{"id":3173,"date":"2018-08-23T13:38:14","date_gmt":"2018-08-23T10:38:14","guid":{"rendered":"http:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/?p=3173"},"modified":"2018-08-24T11:35:04","modified_gmt":"2018-08-24T08:35:04","slug":"ar-turime-ko-pavydeti-estijai-aviacijos-srityje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/2018\/08\/23\/ar-turime-ko-pavydeti-estijai-aviacijos-srityje\/","title":{"rendered":"Ar turime ko pavyd\u0117ti Estijai aviacijos srityje?"},"content":{"rendered":"

Kol Baltijos \u0161alys \u012fstojo \u012f Europos S\u0105jung\u0105, trij\u0173 sostini\u0173 oro uost\u0173 keleivi\u0173 srautas augo pana\u0161iai. 2004 m. Rygos, Vilniaus ir Talino oro uostai aptarnavo po ma\u017edaug 1 mln. keleivi\u0173. Vos istojus \u012f ES, tranzito ir low cost’\u0173<\/em> d\u0117ka Ryga paliko dulk\u0117se kitas sostines ir nur\u016bko \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n

Iki 2012 met\u0173, Vilniaus ir Talino oro uosto keleivi\u0173 srautai jud\u0117jo labai pana\u0161ia kreive. Netgi 2009-2011 met\u0173 ekonomin\u0117 kriz\u0117 paveik\u0117 oro uostus pana\u0161iai- nepaisant to, jog Estijoje i\u0161liko nacionalinis ve\u017e\u0117jas „Estonian Air”. Ta\u010diau – nuo 2013 met\u0173 kreiv\u0117s i\u0161siskyr\u0117. Vilniaus oro uosto keleivi\u0173 skai\u010dius nu\u0161uoliavo auk\u0161tyn, o Estijos sotin\u0117s oro uostas augo l\u0117\u010diau.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Vilniaus ir Talino oro uostuose aptarnautas keleivi\u0173 skai\u010dius per metus (* 2018 m. – prognoz\u0117). 2017 m. kritim\u0105 VNO l\u0117m\u0117 u\u017edarymas 5 savait\u0117ms.<\/em><\/p>\n

\u017dinoma, yra demografin\u0117s ir makroekonomin\u0117s prie\u017eastys ir i\u0161 dalies tai reik\u0117t\u0173 laikyti „ekonomine teisybe” – Lietuva yra didesn\u0117 \u0161alis nei Estija, Vilnius yra didesnis miestas nei Talinas. Yra ir kit\u0173 element\u0173, kurie skiria valstybes – Lietuva turi dar du ap\u010diuopiam\u0105 sraut\u0105 generuojan\u010dius oro uostus (gerai gerai – formalistai gali dar daugiau oro uost\u0173 Estijoje priskai\u010diuoti, bet infrastukt\u016bra n\u0117ra srautas). Estija turi galim\u0105 nuot\u0117k\u012f \u012f Helsink\u012f (o gal atvirk\u0161\u010diai? gali toks \u012fsp\u016bdis susidaryti skaitant suomi\u0173 atsiliepimus), Lietuv\u0105 turi keleivius i\u0161 Baltarusijos. Ir daug kit\u0173 element\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau – \u0161io \u012fra\u0161o tikslas, ap\u017evelgti kuom kitokia yra tapusi konkurencin\u0117 aplinka ir rinkos pad\u0117tis Talino oro uoste, lyginant j\u012f su Vilniumi. Skirasi ne tik keleivi\u0173 srautas – skiriasi ir ve\u017e\u0117j\u0173 \u017eem\u0117lapis bei low cost<\/em> bendrovi\u0173 u\u017eimama dalis.<\/p>\n

Virtualus nacionalinis Estijos ve\u017e\u0117jas<\/strong><\/p>\n

2015 m. Estijos vyriausyb\u0117 padar\u0117 „Oskaro” vert\u0105 manevr\u0105. \u012evertino, jog tikslas pateisina priemones ir rado skyl\u0119 ES reguliavime – vien\u0105 vakar\u0105 paskelbus bankrot\u0105 „Estonian Air”, jau kit\u0105 dien\u0105 pakilo l\u0117ktuvai „Nordica” vardu<\/a>. Manevras kildamas patyr\u0117 turbulencijos, ta\u010diau s\u0117kmingai j\u0105 \u012fveik\u0117 bei tuoj \u0161v\u0119s trej\u0173 met\u0173 gimtadien\u012f.<\/p>\n

„Nordica” (pilnas pavadinimas „Nordic Aviation Group”) veikia ne\u012fprastu veiklos modeliu. Kompanija valdo 51% akcij\u0173 dukterin\u0117s kompanijos „Regional Jet” – kitus 49% \u012fsigijo „LOT Polish Airlines”. „Regional Jet” yra skryd\u017ei\u0173 operatorius, vykdantis skryd\u017eius kit\u0173 kompanij\u0173 u\u017esakymu (daugiausia „Nordica”, LOT ir SAS). „Nordica” savo bilietus platina LOT vardu. Manau, jog teisinga „Nordica” vadinti virtualia aviakompanija – „Nordica” perka skryd\u017ei\u0173 vykdym\u0105 i\u0161 „Regional Jet”, distribucijos paslaugas i\u0161 LOT, ta\u010diau ne\u0161a komercin\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n

Skelbiama, jog „Nordica” 2017 m. u\u017ebaig\u0117 pelningai –\u00a0\u00a0Estijos nacionalinis ve\u017e\u0117jas, padidino perve\u017et\u0173 keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 68% ir u\u017edirbo 900 000 EUR pelno<\/a>. Ta\u010diau, \u017eenkl\u0173 apie nesklandumus esama –\u00a0\u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje kompanij\u0105 paliko bendrov\u0117s direktorius ir finans\u0173 vadovas.<\/a>\u00a0Paprastai \u0161ie po\u017eymiai nerodo, jog viskas klostosi s\u0117kmingai.<\/p>\n

„Nordica” (tiksliau – „Regional Jet”) u\u017esiima paie\u0161ka valstyb\u0117s subsidijuojam\u0173 mar\u0161rut\u0173 u\u017esienyje. Jie k\u0105 tik laim\u0117jo kontrakt\u0105 \u0160vedijoje, vykdyti nuolatin\u012f <\/a>Arvidsjaur ir Gallivare miesteli\u0173\u00a0<\/a>susisiekim\u0105 su Stokholmu<\/a>. Nuo rugs\u0117jo 15 dienos \u0161iuose mar\u0161rutuose \u012fdarbins CRJ900. Taip pat, 2019 m. „Nordica” pretenduoja perimti ir valstyb\u0117s subsidijuojamus mar\u0161rutus i\u0161 Talino \u012f Estijos salas – \u0161iuo metu vyksta konkursas, kuriame be j\u0173 dar dalyvauja Airest, NyxAir ir TransAviaBaltika.<\/p>\n

„Nordica” dar turi atidariusi vieno l\u0117ktuvo baz\u0119 Groningene (nedidelis oro uostas Nyderlanduose), i\u0161 kur skraidina keleivius \u012f Kopenhag\u0105 du kartus per dien\u0105 bei dar kelet\u0105 mar\u0161rut\u0173 – galimai vietin\u0117s institucijos subsidijuoja \u0161iuos skryd\u017eius.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

„Nordica” skryd\u017ei\u0173 \u017eem\u0117lapis i\u0161 Talino, skelbiamas j\u0173 tinklapyje<\/em><\/p>\n

Pati „Nordica” pagrindin\u0117 (turb\u016bt?) veikla vyksta didel\u0117s konkurencijos s\u0105lygomis, palyginus aplink\u0105, skraidant „Estonian Air”. „Nordica” tenka konkuruoti prakti\u0161kai visuose savo pagrindiniuose mar\u0161rutuose. I\u0161 Talino \u012f Stokholm\u0105 konkuruoja su SAS, o \u0161\u012f ruden\u012f\u00a0dar \u012f mar\u0161rut\u0105 ateina „Norwegian”<\/a> bei „airBaltic”; i\u0161 Talino \u012f Amsterdam\u0105, Vilni\u0173, Berlyn\u0105 ir Vien\u0105 – su „airBaltic; \u012f Osl\u0105 – su „Norwegian” (planuoja prisijungti ir „airBaltic”), \u012f Kijev\u0105 – su „Wizz Air”. Pagal skryd\u017eio numerio strukt\u016br\u0105 galima sp\u0117ti, jog Talinas-Var\u0161uva naud\u0105 (ir rizik\u0105) prisiima LOT. Geresnis gal\u0117t\u0173 b\u016bti „Nordica” mar\u0161rutas i\u0161 Talino \u012f Miunchen\u0105, kur\u012f jie vykdo du kartus per dien\u0105 su „Lufthansa” kodu; taip pat \u012fdomus trumpas skrydis i\u0161 Sankt Peterburgo \u012f Talin\u0105. Mar\u0161rutai \u012f Hamburg\u0105, Trondheim\u0105, Nic\u0105, Adrijos ir Juodosios j\u016bros kurortus – sezoniniai arba labai \u017eemo da\u017enio, darantis ma\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 visam tinklo rezultatui.<\/p>\n

Ta\u010diau, nors ir konkurencijos s\u0105lygomis, „Nordica” u\u017etikrina stabil\u0173 auk\u0161to da\u017enio susiekim\u0105 Talinui su Stokholmu, Kopenhaga, Oslu, Briuseliu, Vilniumi, Sankt Peterburgu, Amsterdamu, Miunchenu, Kijevu – turb\u016bt toki\u0105 misij\u0105 investuotojai (Estijos valstyb\u0117) ve\u017e\u0117jui ir formuoja.<\/p>\n

Ko Taline siekia „airBaltic”?<\/strong><\/p>\n

\u0160iais metais, „airBaltic” daugiau ple\u010diasi Taline, nei Vilniuje.<\/p>\n

„airBaltic” i\u0161 Talino skraidina \u012f Amsterdam\u0105 (su KLM codeshare<\/em>), \u012f Pary\u017ei\u0173 (su „AirFrance” codeshare<\/em>), Berlyn\u0105, Vien\u0105 (su „Austrian”) ir Vilni\u0173. 2018 met\u0173 vasar\u0105 „airBaltic” prad\u0117jo skryd\u017eius \u012f Gatwick’o oro uost\u0105 Londone<\/a>, ta\u010diau verslo keleiviai d\u017eiaugtis \u0161iuo reisu per daug netur\u0117t\u0173 – vykdomi tik du skryd\u017eiai per savait\u0119.<\/p>\n

Nuo \u0161io rudens, „airBaltic” planuoja papildomai bazuoti Q400 l\u0117ktuv\u0105 ir ketina atidaryti skryd\u017eius du kartus per dien\u0105 \u012f Stokholm\u0105 bei skryd\u017eius \u012f Osl\u0105<\/a>.<\/p>\n

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 „airBaltic” paskelb\u0117 apie pl\u0117tr\u0105 nuo 2019 m. bir\u017eelio – planuojama i\u0161 Talino prad\u0117ti skraidyti „Airbus 220” l\u0117ktuvu ir vykdyti skryd\u017eius \u012f Kopenhag\u0105 (4 kartus per savait\u0119), Briusel\u012f (3 kartus per savait\u0119) ir Malag\u0105 (2 kartus per savait\u0119)<\/a>. Pl\u0117tros planai paskelbti ypatingai anksti – net 10 m\u0117nesi\u0173 iki skryd\u017ei\u0173 prad\u017eios!<\/p>\n

„airBaltic” mato ai\u0161k\u0173 taikin\u012f Estijos rinkoje – „Nordica”. „airBaltic” nekonkuruoja su „Nordica” tik dviejuose esamuose (Pary\u017eius ir Londonas) bei viename i\u0161 planuojam\u0173 mar\u0161rut\u0173 (Malaga). Visi kiti esami ir planuojami mar\u0161rutai kertasi su „Nordica” vykdomais mar\u0161rutais.<\/p>\n

Mano vertinimu, „airBaltic” mato du tikslus Estijos rinkoje – neleisti sustipr\u0117ti „Nordicai” bei neleisti i\u0161plisti low cost<\/em> bendrov\u0117ms, kaip atsitiko kitoje j\u0173 „beveik nam\u0173” rinkoje Lietuvoje.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 svajon\u0117 – „British Airways” \u012f Heathrow …<\/strong><\/p>\n

… bet d\u017eiaugsmo n\u0117ra daug. BA skraido tarp Heathrow ir Talino tik du kartus per savait\u0119 (\u0161iuo metu – antradieniais ir penktadieniais, bet dienas kaitalioja, anks\u010diau buvo \u0161e\u0161tadieniais), tod\u0117l \u0161is reisas n\u0117ra labai geras nei verslo susisiekimui, nei jungimams per did\u017eiausi\u0105 Europos oro uost\u0105 (penktadieninis reisas leid\u017eiasi Heathrow 22:35 – n\u0117 vieno galimo jungimo be nakvyn\u0117s).<\/p>\n

Ne\u012ftik\u0117tina – i\u0161 Talino \u012f London\u0105 skraidina net keturi ve\u017e\u0117jai dabar, o rugs\u0117j\u012f prisijungs penktasis! Ma\u017ea to, skryd\u017eiai vykdomi \u012f keturis skirtingus oro uostus! Ta\u010diau – net penki\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 buvimas neu\u017etikrina, jog skryd\u017eiai vykt\u0173 kasdien: i\u0161skyrus vasaros pik\u0105, n\u0117 vienas ve\u017e\u0117jas neskrenda tarp Talino ir Londono ketvirtadieniais. Penktadieniais vyksta keturi skryd\u017eiai tarp Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ir Estijos sostini\u0173, o ketvirtadieniais – n\u0117 vieno.<\/p>\n

„easyJet” skraidina i\u0161 Gatwicko \u012f Talin\u0105 2 kartus per savait\u0119 (vidurvasariu – daugiau), „airBaltic” – taip pat. „Ryanair” skraidina i\u0161 Stanstedo 4 kartus per savait\u0119. Kaip min\u0117jau – BA du kartus per savait\u0119 i\u0161 Heathrow. Nuo 2018 m. rugs\u0117jo 17 dienos „Wizz Air” prad\u0117s keturis skryd\u017eius per savait\u0119 i\u0161 Lutono.<\/a><\/p>\n

Ar Vilnius turi geresn\u012f susisiekim\u0105 su Londonu ar Talinas?<\/p>\n

Klausimas, \u012f kur\u012f atsakymo ne\u017einau ir viskas priklauso nuo vertinimo. „Ryanair” ir „Wizz Air” vykdo po 2-4 skryd\u017eius kiekvien\u0105 tarp Lutono\/Stanstedo ir Vilniaus. Talinas turi zoologijos sod\u0105 su penki\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 labai retais skryd\u017eiais atsitiktiniais laikais \u012f skirtingus oro uostus.<\/p>\n

Paskutin\u0117 \u0161alis Centrin\u0117je\/Ryt\u0173 Europoje (CEE) kur \u012f\u017eeng\u0117 „Wizz Air”<\/strong><\/p>\n

Did\u017eiausia \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendrov\u0117 Centrin\u0117je\/Ryt\u0173 Europoje („Ryanair” turi kit\u0105 vertinim\u0105 – kad jie yra didesni, bet taip yra bendrov\u0117s skirtingas \u0161alis priskiria \u0161iam regionui) „Wizz Air” pirm\u0105j\u012f skryd\u012f i\u0161 Talino \u012fvykd\u0117 tik \u0161\u012f baland\u012f. Prad\u0117jo nuo ne\u012fprasto mar\u0161ruto – skryd\u017ei\u0173 tarp Kijevo ir Talino.<\/a> Nuo rugs\u0117jo prid\u0117s antr\u0105j\u012f savo mar\u0161rut\u0105 \u012f Estijos sostin\u0119 – London\u0105.<\/p>\n

Estija yra paskutin\u0117 \u0161alis prioritetiniame „Wizz Air” regione, kuri\u0105 pasiek\u0117 tik 2018 m.<\/p>\n

Ar gali b\u016bti, jog Estijos rinkai „low cost” l\u0117ktuvai per dideli?<\/p>\n

„Ryanair” prad\u0117jo agresyviai, bet sunkiai<\/strong><\/p>\n

„Ryanair” veikl\u0105 Talino oro uoste prad\u0117jo 2010 met\u0173 gruod\u012f su sau b\u016bdingu agresyvumu<\/a> – septyniais naujais mar\u0161rutais, atidarytais per vien\u0105 m\u0117nes\u012f. 2011 m. vasar\u0105 prid\u0117jo dar tris mar\u0161rutus.<\/a> Ta\u010diau, augimas nesit\u0119s\u0117 – net vyko neb\u016bdingas „Ryanair” atsitraukimas: 2012 \u017eiem\u0105 „Ryanair” i\u0161 Talino skraid\u0117 jau tik \u012f Milan\u0105, Osl\u0105 ir London\u0105.<\/p>\n

Pra\u0117jo a\u0161tuoneri metai ir „Ryanair” vykdo vos penkis all-year-round<\/em> mar\u0161rutus ir tris sezoninius i\u0161 Talino. Labai ne\u012fprasta „Ryanair” – paprastai nedidelius oro uostus \u0161is ve\u017e\u0117jas ima didele banga ir pritraukia daug keleivi\u0173, tuom padidindamas ir aptarnaut\u0173 oro uosto keleivi\u0173 skai\u010di\u0173 (pa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f Kaun\u0105 ar Vilni\u0173).<\/p>\n

Pasikartosiu – ar gali b\u016bti, jog Estijos rinkai „low cost” l\u0117ktuvai per dideli?<\/p>\n

\u017dem\u0173 s\u0105naud\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 verslo modelis paremtas principu – vien tik dideli l\u0117ktuvai trumpais atstumais ir ypatingai \u017eema „vienos s\u0117dyn\u0117s” savikaina. Tai leid\u017eia parduoti bilietus santykinai pigiau. Ta\u010diau – \u0161is modelis veikia tik tuomet, kuomet vietos yra u\u017epildomos. Nes jei vietos skrenda tu\u0161\u010dios, koks skirtumas, kokia vienos k\u0117d\u0117s savikaina?<\/p>\n

Vienintel\u0117 Baltijos \u0161alis kur „easyJet” vargsta jau 14 met\u0173<\/strong><\/p>\n

„easyJet” skraidyti \u012f Talin\u0105 prad\u0117jo dar 2004 metais.<\/a> 2006-2008 m. „easyJet” buvo antras pagal dyd\u012f ve\u017e\u0117jas Estijos rinkoje, o 2006 m. \u0161ios bendrov\u0117s rinkos dalis siek\u0117 10,6%. \u0160iuo metu „easyJet” perve\u017ea ma\u017eiau nei 2% Talino oro uosto keleivi\u0173 skraidydama dviem mar\u0161rutais \u012f London\u0105 ir Milan\u0105.<\/p>\n

Kiek \u017einau i\u0161 „easyJet” – j\u0173 kantryb\u0117 ir nes\u0117km\u0117s Estijoje auk\u0161\u010diausiuose vadovyb\u0117s sloksniuose suformuoja nuomon\u0119 apie visas Baltijos \u0161alis. „Vargstame Taline, mums nepavyko Rygoje, kod\u0117l tur\u0117tume skraidyti \u012f Lietuv\u0105?”.<\/p>\n

Lietuvoje daug LCC, ar Estijoje ma\u017eai?<\/strong><\/p>\n

OAG analiz\u0117s duomenimis, Europoje kiekvienais metais „low cost” bendrovi\u0173 rinkos dalis auga. 2018 metais Europoje jos u\u017eima 36,3% rinkos.<\/a>\u00a0Lietuva patenka \u012f Europos \u0161ali\u0173 penktetuk\u0105 su auk\u0161\u010diausia \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendrov\u0117ms atitenkan\u010dia dalimi (atsiliekame nuo Makedonijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos). Tuo tarpu Estija yra a\u0161tunta \u017eemiausi\u0105 LCC dal\u012f turinti rinka (po Baltarusijos, Rusijos, Azerbaid\u017eiano, Ukrainos, Moldovos ir Arm\u0117nijos). Sutapimas ar ne, bet abiejuose ekstremumuose yra Ryt\u0173 Europos \u0161alys – kaip taisykl\u0117, daugiausia LCC turi dang\u0173 atv\u0117rusios ir nacionalinio ve\u017e\u0117jo neturin\u010dios valstyb\u0117s; ma\u017eiausia – ribotos ir su kontroliuojama rinka veikian\u010dios \u0161alys. Vakar\u0173 Europos \u0161alys ma\u017edaug sukasi apie vidur\u012f (Belgija, Norvegija, Portugalija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ma\u017edaug yra Europos mediana).<\/p>\n

„Ryanair”, „Wizz Air” ir „Norwegian” Vilniaus oro uoste i\u0161 viso u\u017eima 43,8% pasi\u016blom\u0173 viet\u0173 (seat capacity<\/em>). Tuo tarpu Talino oro uoste \u0161ios trys bendrov\u0117s bei „easyJet”\u00a0sudaro 15,8%.<\/p>\n

Tod\u0117l aviakompanij\u0173 rinkos dalies pasidalinimas Taline ir Vilniuje skiriasi i\u0161 esm\u0117s:<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

„Nordica” ir LOT turi nepiln\u0105 tre\u010ddal\u012f viet\u0173, si\u016blom\u0173 i\u0161 Talino oro uosto. „airBaltic” ple\u010diasi aktyviai, tod\u0117l tiek \u0161i\u0105 \u017eiem\u0105, tiek ateinan\u010di\u0105 vasar\u0105 j\u0173 dalis tur\u0117t\u0173 augti. (Pastaba: Talino oro uoste ne visi „scheduled charters<\/em>” turi paskelbtus tvarkara\u0161\u010dius – „SmartLynx” skryd\u017eiai pagal juos sudaro arti 5%, tod\u0117l grafike patenka \u012f „Other”: mano vertinimu, realiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017edaug apie 8-10%).<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Vilniaus oro uoste, niekam nepaslaptis, did\u017eiausi\u0105 dal\u012f sudaro „Wizz Air” ir „Ryanair” pyrago gabalas.<\/p>\n

Kas lemia pasiekiamum\u0105?\u00a0<\/strong><\/p>\n

\u012edomus faktas – nors Vilniaus oro uostas aptarnauja pusantro karto daugiau keleivi\u0173 nei Talino oro uostas (pagal 2018 m. projekcijas), skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius i\u0161 Vilniaus ir Talino yra prakti\u0161kai vienodas!<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Imant 2018 m. rugs\u0117jo tre\u010diosios savait\u0117s pavyzd\u012f – i\u0161 Talino oro uosto yra suplanuoti 434 komerciniai keleiviniai skryd\u017eiai, o i\u0161 Vilniaus oro uosto – 443.<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 da\u017en\u012f turintys mar\u0161rutai i\u0161 Talino oro uosto (skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius per savait\u0119, savait\u0117 nuo rugs\u0117jo 17, 2018):<\/em><\/strong><\/p>\n

Paskirties oro uostas – savaitinis skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius\u00a0<\/em><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
1<\/td>\nHelsinki Vantaa\u00a0(HEL)<\/td>\n61<\/td>\n<\/tr>\n
2<\/td>\nStockholm Arlanda\u00a0(ARN)<\/td>\n49<\/td>\n<\/tr>\n
3<\/td>\nRiga\u00a0(RIX)<\/td>\n33<\/td>\n<\/tr>\n
4<\/td>\nVilnius\u00a0(VNO)<\/td>\n23<\/td>\n<\/tr>\n
5<\/td>\nCopenhagen Kastrup\u00a0(CPH)<\/td>\n22<\/td>\n<\/tr>\n
6<\/td>\nFrankfurt Int’l\u00a0(FRA)<\/td>\n21<\/td>\n<\/tr>\n
7<\/td>\nMoscow Sheremetyevo\u00a0(SVO)<\/td>\n21<\/td>\n<\/tr>\n
8<\/td>\nWarsaw Chopin\u00a0(WAW)<\/td>\n21<\/td>\n<\/tr>\n
9<\/td>\nOslo Gardermoen\u00a0(OSL)<\/td>\n18<\/td>\n<\/tr>\n
10<\/td>\nAmsterdam Schiphol\u00a0(AMS)<\/td>\n14<\/td>\n<\/tr>\n
11<\/td>\nMunich\u00a0(MUC)<\/td>\n14<\/td>\n<\/tr>\n
12<\/td>\nK\u00e4rdla\u00a0(KDL)<\/td>\n12<\/td>\n<\/tr>\n
13<\/td>\nKuressaare\u00a0(URE)<\/td>\n12<\/td>\n<\/tr>\n
14<\/td>\nSt. Petersburg\u00a0(LED)<\/td>\n12<\/td>\n<\/tr>\n
15<\/td>\nBrussels National\u00a0(BRU)<\/td>\n9<\/td>\n<\/tr>\n
16<\/td>\nVienna\u00a0(VIE)<\/td>\n8<\/td>\n<\/tr>\n
17<\/td>\nIstanbul Atat\u00fcrk\u00a0(IST)<\/td>\n7<\/td>\n<\/tr>\n
18<\/td>\nKiev Boryspil\u00a0(KBP)<\/td>\n7<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\u017dinoma, reguliari\u0173 skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173 Taline didina vietiniai valstyb\u0117s subsidijuojami skryd\u017eiai tarp Talino ir Kardlos bei Kuressare sal\u0173 – ta\u010diau atmetus juos, skirtumas tarp Talino ir Vilniaus oro uosto skryd\u017ei\u0173 skai\u010diaus yra ma\u017eesnis nei keleivi\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n

I\u0161 Vilniaus oro uosto skraido \u017eenkliai didesni l\u0117ktuvai negu i\u0161 Talino.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Palyginimui pird\u0117jau Kauno oro uost\u0105 \u0161alia, nor\u0117damas parodyti, jog kuo didesn\u0117 \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendrovi\u0173 dalis oro uoste – tuo didesnis vidutinis l\u0117ktuvas, naudojamas skryd\u017eiams i\u0161 \u0161io oro uosto. \u0160iuo metu vidutinis l\u0117ktuvas, kuris skraido komerci\u0161kai yra 172 vietos – apie tai ra\u0161iau 2017 m. baland\u012f.<\/a>\u00a0Reikia atsi\u017evelgti, jog rodiklis pasiekiamas \u012fskai\u010diavus ilgojo nuotolio skryd\u017eius pla\u010diafiuzelia\u017eiais (wide-body<\/em>) l\u0117ktuvais – n\u0117 vienas Baltijos \u0161ali\u0173 oro uostas toki\u0173 neturi.<\/p>\n

Kieno situacija geresn\u0117?\u00a0<\/strong><\/p>\n

I\u0161 Vilniaus skraido didesni l\u0117ktuvai, o skryd\u017ei\u0173 skai\u010dius yra pana\u0161us. Nesigilinant \u012f detales, tai gali lemti, jog Talinas ir Vilnius turi vienodai ger\u0105 pasiekamum\u0105, ta\u010diau teori\u0161kai skryd\u017eiai i\u0161 Vilniaus tur\u0117t\u0173 b\u016bti pigesni d\u0117l ma\u017eesni\u0173 s\u0105naud\u0173 vienai k\u0117dei. Ar tai tiesa – sunku pasakyti, ta\u010diau ne i\u0161 vieno rinkos dalyvio, veikian\u010dio abiejose \u0161alyse esu gird\u0117j\u0119s, jog Taline pasiekiamos geresn\u0117s biliet\u0173 pajamos (yield’ai<\/em>) nei Lietuvoje (ir nei Latvijoje). \u0160is aspektas grei\u010diausiai lemia, jog Talinui pavyksta pritraukti ni\u0161inius ve\u017e\u0117jus regione: „British Airways”, „Vueling”, „Aegean Airlines”, „TAP Portugal” (\u0161ie i\u0161silaik\u0117 neilgai), „Ellinair”. Ta pati „Lufthansa” tre\u010di\u0105 kasdien\u012f skryd\u012f \u012f Talin\u0105 prid\u0117jo anks\u010diau nei \u012f Vilni\u0173 ir vykdo j\u012f visus metus, o ne sezoni\u0161kai (o prie\u0161 tai „Lufthansa” skraid\u0117 tarp Miuncheno ir Talino tiesiogiai).<\/p>\n

2016 m. ruden\u012f ra\u0161iau, jog IATA konferencijoje Vilniuje prognozavo didesn\u012f augimo temp\u0105 Latvijai ir Estijai nei Lietuvai iki 2035 met\u0173<\/a>. Nors prielaidos gan kvescionuojamos, ta\u010diau, pana\u0161u, jog \u0161iais metais Latvijos ir Estijos keleivi\u0173 skai\u010dius oro uostuose gali augti spar\u010diau nei Lietuvoje.<\/p>\n

Lietuvos oro uostuose \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 rinkos dalis \u0161iek tiek lenkia Europos vidurk\u012f. Nors neabejotina, jog ateitis priklauso low cost<\/em> bendrov\u0117ms ir visoje Europoje j\u0173 dalis toliau augs, matyt, Lietuvai b\u016bt\u0173 visai sveika, jog j\u0173 augimas apstot\u0173 ir susilygintume su Europos vidurkiu. \u017denkl\u0173, jog \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendrovi\u0173 pl\u0117tra Lietuvoje stoja yra – ypatingai planuojami gaus\u016bs „Wizz Air” karpymai \u0161\u012f ruden\u012f.<\/a>\u00a0Tai gali pad\u0117ti augti aviakompanij\u0173 yield’ams<\/em> (pajamoms i\u0161 bilieto) ir d\u0117l to ypatingai svarbus tampa nauj\u0173 produkt\u0173 – ve\u017e\u0117j\u0173 ir kryp\u010di\u0173 – pritraukimas \u012f Lietuvos oro uostus. Teorija ir tyrimai rodo, jog \u017eem\u0173 s\u0105naud\u0173 bendrovi\u0173 pl\u0117tra \u012f\u0161aldo tradicini\u0173 ve\u017e\u0117j\u0173 pl\u0117tr\u0105, ta\u010diau, reikia tik\u0117tis, jog dabar \u0161ansas pl\u0117stis visuose segmentuose.<\/p>\n

\u017dinoma, svarbu suprasti, jog reguliariajame susisiekime procesai nevyksta greitai – mar\u0161ruto planavimas gali u\u017etrukti 12 m\u0117nesi\u0173 ar daugiau, \u012fsukimas ir rezultat\u0173 steb\u0117sena ~24-36 m\u0117nesius. \u012edomu, kaip toliau vystysis ir skryd\u017eiai i\u0161 Talino – Estijos rinka tur\u0117t\u0173 „u\u017eaugti” iki to, jog ~200 viet\u0173 l\u0117ktuvus „low cost” bendrov\u0117ms pavyks u\u017epildyti – ypa\u010d \u012fdomu, kaip pavyks „Wizz Air” \u012f\u0117jimas \u012f Estijos rink\u0105.<\/p>\n

P.S. O i\u0161 ties, ko Estijai galime pavyd\u0117ti – tai efektyvaus ir draugi\u0161ko keleiviams oro uosto Taline. Ko gero, labiausiai patik\u0119s oro uostas Europoje, kuriame tenka lankytis. Ne veltui, neretai pripa\u017e\u012fstamas nugal\u0117toju \u012fvairiose kategorijose skirtinguose apdovanojimuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kol Baltijos \u0161alys \u012fstojo \u012f Europos S\u0105jung\u0105, trij\u0173 sostini\u0173 oro uost\u0173 keleivi\u0173 srautas augo pana\u0161iai. 2004 m. Rygos, Vilniaus ir Talino oro uostai aptarnavo po ma\u017edaug 1 mln. keleivi\u0173. Vos istojus \u012f ES, tranzito ir low cost’\u0173 d\u0117ka Ryga paliko dulk\u0117se kitas sostines ir nur\u016bko \u012f vir\u0161\u0173. Iki 2012 met\u0173, Vilniaus ir Talino oro uosto […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[22,23],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3173"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3173"}],"version-history":[{"count":12,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3173\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3193,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3173\/revisions\/3193"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3173"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3173"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3173"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}