\n

Vilnius-Airija<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. keleivi\u0173 skai\u010dius tarp Vilniaus ir Airijos taip pat pasiek\u0117 rekord\u0105. Nors keleivi\u0173 tarp Vilniaus ir Londono<\/del>\u00a0Dublino yra ma\u017eiau nei 2005-2008 metais, ta\u010diau \u0161iemet pirm\u0105 kart\u0105 pasi\u016blyti skryd\u017eiai tarp Vilniaus ir Korko leido rinkai \u016bgtelti.<\/p>\n

2012 m. galima \u0161iuo mar\u0161utu laukti naujo rekordo – stipriai i\u0161vystytas „Aer Lingus” ir „Ryanair” skryd\u017ei\u0173 Vilnius-Dublinas produktas bei papildomas tre\u010dias savaitinis „Wizz Air” skrydis i\u0161 Vilniaus \u012f Kork\u0105 nuo bir\u017eelio pabaigos leis rinkai toliau augti.<\/p>\n

Vilnius-Helsinkis<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. buvo rekordiniai aviakompanijai „Finnair” dirban\u010diai Vilnius-Helsinkis mar\u0161rute, ta\u010diau pa\u010diai Helsinkio kryp\u010diai 2011 m. nebuvo patys geriausi. 2007-2008 m. tarp Vilniaus ir Helsinkio dirbusi „airBaltic” judindavo tranzitin\u012f sraut\u0105 bei pad\u0117davo formuoti geresn\u012f verslui skirt\u0105 „point-to-point” produkt\u0105.<\/p>\n

2012 m. b\u016btent labiau \u012f tiesiogin\u012f verslo sraut\u0105 orientuotas produktas tarp Vilniaus ir Helsinkio leist\u0173 toliau vystyti mar\u0161rut\u0105 ir padidinti j\u012f iki 100 t\u016bkst. keleivi\u0173 per metus.<\/p>\n

Vilnius-Praha<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

„Czech Airlines” „kriziniais” 2009-aisiais labiausiai sugeb\u0117jo pasinaudoti tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus suma\u017e\u0117jimu ir ve\u017eti daugiau keleivi\u0173 tranzitu po Prahos oro uost\u0105. Ta\u010diau, augant tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus skai\u010diui grei\u010diau nei keleivi\u0173 srautui restrukt\u016brizacij\u0105 i\u0161gyvenan\u010diai „Czech Airlines” teko ma\u017einti apsukas Vilniuje, d\u0117l to srautai 2010 ir 2011 m. ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

„Czech Airlines” dvigubai suma\u017eino skryd\u017ei\u0173 tarp Vilniaus ir Prahos skai\u010di\u0173, ta\u010diau keleivi\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo ma\u017eiau nei dvigubai, kas rodo Vilnius-Praha krypties potencial\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Var\u0161uva<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Aviakompanija LOT, jau greitai min\u0117sianti darbo Vilniaus oro uoste dvide\u0161imtmet\u012f, 2011 m. pasiek\u0117 rekord\u0105 Vilnius-Var\u0161uva kryptimi, o srautas \u0161ia kryptimi nuosekliai auga nuo 2008 m. Augim\u0105 l\u0117m\u0117 stipr\u0117jantis verslo ry\u0161ys su Lenkija bei LOT pozicij\u0173 \u012ftvirtinimas kaip patogiausi\u0173 Ryt\u0173 Europos jung\u010di\u0173 teik\u0117jo.<\/p>\n

Pana\u0161aus augimo Vilnius-Var\u0161uva kryptimi galima laukti ir 2012 m., tod\u0117l rekordas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagerintas. „LOT Polish Airlines” tam ruo\u0161iasi – nuo vasaros sezono prad\u017eios rytiniu reisu i\u0161 Vilniaus visuomet skraidys reaktyviniai „Embraer \u00a0170” tipo l\u0117ktuvai.<\/p>\n

Vilnius-Maskva<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. 11 m\u0117nesi\u0173 be konkurencijos dirbusi aviakompanija „utair” pasiek\u0117 rekordin\u012f sraut\u0105 tarp Vilniaus ir Maskvos – 55 t\u016bkst. keleivi\u0173. Tai geresnis rezultatas negu tais laikais, kuomet Maskvos kryptimi tur\u0117jo solid\u0173 \u012fdirb\u012f „flyLAL”\/”Aeroflot”.<\/p>\n

2012 m. jau dabar galime laikyti sprogimo Maskvos kryptimi metais – gruod\u012f skryd\u017eius \u012f Domodedovo oro uost\u0105 prad\u0117jo „Transaero”<\/a>, o nuo kovo pabaigos su kasdieniais skryd\u017eiais \u012f \u0160eremetjevo oro uost\u0105 gr\u012f\u017eta „Aeroflot”<\/a>.<\/p>\n

Vilnius-Kijevas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Jei 2012 m. laukiame Maskvos krypties sprogimo, tai 2011 m. galime laikyti Kijevo mar\u0161ruto sprogimo metais. Aviakompanija „Aerosvit” daugiau per metus daugiau nei padvigubino sraut\u0105 Vilnius-Kijevas mar\u0161rute ir dvigubai pagerino \u0161ios krypties rekord\u0105.<\/p>\n

2012 m. „Aerosvit” aktyviai ie\u0161ko galimybi\u0173 didinti s\u0117dyni\u0173 skai\u010di\u0173 Vilnius-Kijevas mar\u0161rute, kas leist\u0173 dar pagerinti mar\u0161ruto rezultat\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Milanas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. „low cost” atradimu galima laikyti mar\u0161rutus i\u0161 Vilniaus \u012f Italij\u0105. Per plauk\u0105 Milano kryptimi nebuvo pasiektas rekordas. Kryptis – s\u0117kminga, dar sezono \u012fkar\u0161tyje „Wizz Air” padidino skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 i\u0161 Vilniaus \u012f Milan\u0105 iki trij\u0173 per savait\u0119.<\/p>\n

2012 m. i\u0161 Vilniaus \u012f Milan\u0105 galima skristi beveik kasdien (i\u0161skyrus sekmadienius), o kryptis gali tik\u0117tis rekordo ir 80 t\u016bkst. keleivi\u0173 mar\u0161rute. Tai gera \u017einia m\u016bs\u0173 turizmo sektoriui, kadangi keleivi\u0173 portfolio akivaizd\u017eiai jau\u010diamas turist\u0173 jud\u0117jimas i\u0161 Milano \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Roma<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2011 m. buvo permain\u0173 metai Romos mar\u0161rutui. Kovo pabaigoje skryd\u017eius \u012f Rom\u0105 nutraukus\u012f „airBaltic” pakeit\u0117 du ve\u017e\u0117jai – „Ryanair” ir „Wizz Air”. Ir nors „Wizz Air” suma\u017eino skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 \u012f Rom\u0105 nuo 3 iki 2 skryd\u017ei\u0173 per savait\u0119, tai nesutrukd\u0117 mar\u0161rutui pasiekti absoliut\u0173 rekord\u0105 – daugiau nei 55 t\u016bkst. keleivi\u0173.<\/p>\n

2012 m. planuojami 5 skryd\u017eiai per savait\u0119 tarp Vilniaus ir Romos, kas leis dar syk\u012f pagerinti mar\u0161ruto rekord\u0105. Pasteb\u0117tina, jog Vilnius-Roma mar\u0161rut\u0105 pam\u0117go ne tik \u012f Italijos sostin\u0119 traukiantys lietuviai, ta\u010diau ir i\u0161 Italijos atkeliaujantys turistai \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n

Vilnius-Viena<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Rekordin\u012f sraut\u0105 2011 m. pademonstravo dar viena Vilniaus oro uosto senbuv\u0117 – „Austrian Airlines”. Srautas \u012f Vien\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 vir\u0161ijo 40 t\u016bkst. keleivi\u0173.<\/p>\n

2012 m. Vienos kryptimi galima laukti nedidelio tolimesnio augimo.<\/p>\n

Vilnius-Nyderlandai<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

„Estonian Air” bandymas pasinaudoti senu „flyLAL” \u012fdirbiu Vilnius-Amsterdamas mar\u0161rute perod\u0117, kokie trap\u016bs yra tranzitinio srauto jud\u0117jimo \u012fpro\u010diai. Per 2009 m. lietuviai atprato \u012f tolim\u0105sias kryptis skristi per Amsterdam\u0105 ir \u012fpro\u010diams atstatyti yra reikalingas galingas \u012fdirbis. Jungt\u012f su Amsterdamu pakeit\u0117 „Wizz Air” si\u016bloma kryptis \u012f Eindhoven\u0105, kuri s\u0117kmingai pildo tiesioginio srauto tarp Vilniaus ir Nyderland\u0173 poreikius.<\/p>\n

2012 m. numatoma daugiau skryd\u017ei\u0173 \u012f Eindhoven\u0105 – nuo kovo pabaigos „Wizz Air” tarp Vilniaus ir Eindhoveno skraidys tris kartus per savait\u0119<\/a>.<\/p>\n

Vilnius-Barselona<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Rekord\u0105 2011 m. nesunkiai pagerino „low cost” bendrov\u0117s, at\u0117jusios \u012f Vilnius-Barselona mar\u0161rut\u0105. Gegu\u017e\u0119 „Ryanair” prad\u0117jo skryd\u017eius i\u0161 Vilniaus \u012f \u017diron\u0105, ta\u010diau, gerindama produkt\u0105 nuo rudens skryd\u017eius perk\u0117l\u0117 \u012f pagrindin\u012f Barselonos oro uost\u0105.<\/p>\n

Geras produktas 2012 m. tur\u0117t\u0173 toiau vystyti \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 ir Vilnius-Barselona gali tik\u0117tis 5o t\u016bkst. keleivi\u0173. Tarp Vilniaus ir pagrindinio Barselonos El Prat oro uosto galima skraidyti keturis kartus per savait\u0119 – pirmadieniais, tre\u010diadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.<\/p>\n

Vilnius-Vokietija<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

I\u0161skyrus pagrindin\u012f Vokietijos hub’\u0105 – Frankfurto oro uost\u0105, skryd\u017eiai \u012f kitus Vokietijos oro uostus patyr\u0117 bene pat\u012f did\u017eiausi\u0105 sukr\u0117tim\u0105 per kriz\u0119 2009 m. Nuo 110 t\u016bkst. keleivi\u0173 srautas \u012f Vokietijos oro uostus krito iki 10 t\u016bkst. srauto, o 2011 m. atsirad\u0119 tiesioginiai skryd\u017eiai \u012f Br\u0117men\u0105, Dortmund\u0105, bei gr\u012f\u017e\u0119 skryd\u017eiai \u012f Berlyn\u0105 l\u0117m\u0117 srauto \u012f Vokietij\u0105 atsigavim\u0105.<\/p>\n

2012 m. numatomas tolimesnis skryd\u017ei\u0173 did\u0117jimas Vokietijos kryptimis. Kovo prad\u017eioje „Skyways” gr\u012f\u0161 su tiesioginiais skryd\u017eiais tarp Vilniaus ir Berlyno, o nuo kovo pabaigos „Ryanair” atidaro visi\u0161kai nauj\u0105 krypt\u012f \u012f Karlsr\u016bh\u0117s\/Baden Badeno oro uost\u0105<\/a>. 2012 m. vasarai suformuoti produktai leid\u017eia tik\u0117tis prie\u0161krizinio, 100 t\u016bkst. keleivi\u0173 srauto tarp Vilniaus ir Vokietijos (neskaitant Frankfurto) oro uost\u0173.<\/p>\n

Vilnius-Oslas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

2009-2011 m. srautas tarp Vilniaus ir Oslo laik\u0117si stabilus. Ta\u010diau, 2007-2008 m. rezultatai rodo, jog \u0161ia kryptimi potencialas yra didesnis.<\/p>\n

2012 m. „Wizz Air” prad\u0117s skryd\u017eius i\u0161 Vilniaus \u012f Oslo Sanjeford oro uost\u0105, kas tur\u0117t\u0173 suteikti antr\u0105j\u012f kv\u0117pavim\u0105 Vilnius-Oslas srautui. Ma\u017ea to, pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f bus atidaryti tiesioginiai skryd\u017eiai i\u0161 Vilniaus \u012f Bergen\u0105.<\/a><\/p>\n

Vilnius-Briuselis<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Viena pirm\u0173j\u0173 po „flyLAL” veiklos stabdymo Vilniuje pasirod\u017eiusi\u0173 bendrovi\u0173 „brussels airlines” 2011 m. toliau \u012fdirbin\u0117jo Vilnius-Briuselis mar\u0161rut\u0105. Nors tvarkara\u0161tis n\u0117ra pats geriausias tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Briuselio, \u012fdirbis, tranzitas ir „Lufthansa” grup\u0117s srautas leid\u017eia i\u0161 l\u0117to didinti keleivi\u0173 sraut\u0105. Pana\u0161us augimas tur\u0117t\u0173 i\u0161silaikyti ir 2011 m.<\/p>\n

Vilnius-Talinas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Vilnius-Talinas kryptimi keleivi\u0173 srautas laikos stabilus nuo 2009 m. 2011 m. ruden\u012f i\u0161 mar\u0161ruto pasitrauk\u0117 tiesioginius vykdanti aviakompanija „airBaltic”. Rekordiniai Vilnius-Talinas mar\u0161rutui metai buvo 2008-ieji, kuomet \u0161alia tiesiogionio verslo srauto aviakompanijos „airBaltic” ir „flyLAL” ve\u017edavo tranzit\u0105 i\u0161 Talino per Vilniaus oro uost\u0105, o „Estonian Air” – i\u0161 Vilniaus per Talino oro uost\u0105.<\/p>\n

Nuo 2012 m. vasaros sezono prad\u017eios „Estonian Air” ketina dar sustiprinti Vilnius-Talinas produkt\u0105 ir padaryti j\u012f dar patogesn\u012f tiek verslui, tiek si\u016blyti patogesnius jungimus per Talino oro uost\u0105. Darbo dienomis vyks keturi skryd\u017eiai per dien\u0105 beveik vienodais intervalais, o du skryd\u017eiai – reaktyviniais naujais 88 viet\u0173 CRJ900, kuri\u0173 pagalba kelion\u0117 \u012f Talin\u0105 sutrump\u0117s iki valandos. Su tokiu produktu galima laukti keleivi\u0173 Vilnius-Talinas mar\u0161rutu skai\u010diui sugr\u012f\u017eti \u012f 2007 m. lyg\u012f.<\/p>\n

Vilnius-Stokholmas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Sunkiai \u012fsisiubuojant\u012f mar\u0161rut\u0105 Vilnius-Stokholmas 2011 m. band\u0117 s\u0117km\u0119 dvi aviakompanijos. Metus prad\u0117jo „Estonian Air”, o v\u0117liau – „Skyways”, kuri per\u0117m\u0117 ir bendradarbiavim\u0105 su SAS<\/a>. „Skyways” sekasi geriau negu prie\u0161 dviejus metus, kuomet 2009 m. \u0161is tuomet regioninis \u0160vedijos ve\u017e\u0117jas skraid\u0117 \u0161iuo mar\u0161rutu.<\/p>\n

Dar 2011 m. Stokholmo Skavsta oro uostas tapo vieninteliu netaikliu „\u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173” bendrovi\u0173 \u0161\u016bviu ir „Wizz Air” u\u017edar\u0117 \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 po gero m\u0117nesio skraidymo tarp Vilniaus ir Stokholmo.<\/p>\n

2012 m. Stokholmo kryptimi tur\u0117t\u0173 i\u0161silaikyti pana\u0161us srautas kaip 2011 m.<\/p>\n

O kaip pild\u0117si l\u0117ktuvai?<\/strong><\/p>\n

2011 m. buvo u\u017epildyta 68% s\u0117dyni\u0173, skridusi\u0173 i\u0161\/\u012f Vilniaus oro uost\u0105. Ilguoju laikotarpiu laikoma, jog „so\u010dios” rinkos vidurkis yra 75%, t.y. Vilniaus oro uoste 2011 m. pasi\u016bla vir\u0161ijo paklaus\u0105. Tai yra, net neple\u010diant skryd\u017ei\u0173 skai\u010diaus yra pakankamai vietos keleiviams atskristi\/i\u0161skristi i\u0161 Vilniaus.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Geriausiai 2011 m. pild\u0117si Frankfurto, Londono, Eindhoveno, Donkasterio ir Korko kryptys. Pasteb\u0117tina, jog visomis \u0161iomis kryptimis 2012 m. numatomi skryd\u017ei\u0173 skai\u010diaus arba l\u0117ktuv\u0173 didinimai, kas rodo, jog aviakompanijos \u012f u\u017eaugusi\u0105 paklaus\u0105 sureguoja labai greitai.<\/p>\n

Amsterdamo ir Pary\u017eiaus kryptimis 2011 m. skryd\u017eiai buvo sustabdyti – o \u0161ios abi kryptys pateko \u012f pras\u010diausiai besipild\u017eiusi\u0173j\u0173 penketuk\u0105. Kol kas sunkiai sukasi „Skyways” kryptys \u012f Stokholm\u0105 ir Berlyn\u0105 – reikalingas didesnis \u012fdirbis \u0161ioms kryptims i\u0161silaikyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuo \u012fra\u0161u pradedu keli\u0173 b\u016bsim\u0173 \u012fra\u0161\u0173 serij\u0105, skirt\u0105 2011-iesiems Vilniaus oro uoste ap\u017evelgti bei pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f prasid\u0117jusius 2012-uosius. Pasibaigusieji buvo \u012fdom\u016bs metai – keli\u0173 dideli\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 at\u0117jimas, nauj\u0173 kryp\u010di\u0173 atidarymas ir sen\u0173j\u0173 kryp\u010di\u0173 augimas. 2011 m. Vilniaus oro uostas aptarnavo 1.712.458 keleivius – 24,65% daugiau nei 2010 m. Skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius augo 6,13%, krovini\u0173 srautas – […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[43],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2380"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2380"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2380\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2406,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2380\/revisions\/2406"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2380"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2380"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2380"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}