{"id":3081,"date":"2017-04-12T12:40:32","date_gmt":"2017-04-12T09:40:32","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=3081"},"modified":"2017-04-12T15:00:12","modified_gmt":"2017-04-12T12:00:12","slug":"efektyvumas-konsolidacija-suvienodejimas-ir-kitos-ateities-vizijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2017\/04\/12\/efektyvumas-konsolidacija-suvienodejimas-ir-kitos-ateities-vizijos\/","title":{"rendered":"Efektyvumas, konsolidacija, suvienod\u0117jimas ir kitos ateities vizijos"},"content":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 „Ryanair” \u00a0paskelb\u0117 „Always Getting Better Year 4” program\u0105<\/a>. AGB\u00a0yra toks j\u0173 \u012fsivaizduojamas projektas\u00a0– prie\u0161 trejus metus nuo dabar „Ryanair” nusprend\u0117 b\u016bti geresni ir draugi\u0161kesni, o dabar kiekvieniems metams turi savo serviso gerinimo veiksm\u0173 plan\u0105 – \u0161ito plano r\u0117muose atsirado priskirtos vietos, antras baga\u017eo vienetas, suma\u017eintos baudos u\u017e neatspausdintas \u012flaipinimo korteles, skryd\u017eiai \u012f pagrindinius oro uostus ir t.t.<\/p>\n

Atrodyt\u0173, kas \u010dia tokio – \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 ve\u017e\u0117jas toliau bandys b\u016bti geresniu nei buvo. Ta\u010diau, „Ryanair” yra ry\u0161kus visos Europos aviacijos rinkos lyderis (galima gin\u010dytis, kad „Lufthansa” grup\u0117 galb\u016bt didesn\u0117 – ta\u010diau pagal inovacijas, pl\u0117tros tempus ir pelningum\u0105 „Ryanair” lygi\u0173 n\u0117ra) ir j\u0173 \u017eingsniai gali i\u0161judinti nusistov\u0117jusias paradigmas. „Ryanair” paskelb\u0117, jog jau baland\u017eio pabaigoje prad\u0117s t\u0119stuoti jungiamuosius skryd\u017eius per Romos Fumicino oro uost\u0105, o iki met\u0173 pabaigos visas savo bazes \u012fjungs \u012f jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 schem\u0105.<\/p>\n

Jau ne kart\u0105 esu sak\u0119s – skirtumai tarp „tradicini\u0173” ir „pigi\u0173” ve\u017e\u0117j\u0173 nyksta ir jie visi\u0161kai i\u0161nyks. 2012 m. gegu\u017e\u0119 ra\u0161iau Andriaus Tapino „Pinig\u0173 kartai”, jog 2020-aisiais visi skraidysime \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 aviakompanijomis<\/a>. Jungiamieji skryd\u017eiai su „Ryanair” (o \u0161alia dar paskelbta apie „Ryanair” „cashback” lojalumo program\u0105) sunaikina pagrindinius produkto skirtumus tarp „legacy” ir LCC. \u0160iandien dar n\u0117ra ai\u0161ku, kaip atrodys galutinis „Ryanair” jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 produktas: kalbama, jog minimalus pers\u0117dimo laikas bus 3 val., bus galima jungtis tik tarp skryd\u017ei\u0173, kuriems n\u0117ra tiesioginio skryd\u017eio alternatyvos ir t.t. Ta\u010diau\u00a0– skirtumai liks detal\u0117se, o ne veiklos modelyje.<\/p>\n

V\u0117lgi, noriu prisiminti savo \u012fra\u0161\u0105, para\u0161yt\u0105 dar 2009-aisiais metais – kaip \u017eem\u0173 ka\u0161t\u0173 aviakompanijos laimi prie\u0161 tradicines<\/a>. 10 punkt\u0173 ir kaip jie aktual\u016bs 2017-isiems:<\/p>\n

    \n
  1. Daugiau k\u0117d\u017ei\u0173 tokiuose pat l\u0117ktuvuose.<\/strong>\"\"
    \nSunku patik\u0117ti b\u016bt\u0173 2009-aisiais, jog ateis laikas, kai „Ryanair” savo reklamuose i\u0161skirs, jog kojos vietoms daugiau, nei skrendant su „Lufthansa” ar „British Airways”. Nors reklamoje yra gabalas manipuliacijos skai\u010diais, ta\u010diau tendencija tiesiogiai ai\u0161ki –     „Lufthansa” \u012f naujuosius „Airbus 320NEO” talpina 180 viet\u0173<\/a> – tiek pat, kiek „Wizz Air”. „British Airways” perdaro l\u0117ktuv\u0173 salonus ir panaikina papildoma erdv\u0119 kojoms<\/a> net verslo klas\u0117je sud\u0117dami daugiau viet\u0173 \u012f l\u0117ktuvo salonus.<\/li>\n
  2. Greiti apsisukimai oro uostuose.<\/strong>„Ryanair” „legendini\u0173” apsisukim\u0173 per 25 minutes dar niekas nepralenk\u0117, ta\u010diau tradicin\u0117s bendrov\u0117s prad\u0117jo kreipti gerokai didesn\u012f d\u0117mes\u012f \u0161iam rodikliui, o „Ryanair” prad\u0117jo taikyti i\u0161imtis (jau vien j\u0173 skryd\u017eio laikai i\u0161tempti 25 minu\u010di\u0173 apsisukimo \u012fgyvendinimui pasiekti). „Brussels Airlines” \u0161iandien Vilniuje apsuka „Airbus 320” per 35 minutes, „Lufthansa” „Airbus 321” per 45 minutes – ir tai padaro stov\u0117dami prie rankovi\u0173 bei su dideliu kiekiu baga\u017eo.<\/li>\n
  3. Tik tiesioginiai skryd\u017eiai.<\/strong>Did\u017eiausiai pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrovei „Ryanair” paskelbus apie jungiamuosius skryd\u017eius, Europoje prakti\u0161kai lieka tik „Wizz Air” ir „easyJet”, kurie (kol kas) nevykdo jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173. „Norwegian”, „Vueling” jungiamuosius skryd\u017eius vykd\u0117 jau ir anks\u010diau. Negana to, „Ryanair” paskelb\u0117 apie planuojamus susitarimus su kitomis bendrov\u0117mis (pirmiausia „Norwegian” ir „Aer Lingus”) d\u0117l jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 – t.y. „Ryanair” prad\u0117s interline jungimus.<\/li>\n
  4. Pigesni oro uostai.<\/strong>Akivaizdu, jog net „Ryanair” nebesirenka oro uost\u0173 vien tik pagal j\u0173 paslaug\u0173 kain\u0105. Veikla Vilniaus oro uoste jau yra didesn\u0117, negu Kaune. „Ryanair” uodegos atsirado Briuselyje, Barselonoje, Madride, Amsterdame, Kopenhagoje, Milane, Romoje, Hamburge, Man\u010desteryje ir, netgi Frankfurte (kurio MOL buvo net vie\u0161ai atsi\u017ead\u0117j\u0119s – garsus jo pasisakymas, jog „Ryanair” domina visi oro uostai, i\u0161skyrus Heathrow, FRA ir CDG – dabar jau gal ir Heathrow nebenustebint\u0173).<\/li>\n
  5. Tiesioginis biliet\u0173 pardavimas.<\/strong>\u0160ioje srityje poky\u010diai dviprasmi\u0161ki. „Ryanair” skryd\u017eiai yra matomi daugelyje GDS sistem\u0173<\/a> – tiesa, atsiskaityti galima su jais tik tiesiogiai kredito kortele. I\u0161 kitos pus\u0117s – „Ryanair” demonstruoja savo siek\u012f tapti „Amazon of Travel”, ketina savo tinklapyje prad\u0117ti pardavin\u0117ti ir kit\u0173 aviakompanij\u0173 skryd\u017eius<\/a> bei ar\u0161iai kovoja prie\u0161 tinklalapi\u0173 skenuotojus ir perpardavin\u0117tojus<\/a>. Poky\u010diai ir kitoje pus\u0117je – „Lufthansa” taiko \u017eym\u0173 mokest\u012f (16EUR u\u017e biliet\u0105), perkant biliet\u0105 per GDS, <\/a>tuo irgi skatindama pirkti bilietus tiesiogiai i\u0161 „Lufthansa”. Distribucija vis dar yra nei\u0161spr\u0119stas galvos skausmas daug kam – prie pigi\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 tarif\u0173 sud\u0117tinga distribucija tiesiog yra per brangi ir, prognozuo\u010diau, galim tik\u0117tis tolimesni\u0173 \u017eingsni\u0173 aviakompanijoms bandant atpiginti distribucij\u0105 skatinant tiesioginius biliet\u0173 pardavimus.<\/li>\n
  6. „Nieko nereikalinga”.<\/strong>Turiu prisipa\u017einti, \u0161itoje srityje a\u0161 nesitik\u0117jau tokio produkt\u0173 suvienod\u0117jimo, kuris \u012fvyko – nors operacin\u0117je prizm\u0117je tik\u0117jausi, jog aviakompanijos vienod\u0117s, ta\u010diau jos labai spar\u010diai suvienod\u0117jo ir produkto prasme. Ir \u010dia tradicin\u0117s bendrov\u0117s buvo tos, kurios kopijavo \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendroves – SAS<\/a> ir „Lufthansa” \u012fved\u0117 tarifus be baga\u017eo<\/a>, norma tapo, jog visose bendrov\u0117se (net „Emirates”) reikia susimok\u0117ti u\u017e vietos pasirinkim\u0105, nemokami u\u017ekand\u017eiai trumpuose skryd\u017eiuose i\u0161nyko pas „British Airways”<\/a> ir t.t. Daugelis tradicini\u0173 bendrovi\u0173 „saldaini\u0173” patapo papildomai mokami ir, neturint kokio auk\u0161to lojalumo statuso, sunku \u012f\u017evelgti patyrimo skirtum\u0105 skrendant tiesioginiu skryd\u017eiu tarp SAS ir „Ryanair”. Ma\u017ea to, net verslo klas\u0117s ir auksini\u0173 korteli\u0173 keleivius aviakompanijos prad\u0117jo bausti – pvz. \u012f Vilniaus oro uosto verslo klub\u0105 SAS keleivi\u0173 nebekvie\u010dia, net jeigu tu esi „Diamond” kortel\u0117s tur\u0117tojas ir skrendi verslo klase \u012f Los An\u017eel\u0105<\/a>.<\/li>\n
  7. \u00a0\u00a0Vienod\u0173 l\u0117ktuv\u0173 parkas.<\/strong>\u0160is pokytis ne\u012fvyksta taip greitai, ta\u010diau tendencija akivaizdi. „Lufthansa” atsisak\u0117 „Boeing 737” ir vis\u0173 regioni\u0173 l\u0117ktuv\u0173 (skraidym\u0105 regioniniais l\u0117ktuvais perka i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173) – trumpais nuotoliais „Lufthansa” skraido tik „Airbus A320” \u0161eimos l\u0117ktuvais. Lygiai t\u0105 pat\u012f padar\u0117 SAS – vis\u0105 regionin\u012f skraidym\u0105 atidav\u0117 tre\u010diosioms \u0161alims (net ir „Nordica” \u0161is tas kliuvo<\/a>) – o palaipsniui vis\u0105 savo vidin\u012f park\u0105 transformuoja irgi tik \u012f „Airbus 320” \u0161eimos l\u0117ktuvus. Vienod\u0173 l\u0117ktuv\u0173 parkas yra vieta, kur tradicin\u0117s bendrov\u0117s mato kaip efektyvumo didinimo varikl\u012f.<\/li>\n
  8. „\u017dmoni\u0173 efektyvumas”.<\/strong>V\u0117lgi, tradicin\u0117ms bendrov\u0117ms \u0161is siekis n\u0117ra greitas – kova su profs\u0105jungomis yra ilga ir skausminga. Ta\u010diau, tie patys „Lufthansa” pasikartojantys streikai rodo, jog bendrov\u0117s vadovai yra nusiteik\u0119 \u017eengti \u0161iuos skaud\u017eius \u017eingsnius. Dar toliau – SAS paskelb\u0117, jog \u012fkurs atskir\u0105 bendrov\u0119 Airijoje ir atidarys bazes Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je<\/a>, kadangi samdyti \u012fgulas ten tiesiog pigiau nei Skandinavijoje.<\/li>\n
  9. Administracinis efektyvumas.<\/strong>„Air France”, „British Airways”, SAS – daugelis aviakompanij\u0173 ma\u017eina administracinius aparatus, kad likt\u0173 konkurencingomis su pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117mis. Negana to, bendrov\u0117s nema\u017eai investuoja \u012f proces\u0173 automatizavim\u0105. Pavyzd\u017eiui, automatinis laipinimas oro uostuose, automatinis baga\u017eo pridavimas ir t.t. – kai kur tradicin\u0117s aviakompanijos yra toliau nu\u0117jusios negu pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117s.<\/li>\n
  10. Didesn\u0117s \u012fplaukos i\u0161 netiesiogin\u0117s veiklos.<\/strong>Tradicin\u0117s aviakopmaniojos, lygiai taip pat, kaip ir \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 aviakompanijos, \u0161ioje vietoje suvienod\u0117jo – visi si\u016blo vie\u0161bu\u010dius, perve\u017eimus, automobili\u0173 nuom\u0105 ir t.t. \u010cia \u012fdomu, jog inovatoriai eina dar toliau – „Ryanair” paleido „Ryanair Holidays”<\/a> \u017eenkl\u0105, su kuriuo per tarpininkus si\u016blo ir turizmo paketus. Grei\u010diausia \u0161i tendencija vystyti netiesiogines pajamas toliau t\u0119sis, ta\u010diau nuo \u0161io ta\u0161ko daugelis aviakompanij\u0173 keliaus toliau jau tokiu pat keliu.<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n

    Pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117s ir vadinamosios tradicin\u0117s bendrov\u0117s suvienod\u0117jo. \u012edomu, ar tai yra prie\u017eastis, kod\u0117l pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrovi\u0173 Europoje pl\u0117tra pastaraisiais metais sul\u0117t\u0117jo?<\/p>\n

    \"\"<\/p>\n

    „Innovata” ir OAG tvarkara\u0161\u010di\u0173 duomenys rodo, jog LCC rinkos dalis atsir\u0117m\u0117 \u012f psichologin\u0119 50% rib\u0105 skraidymui Europos viduje ir 2014-2016 metais auga pana\u0161iu tempu kaip visa rinka. LCC bendroves tai ver\u010dia ie\u0161koti naujos veiklos, kur gal\u0117t\u0173 \u012fdarbinti savo l\u0117ktuvus – „Norwegian” su trumpam nuotoliui skirtais l\u0117ktuvais \u0161iais metais prad\u0117s skraidyti per Atlant\u0105<\/a>, ruden\u012f paleis nauj\u0105 ve\u017e\u0117j\u0105 Argentinoje<\/a> („Norwegian Argentina” – oksimoronas, ar ne?), „Ryanair” paskelb\u0117 planus, jog \u012fkurs nauj\u0105 ve\u017e\u0117j\u0105 „Ryanair Sun”<\/a>, kuris sieks vykdyti u\u017esakomuosius skryd\u017eius kelioni\u0173 organizatoriams.<\/p>\n

    \u0160ioje vietoje verta pa\u017ei\u016br\u0117ti ir \u012f Lietuvos kontekst\u0105 – Vilniaus oro uoste trys pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117s („Wizz Air”, „Ryanair” ir „Norwegian”) 2016 m. u\u017e\u0117m\u0117 52% rinkos. Jeigu prid\u0117sime Kauno ir Palangos oro uostus, grei\u010diausiai j\u0173 dalis gali pasiekti ~65%, ta\u010diau tai n\u0117ra labai didelis skirtumas nuo visos Europos. Europos vidurkis sudaro 48%, o atsi\u017evelgiant \u012f tai, jog Lietuva neturi nacionalinio ve\u017e\u0117jo (o toki\u0173 \u0161ali\u0173 Europoje n\u0117ra daug) \u0161is nuokrypis yra nat\u016bralus. Ma\u017ea to, 2017 m. pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrovi\u0173 dalis Lietuvoje ma\u017e\u0117s – „Ryanair” ir „Wizz Air” nukirs daugiau nei tre\u010ddal\u012f pasi\u016blos d\u0117l Vilniaus oro uosto u\u017edarymo, o \u0161iemet labai agresyviai ple\u010diasi tradicin\u0117mis vadinamomis bendrov\u0117s – „Lufthansa” (tre\u010dias kasdienis reisas \u012f Vilni\u0173), „Finnair” (iki 4 skryd\u017ei\u0173 per dien\u0105 \u012f Vilni\u0173), LOT (5 skryd\u017eiai per dien\u0105 \u012f Vilni\u0173) ir „airBaltic” (nauji reisai \u012f Pary\u017ei\u0173 ir Miunchen\u0105, didesni l\u0117ktuvai \u012f Berlyn\u0105 ir Amsterdam\u0105).<\/p>\n

    Europoje pasidalinimas tarp vis dar „pigiomis” ir „tradicin\u0117mis” vadinam\u0173 bendrovi\u0173 gali ir nusistov\u0117ti ties 50% riba, kol…. tokio padalinimo reik\u0161m\u0117 i\u0161nyks (prognozuoju – tie patys 2020-ieji metai).<\/p>\n

     <\/p>\n

    Pastarieji keleri metai aviacijos bendrov\u0117ms buvo „aukso am\u017eius” – industrija demonstravo rekordin\u012f pelningum\u0105. Anot IATA, pra\u0117jusius metus aviacijos bendrovi\u0173 mar\u017ea pasiek\u0117 nematytus 7%:<\/p>\n

    \"\"<\/p>\n

    Ta\u010diau, ne viskas yra ro\u017e\u0117mis klota. Rekordinis pelningumas paskatino daugyb\u0119 bendrovi\u0173 pl\u0117stis ir skryd\u017ei\u0173 kainos per \u0161iuos metus krito.<\/p>\n

    „McKinsey” studija sako, jog aviakompanij\u0173 pelningum\u0105 jau 2015 metais i\u0161gelb\u0117jo kritusios degal\u0173 kainos. Jeigu degal\u0173 kainos neb\u016bt\u0173 kritusios, aviacijos industrija b\u016bt\u0173 dirbusi nuostolingai. 2016 m., ko gero, dar blogesni – „Ryanair”, SAS, „Wizz Air” ma\u017eina savo pelno prognozes<\/a>, sakydami, jog to prie\u017eastis – kainos krenta gerokai labiau negu ma\u017e\u0117ja kuro kaina.<\/p>\n

    „McKinsey” simuliacija rodo – industrija b\u016bt\u0173 2015 m. buvusi nuostolinga, jeigu degal\u0173 kainos b\u016bt\u0173 buvusios 2014 m. lygyje:<\/p>\n

    \"\"<\/p>\n

    Daug aviakompanij\u0173 \u0161iuo metu Europoje yra augimo stadijoje, drauge su augan\u010dia skryd\u017ei\u0173 paklausa, ypatingai Ryt\u0173 Europoje. Ta\u010diau, ekonomikai patyrus stipresn\u012f ar silpnesn\u012f sukr\u0117tim\u0105, bendrov\u0117s gali susidurti su sunkumais.<\/p>\n

    Tuomet, prognozuoju, tur\u0117t\u0173 Europoje \u012fvykti nauja konsolidacijos banga. Nepriklausom\u0173 aviakompanij\u0173 Europoje tiesiog yra per daug. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose \u012fvykus keliems susijungimams („US Airways” 2005 m. prisijung\u0117 „America West”; „Delta” 2008 m. prisijung\u0117 NWA; „United” 2010 m. susijung\u0117 su „Continental”, o „Southwest” prisijung\u0117 „AirTran”, 2013 m. „American” priglaud\u0117 „US Airways”, o \u0161iuo metu „Alaska” jungiasi su „Virgin America), \u0161iuo metu trys ve\u017e\u0117jai u\u017eima 75% rinkos. Piet\u0173 Amerikoje per pastaruosius 10 met\u0173 konsolidacija i\u0161augo iki to, jog 3 didieji ve\u017e\u0117jai padidino rinkos dal\u012f nuo 34% iki 67%.<\/p>\n

    Europoje konsolidacija taip pat \u0161iek tiek auga, ta\u010diau 3 ve\u017e\u0117jai \u0161iuo metu u\u017eima 31% rinkos (2002 m. – 21%). Manau, jog sulauksim dideli\u0173 konsolidacijos bang\u0173 ir jos gali b\u016bti netik\u0117tos. Jeigu reik\u0117t\u0173 sp\u0117ti, nenusteb\u010diau, jog „Wizz Air” gali \u012fsigyti IAG (British Airways\/Iberia\/Vueling) grup\u0117, IAG taikinys gali b\u016bti ir „Finnair”; SAS gali siekti susijungimo kad ir su „AirFrance\/KLM” ar pana\u0161\u016bs procesai. Visi \u0161ie pavyzd\u017eiai yra labiau mano fantazijos vaisius, ta\u010diau demonstruoju, jog susijungimo\/\u012fsigijimo veiksm\u0173 gali vykti ir labai netik\u0117t\u0173. \u012edomios ir sud\u0117tingos permainos vyksta Vokietijos rinkoje, kur „Air Berlin” skaidomas yra atskiras dalis, kur dalyvauja tiek TUI, tiek „Lufthansa”.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrovi\u0173 pl\u0117tra ir tradicini\u0173 bendrovi\u0173 prisitaikymas prie naujosios realyb\u0117s suk\u016br\u0117 kit\u0105 tendencij\u0105 – mes prad\u0117jome skraidyti didesniais l\u0117ktuvais.<\/p>\n

    „Airbus” analiz\u0117 rodo, jog vidutini\u0161kai vienas l\u0117ktuvas 2015 metais yra 1,5 karto produktyvesnis negu 1995-aisiais:<\/p>\n

    \"\"<\/p>\n

    L\u0117ktuvai per par\u0105 skraido daugiau, vidutini\u0161kai l\u0117ktuvai turi daugiau viet\u0173, o j\u0173 vidutinis u\u017epildymas yra gerokai didesnis. Ir \u0161i tendencija augs – pirmiausia tradiciniai ve\u017e\u0117jai deda daugiau viet\u0173 \u012f savo l\u0117ktuvus ir pama\u017e\u0173 atsisako regionini\u0173 orlaivi\u0173. Pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117s eina dar toliau – „Wizz Air” \u012fved\u0117 A321 su 230 viet\u0173, o A321NEO tur\u0117s net 240 viet\u0173; „Ryanair” su 737MAX200 tur\u0117s beveik 200 viet\u0173. O l\u0117ktuv\u0173 u\u017epildymas siekia naujas auk\u0161tumas – „Ryanair” skelbia apie 93-95% parduot\u0173 viet\u0173.<\/p>\n

    Be pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendrovi\u0173 spaudimo, didinti ir geriau pildyti l\u0117ktuvus skatino ir slot\u0173 problemos did\u017eiuosiuose oro uostuose – teisei nusileisti Heathrow ar Frankfurte brangstant, nebeapsimoka skraidyti ma\u017eais l\u0117ktuvais ir toki\u0173 b\u016bdu \u0161vaistyti slot\u0105. \u0160iuo metu, daugiau ar ma\u017eiau visi didieji Europos oro uostai susiduria su slot\u0173 tr\u016bkumo problema, tik skirtinguose oro uostuose jos skirtingo lygio (pavyzd\u017eiui, kokiam Gatwicke slot\u0173 teori\u0161kai yra, bet prakti\u0161kai j\u0173 n\u0117ra stabilioms operacijoms ir skryd\u017eiams rytiniu laiku). Ma\u017ea to, atostoginiai-pikiniai oro uostai taip pat susiduria su tokiomis problemomis, tod\u0117l v\u0117\u017e\u0117jai priversti derinti tvarkara\u0161\u010dius „abiejuose galuose”. Manoma, jog „Ryanair” atsiradimas Kopenhagoje ar Frankfurte buvo nulemtas ne pelning\u0173 mar\u0161rut\u0173 matymu, \u00a0o noru investuoti \u012f ateit\u012f ir u\u017esitikrinti slotus, kuri\u0173 ateityje nebebus galima gauti.<\/p>\n

    Apibendrinant, ko sulauksime artimiausioje ateityje Europoje:<\/p>\n