Prie laisv\u0117s greitai priprantama. Kartais atrodo, kad Europos S\u0105jungoje gyvename jau penkiasde\u0161imt met\u0173, o \u0160engeno erdv\u0117je jau kok\u012f de\u0161imtmet\u012f – sp\u0117jome pamir\u0161ti, jog transporto sektorius ne ES erdv\u0117je yra reglamentuojamas tarp valstybini\u0173 lygiu, o kuomet Tunise pasienio kontrol\u0117s tarnyb\u0105 \u012f pas\u0105 id\u0117jo antspaud\u0105, buvau gerokai nusteb\u0119s.<\/p>\n
Taip yra ir su l\u0117ktuv\u0173 skryd\u017eiais. Norint vykdyti skryd\u012f ne \u012f ES \u0161al\u012f, pirmiausia Lietuvos Respublika turi sudaryti dvi\u0161al\u0119 oro susisiekimo sutart\u012f su tre\u010di\u0105ja \u0161alimi, o tada LR Susisiekimo ministerija i\u0161duoda teises kompanijoms vykdyti skryd\u017eius vienu ar kitu mar\u0161rutu. Nuo to yra kilusi ir s\u0105voka Nacionalinis ve\u017e\u0117jas – nacionaliniu ve\u017e\u0117ju paprastai vadinasi bendrov\u0117, kuri turi teis\u0119 vykdyti skryd\u017eius bent vienu paskirtu mar\u0161rutu. Ai\u0161ku, dauguma skryd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilniaus \u0161iuo metu yra vykdoma \u012f ES \u0161alis, tod\u0117l pilnai gali egzistuoti ir kompanijos, „ne nacionaliniai ve\u017e\u0117jai”.<\/p>\n
Galime prisiminti, jog ir 2006-2007 m. Vilniaus oro uosto lydere buvusi bendrov\u0117 „airBaltic” skryd\u017eius i\u0161 Lietuvos prad\u0117jo vykdyti tik 2004 m. ruden\u012f – kuomet Lietuva ir Latvija tapo ES nar\u0117mis.<\/p>\n
\u0160iuo metu LR Susisiekimo ministerija yra i\u0161dalijusi leidimus skraidyti reguliariaisiais reisais 14 kryp\u010di\u0173<\/a>. 11 leidim\u0173 turi „flyLAL”, o 3 yra gavusi „airBaltic”. Visos kryptys yra numatytos \u012f buvusias NVS \u0161alis (nat\u016bralu).<\/p>\n „flyLAL” \u0161iuo metu turi teises skraidyti reisais: „airBaltic” gali skraidyti \u0161iomis kryptimis:<\/p>\n Vilnius-Ki\u0161iniovas, Pasteb\u0117site, jog „flyLAL” \u0161iuo metu nenaudoja net 8 turim\u0173 teisi\u0173. Galima skaityti, jog kryptys \u012f Ki\u0161iniov\u0105 ir Simferopol\u012f yra u\u017eleistos „airBaltic”. Didel\u0117 dalis teisi\u0173 i\u0161duota dar tada, kada tuomet valstybin\u0117s „Lietuvos avialinijos” buvo realiai vienintel\u0117s (ai\u0161ku, ka\u017ekas dar prisimena koki\u0105 „Aviakompanij\u0105 „Lietuva” ir pan.) veikian\u010dios oro linijos Lietvuoje. Prie\u0161 ir po privatizavimo optimizuojant veikl\u0105 didel\u0117s dalies kryp\u010di\u0173 buvo atsisakyta, nors realiai turb\u016bt visos jos yra dar perspektyvios ir \u0161iandien – mano asmenine nuomone, kryptis Vilnius-Sankt Peterburgas tikrai yra svarbi ir gali b\u016bti paklausi.<\/p>\n \u012edomu dar ir tai, jog „naujausia” „FlyLAL” i\u0161duota teis\u0117 yra skraidymui i\u0161 Vilniaus \u012f nauj\u0105j\u0105 Kazakhstano sostin\u0119 Astan\u0105<\/a> (i\u0161duota \u0161\u012f pavasar\u012f). Ar tai rei\u0161kia, jog greitu laiku sulauksime skryd\u017eio Vilnius-Astana-Vilnius? Neb\u016btinai, gali b\u016bti, jog tiesiog „FlyLAL” u\u017esi\u0117m\u0117 mar\u0161rut\u0105 atei\u010diai, arba Lietuva parod\u0117 ger\u0105 vali\u0105 ir iniciatyv\u0105 pl\u0117todama Lietuvos ir Kazakhstano ry\u0161ius. \u0160iuo metu kelioni\u0173 organizatorius „Aviastas”<\/a> u\u017esako ne visai reguliar\u0173 skryd\u012f Vilnius-Almata-Vilnius vien\u0105 kart\u0105 per savait\u0119 (skraido „Aurela”).<\/p>\n
\nVilnius-Maskva-Vilnius,
\nKaunas-Maskva-Kaunas,
\nVilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius,
\nPalanga-Sankt Peterburgas-Palanga,
\nVilnius-Kijevas,
\nVilnius-Simferopolis,
\nVilnius-Almata-Vilnius,
\nVilnius-Astana-Vilnius,
\nVilnius-Ki\u0161iniovas-Vilnius,
\nVilnius-Tbilisis-Vilnius,
\nVilnius-Ta\u0161kentas-Vilnius.<\/p>\n
\nVilnius-Odesa,
\nVilnius-Simferopolis.<\/p>\n