Atskira did\u017eiulis visuomen\u0117s sluoksnis kodiniu pavadinimu „Delfi” komentatoriai da\u017enai m\u0117gsta lyginti „Ryanair” su „FlyLAL” ar net „SAS”. Noriu truput\u012f paai\u0161kinti, kuo skiriasi „low-cost” ir „low-price” avialinijos.<\/p>\n
Kaip ir rodo pa\u010dios s\u0105vokos, „low-cost” (tiesioginis vertimas – „ma\u017e\u0173 ka\u0161t\u0173”) galima vadinti kompanijomis, kuri\u0173 pagrindin\u0117s pastangos yra sudedamos \u012f ka\u0161t\u0173 ma\u017einim\u0105. „Low-price” tuo tarpu yra kompanijos, kurios laiko s\u0105lyginai \u017eemas skryd\u017ei\u0173 kainas.<\/p>\n
Skiriamieji „low-cost” kompanij\u0173 bruo\u017eai:<\/p>\n
1. Jos nepriklauso alijansams, d\u0117l to nesi\u016blo jungiam\u0173j\u0173 skryd\u017ei\u0173 – j\u0173 paskirtis yra tiesiog „paimu keleiv\u012f ta\u0161ke A, i\u0161leid\u017eiu ta\u0161ke B”;<\/p>\n
2. Paprastai jos nesinaudoja tarptautin\u0117mis biliet\u0173 pardavimo sistemomis platinti savo bilietams. D\u0117l to j\u0173 biliet\u0173 negalima \u012fsigyti kelioni\u0173 agent\u016brose, greitai.lt, skrisk.lt ir pan. Da\u017eniausiai jos bilietus platina tik per savo internetines sistemas;<\/p>\n
3. Kompanijos skrenda ne \u012f pagrindinius, o \u012f \u0161alutinius oro uostus, kuriuose tiesiog yra ma\u017eesni oro uosto mokes\u010diai;<\/p>\n
4. „low-cost” kompanijos paprastai maksimaliai i\u0161skaido kainodar\u0105 – atskirai yra mokama u\u017e ve\u017eam\u0105 baga\u017e\u0105, u\u017e geresn\u0119 viet\u0105 l\u0117ktuve, u\u017e registracij\u0105 oro uoste ir t.t.;<\/p>\n
5. „low-cost” kompanijos motyvuodamos dideliais \u017emoni\u0173 srautais, spaud\u017eia ma\u017eesnius miestus ar regionus d\u0117l dotacij\u0173 ar nuolaid\u0173 jiems. T\u0105 pat\u012f jos daro ir su vietin\u0117mis kompanijomis – pvz. i\u0161 oro uosto \u012f miest\u0105 ve\u017ean\u010diais gele\u017einkeliais (paprastas pavyzdys – „Ryanair” i\u0161sireikalavo i\u0161 Kauno savivaldyb\u0117s dideli\u0173 nuolaid\u0173 u\u017e savo at\u0117jim\u0105);<\/p>\n
6. „low-cost” avialinijos paprastai nesi\u016blo joki\u0173 papildom\u0173 paslaug\u0173 l\u0117ktuve;<\/p>\n
7. „low-cost” da\u017eniausia nesi\u016blo lojalumo nuolaid\u0173 ir tikrai nedalyvauja jungtin\u0117se nuolaid\u0173 programose;<\/p>\n
8. „low-cost” avialinijose keleiviai neskirstomi \u012f klases – egzistuoja tik viena klas\u0117 (economy).<\/p>\n
„low-cost” kompanij\u0173\u00a0 pavyzd\u017eiai yra „Ryanair”, „easyJet”, „Norwegian Air Shuttle”.<\/p>\n
„low-price” kompanijomis prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f-penkmet\u012f imtos vadinti avialinijos, kurios i\u0161siskyr\u0117 i\u0161 kit\u0173, imdamos ma\u017einti l\u0117ktuv\u0173 biliet\u0173 kainas didesnio j\u0173 u\u017epildymo s\u0105skaita. Per t\u0105 laik\u0105 iki \u0161iandien, did\u017eioji dalis Europos avialinij\u0173 tapo „low-price” avialinijomis (Pasaulyje – ne. Transatlantiniuose skryd\u017eiuose dar gausu „luxury” avialinij\u0173), galb\u016bt tokiomis negalima vadinti „AirFrance”, „British Airways” ar SAS, bet ir j\u0173 kainos suma\u017e\u0117jo beveik iki „low-price” lygio. Gal\u0173 gale j\u0173 komunikacija paskutiniais metais buvo nukreipta \u012f tai, jog „mes irgi ne tokie brang\u016bs kaip atrodo”.<\/p>\n
D\u0117l to, pagal \u0161\u012f atskyrim\u0105, „airBaltic” ir „FlyLAL” negalima lyginti su „Ryanair”. „airBaltic” ir „FlyLAL” yra tipin\u0117s „low-price” avialinijos, bet „low-cost” po\u017eymi\u0173 toli gra\u017eu n\u0117ra tiek, kad jas b\u016bt\u0173 galima priskirti \u0161iai kompanij\u0173 kategorijai.<\/p>\n
„airBaltic” ir „FlyLAL” skraido i\u0161 pagrindini\u0173 \u012f pagrindinius oro uostus (be abejo, neskrenda \u012f Heathrow Londone, bet skrenda \u012f Gatwick\u0105), jos si\u016blo jungiamuosius skryd\u017eius tiek tarp savo reis\u0173, tiek su kompanijomis – partner\u0117mis („airBaltic”, be abejo su SAS”, „FlyLAL” su KLM, „Aeroflot”, „Brussels Airlines” ir kitomis), \u0161i\u0173 kompanij\u0173 aviabilietus galima \u012fsigyti per visas populiariausias tarptautines biliet\u0173 platinimo sistemas, taip pat \u0161ios avialinijos si\u016blo nemokamas pagrindines paslaugas (registracij\u0105 oro uoste, i\u0161ankstin\u0119 vietos rezervacij\u0105, kt.). „airBaltic” taip pat dalyvauja SAS lojalumo programoje „Eurobonus”, „FlyLAL” vykdo savo vietin\u0119 lojalumo program\u0105 „AmberMiles”.<\/p>\n
Be abejo, pagal tam tikrus po\u017eymius galima rasti „low-cost” elgesio pavyzd\u017ei\u0173 – daugelyje reis\u0173 n\u0117ra si\u016blomas maitinimas, „airBaltic” jau apmok\u0119stino papildomai baga\u017e\u0105 („FlyLAL” tai padar\u0117 kitokiu b\u016bdu). Bet \u0161ie niuansai per daug smulk\u016bs, kad gal\u0117tume \u0161ias kompanijas skirti prie „low-cost” – juolab, nema\u017eai Europos kompanij\u0173 taip pat panaikino maitinim\u0105, augant kuro kainoms, i\u0161skyr\u0117 baga\u017eo ir degal\u0173 mokes\u010dius.<\/p>\n
Europos aviakompanijos pastaruoju metu vienod\u0117ja ir toki\u0173 po\u017eymi\u0173 persipynimo pavyzd\u017ei\u0173 galima rasti ne vienose avialinijose. „low-price” suvienod\u0117jo su reguliariosiomis avialinijomis, bet \u0161ie du tipai „low-price” ir „low-cost” kol kas tikrai ry\u0161kiai yra atskiriami ir kelerius artimiausius metus nei\u0161nyks. Nei\u0161vengiamai „low-cost” spaud\u017eiamos ka\u0161t\u0173 did\u0117jimo link d\u0117l augan\u010di\u0173 kuro kain\u0173, bet tuo tarpu „low-cost” kompanij\u0173 egzistavimas tempia „low-price” kompanij\u0173 kainas \u017eemyn, d\u0117l to galima \u012f\u017evelgti, jog skirtumas tarp galutin\u0117s biliet\u0173 kainos tarp \u0161i\u0173 kompanij\u0173 tip\u0173 ma\u017e\u0117s ir toliau.<\/p>\n
Tuo tarpu oro uostai, kurie konkuruoja ne d\u0117l keleivi\u0173, o d\u0117l avialinij\u0173, dauguma pasiskirst\u0117, kurie specializuojasi \u012f tradicini\u0173 kompanij\u0173 aptarnavim\u0105, o kurie taiko palankias s\u0105lygas „low-cost” kompanijoms. Kilus „low-cost” kompanij\u0173 bumui, kai kurie \u012f tradicines kompanijas orientuoti oro uostai \u0117m\u0117 statyti papildomus terminalus, skirtus „low-cost” kompanijoms.<\/p>\n
Oro uost\u0173 specializacij\u0105 lengviausia \u012f\u017evelgti Londone, kuriame (tiksliau apie kur\u012f) veikia penki oro uostai. Heathrow oro uostas tapo did\u017eiausiu tradicines avialinijas aptarnaujan\u010diu oro uostu, tod\u0117l ten daugiausia reis\u0173 vykdo „British Airways” ir kitos pana\u0161aus lygio kompanijos kaip „Air France”, KLM ar „Virgin Atlantic”. I\u0161 Lietuvos skryd\u017eius vykdan\u010dios kompanijos \u0161iuo oro uostu neskraido.<\/p>\n
Dar brangesnis u\u017e Heathrow yra London City oro uostas, \u012fsik\u016br\u0119s beveik pa\u010diame mieste. Jis realiai naudojamas tik verslo reikm\u0117ms – juo naudojasi trumpiems skryd\u017eiams Londono verslo grietin\u0117l\u0117. „British Airways” paskelb\u0117, jog 2009-aisiais i\u0161 \u0161io oro uosto vykdys skryd\u017eius \u012f Niujork\u0105. Oro uostas toks ma\u017eas tod\u0117l, jog l\u0117ktuvo degalai bus pildomi kitame oro uoste, o London City „Airbus 318” tik susirinks keleivius, kuri\u0173 l\u0117ktuve tilps tik 32. Galite tik \u012fsivaizduoti kiek kainuos bilietas reisu London City – N.Y.F.Kenedy.<\/p>\n
Vidutin\u0117s kompanijos, tame tarpe ir „airBaltic” bei „FlyLAL” daugiausia naudojasi Gatwick oro\u00a0 uostu, kur\u012f galima vadinti vidutinio brangumo Londono oro uostu. Pigesnis u\u017e Gatwick yra Stansted oro uostas, kuriame jau dominuoja „low-cost” kompanijos, pirmiausia „Ryanair”. „FlyLAL” skryd\u017eius i\u0161 Palangos bei papildomai atidarytus reisus i\u0161 Vilniaus taip pat vykdo \u012f Stansted\u0105. Pats pigiausias Londono oro uostas yra Lutonas, kuriame jau veikia i\u0161skirtinai tik „low-cost” kompanijos, pirmiausia, „easyJet”. Taupydama nuo rudens „Ryanair” dal\u012f reis\u0173 i\u0161 Kauno pakeis – vietoj Stanstedo leisis Lutone.<\/p>\n
Specializacijos po\u017eymi\u0173 galima \u012f\u017evelgti ir Lietuvoje, bet, atrodo, jie labiau susidar\u0117 atsitiktinai, o ne d\u0117l nuosekliai vykdomos politikos. B\u016btent Kaunas \u0161iuo metu yra lietuvi\u0161kasis Stanstedas, o Vilnius – lietuvi\u0161kas Gatwickas. Tiesa, turint omenyje, jog Kaune skraido tik viena kompanija, situacija gali keistis labai greitai.<\/p>\n
Vilniaus oro uoste taip pat yra keletas reis\u0173, kuriuos vykdo „low-cost” arba beveik „low-cost” kompanijos – „Norwegian Air Shuttle” skraido \u012f Osl\u0105, o „Aer Lingus” \u012f Dublin\u0105. Jeigu pasteb\u0117site, \u0161ie skryd\u017eiai vykdomi „nepikiniu” laiku. Tiesa, kiek a\u0161 \u017einau, \u0161ios kompanijos moka tokius pat mokes\u010dius kaip ir kitos Vilniaus oro uoste dirban\u010dios kompanijos. Tuo tarpu pagrindinis Vilniaus konkurentas Ryga oro uoste talpina visokias – tiek tradicines, tiek „low-cost” kompanijas ir netgi jiems taiko labai skirting\u0105 kainodar\u0105: „Ryanair” ir „easyJet” taikomos mil\u017eini\u0161kos nuolaidos (tiesa, pana\u0161ios taikomos ir „airBaltic”). Gali b\u016bti, kad toks diskriminavimo burbulas gali ir sprogti – toki\u0173 atvej\u0173 istorijoje yra pasitaik\u0119, bet nugal\u0117tojai neteisiami – tokios politikos d\u0117ka Ryga jau tapo akivaizd\u017eiu viso regiono lyderiu ir ruo\u0161iasi pl\u0117sti oro uost\u0105 iki tokio dyd\u017eio, jog bus antras pagal dyd\u012f regione po Kopenhagos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atskira did\u017eiulis visuomen\u0117s sluoksnis kodiniu pavadinimu „Delfi” komentatoriai da\u017enai m\u0117gsta lyginti „Ryanair” su „FlyLAL” ar net „SAS”. Noriu truput\u012f paai\u0161kinti, kuo skiriasi „low-cost” ir „low-price” avialinijos. Kaip ir rodo pa\u010dios s\u0105vokos, „low-cost” (tiesioginis vertimas – „ma\u017e\u0173 ka\u0161t\u0173”) galima vadinti kompanijomis, kuri\u0173 pagrindin\u0117s pastangos yra sudedamos \u012f ka\u0161t\u0173 ma\u017einim\u0105. „Low-price” tuo tarpu yra kompanijos, kurios laiko […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[23],"tags":[107,82],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407"}],"collection":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=407"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":953,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407\/revisions\/953"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=407"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=407"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/simonas.bartkus.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=407"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}