{"id":3151,"date":"2018-04-10T17:10:01","date_gmt":"2018-04-10T14:10:01","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=3151"},"modified":"2018-04-10T17:10:01","modified_gmt":"2018-04-10T14:10:01","slug":"ar-dar-gali-ne-low-cost-vezeju-srautas-augti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2018\/04\/10\/ar-dar-gali-ne-low-cost-vezeju-srautas-augti\/","title":{"rendered":"Ar dar gali ne-low-cost ve\u017e\u0117j\u0173 srautas augti?"},"content":{"rendered":"

Pasibaigus pirmajam ketvir\u010diui, u\u017eme\u010diau ak\u012f \u012f Vilniaus oro uosto populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 statistika – ap\u017evelgsiu ir pakomentuosiu visas jas, daugiau d\u0117mesio skirdamas ir \u0161i\u0173 kryp\u010di\u0173 „pasirodymui” 2017 metais.<\/p>\n

    \n
  1. Londonas (LTN 74 000 + STN 31 000) – 105 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n

    Bendrame pyrage, kas de\u0161imtas keleivis i\u0161 Lietuvos (jei atmetam atostoginius mar\u0161rutus) keleivio \u012f LTN. Pana\u0161i tendencija lieka ir \u0161iemet. Kai 2017 m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f \u201eRyanair\u201c \u012fjung\u0117\u00a0Vilniuje Lutono reis\u0105, VNO-LTN linija absoliu\u010diai atitr\u016bko populiariausi\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e. Jau 2016 m. VNO-LTN mar\u0161rutas buvo pats populiariausias su 230 t\u016bkst. keleivi\u0173 per metus, o 2017 m. – jau 243 t\u016bkst (augo, nepaisant Vilniaus oro uosto u\u017edarymo). Apskritai, LTN oro uostas dominuoja kaip pasiekiamumo ta\u0161kas i\u0161 visos Lietuvos \u2013 tiek \u201eRyanair\u201c, tiek \u201eWizz Air\u201c skraido \u012f Luton\u0105 i\u0161 Kauno, o \u201eWizz Air\u201c dar skraido ir i\u0161 Palangos.<\/p>\n

    Ar gali ka\u017ekas keistis? Politik\u0173 ir biurokrat\u0173 l\u016bpose yra svajon\u0117 susisiekimo „ne pigi\u0173 bendrovi\u0173 skryd\u017eiais” tarp Lietuvos ir Londono. Manau, jog gerokai labiau tik\u0117tina, jog „Ryanair” ar „Wizz Air” padaryt\u0173 vira\u017e\u0173 m\u0117tydami „capacity” \u012f kitus oro uostus, negu atsiras naujas ve\u017e\u0117jas mar\u0161rute. Nors Vilnius-Londonas rinka yra pati did\u017eiausia, ta\u010diau „Ryanair” ir „Wizz Air” suk\u016br\u0117 labai auk\u0161t\u0105 „frequency” \u012f\u0117jimo barjer\u0105 – naujokas tiesiog privalo si\u016blyti labai auk\u0161to da\u017enio skryd\u017eius, mar\u0161rutui tinka tik B737\/A320 tipo l\u0117ktuvas, kas reikalauja i\u0161 karto u\u017esiimti nema\u017e\u0105 rinkos dal\u012f.<\/p>\n

    2. Var\u0161uva – 59 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    „Wizz Air” at\u0117jimas \u012f Vilnius-Var\u0161uva mar\u0161rut\u0105 suk\u0117l\u0117 tiesiog bum\u0105. Ilgus metus vienintelis buv\u0119s mar\u0161rute ve\u017e\u0117jas „LOT Polish Airlines” ir ankstesniais metais gan \u017eenkliai augino sraut\u0105 – jo neb\u016bt\u0173 galima kaltinti stagnavimu monopoliniame mar\u0161rute. 2007-2009 m. mar\u0161rute dar buvo po ~50 t\u016bkst. keleivi\u0173 per metus, 2013-2015 m. jau ~100 t\u016bkst. keleivi\u0173, o 2016 m. – 126 t\u016bkst. keleivi\u0173. 2017 metais „Wizz Air” labai anksti anonsavo ruden\u012f prasid\u0117sian\u010dius j\u0173 skryd\u017eius \u0161iuo mar\u0161rutu, \u012f k\u0105 LOT sureagavo i\u0161 karto ir nuo 2017 m. pavasario padidino skryd\u017ei\u0173 nuo 3 iki 5 per dien\u0105. Viso to rezultatas – 167 t\u016bkst. keleivi\u0173 2017-aisiais metais (v\u0117l, priminsiu, jog 5 piko savaites Vilniaus oro uostas dar buvo u\u017edarytas).<\/p>\n

    2018 m. pirm\u0105 ketvirt\u012f keleivi\u0173 augimas 88% – vis dar papildomos pasi\u016blos efektas. Prie\u0161ingai negu daugeliu atvej\u0173 – LOT i\u0161laiko dominuojan\u010di\u0105 rinkos dal\u012f – kovo m\u0117nes\u012f 79% keleivi\u0173 skrido su LOT. \u017dinoma, j\u0173 augantis jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 per WAW tinklas rimtai padeda konkurencijai.<\/p>\n

    3. Frankfurtas (FRA 41 000 + HHN 17 000) – 58 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    2017 m. „Lufthansa” po penkeri\u0173 met\u0173 vienodo produkto Lietuvos rinkai dav\u0117 „dovan\u0173” – papildom\u0105 sezonin\u012f tre\u010di\u0105 kasdien\u012f reis\u0105 darbo dienomis. Ta\u010diau – jis pild\u0117si gan sunkiai. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 baland\u012f „Lufthansa” perve\u017et\u0173 keleivi\u0173 srautas augo 3%, gegu\u017e\u0119 12%, bir\u017eel\u012f 16%, rugs\u0117j\u012f 10%, spal\u012f 2% (liep\u0105-rugpj\u016bt\u012f i\u0161traukiu i\u0161 statistikos d\u0117l VNO u\u017edarymo) – tai ma\u017ei skai\u010diai, atsi\u017evelgiant, jog skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo apie 36% („Lufthansa”, \u017einoma, adaptuojasi prie u\u017epildymo ypa\u010d aktyviai keisdama orlaivius tarp A319 ir A321).<\/p>\n

    2018 m. pirmas ketvirtis „Lufthansa” neatne\u0161\u0117 ger\u0173 \u017eenkl\u0173 – pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f j\u0173 keleivi\u0173 skai\u010dius Vilniuje krito 7%. Vasarai v\u0117l atsiras papildomi skryd\u017eiai, nor\u0117t\u0173si tik\u0117ti, jog j\u0173 u\u017epildymai pasivis rinkai keliamus l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n

    LCC sektoriuje \u012fvyko vira\u017e\u0173 – 2015 m. „Wizz Air” atidar\u0117 mar\u0161rut\u0105 VNO-HHN, „Ryanair” sureagavo skryd\u017eius \u012f HHN perkeldami i\u0161 Kauno \u012f Vilni\u0173, „Wizz Air” mar\u0161rut\u0105 u\u017edar\u0117; liko tik „Ryanair” su VNO-HHN. Gan siurprizas, jog „Wizz Air” nelabai sekasi su mar\u0161rutais \u012f Vokietij\u0105 – po VNO-HHN, 2018 m. kov\u0105 buvo nutrauktas ir skrydis i\u0161 Vilniaus \u012f Memingen\u0105. Tuo tarpu „Ryanair” t\u0119sia eksperimentus neseniai paleidusi Vilnius-Kelnas ir Vilnius-Niurnbergas (tiesa, reikia prisiminti, jog yra u\u017edariusi anks\u010diau Vilnius-Karslr\u016bh\u0117 ir Kaunas-Weeze).<\/p>\n

    4. Oslas (OSL 40 000 + TRF 18 000) – 58 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Vienintelis mar\u0161rutas i\u0161 Lietuvos, turintis net tris pigi\u0173 skryd\u017ei\u0173 bendroves mar\u0161rute – „Ryanair” ir „Norwegian” skraidina \u012f OSL oro uost\u0105, o „Wizz Air” \u012f Sandjeford TRF. Nenuostabu, jog tokiam paveiksle SAS 2016 m. paspruko i\u0161 \u0161io mar\u0161ruto – juolab, jog „Ryanair” si\u016blo gan patraukl\u0173 produkt\u0105 keliaujantiems darbo reikalais.<\/p>\n

    5. Kijevas (KBP 36 000 + IEV 9 000) – 45 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Kartu su „LOT Polish Airlines”, „Ukraine International” viena i\u0161 s\u0117kmingai su LCC konkuruojan\u010di\u0173 bendrovi\u0173. Jungiamojo tinklo pagalba (=ma\u017eiau viet\u0173 tiesioginiam srautui), dideli l\u0117ktuvai (=ma\u017eesn\u0117s s\u0105naudos vienai s\u0117dynei), patraukli kainodara (=tarifai be baga\u017eo) ir geras tvarkara\u0161tis (=du skryd\u017eiai kasdien) leid\u017eia i\u0161laikyti apie 80% rinkos dalies. Kad per lengva neb\u016bt\u0173 – ruden\u012f \u012f \u0161\u012f mar\u0161rut\u0105 ateina ir „Ryanair” su trim skryd\u017eiais per savait\u0119 \u012f t\u0105 pat\u012f Borispyl oro uost\u0105<\/a>.<\/p>\n

    6. Milanas (BGY 41 000 + MXP 1 800) – 43 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    VNO-BGY kelet\u0105 met\u0173 buvo dar viena „Ryanair” ir „Wizz Air” tiesiogin\u0117s kaktom\u016b\u0161os aik\u0161tel\u0117 – abu ve\u017e\u0117jai po truput\u012f didino skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173, tuo vystydami ma\u0161rut\u0105 iki vieno populiariausi\u0173 mar\u0161rut\u0173 i\u0161 Vilniaus. Dabar 2018 m. ne\u0161a permainas – kovo m\u0117nesio pabaigoje „Wizz Air” Vilniaus reis\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f kit\u0105 – Malpensa oro uost\u0105, kuris laikomas labiau pagrindiniu oro uostu keliaujantiems \u012f Milan\u0105. Ruden\u012f „Ryanair” ketina prad\u0117ti skryd\u017eius i\u0161 Kauno \u012f Malpensa oro uost\u0105. Bet kokiu atveju, didesn\u0117 \u012fvairov\u0117 gali \u012fne\u0161ti daugiau pasirinkimo keleiviams ir prisid\u0117ti prie tolesnio mar\u0161ruto augimo.<\/p>\n

    7. Ryga – 42 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    2017 m. keleivi\u0173 skai\u010dius Vilnius-Ryga buvo \u0161iek tiek didesnis nei 2015 m. ar 2016 m. – v\u0117lgi, turim nepamir\u0161ti konteksto, jog 5 savaites vasar\u0105 Vilniaus oro uostas buvo u\u017edarytas. Eliminavus u\u017edarymo efekt\u0105, keleivi\u0173 skai\u010dius Vilnius-Ryga b\u016bt\u0173 aug\u0119s apie 12-13% pra\u0117jusiais metais. 2018 m. pirm\u0105 ketvirt\u012f auga toliau – paaugo dar 15%. O kovo m\u0117nuo „airBaltic” \u0161iame mar\u0161rute buvo pats geriausias i\u0161 vis\u0173 kovo m\u0117nesi\u0173 – perve\u017eta daugiau keleivi\u0173 nei 2009-2011 metais (priminsiu istorin\u012f kontekst\u0105 – tai metai, kuomet vyravo nuomon\u0117, jog i\u0161 Lietuvos „visi skryd\u017eiai vyksta tik per Ryg\u0105”).\u00a0 \u017dinoma, santykin\u0117 Rygos mar\u0161ruto dalis gerokai suma\u017e\u0117jusi (siekia 4,6% nuo reguliari\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173), o Ryga nebeu\u017eima pirmosios vietos populiariausi\u0173 mar\u0161rut\u0173 s\u0105ra\u0161e, ta\u010diau srautas \u0161iuo mar\u0161rutu v\u0117l auga – matyt, d\u0117l ger\u0117jan\u010dio „airBaltic” \u012fvaizd\u017eio rinkoje (nauji CS300 l\u0117ktuvai, punktualiausia aviakompanija pasaulyje), si\u016blom\u0173 kombinacij\u0173 su tiesioginiais skryd\u017eiais i\u0161 Lietuvos ir augan\u010dio tinklo i\u0161 Rygos.<\/p>\n

    8. Maskva – 32 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Vienas i\u0161 nedaugelio „ne low cost” mar\u0161rut\u0173, kuriame \u0161i\u0105 vasar\u0105 sulauksime naujien\u0173 – „Aeroflot” nuo bir\u017eelio 1 dienos planuoja papildyti tvarkara\u0161t\u012f tre\u010diu kasdieniu reisu Vilnius-Maskva. \u017di\u016brint bukai \u012f skai\u010dius, pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f keleivi\u0173 skai\u010dius mar\u0161rute ma\u017e\u0117jo 9%, bet labai svarbu prisiminti kontekst\u0105 – iki 2017 m. kovo pabaigos \u0161iuo mar\u0161rutu dar skraid\u0117 kita rus\u0173 bendrov\u0117 „Utair”. Jei lyginsime tik „Aeroflot” skai\u010dius, tai \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105 ketvirt\u012f j\u0173 perve\u017etas keleivi\u0173 skai\u010dius augo 9%, tod\u0117l „Aeroflot” \u017eingsnis atrodo logi\u0161kas.<\/p>\n

    9. Stokholmas (ARN 20 600 + NYO 9 700) – 30 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Keleivi\u0173 skai\u010dius \u0161iame mar\u0161rute pirm\u0105 ketvirt\u012f prakti\u0161kai nekito, nors m\u0117nesiniai svyravimai gana \u017eym\u016bs – juos grei\u010diausiai l\u0117m\u0117 „Norwegian” vira\u017eai kaitaliojant „capacity” \u0161iame mar\u0161rute.<\/p>\n

    10. Hurgada – 25,9 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Keleivi\u0173 skai\u010dius Vilnius-Hurgada i\u0161augo 83% per pirm\u0105j\u012f 2018 m. ketvirt\u012f ir tai leido populiariausiai \u017eiemos u\u017esakom\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 kryp\u010diai pakli\u016bti \u012f populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 de\u0161imtuk\u0105. Atkreiptinas d\u0117mesys, jog per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f keleivi\u0173 u\u017esakomaisiais skryd\u017eiais augo bendrai tais pa\u010diais 83%. Tik\u0117tina, jog populiariausia vasaros kryptis – Antalija – gali b\u016bti pati populiariausia kryptis visame Vilniaus skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapyje ir lenkti net tokias kryptis kaip Londonas ar Frankfurtas.<\/p>\n

    11. Pary\u017eius (BVA 20 000 + CDG 5 700) – 25,7 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    „airBaltic” CDG reis\u0105 prad\u0117jo 2017 pavasar\u012f, tai vasaros duomenys parodys ar sekasi \u0161iame mar\u0161rute keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 auginti.<\/p>\n

    12. Roma (CIA 12 800 + FCO 9 600) – 23,4 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Pary\u017eiaus ir Romos mar\u0161rutams sunku rasti komentar\u0173 – daugiausia keleivi\u0173 skai\u010dius \u012ftakojamas „low cost” bendrovi\u0173 si\u016blomos pasi\u016blos.<\/p>\n

    13. Kopenhaga – 22,5 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    SAS vis toliau netenka srauto \u0161itame mar\u0161rute. Per pirm\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f j\u0173 suma\u017e\u0117jo 11%.\u00a0 Jei lyginsime 2018 m. ir 2016 m. – kritimas yra 17%. Kas tai lemia? Ka\u017eiek, galimai „Ryanair” mar\u0161rutas i\u0161 Kauno \u012f Kopenhag\u0105 – bet jis jau prad\u0117tas 2015 m., tai palyginamajai bazei netur\u0117t\u0173 \u012ftakos. Yra nema\u017eai duomen\u0173, jog CPH oro uoste \u017eenkliai ma\u017e\u0117ja tranzitinis srautas ir SAS daugiau orientuojasi \u012f tiesioginius keleivius i\u0161 CPH – gali b\u016bti, \u0161i strategija \u012ftakoja ir mar\u0161rut\u0105 \u012f Vilni\u0173. Dar i\u0161 kitos pus\u0117s – matyt, auganti pasi\u016bla tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus ir stipr\u0117janti konkurencija i\u0161 augan\u010di\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 („airBaltic”, LOT, „Finnair”, „Lufthansa”) pirmiausia atima keleivius i\u0161 silpniausios grandies (pana\u0161iai kaip, 2011 m. staigiai padid\u0117j\u0119s tiesiogini\u0173 skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius Vilniuje i\u0161 rinkos i\u0161st\u016bm\u0117 „Czech Airlines”).<\/p>\n

    14. Helsinkis – 21,4 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    „Finnair” yra viena i\u0161 aviakompanij\u0173, kuri didino pasi\u016bl\u0105 nuo 2017 m. vasaros, kas virsta \u012f augant\u012f j\u0173 keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 – pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f j\u0173 paaugo 26%.<\/p>\n

    15. Briuselis (BRU 12 500 + CRL 8 000) – 20,5 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Mar\u0161rute prakti\u0161kai nieko nevyksta jau kelet\u0105 met\u0173 ir keleivi\u0173 skai\u010dius mar\u0161rute pana\u0161us – bent u\u017epildymo rodikliais n\u0117 vienas i\u0161 ve\u017e\u0117j\u0173 sk\u0173stis netur\u0117t\u0173.<\/p>\n

    16. Talinas – 19,3 t\u016bkst. keleivi\u0173<\/strong><\/p>\n

    Rekordinis srautas \u0161iame mar\u0161rute – konkuruojantys „Nordica” ir „airBaltic” nuosekliai augina keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 Vilnius-Talinas mar\u0161rute bei dabar jau lenkia tuos laikus, kuomet konkuruodavo ir trys ve\u017e\u0117jai („flyLAL”, „airBaltic”, „Estonian Air”) arba „Estonian Air” transferin\u012f sraut\u0105 vystydavo per Talin\u0105.<\/p>\n

    Toliau s\u0105ra\u0161e – Barselona – 18 t\u016bkst. keleivi\u0173, Stambulas (17,8), Eindhovenas (16,1), Berlynas (16).<\/p>\n

     <\/p>\n

    Mano skai\u010diavimai rodo, jog neskaitant pavieni\u0173 \u017eingsni\u0173, ne-LCC srautas Lietuvoje prakti\u0161kai neauga – paaug\u0119 „airBaltic”, LOT arba „Finnair” daugiausia atima sraut\u0105 i\u0161 SAS, „Lufthansa” ir „Austrian”. Ar gali b\u016bti kitaip? Ko gero – ne.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Pasibaigus pirmajam ketvir\u010diui, u\u017eme\u010diau ak\u012f \u012f Vilniaus oro uosto populiariausi\u0173 kryp\u010di\u0173 statistika – ap\u017evelgsiu ir pakomentuosiu visas jas, daugiau d\u0117mesio skirdamas ir \u0161i\u0173 kryp\u010di\u0173 „pasirodymui” 2017 metais. Londonas (LTN 74 000 + STN 31 000) – 105 t\u016bkst. keleivi\u0173 Bendrame pyrage, kas de\u0161imtas keleivis i\u0161 Lietuvos (jei atmetam atostoginius mar\u0161rutus) keleivio \u012f LTN. Pana\u0161i tendencija […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22,23],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3151"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3151"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3151\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3152,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3151\/revisions\/3152"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3151"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3151"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3151"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}