Archive for rugsėjo, 2007

Reitingų karai 1: TV reitingai

Ar reitingai tebėra vienintelė ir nekonvertuojama reklamos pasaulio valiuta? Didžiosios Lietuvos televizijos jau keletą metų nebeparduoda reklamos sekundžių eteryje, o parduoda reitingus. Šis modelis veikia taip, jog tu, užsakydamas 30 sek. klipą per „Kelią į žvaigždes“ ar „Paparacai.lt“ net nežinai, kiek už jį teks sumokėti. Jau tik jūsų media agentūros nuovokumas leis tai atspėti kiek įmanoma tiksliau, o realią kainą sužinosi iš „TV metrų“.

Ar „TV metrų“ pagalba sudaromi teisingi ir neginčijami reitingai? Ir taip, ir ne. Tiesiog geresnių kol kas niekas neatrado. Radijo reitingai vis dar nustatinėjami apklausomis, kadangi techninių priemonių, kaip tiksliai analizuoti radijo klausomumą, niekas neatrado.

Kokie apklausų metodo trūkumai:

– apklausose žmonės nurodo „ne kokie jie yra“, o „kokie norėtų būti“. Pvz. klausytis „Jazz FM“ yra laikoma geresniu skoniu nei klausytis „Saulėno“ per „M-1“. Natūraliai atsiras tokių anketų pildytojų, kurie nurodys, jog klauso to, „ką jie norėtų, kad žmonės žinotų, jog jie klauso“;

– anketose žmonės nurodo, „ką jie paprastai klauso“, o ne „ką jie konkrečiai klausė tam tikrą valandą“. Tarkime, aš esu įpratęs važiuodamas į darbą klausytis sporto žinių, per „Žinių radiją“. Gali būti, jog antradienį mano radijo imtuvas blogai traukė „Žinių radiją“ ir peršoko į „Radiocentrą“, ketvirtadienį klausiausi „M-1“, nes pamiršau perjungti iš vakaro kitaip nustatytą radiją. Kuomet aš sekmadienį pildysiu anketą, ką klausiau praėjusią savaitę, greičiausiai nurodysiu, jog kiekvieną darbo dieną nuo 7.30 iki 8.00 klausiau „Žinių radijo“.

Apibendrinta išvada – apklausos yra naudingesnės mažesniesiems. Apklausų metodu gauti duomenys kelia aukštyn mažuosius ir mažina didžiųjų atotrūkį nuo mažųjų.

TV metrai šiuos didelius apklausų metodo trūkumus panaikina. Be to, vienas TV metrų trūkumas dar papildomai smogia mažiesiems: TV metruose dalyvauja tik 940 „televizorių“, dėl to jeigu realus „mažos“ televizijos reitingas yra kokie 3 procentai, tai kiekvienas dalyvaujantis pernelyg stipriai įtakoja „mažo“ reitingą. Pavyzdys – kad maža televizija gautų 1% reitingą, reikia, jog 9 „televizoriai su TV metrais“ rodytų tą mažą televiziją. Skaičius 9 yra labai mažas ir atsitiktinumų čia gali būti daug.

Natūralu, jog galingi mažieji stoja prieš tokią „neteisybę“. Marius Veselis savo bloge paskelbė, jog Latvijoje „MTV“ pasitraukia iš „TV metrų“ sistemos. Drąsu, bet turbūt tik MTV šiai dienai ir gali tau sai leisti – bet kokiu atveju, ji sugeria daugiau TV reklamos pinigų pyrago, negu atsiriekia (net ir teisingo) reitingų pyrago. Po pasitraukimo Latvijoje, matyt, toks žingsnis galės būti atliktas ir Lietuvoje.

Na, o ką rodo TV reitingai?

TV KANALŲ VIDUTINIS DIENOS PASIEKIMAS %. 2007 RUGPJŪTIS

„TNS Gallup“ rengiamų „TV metrų“ TV kanalų vidutinio dienos pasiekimo diagrama – 2007 m. rugpjūtis.

Šiame grafike nurodoma, kiek žmonių kartą per dieną įsijungia vieną ar kitą kanalą. Mano nuomone, šiais distancinio valdymo ir nuolatinio maigymo laikais šis grafikas perdaug yra įtakojamas galimybės matyti vieną ar kitą kanalą. „Baltijos TV“ – matoma visoje Lietuvoje, todėl pagal dienos pasiekimą jos atsilikimas nuo didžiųjų nėra toks didelis. „MTV“ rodoma tik kabelinės TV tinkluose, todėl daugiau nei 50% Lietuvos net negali įsijungti šio kanalo.

TV KANALŲ AUDITORIJOS STRUKTŪRA PAGAL ŽIŪRĖTĄ LAIKĄ. 2007 RUGPJŪTIS

Kur kas teisingesnis man atrodo šis blynas – visos visų žiūrovų per mėnesį žiūrėtos minutės paskirstytos procentais kiekvienam kanalui. Mano galva, šis blynas paprastam besidominčiajam yra pats informatyviausias – jis realiai rodo, jog jeigu statistinis TV žiūrovas egzistuotų, kiek laiko jis žiūrėtų vieną ar kitą kanalą.

Pažiūrėję skaičius galime vėl grįžti prie diskusijos, kaip reitingai meluoja (ar nemeluoja…). Aišku, TV dar yra palyginti geroje situacijoje, kadangi TV metrų duomenys su nedidelėmis išlygomis pripažįstami daugiau mažiau vieningai. Šiai spaudos tyrimuose kas antras Lietuvoje leidžiamas laikraštis gali išspausdinti grafiką su savo pavadinimu pirmoje vietoje …

Atskirame straipsnelyje – apie kylantį vajų dėl interneto reitingų.

„Videogaga“ – BUM! Videoportalai Lietuvoje

Mano prognozė pasitvirtino. Nuo liepos mėnesio „Gemius Audience“ reitinguose dalyvaujantis naujas „One.lt“ projektas „Videogaga.lt“ debiutavo … 4 lankomiausių lietuviškų interneto tinklalapių tarp vartotojų iš Lietuvos vietoje. KETVIRTOJE. Tai reiškia, jog „Videogaga.lt“ 2007 m. liepą pasiekė 36 procentus Lietuvos interneto naršytojų.

Be abejo, 36 procentai yra beveik dvigubai mažiau, negu kiekvieną mėnesį pasiekia „One“ (apie 60 proc.), bet tai yra įspūdingas skaičius. UAB „Alfa Media“ reikėjo kelių milijonų litų injekcijos ir metų, kad prasibrautų į  aštuntąją lankomiausių tinklalapių Lietuvoje vietą, o „One.lt“ kūrėjų valdoma „Videogaga.lt“ tai padarė per porą mėnesių ir su minimaliomis tinklalapio sukūrimo išlaidomis. Tiesa, kaip pastebi Justinas Beinorius, „Videogaga.lt“ reklamuojasi mokyklose. Kaip reklamos ekspertas, ploju katučių.

Nors Lietuvoje neturime realiai veikiančių podcast’ų ir videocast’ų, manau, jog į vieną iš naujojo interneto laikų trend’ų – video internete – traukinį spėjome. Turime žiauriai populiarią „One.lt“ auditorijos vartojamą „Videogagą“, „Blogas.lt“ ir „Cha.lt“ komandų stumiamą lenkišką „Vaizdelis.lt“, „Lietuvos ryto“ stebėtinai kokybiškai pildomas ir operatyvias „Videonaujienas“, dar keletą smulkių „YouTube.com“ klonų. Manau, jog visi šie projektai kartu paėmus gali būti Lietuvoje populiaresni už pasaulinį „YouTube“.

Niekam iš lietuvių nepavyko spėti į paieškos sistemų traukinį (ryškiausi bandytojai – „Delfi“ ir „Netsprint“), bet į videoportalų traukinį spėjome. Kai kuriose šalyse, „Google“ nėra visiškas monopolistas ir užima tik kokius 60-70% užklausų paieškos sistemose „rinkos“. Likusių procentų užtenka keliems vietiniams žaidėjams, kurie, savo lankstumu ir „tautiškumu“ uždirba geras pajamas. Manau, „Vaizdelis“, „Videogaga.lt“ ir kitas videoportalų planktonas neleis Lietuvoje įsigalėti „YouTube“, kaip įsigalėjo „Google“.

„Laisvalaikis“, 2007 m. rugsėjo 20 d.: „8 klausimai degalinių rinkodaros vadovams“

Oficialiai rytdienos (rugsėjo 20 d.) numeryje, kuris daug kur išplatintas jau šiandien, išspausdintame puslapyje „8 klausimai degalinių rinkodaros vadovams“, yra įdėtas interviu su manim.

Publikuoju „Laisvalaikiui“ pateiktus atsakymus į klausimus.

Simonas Bartkus

Nuotr. Martyno Pociaus, iš asmeninio albumo ;) 

Apie mane: Gimiau prieš 24-erius metus Šiauliuose. Studijuoju VU Ekonomikos fakulteto magistrantūroje. Dirbau interneto projektų valdymo ir interneto reklamos srityje. Šiuo metu vadovauju interneto portalui  „www.kinas.info“ ir dirbu marketingo vadovu UAB „Lietuva Statoil“.

Kas lemia degalinės pasirinkimą?

Šių dienų klientas degalinę renkasi pagal kuro kokybę, švarą ir tvarką degalinėje, aptarnavimo greitį kokybę, parduotuvės asortimentą ir pan.

Kuo vienos degalinės tinklo kuras geresnis už kitos kurą?

Kuro kokybė priklauso nuo visos tiekimo grandinės: koks kuras buvo pagamintas, kokiose talpyklose atvežtas, kaip dažnai ir švariai valomos kuro pompos, kaip filtruojamas prieš pilant į automobilio baką. Be to,„Statoil“ degalinėse parduodamas benzinas su priedu „Ultima“, kuris mažina kuro sąnaudas, tausoja variklį, mažina išmetamųjų dujų žalą gamtai. Dyzelinas parduodamas su priedu „D Fortis“, kurio dėka variklio cilindrai išlieka ilgiau švarūs, o variklis tarnauja ilgiau.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria degalinės? (Kokios yra efektyviausios priemonės degalinių reklamai?)

Šiuolaikinės degalinės išsiplėtė iki tikrų pakelės oazių: čia galima nusipirkti būtiniausių produktų, užvalgyti, išgerti kavos ir užvalgyti, nusiplauti ir išsisiurbti automobilį, pripūsti padangas ar tiesiog pailsėti. Nepaisant to, svarbiausias degalinių klientas išlieka vairuotojas – būtent jam ir stengiamės perduoti savo žinutę.

Kokias netradicinės reklamos priemones galėtų pasiūlyti pats degalinės tinklas?

Manau, jog degalinė neturi tapti reklaminių žinučių skelbimų lenta ar nauja „media“ priemone. Dėl to degalinėje naudojame tik subtilias reklamos priemonės: reklamą ant pistoletų gaubtų, reklama ant parduotuvės durų ir kt.

Kiek svarbi degalinės parduotuvių apyvarta?

Pilno aptarnavimo degalinėse tiek prekyba kuru, tie parduotuvė, tiek papildomos paslaugos sudaro vieningą visumą, kurią mato klientas, ir kurią jis vertina. Klientas į „Statoil“ degalinę atvažiuoja dėl viso komplekso, todėl parduotuvė yra vienodai svarbi kaip ir kuro prekyba bei teikiamos papildomos paslaugos.

Kaip degalinių veiklą įtakos alkoholio prekybos apribojimai?

Alkoholis nėra pagrindinė ir populiariausia degalinių prekė, kaip gali pasirodyti iš kai kurių  pasisakymų. Degalinės parduotuvė šiuo požiūriu nesiskiria nuo kitų parduotuvių – klientas tikisi rasti tai, ko jam reikia. Alkoholis degalinėms svarbus kaip sudedamoji parduotuvės asortimento dalis – uždraudus juo prekiauti, vadinamasis „pasiūlymas klientui“ bus nepilnas.

Kada degalinėse bus pasiūlytas ekologiškas kuras?

„Statoil“ pirmieji Lietuvoje pradėjo žengti ekologiško kuro link: parduodamą kurą pradėjome pildyti priedais („Ultima“ ir „D Fortis“), kurie, be kitų savybių, mažiną taršą, atsisakėme benzino su siera, be to, šiuo metu populiariausių kuro rūšių 5% kuro sudaro etanolis. Ekologišku kuru E85, kuriame iki 85% kuro sudėties sudaro bioetanolis, pradėta prekiauti jau Estijos ir Latvijos „Statoil“ degalinėse. Šiemet šiuo kuru bus pradėta prekiauti ir Lietuvoje.

Ką įvardintumėte, jūsų manymu, geriausiomis šių metų inovacijomis ar pardavimų skatinimo kampanijomis?

Jei kalbame apie inovacijas, kurias atlikome mes, tai turiu pripažinti, jog šiais metais sėkmingai tarsi iš naujo atradome ir kūrybingai panaudojome lauko reklamą – kavos ir dešrainių reklaminės kampanijos pavyko puikiai.

Kokie jūsų 5 mylimiausi prekiniai ženklai? (neskaitant savojo)

„Sony Ericsson“, „Apple“, „Audi“, „Google“, „Virgin“

Kokią veiklą rekomenduotumėte atsipalaidavimui po darbo?

Skaityti knygas, žiūrėti filmus ir kvėpuoti grynu oru – šitie trys dalykai geriausiai padeda kurti naujas idėjas.

Ričardas Berankis – „US Open“ nugalėtojas

berankis.jpg

Lietuvos sporto pergalę, kuria paslapčia labai džiaugiuosi – atrodo, auga vaikinas, kuris gali pasiekti kažką sporto šakoje, kurioje lietuviai niekada nėra žibėję (Vidas Gerulaitis buvo per seniai).

Tenisas yra viena seniausių, viena populiariausių tarp individualių sporto šakų pasaulyje. 17-metis Regimanto Balžeko treniruojamas sportininkas šiandien pirmą kartą karjeroje laimėjo „Grand Slam“ serijos turnyrą – „US Open“ jaunių vaikinų varžybas.

Jau po kokių metų lietuvis Ričardas Berankis turėtų pradėti kovas vyrų varžybose. Nuoširdžiai tikiuosi, jog jaunam sportininkui pavyks išvengti traumų, o meistriškumo kreivė toliau tolygiai kils aukštyn. Jeigu taip – jau 2009-aisiais galime turėti Lietuvos atstovą Vimbldone, „Australian Open“ ir „French Cup“.

Nuotrauka AFP/Scanpix 

Philipas Kotleris Lietuvoje

Philipas Kotleris dar turi labai daug parako. 76-erių jau sulaukęs marketingo guru, „socialinio marketingo“ pionierius šį penktadienį (rugsėjo 7 d.) surengė seminarą Vilniuje, „Le Meridien Villon“ konferencijų centre.

kotler.jpgIš Philipo Kotlerio knygų mokėsi turbūt kiekvienas, turėjęs kažkokią pažintį su marketingu. „Financial Times“ P.Kotlerį išrinko ketvirtuoju geriausiu visų laikų vadybos profesionalu (po Peterio Druckerio, Billo Gateso ir Jacko Welscho).

Nenuostabu, jog surinkti auditoriją Ph.Kotlerio paskaitai Lietuvoje nebuvo sunku. Organizatoriai „LT konferencijos“ „dėl akių“ net darė mini atranką norinčiųjų dalyvauti – daugelis didesnių kompanijų marketingo žmonių gavo į seminarą asmeininius kvietimus. Kadangi kaina taip pat buvo adekvati – 1100-1400 LTL, tai nenuostab, jog Ph.Kotlerio paskaita sutraukė 700 įvairaus plauko ir pareigų marketingo specialistų ar aukščiausio lygio vadovų.

Mano atsiliepimai apie seminarą – labai geri. Philipas Kotleris 6 akademines valandas aiškiai, įtikinamai ir užtikrintai dėstė marketingo tiesas. Daugelis dalykų man ir kitiems, kurie yra skaitę ne vieną Ph.Kotlerio knygą, taip pat tokius veikalus kaip „Žydrųjų vandenų strategija“ jau buvo girdėti ir žinomi – bet išgirsti juos argumentuotoje paskaitoje iš paties Ph.Kotlerio lūpų – labai geras jausmas.

Įdomu tai, jog visa trečioji sesija buvo skirta „future marketing“ ir „new medias“, kuriose – daugybė informacijos apie jau įprastus blogus (tik 2 žmonės auditorijoje pakėlė rankas, kuomet Ph.Kotleris paklausė, kas turi savo blog’us), socialinius tinklus, podcast’us, videocast’us, virtualųjį gyvenimą ir t.t. Teko girdėti, jog auditorija šnibždėjosi tarpusavyje, bandydami vieni iš kitų sužinoti, kas tas podcast, bet iš ties, buvau nustebintas, jog marketingo guru šiems trend’ams skiria tiek daug dėmesio. Greičiausiai, tai tikrai ateitis ir tai nėra tik pasakos, sekamos žmonių, perdėtai vertinančių interneto įtaką.

Lietuvoje visiškai nežinomas tebėra ir „Second Life“, kai net pats Ph.Kotleris turi jame personažą, o jo sūnėnas kas pusmetį iš „Second Life“ užkala 600 „tikrų“ JAV dolerių.

Seminaro pabaigą šiek tiek apkartino nelabai pavykusi diskusija, kurioje prie apskritojo stalo sėdėjo Philipas Kotleris, Sigitas Urbonavičius, Remigijus Štaras ir Vytas Zabilius. „Sėdėtojai“ prie apskritojo stalo pasirodė neblogai, bet štai diskusiją kuravęs lietuviškasis pozicionavimo guru Linas Šimonis pasirodė kaip trečiokas – jo anglų kalbos tartis juokino auditoriją, o Ph.Kotleris porą kartų net klausė R.Štaro, ką šis nori pasakyt. Ph.Kotleris neslėpė nusivylimo nekokybišku diskusijos moderavimu, manau, L.Šimonis buvo pagrindinė priežastis, kodėl Ph.Kotleris baigė dvidešimčia minučių anksčiau laiko.

Po seminaro dar buvo „Omnitel“ dovanotas furšetas, kuris buvo silpnai organizuotas, todėl visiems jame rūpėjo tik pavalgyti.

Anyway, Philipo Kotlerio pasirodymas Lietuvoje nusipelno riebaus pliuso. Artėja „Wazzap“, kuri už dalyvavimą vienoje iš šešių po pusdienį trunkančių sesijų prašo pusę tūkstančio litų …

E-verslas: „Forum Cinemas“ pradėjo bilietų prekybą internetu

Šią savaitę Lietuvos kino rinkos lyderis „Forum Cinemas“ pradėjo bilietų į kino teatrus prekybą internetu. Sveikintinas žingsnis, nors ir stipriai pavėluotas. Juolab, „Forum Cinemas“ naudojama verslo valdymo sistema „Markus Cinema System“ jau kelis metus turi šią funkciją – Latvijoje ir Estijoje ji naudojama jau senokai.

Beje, praėjusį savaitgalį TV jau sukosi „Yomayo“ dienos reklama, kuri, be kitą ko, anonsavo ir naujieną – bilietų pirkimą internetu, realiai prekyba prasidėjo tik pirmadienį.

Sistema pakankamai patogi – susirandi seansą, pasirenki kiek bilietų reikia, ir tuomet gali net tiksliai išsirinkti vietas salėje (nereikia kaip „Tiketoje“ refreshinti, kad tavo norimas išmestų). Mokėjimas – tik per hanza.net, todėl kitų bankų vartotojai yra nuskriausti. Nors „Hansabankas“ yra el. bankininkystės lyderis, bet reikia tikėtis, spektras bus išplėstas.

Didžiausias minusas „Forum Cinemas“ rašomas už prekybos internetu kainodarą. Šiais laikais, kai interneto parduotuvės kainomis nukonkuruoja tradicines, laikais, kai brangstant žmogiškiesiems ištekliams taupyti padeda elektroninės sistemos, pirkti „Forum Cinemas“ bilietą internetu yra brangiau nei kasoje prieš seansą! Kiekvienas bilietas yra apmokęstinamas papildomu 1 LTL mokesčiu.

Panašius mokesčius taiko ir „Tiketa“, bet skirtumas tas, jog „Tiketos“ kasose mokesčiai dar didesni, tai pirkdamas internetu vistiek bent litą sutaupai arba nors moki lygiai tiek pat.

Mąstykime logiškai: jeigu perku internetu, tai kino centras sutaupo. Mažiau reikia kasininkių darbo (tarkim – kasininkės darbo valanda 20 LTL, 1 bilieto pardavimas trunka 1 min., t.y. vieno bilieto aptarnavimas kainuoja 30 cnt.), sutrumpėja eilė prie kasų (auga klientų pasitenkinimas), nėra pinigų inkasavimo kaštų, galų gale taupomas popierius ir elektra. Ir še tau – papildomas mokestis.

Pati sistema taip pat veikai ne be priekaištų. Patys „Forum Cinemas“ pripažįsta, jog dėl klaidų sistemoje eilė žmonių liko be pinigų ir bilietų. Kuomet aš pirkau bilietus internetu, jų nepavyko atsispausdinti naudojant „Firefox“ („Windows“ sistemoje, beje) – kažkodėl spausdindavo lape viską, bet ne barkodą, reikalingą įėjimui į salę. Jau ruošiausi kreiptis į „Forum Cinemas“ laišku, bet el.paštu, pasirodo, atsiunčiamas PDF su bilietais, kurie, spausdinasi nepriekaištingai. Ačiū, bet galėjo sistema ir informuoti, jog dar gausiu ir PDF’ą.

“Forum Cinemas” e-bilieto pavyzdys

Praėjus „Yomayo“ dienai „Forum Cinemas“ paskelbė, jog tą dieną per 1000 bilietų pardavė internetu. Kadangi iš viso parduoda 20 tūkst., tai 5% visų pardavimų buvo internetu. Esu tikras, jog šį rodiklį būtų nesunkiai galima pakelti iki 20%, jeigu perkant internetu bilietas nekainuotų 17% brangiau (ne 6 LTL, o 7 LTL).

Ir dar – kartu su elektronine prekyba, startavo ir rezervacija internetu. Tiesa, kaip suprantu iš skurdžios pateikiamos informacijos, tai galima tik „Kino klubo“ kortelės turėtojams. Aš ją turiu, bet paaiškinkite – kaip susieti „Kino klubo“ kortelę su internetiniu account’u?

Bet kokiu atveju – džiugu, jog greičiau negu NT auganti kino rinka, atrandą ir internetą. Todėl kaip bebūtų – sėkmės „Forum Cinemas“.

Beje, „Cinamon“ dar 2006 m. balandį skelbė, jog „šiuo metu kaip tik yra diegiama ir testuojama sistema, prie kurios mūsų lankytojai galėtų prisijungti Internetu ir rezervuotis ar pirkti bilietus„. Matyt, vis dar testuoja …