\u0160iandien eilinis t\u016blas „Delfi” skaitytojas gali nuspr\u0119sti nebeskraidyti vis\u0105 savo gyvenim\u0105. Per vien\u0105 dien\u0105, trys daugiausia i\u0161 Lietuvos keleivi\u0173 perve\u017ean\u010dios kompanijos gavo „juodosios” informacijos kepures.<\/p>\n
\u201eRyanair\u201c ir Kauno oro uostas ty\u010diojosi i\u0161 savo klient\u0173<\/span><\/a><\/strong><\/p>\n Pati ankstyviausia \u0161io ryto \u017einia ir pateikta „juod\u017eiausiai” i\u0161 vis\u0173 – straipsnis yra labai subjektyvus. Situacija n\u0117ra labai ypatinga – tiesiog „Ryanair” l\u0117ktuvas sugedo Kaune ir nepakilo skryd\u017eiui \u012f Liverpul\u012f. Nelabai ai\u0161ku, kuo \u0161ioje situacijoje d\u0117tas Kauno oro uostas – u\u017e ne\u012fvykusius skryd\u017eius ir pasir\u016bpinim\u0105 keleiviais yra atsakinga aviakompanija.<\/p>\n Kit\u0105vertus, \u0161i situacija parodo, kad „low-cost” aviakompanijos su ma\u017ea kaina ne\u0161a ir didesn\u0119 rizik\u0105. Be to, kuomet skrendama i\u0161 tokio ma\u017eo oro uosto kaip Kaunas, situacija gali tapti sud\u0117tingesne vien d\u0117l to, jog keleivi\u0173 net nebuvo teorin\u0117s galimyb\u0117s i\u0161gabenti kitaip – kadangi kit\u0173 skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Kauno apskritai n\u0117ra!<\/p>\n