{"id":3018,"date":"2016-06-09T18:56:16","date_gmt":"2016-06-09T15:56:16","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=3018"},"modified":"2016-06-10T08:11:02","modified_gmt":"2016-06-10T05:11:02","slug":"populiariausios-kryptys-is-vilniaus-2016-metais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2016\/06\/09\/populiariausios-kryptys-is-vilniaus-2016-metais\/","title":{"rendered":"Populiariausios kryptys i\u0161 Vilniaus 2016 metais"},"content":{"rendered":"

Pra\u0117jo pirmi penki \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesiai, tod\u0117l nutariau \u017evilgelti, kas darosi Vilniaus oro uosto statistikoje. Juolab, Vilniaus oro uostas auga \u0161iemet rekordiniu tempu. Procentinis augimas n\u0117ra rekordinis – 14,8%, ta\u010diau d\u0117l s\u0105lyginai jau auk\u0161tos palyginamosios baz\u0117s, \u0161iemet per penkis m\u0117nesius sulauk\u0117 daugiau nei 200 „nauj\u0173” keleivi\u0173, o per penkis met\u0173 m\u0117nesius j\u0173 i\u0161 viso aptarnavo 1,39 milijono.<\/p>\n

Kokios kryptys buvo populiariausios?<\/p>\n

    \n
  1. Londonas LTN – 114,3\u00a0t\u016bkst. + Londonas STN 52,6\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n

    Baland\u017eio m\u0117nes\u012f „Ryanair” \u012fjung\u0117\u00a0Vilniuje Lutono reis\u0105 ir VNO-LTN linija absoliu\u010diai atitr\u016bko populiariausi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e. Jau pernai VNO-LTN mar\u0161rutas buvo pats populiariausias su 230 t\u016bkst. keleivi\u0173 per metus, o dabar tapo nebepavejamas. Apskritai, LTN oro uostas dominuoja kaip pasiekiamumo ta\u0161kas i\u0161 visos Lietuvos – tiek „Ryanair”, tiek „Wizz Air” skraido \u012f Luton\u0105 i\u0161 Kauno, o „Wizz Air” dar skraido ir i\u0161 Palangos. Bendrame pyrage, kas de\u0161imtas keleivis i\u0161 Lietuvos keliauja \u012f LTN (jei atmetame atostoginius mar\u0161rutus).<\/p>\n

    2. Frankfurtas FRA – 80,7\u00a0t\u016bkst. + Frankfurtas HHN – 41,2 t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    „Lufthansa” kelinti metai skraido Vilnius-Frankfurtas mar\u0161rutu beveik nekeisdama tvarkara\u0161\u010dio ir \u0161iais metais srautas \u0161itame mar\u0161rute sustojo aug\u0119s – „Lufthansa” \u0161iuo mar\u0161rutu gabena vidutini\u0161kai 132 keleivius kiekviename reise (lygiai tiek pat ve\u017e\u0117 ir lygiai prie\u0161 metus). Jeigu \u0161itas mar\u0161rutas vasaros sezonu persipildo, tai pana\u0161u, kad l\u0117tuoju sezonu dar yra vietos pardavim\u0173 augimui. Tuo tarpu tik pra\u0117jusiais metais „Wizz Air” savo Vilniaus baz\u0117s kryp\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 papild\u017eius skryd\u017eiais \u012f Frankfurto Hahno oro uost\u0105, o „Ryanair” \u012f tai sureagavus mar\u0161ruto permetimu i\u0161 Kauno \u012f Vilni\u0173, VNO-HHN mar\u0161rutas tapo ketvirtuoju populiariausiu mar\u0161rutu tarp „low cost” aptarnaujam\u0173 kryp\u010di\u0173 – atsilieka tik nuo LTN, BGY ir STN.<\/p>\n

    3. Oslas RYG\u00a0– 31,6 t\u016bkst. + Oslas OSL – 29,4 t\u016bkst. + Oslas TRF 14,8 t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    Tre\u010dias populiariausias mar\u0161rutas i\u0161 Vilniaus – Oslas – netrukus sulauks ry\u0161ki\u0173 permain\u0173. Daugiausia Oslo kryptimi \u0161iuo metu keliaujan\u010di\u0173j\u0173 yra „Ryanair” aptarnaujamu reisu \u012f Rygge oro uost\u0105, o ne \u012f pagrindin\u012f Osle Gardemoen oro uost\u0105, \u012f kur\u012f skraidina tiek „Norwegian”, tiek SAS. „Ryanair” nepasitenkinimas nauju mokes\u010diu keliaujantiems l\u0117ktuvais Norvegijoje tapo „domino” efektu. „Ryanair” pagrasino u\u017edaryti baz\u0119 Rygge, Rygge oro uosto vadovai nusprend\u0117 u\u017edaryti oro uost\u0105, „Ryanair” daug mar\u0161rut\u0173 u\u017edar\u0117, o nedidel\u0119 dal\u012f i\u0161k\u0117l\u0117 \u012f TRF arba OSL oro uostus. Vilniui „pasisek\u0117” – kartu su skryd\u017eiu Oslas-Stanstedas – tai bus viso labo du mar\u0161rutai, kuriais „Ryanair” skraidys i\u0161 Gardemoen. Kaip jau prognozavau prie\u0161 kelis m\u0117nesius – nauj\u0105 Vilniaus baz\u0119 „Ryanair” i\u0161naudos aptarnauti mar\u0161rutui Vilnius-Oslas-Stanstedas-Oslas-Vilnius. Mainais \u012f tai Vilnius gaus kasdien\u012f rytin\u012f reis\u0105 Vilnius-Oslas su „Ryanair”. Tai yra bloga \u017einia „Norwegian” ir SAS, ta\u010diau globalios turbulencijos \u0161is mar\u0161rutas sulaukti netur\u0117t\u0173 – visgi, \u0161iuo metu „Ryanair” jau skraido VNO-RYG \u00a06 kartus per savait\u0119 ir „capacity” prieaugis bus ne toks ir didelis.<\/p>\n

    4. Milanas BGY – 63,4\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    Palaipsniui augindami „capacity”, VNO-BGY mar\u0161rut\u0105 \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 ve\u017e\u0117jai u\u017eaugino iki auk\u0161tum\u0173. 2012 m. \u0161iuo mar\u0161rutu buvo 92 t\u016bkst. keleivi\u0173, o 2015 m. – jau 150 t\u016bkst. 2016 m. mar\u0161rute – dar papildomas 15% prieaugis, ir \u0161is mar\u0161rutas pagal keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 dabar jau lenkia tokius istori\u0161kai populiarius mar\u0161rutus kaip Vilnius-Ryga ar Vilnius-Kopenhaga.<\/p>\n

    5. Ryga RIX – 59,7\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    2014 metais Vilnius-Ryga mar\u0161rute „airBaltic” neteko 3% keleivi\u0173, o 2015 metais – dar 4%. Praeitais metais keleivi\u0173 skai\u010dius \u0161iame mar\u0161rute buvo 160 t\u016bkst. keleivi\u0173 – 30 t\u016bkst. ma\u017eiau negu „auksiniais” laikais \u0161iam mar\u0161rutui: 2009 ar 2011 m. Ta\u010diau \u0161iemet, 2016 m. „airBaltic” sugeb\u0117jo \u0161iame mar\u0161rute sraut\u0105 paauginti 7% – pana\u0161u, kad „airBaltic” rado b\u016bd\u0105 kaip tiesioginius mar\u0161rutus i\u0161 Vilniaus tinkamai parduoti kombinacijoje su augan\u010diais pardavimais per Ryg\u0105 (2010 m., kuomet „airBaltic” band\u0117 atstatyti kelet\u0105 tiesiogini\u0173 kryp\u010di\u0173 i\u0161 Vilniaus, \u017eenkliai krito srautas mar\u0161rute Vilnius-Ryga).<\/p>\n

    6. Kijevas KBP – 44,8\u00a0t\u016bkst. + Kijevas IEV – 12,2\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    Vilnius-Kijevas mar\u0161rute keleivi\u0173 srautas auga ne\u012ftik\u0117tinai. Per \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f tre\u010ddal\u012f keleivi\u0173 skai\u010dius \u0161iame mar\u0161rute padvigub\u0117jo. Ir \u0161ioje vietoje ind\u0117l\u012f deda ne tik „Wizz Air”, v\u0117l prad\u0117j\u0119s skraidyti \u0161iuo mar\u0161rutu, bet ir „Ukraine International” nuolat didinanti sraut\u0105. Pana\u0161u, kad „Ukraine International” su „Wizz Air” \u012f konkurencin\u0119 kov\u0105 stojo „low cost” principais – pastat\u0117 didelius l\u0117ktuvus ir nustat\u0117 \u017eemus tarifus \u0161iame mar\u0161rute. N\u0117ra nuostabu, kad \u012fkv\u0117pti s\u0117km\u0117s „Ukraine International” didina skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 Vilnius-Kijevas ir atidaro vasaros mar\u0161rut\u0105 Kijevas-Palanga.<\/p>\n

    7. Maskva SVO\u00a0– 42,2 t\u016bkst. + Maskva VKO\u00a0– 12 t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    Per pirmus penkis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius Vilnius-Maskva mar\u0161rutas susitrauk\u0117 16%. Nors \u0161iam mar\u0161rutui kritimas buvo prognozuojamas jau pernai, o Valstybinis Turizimo departamentas oficialiai skelbia suma\u017e\u0117jus\u012f turist\u0173 sraut\u0105 i\u0161 Rusijos, keleivi\u0173 skai\u010dius \u0161iame mar\u0161rute ma\u017e\u0117ti \u0117m\u0117 tik tada, kuomet bankrutavo aviakompanija „Transaero”, skraid\u017eiusi \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n

    8. Stokholmas ARN – 37,5\u00a0t\u016bkst. + Stokholmas NYO\u00a0– 11,8 t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    Bene labiausiai \u0161\u012f pavasar\u012f augantis mar\u0161rutas yra Stokholmas. Nors 5 m\u0117nesi\u0173 s\u0105ra\u0161e Stokholmas liko a\u0161tuntas, ta\u010diau gegu\u017e\u0119 jis buvo ketvirtas, po Londono, Frankfurto ir Oslo! Vien \u012f Arlanda oro uost\u0105 keliavo 12,8 t\u016bkst. keleivi\u0173 per vien\u0105 m\u0117nes\u012f. Stokholmo augimas nulemtas ar\u0161ios konkurencijos – n\u0117 vienas mar\u0161rutas i\u0161 Vilniaus neturi keturi\u0173 aviakompanij\u0173 konkurencijos. Kas gal\u0117t\u0173 dabar pagalvoti, jog 2012 m. \u0161iuo mar\u0161rutu neskraid\u0117 niekas! Mar\u0161rut\u0105 pirmieji atidar\u0117 SAS, v\u0117liau sulauk\u0117 sezonin\u0117s konkurencijos i\u0161 „Norwegian”, o pra\u0117jusiais metais \u012f mar\u0161rut\u0105 at\u0117jo „airBaltic” ir „Wizz Air”. \u0160\u012f pavasar\u012f SAS nutar\u0117, jog to jau gana – SAAB2000 pakeit\u0117 reaktyviniai CRJ900, o skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius buvo padidintas. Ar tai t\u0119sis am\u017einai? Nemanau – visgi, \u0161iuo mar\u0161rutu \u0161iuo metu yra skraidan\u010di\u0173 per daug.<\/p>\n

    9.\u00a0Kopenhaga CPH – 44,7\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    SAS \u0161iemet per pirmus penkis\u00a0m\u0117nesius SAS Vilnius-Kopenhaga mar\u0161rute neteko dar 6%, nors srautas ma\u017e\u0117jo ir 2014 m., ir 2015 m. Neai\u0161ku, kokia yra pagrindin\u0117 to prie\u017eastis – SAS galimai kanibalizuoja savo sraut\u0105, didinanti skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 Vilnius-Stokholmas mar\u0161rute ir prad\u0117jusi skraidyti Vilnius-Oslas. O taip pat, VNO-CPH patiria netiesiogin\u012f spaudim\u0105 i\u0161 LCC vydkom\u0173 mar\u0161rut\u0173 Kaunas-Kopenhaga ir Vilnius-Malm\u0117.<\/p>\n

    10. Var\u0161uva WAW – 44,2\u00a0t\u016bkst.;<\/strong><\/p>\n

    2015 m. LOT nepavyko padidinti keleivi\u0173 srauto Vilnius-Var\u0161uva mar\u0161rute (100,2 t\u016bkst. keleivi\u0173 2014 m. ir 100,6 t\u016bkst. keleivi\u0173 2015 m. – steb\u0117tinas stabilumas), ta\u010diau 2016 m. keleivi\u0173 srautas \u0161iuo mar\u0161rut\u0173 tiesiog „sprogsta” – LOT keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 padidino net 17%. Nenustebsiu, jei keleivi\u0173 skai\u010dius daugiausia auga tiesiogiai skrendan\u010di\u0173 i\u0161 Vilniaus \u012f Var\u0161uv\u0105 s\u0105skaita. Pana\u0161iai netik\u0117t\u0105 keleivi\u0173 augim\u0105 turi „Finnair” (kuri, kaip ir LOT, nedar\u0117 joki\u0173 nei tvarkara\u0161\u010dio, nei „capacity” poky\u010di\u0173) – j\u0173 keleivi\u0173 skai\u010dius Vilnius-Helsinkis mar\u0161rute \u0161iemet auga net 26%.<\/p>\n

    Vienuolikta\u00a0populiariausia liko Pary\u017eiaus kryptis, taip pat dominuojama dviej\u0173 „low cost” bendrovi\u0173, kurios abi skraidina \u012f Beauvais oro uost\u0105 (viso 40,4 t\u016bkst. keleivi\u0173). Vilnius-Pary\u017eius mar\u0161rute laim\u0119 dar kart\u0105 paband\u0117 „airBaltic” ir sausio bei kovo m\u0117nesiais skraid\u017eiusi perve\u017e\u0117 2 t\u016bkst. keleivi\u0173 (vasar\u012f neskraid\u0117 – prieu\u017edarymin\u0117 pertrauka).<\/p>\n

    U\u017e de\u0161imtuko dar rib\u0173 liko: Helsinkis (37 t\u016bkst.), Antalija (36 t\u016bkst., i\u0161 j\u0173 net 22 t\u016bkst. vien gegu\u017e\u0119 – antra populiariausia kryptis po LTN jei vertinti tik gegu\u017e\u0119), Briuselis (36 t\u016bkst.), Roma (35 t\u016bkst.), Barselona (34 t\u016bkst.), Stambulas (31 t\u016bkst.), Madridas (25 t\u016bkst.).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Pra\u0117jo pirmi penki \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesiai, tod\u0117l nutariau \u017evilgelti, kas darosi Vilniaus oro uosto statistikoje. Juolab, Vilniaus oro uostas auga \u0161iemet rekordiniu tempu. Procentinis augimas n\u0117ra rekordinis – 14,8%, ta\u010diau d\u0117l s\u0105lyginai jau auk\u0161tos palyginamosios baz\u0117s, \u0161iemet per penkis m\u0117nesius sulauk\u0117 daugiau nei 200 „nauj\u0173” keleivi\u0173, o per penkis met\u0173 m\u0117nesius j\u0173 i\u0161 viso aptarnavo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3018"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3018"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3018\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3024,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3018\/revisions\/3024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}