Simonas Bartkus | Blog

Kuomet kyla bet kokia diskusija apie Baltijos šalių aviaciją, neišvengiamai paleičiamas klausimas ir dėl Rygos oro uosto lyderystės regione. Šiame įraše norėčiau paliesti kiek kitokį šio klausimo aspektą.

2010 m. Rygos oro uostas iš viso aptarnavo 4 mln. 663 tūkst. keleivių. Rygos oro uostas 2009-2010 m. buvo tarp sparčiausiai augančių Europos oro uostų, tačiau augimas buvo koncentruotas į tranzitinių keleivių per Rygą augimą, aviakompanijai „airBaltic” formuojant tranzitinių keleivių srautą.

Analizuojant Baltijos šalių rinką Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis. Tačiau konkuruojant dėl atskirų keleivių oro uostai negali daryti įtakos formuojant tranzitinius srautus – juos formuoja baziniai vežėjai (ar kas žino tranzito tašką be tranzitinio bazinio vežėjo?). Dėl šios priežasties dėl persidengiančių aprėpties zonų oro uostai konkuruoja dėl kelionę vietoje pradedančių ar baigiančių keleivių. O hub’ai konkuruoja su kitais hub’ais.

Rygos oro uostas skelbia, jog jų keleivių sraute, 2010 m. 37,7% srauto buvo transferinių keleivių srautas. Šis skaičius dramatiškai šoktelėjo 2008-2009 m. sandūroje. 2007 m. transferinių keleivių srautas buvo 4%, 2008 m. – 14%, 2009 m. – 33%, 2010 m. – beveik 38%.

Pagal IATA „Airport IS” duomenis, absoliučią daugumą jungiamojo srauto Rygos oro uoste formavo „airBaltic” – bene 99%. Šiek tiek apčiuopiamą keleivių dalį transferui į Rygą atvežė „Aeroflot” (turintis stiprų codeshare su „airBaltic”) ir labai nežymias dalis – „Aerosvit”, ‘Tarom” (šių metų pavasarį nutraukė skrydžius į Rygą), „Belavia” ir paskutiniais mėnesiais veiklą pradėjusi „Transaero”.

Be jokios abejonės, „airBaltic” veikla Rygoje buvo paremtas ir Rygos oro uosto augimas ir oro bendrovių rinkos dalies pasiskirstymas 2010 m. atrodė taip:

„airBaltic” yra pagrindinis transfero vežėjas Rygos oro uoste ir praėjusiais metais jis augino būtent šį transferinį segmentą. 2010 m. bendrame sraute, „airBaltic” per Rygą vežtų keleivių net 57% buvo transferiniai. Atsižvelgiant į šį faktorių reiškia, jog Rygos oro uoste „airBaltic” kelionę pradėjo/baigė 1,3 mln. keleivių.

Todėl, jeigu skaičiuojame rinkos pasiskirstymą Rygoje tarp ten kelionę pradedančių/baigiančių keleivių, tai vaizdelis atrodo ženkliai kitaip.

„Ryanair” 2010 m. Rygos oro uoste pervežė 973 tūkst. keleivių ir užėmė daugiau nei trečdalį kelionę pradedančių Rygoje keleivių rinkos. Šiomis dienomis pasigirsta suintensyvėjusios kalbos apie galima „Ryanair” bazę Rygos oro uoste – nėra garantijų, jog su bazės atidarymu „Ryanair” keleivių srautas ženkliai šokteltų Rygos oro uoste – ir dabar „Ryanair” perveža tiek keleivių, kiek perveža tipinė bazė su 3 bazuojamais lėktuvais.

Jeigu žiūrėtume į keliones pradedančių keleivių srautus (vietinė rinka), tai Rygos oro uoste 2010 m. pervežta 2,775 mln. keleivių.

2011 m. vidutiniškai Rygos oro uoste keleivių srautas auga 14,4%, tačiau šį skaičių „išpučia” balandis, kuomet keleivių ženklus augumas vyko dėl palyginamuoju laikotarpiu pernai nevykusių skrydžių dėl Islandijos vulkano išsiveržimo. Atmetus balandį, vidutinis mėnesio augimas yra 6%.

Šiuo metu nėra duomenų, kokia dalimi auga pradedantys kelionę Rygoje ir transferiniai keleiviai – tačiau ženklai rodo, jog didžioji augimo dalis yra dėka toliau „airBaltic” vystomo jungiamojo srauto per Rygos oro uostą, o „vietinių” keleivių srautas auga 1-2%. Šis dalykas rodo, jog Rygos oro uostu gali naudotis apie 2,85 mln. keleivių.

Ką tai reiškia? Trys Lietuvos oro uostai šiemet planuoja pervežti panašų skaičių keleivių:

Pagal trijų Lietuvos oro uostų planus, šiemet planuojama pervežti iš viso daugiau kaip 2,85 mln. keleivių, tarp kurių transferinių keleivių beveik nėra. Šis skaičius rodo, jog pagal pradedančių keliones keleivių skaičių Lietuvos oro uostai realiai lygiuojasi su Latvijos oro uostu.

Be abejo, Lietuva yra šiek tiek didesnė gyventojų skaičiumi pagal gyventojų skaičių, tačiau yra objektyvių priežasčių, lemiančių Rygos oro uosto lyderiavimą regione.

Pirmiausia, labai svarbi priežastis – „airBaltic” vežamas tranzitinis srautas leidžia vystyti produktus naujomis skrydžių kryptimis, kas stimuliuoja ir vietinį srautą. Pvz. skrydžiai į Oulu ar Beirutą egzistuoja tikrai ne dėl latvių poreikio, tačiau kelias vietas reisuose užpildo ir keleiviai latviai, arba turistai į Rygą – veikia vadinamoji aviacinė stimuliacija: pasiūla šiek tiek didina paklausą. Be tranzitinio srauto tikrai šių skrydžių nebūtų, tačiau tranzito formavimas leidžia stipriai pagerinti pasiūlą. Papildomas transferinio srauto efektas – geresnė sukurta pasiūla stiprina oro uosto konkurencingumą. Pavyzdys – šiauliečiai gali rinktis iš panašiai pasiekiamų Kauno, Rygos ir Vilniaus oro uostų – sprendimą gali įtakoti geresnis produktas. O geresnį produktą transferinis srautas akivaizdžiai gali pasiūlyti.

Antra, objektyvi Rygos lyderiavimo priežastis – visgi, Rygos oro uostas turi geriausią aprėpties zoną iš visų Baltijos oro uostų. Talino oro uosto didelė dalis aprėpties zonos yra tiesiog jūra. Vilniaus oro uosto didelė aprėpties dalis yra Baltarusija – nors iš ten keleivių ir bandoma medžioti, tačiau Šengeno ir Europos sąjungos barjeras yra ir bus ženkli riba, dėl ko niekada nebus galima Baltarusijos dalies laikyti tokia Vilniaus oro uosto stipria aprėpties zona kaip galima Mažeikius laikyti Rygos oro uosto aprėpties zona. Be to, baltarusiai neturi tokių sąsąjų su Vakarais (kur yra nukreipta liūto dalis visų skrydžių iš Baltijos šalių) kaip latviai, estai ar lietuviai. Rygos oro uostas aprėpia ženklią dalį Šiaurės Lietuvos ir ženklią dalį Pietų Estijos – Vilniaus/Kauno ar atitinkamai Talino oro uostai turi siūlyti akivaizdžiai geresnį produktą, norėdami konkuruoti dėl šių keleivių.

Trečia svarbi priežastis – veikia savotiška aviacinė savybė – keleivių srautas, sukoncentruotas viename oro uoste traukia kitus srautus. Tokį efektą patyrė „Estonian Air” Talino oro uoste – „Ryanair” atėjimas sustiprino pačią oro uosto trauką, dėl ko naudos gavo ir „Estonian Air” . Rygos oro uostas turi tam tikrą vystymosi pranašumą prieš atskirai vystomus oro uostus nedideliais atstumais vienas nuo kito. Be jokios abejonės, atskirai vystomi oro uostai turi kitų ženklių privalumų.

Ketvirta priežastis – Ryga yra galingesnis traukos taškas negu Vilnius ar Talinas. Būdamas didžiausias Baltijos šalių miestas ir geografiškai centre tarp Baltijos šalių jis sutraukia daug tarptautinių kompanijų centrinių biurų ar vietą bendriems kompanijų Baltijos „meetingams” – daugelis tarptautinių kompanijo laiko ir laikys Baltijos šalis vienu ekonominiu vienetu, todėl konkurencija dėl „centro” vyks nuolat. Ryga per paskutinius metus padarė tikrai labai ženklų turizmo marketingo progresą – dirbo kur kas geriau ir yra labiau matomi nei Lietuvos turizmo galimybės.

O kur keliauja keleiviai iš Rygos oro uosto? Vėl, kalbame ne apie tranzitinius srautus, tačiau kur skrenda keleiviai iš/į Rygos oro uostą. Taip atrodo 27 populiariausių krypčių iš Rygos oro uosto sąrašas (pagal IATA AirportIS duomenis) 2010 m.:

Kažkur matyta? Prieš porą mėnesių rašiau apie populiariausius taškus, pasiekiamus iš Vilniaus. Populiariausios kryptys, kurių reikia latviams yra panašios kaip ir kryptys, reikalingos lietuviams. Išsiskiria tik stipresni latvių ryšiai su Rusija ir Vokietija bei kai kuriose kryptyse matosi „Ryanair” įdirbis per septynerius metus.

Jeigu Rygos oro uoste nebūtų sukurtas tranzitinis srautas, tai Rygos oro uoste būtų 30-35 reguliariosios kryptys – tiesioginiai skrydžiai galimi kryptimis, kuriomis keliauja bent 25-30 tūkst. keleivių tiesiogiai su keliomis galimomis išimtimis skrydžiams trumpais maršrutais arba „low cost” reisais žemu skrydžiu dažniu (frequency).

Nenoriu paliesti jokių Latvijos spaudoje mirgančių spekuliacijų dėl „airBaltic” veiklos ir jos finansinės padėties.

Žinoma, sulaukiu nemažai klausimų ar girdžiu pasvarstymų, kaip atrodytų Rygos oro uostas, jeigu „airBaltic” nutrauktų veiklą Rygoje. Atsakymas nėra sudėtingas: Rygos oro uostas netektų absoliučiai viso tranzitinio srauto – apie 1,76 mln. keleivių. Ir realiai jis būtų neatsatomas – viską reikėtų kurti absoliučiai iš naujo.

Jeigu žiūrėti į „airBaltic” keleivių pradedančių Rygoje skaičių, tai „airBaltic” šiai dienai perveža apie 1,3 mln. keleivių, užimdama apie  46% rinkos. „airBaltic” nebeskraidant, realiai iš šio skaičiaus apie 70% keleivių turėtų pereiti pas kitus vežėjus – skraidančius dabar arba ateinančius naujus vežėjus į Rygos oro uostą. Šis skaičius, 70% yra paremtas Vilniaus oro uosto patirtimi nutraukus veiklą „flyLAL”. Negalime atmesti, jog dalis keleivių skrenda vien dėl pasiūlos buvimo – skrenda pigiai į tam tikrus taškus, tačiau neskristų visai jei nebūtų skrydžio arba jis būtų brangesnis. Šie 70% procentų nebūtų iš karto – nauji vežėjai neplūstų į Rygą per pirmas savaites ar mėnesius – nėra taip greita. Tačiau kurti skrydžių tinklą būtų paprasčiau nei Vilniaus oro uoste prieš trejus metus: aviacija tiesiog dabar yra jau atsargaus augimo stadijoje, o tuo metu buvo „greito karpymo” stadijoje. Realiai įmanoma, jog Rygos oro uoste būtų vykdomi tik skrydžiai kryptimis, kurias pateikiau lentelėje aukščiau.

Taigi, sudėjus šiuos skaičius išeina, jog Rygos oro uostas, praradęs „airBaltic” galėtų netekti apie 2,2 mln. keleivių per metus ir vežti maždaug 2,5 mln. keleivių per metus.

Tačiau, kaip minėjau, čia yra absoliučiai teorinės prielaidos ir pamąstymai. Tikrai nelinkiu „airBaltic” nutraukti veiklos – tai būtų didžiulis sukrėtimas Baltijos keleivių vežimo aviacijos rinkai, kuri ir taip Pasaulyje turi labai gan liūdną įvaizdį (o daugeliui užsieniečių Baltijos šalys yra viena rinka). Bankrotas nėra geras signalas rinkai ar aviakompanijoms atidaryti naujus skrydžius – priešingai, tai ženklas, jog rinka yra nesveika ir keleivių srautas yra išpūstas dirbtine stimuliacija. Prisimenu, jog 2008 m. pabaigoje rašiau apie tai, kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be „flyLAL” ir „airBaltic”, nelaimė, jog tai ir išsipildė. Neduokdie, dabar tokio sukrėtimo.

Baigėsi lapkritis, liūdniausias mūsų regione aviacijai mėnuo, kuomet asmeniniais reikalais keliaujančiu praktiškai nėra, o visi skrydžiai laikosi tik iš verslo keliautojų srauto. Dėl šios priežasties nenuostabu, jog kuomet lyginame lapkritį su spaliu, daugelyje maršrutu keleivių skaičius krenta.

2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste pervežta 95,8 tūkst. keleivių, iš jų 76,5 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais, 19,2 – užsakomaisiais reisais.

Šitaip atrodo pokyčiai keleivių srautuose 2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais maršrutais:

Kadangi pagal IATA spalio paskutinį sekmadienį įsigaliojo naujas, žiemos tvarkaraštis, dalis rezultatų pokyčių įvyko dėl šios priežasties. Žiemos tvarkaraštyje skrydžių į Vilnių sumažino „Lufthansa” bei „Norwegian” ir tai atsispindi statistikoje, keleivių skaičius sumažėjo ženkliai. Taip pat su žiemos tvarkaraščiu „airBaltic” sustabdė skrydžius tarp Vilniaus ir Talino.

Tuo tarpu nuo spalio pabaigos skrydžių skaičių padidino „Aer Lingus” Londono kryptimi bei „Brussels Airlines” Briuselio kryptimi, todėl šios bendrovės pasiekė keleivių skaičiaus ūgtelėjimą. Dėl „Aer Lingus” kasdienių skrydžių iš Gatwick oro uosto į Vilnių pradžios, 1000 keleivių neteko Rygos kryptis, kadangi keliaujančių į Londoną per Rygą beveik nebeliko.

Lapkričio antroje pusėje iš Vilniaus oro uosto buvo atidaryti du nauji maršrutai – „Star1 Airlines” pradėjo skrydžius į Milaną, o „Yamal Airlines” atidarė maršrutą į Maskvos Domodedovo oro uostą.

Svarią įtaką Helsinkio srautams turėjo „Finnair” pilotų streikas, trukęs kelias dienas, tačiau keleivių srautai po streiko iki šiandien vis dar yra keliasdešimt procentų žemesni nei įprasta – įvykęs streikas pardavimams kenks dar ne vieną savaitę.

Atskiras žvilgsnis į užsakomųjų skrydžių rinką Vilniaus oro uoste – kaip šiais metais kinta keleivių srautai nereguliariuosiuose reisuose:

Matome, jog pirmąjį metų pusmetį keleivių užsakomaisiais reisais mažėjo beveik tokiu pat tempu kaip reguliariaisiais reisais (per 40%), tačiau vasaros viduryje veiklą pradęs naujas kelionių organizatorius „Star1 Holidays” iš esmės išjudino rinką ir pervežtas keleivių skaičius, lyginant su 2008 m. mažėja jau tik 5-15%.

2009 m. lapkričio mėnesį „flyLAL Charters” užėmė 74% užsakomųjų skrydžių rinkos pagal pervežtą keleivių kiekį, „Star1 Airlines” – 18,3%, „Aurela” – 5,9%.

Rygos oro uoste 2009 m. lapkritį buvo pervežta 307 tūkst. keleivių, iš kurių 300 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais. 20 populiariausių krypčių iš Rygos oro uosto atrodo taip:

Skirtingai negu Vilniaus statistikoje, Rygos oro uosto statistikoje pateikiami duomenys apie miestus, o ne apie oro uostus, todėl, pvz. Londono kryptyje sumuojami „airBaltic” ir „Ryanair” srautai, Stokholmo kryptyje sumuojami į Arlanda ir Skavsta oro uostus pervežtų keleivių srautai.

Rygoje, kaip ir Vilniuje, lyginant lapkritį su spaliu beveik visos kryptys „raudonuoja” dėl sezoniškumo, todėl įdomiau žiūrėti į palyginimą su 2008 m. „airBaltic” gyvenant skyrybų su SAS procese, krenta keleivių skaičius tiek Kopenhagos, tiek Stokholmo kryptymis. Be abejo, čia dar atsiliepia ir ženklus verslo keliautojų skaičiaus smukimas, kuris yra ypač ženklus Latvijoje.

Iš Amsterdamo krypties pasitraukus KLM, keliautojų tarp Rygos ir Amsterdamo keliautojų skaičius smuko beveik dvigubai.

Bendrą keleivių skaičiaus augimą Rygoje šiais metais sudaro „airBaltic” augimas, tuo tarpu antro pagal dydį vežėjo iš Rygos oro uosto „Ryanair” pervežamų keleivių skaičius yra šiek tiek sumažėjęs: per 11 šių metų mėnesių „Ryanair” Rygos oro uoste pervežė 812 tūkst. keleivių, kai tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį pervežė 840 tūkst. keleivių.

Talino oro uoste šių metų lapkritį pervežta 99,8 tūkst. keleivių, iš jų 83,3 tūkst. – reguliariaisiais reisais:

2009 m. rudenį iš Talino oro uosto nutrūko skrydžiai į Barseloną, Paryžių ir Milaną, tuo labiausiai pasinaudojo „Czech Airlines”, siūlanti patogias jungtis į šiuos miestus Prahos oro uostą.

Tuo tarpu dėl tranzitinių keleivių iš Talino toliau koja kojon kovoja „Finnair” ir „airBaltic” – drįstu prognozuoti, jog šį lapkritį daug žymesnę pergalę būtų pasiekusi „Finnair” negu vidinė jos problema – pilotų streikas.

Lapkričio 12 dieną „airBaltic” pradėjo skrydžius per Taliną į Suomijos miestelį Lappeenranta, tačiau keleivių srautas šiuo maršrutu kol kas yra labai nedidelis.

Vengrų aviakompanija „Wizz Air” plėtros Baltijos šalyse pradžiai nusprendė pasirinkti Rygos oro uostą.

Nuo kovo 29 dienos „Wizz Air” iš Londono Luton oro uosto tris kartus per savaitę skraidys į Rygą. Iš Oslo Sandefjord Torp tris kartus į Rygą bus skraidoma tris kartus per savaitę. Iš Turku bus į Rygą kartą skraidoma du kartus per savaitę.

Visuose maršrutuose „Wizz Air” stos į konkurencinę kovą su jau egzistuojančiais vežėjais. Į Londoną iš Rygos skraido „airBaltic” ir „Ryanair”, tiesa, abi šios kompanijos naudoja kitus oro uostus – atitinkamai Gatwick ir Stansted, tačiau visos veža tik „point-to-point” srautą.

Dar įdomesnė konkurencija vyks Ryga-Oslas maršrute. Iki šiol tris kartus per dieną šiuo maršrutu skraidė „airBaltic” bei keturis kartus per savaitę „Norwegian”, o nuo kovo pabaigos tris skrydžius per savaitę pradės „Ryanair”, o prie šios konkurencijos dar prisijungs tuo pat metu skrydžius pradėsianti „Wizz Air” – taip ogi tris kartus per savaitę. Tiesa, „airBaltic” ir „Norwegian” naudoja Gardermoen oro uostą, o „Ryanair” skraidys iš Rygge, „Wizz Air” – iš Sandefjord Torp.

Į Suomijos Turku miestą nuo šių metų liepos mėnesio pradėjo skraidyti „airBaltic” – skrydžiai vykdomi du kartus per dieną, rytinis skrydis vykdomas su nusileidimu Taline. „Wizz Air” papildomai skraidys du kartus per savaitę iš Turku į Rygą.

Bendras keleivių skaičius birželį Vilniaus oro uoste buvo 90,1 tūkst. (skaičiuojam tik reguliariuosius skrydžius, be užsakomųjų). T.y. 9% daugiau nei šių metų gegužę, bet kritimas su praėjusiais metais išlieka apie 40%. Skaičiai „y-o-y” panašūs kaip ir vasarį-gegužę, o mėnesinis augimas – sezoninių svyravimų pasėkmė. Birželį atidarytas vienas naujas reisas – „Skyways” maršrutas iš Vilniaus į Stokholmą.

Lyderių rikiuotės nesikeičia, tačiau daugelis Vilniuje dirbančių užsienio avia bendrovių dėka sezoninio augimo gerino savo rekordus arba buvo labai arti jų.

Vilniaus oro uosto senbuvių rekordai

Visų laikų geriausius rezultatus Vilniaus oro uoste pasiekė „Czech Airlines”, pervežusi 11,3 tūkst. keleivių (užpildymas perlipo 75%), geriausią rezultatą nuo 2006 m. vasaros pasiekė „LOT – Polish Airlines” į Varšuvą išvežusi 4,9 tūkst. keleivių (90% užpildymas), veiklos rekordą pasiekė „Utair”, į Maskvą skraidinusi 3,7 tūkst. keleivių (~61%). Arti rekordo buvo ir „Lufthansa”, į Frankfurtą birželį skraidinusi 10,8 tūkst. keleivių su 80% lėktuvų užpildymu (geresni rezultatai, kaip ir LOT atveju, buvo 2006 m. liepą, kol tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nebuvo daug).

Jau tradicija, jog Rygos kryptis kas mėnesį gerina rekordus – „airBaltic” į savo skrydžių mazgą birželį išsivežė 19,3 tūkst. keleivių, tačiau augimas lyginant su geguže yra tik 2%. Lėktuvų užpildymas nesiekia 50%, tačiau čia yra ir dažno tvarkaraščio ir reisų, rengiamų tik dėl lėktuvo pervarymo, pasekmė.

Stebuklingame lygyje toliau laikosi „Aer Lingus” Dublino reiso užpildymas (virš 95%), šiek tiek sezoniškai ūgtelėjo ir Briuselio, Kijevo ir Oslo keleivių skaičius bei lėktuvų užpildymas. Vienintelė birželį kritusi kryptis – Talinas, kurioje keleivių sumažėjo 25%. Beje, įdomu, jog beveik visus keleivius prarado „Estonian”, tuo tarpu „airBaltic” keleivių skaičius liko panašus kaip ir gegužę. Visgi, Talino kryptis sezoniška – vasarą verslo keliautojų tarp dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėja (šiomis dienomis dažnai VNO lentoje pamatysite „Skrydis atšauktas” prie Talino eilutės).

Daugelis į Vilnių skrendančių oro bendrovių dabar dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus dabar turi galimybę raškyti uogeles. Pavyzdžiai, „Lufthansa” Vilniuje „turi” 10,8 tūkst. keleivių, Rygoje – 5,9 tūkst., į Taliną neskrenda. „Finnair” Vilniuje turi 8,4 tūkst. keleivių, nors arti esančiame Taline 11,9 tūkst., tačiau Rygoje tik 4,7 tūkst. „Czech” Vilniuje – 11,3 tūkst., Rygoje – 7,8 tūkst., Taline – 5,5 tūkst. LOT Vilniuje – 4,9 tūkst., Rygoje – 2,7 tūkst.

Esu tikras, jog liepą ne viena aviakompanija pagerins savo rezultato Vilniaus oro uoste rekordus dėl sezoniškumo – liepa ir rugpjūtis yra istoriškai patys geriausi mėnesiai Vilniaus oro uostui.

„Skyways” atidariusi reisą į Stokholmą per birželį pervežė 1,7 tūkst. keleivių, o lėktuvo užpildymas buvo kiek didesnis nei 40%. Kaip pirmam mėnesiui, per daug skųstis nereikėtų. Tuo tarpu keturias savaites vykdyti skrydžiai į Kopenhagą iš ties buvo labai mažai užpildyti – „Skyways” pervežė tik 450 keleivių, o lėktuvų užpildymas nesiekė 25%. Staigus planų pakeitimas atrodo nerimtai, tačiau yra suprantamas. Liūdnai atrodo tik tai, jog sustabdžius Kopenhagos reisą dabar kasdien 5 valandas „Skyways” lėktuvas Vilniuje stovi nenaudojamas – faktas, kad paklausa tokia, jog labiau apsimoka laikyti lėktuvą stovintį, o ne skrendantį. O „Skyways” turėtų galimybę pabandyti su „Fokker 50” suskraidyti vidurdienį kad ir į tą patį Berlyną, apie kurios krypties atidarymą buvo svarstoma.

Kas dedasi Rygoje?

Rygos oro uoste birželį buvo 370 tūkst. keleivių: 15,8% augimas palyginus su praėjusiais metais ir 9% augimas lyginant šių metų birželį su geguže. Visgi, vienas iš ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų oro uostų Europoje, kurių keleivių skaičius auga – tuo tarpu kai net britai, vokiečiai, ispanai ir skandinavai kritimą ima skaičiuoti dviženkliais skaičiais.

Tačiau jei skaičiuosime tik „airBaltic” rezultatus Rygoje, tai augimas su praėjusiais metais – net 35%, su praėjusiu mėnesiu – 12%. „Ryanair” rezultatas Rygoje palyginus su praėjusiais metais – augimas 14%, su praėjusiu mėnesiu – 2%.

Įdomu pastebėti, nors egzistavusių krypčių augimo vidurkis (eliminuojam naujai birželį atidarytus maršrutus) Rygos oro uoste lyginant birželį su geguže yra 7,5%, tačiau kryptis Ryga-Stokholmas neaugo visai. Matyt, atsiradusi tiesioginio „Skyways” skrydžio pasiūla iš Vilniaus į Stokholmą iš karto nuėmė keleivius nuo reiso per Rygą. Įdomu bus žiūrėti liepą ne tik „Star1” rezultatus, bet ir vertinti pokyčius iš Rygos į Dubliną ir Londoną.

Su NVS kryptimis „airBaltic” toliau vežimas sukasi sunkiais mediniais ratais. Keleivių skaičius neauga lyginant su praėjusiais metais ir nors skaičiai kai kuriomis kryptimis ir gražūs (pvz. Tbilisis – 2,5 tūkst. keleivių), tačiau atsižvelgiant į lėktuvų užpildymo rodiklius (o jie svyruoja apie 50%) ir neužimtos vietos kainą 4-5 valandų skrydyje, matosi, jog investicijos į šiuos maršrutus yra labai didelės.

Nuo birželio 1 d. atidaryta Dušambė – 800 keleivių per mėnesį, 29% lėktuvo užpildymas … 15 valandų užimtas lėktuvas ir 6 valandų skrydžio savikaina – investicija į maršruto atidarymą yra didžiulė.

Kaip „airBaltic” sekasi Kaune ir Palangoje?

Keleivių srautas tarp Palangos ir Rygos didėja. Balandį 2044, gegužę 2154, birželį – 2623 keleiviai. Birželį „airBaltic” organizavo 10 skrydžių per savaitę, lėktuvų užpildymas 65%. „airBaltic” ketina toliau didinti vietų skaičių šiame maršrute.

Į Kauno kryptį „airBaltic” įėjo iš karto su 13 savaitinių skrydžių, o pirmąjį mėnesį sulaukė 2200 keleivių. Lėktuvų užpildymas – apie 41%. Kaip pirmam mėnesiui tikrai neblogai, juolab, kad turbūt nėra keleivių, kuriems Ryga būtų galutinis maršruto tikslas.

Kokią įtaką „airBaltic” daro Lietuvos rinka?

„airBaltic” Rygos oro uoste „turi” 249 tūkst. keleivių (birželio mėnesio duomenys). B.Flicks sako, jog tik 17% jų sudaro latviai. Skaičius keistai mažas, matyt B.Flicks skaičiuoja tik latvius, kurie daro „roundtrip’us” iš Rygos, bet neskaičiuoja atvykstančių iš užsienio, kurių „roundtrip’as” prasideda ir baigiasi užsienio mieste. Kitu atveju, be tranzito išeitų, jog Rygoje keleivių mažiau net nei Vilniuje ar Taline.

Iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” reisais atskirdo 19,3 tūkst., iš Kauno – 2,2 tūkst., iš Palangos – 2,6 tūkst. keleivių. Verslui apkarpius kelionių biudžetus, matyt, iš Vilniaus į Rygą kaip galutinį tikslą nebeskraido niekas, todėl darom prielaidą, jog visi keleiviai yra tranzitiniai. Reiškia, į bendrą statistikos katilą jų patenka dvigubai daugiau – 48,2 tūkst. keleivių iš 249 tūkst. yra iš Lietuvos oro uostų „atsivežtinis” srautas. T.y. – 19% visų keleivių.

Kitos didžiausios „airBaltic” tranzitiniai taškai: Talinas (30 tūkst. srautas – RIX-TLL maršrutas padvigubintas), Helsinkis (20 tūkst.), kiti taškai yra daug mažesni ir labai smulkūs (Tamperė, Tbilisis, Linčiopingas, Trondheimas, Linčiopingas ir t.t.), nors bendrame sraute sudaro nemažą svorį.

Dabar prielaida – kiek Lietuvos gyventojų keliauja į Rygą žemės transportu ir iš Rygos oro uosto tęsia kelionę tolyn? Mano spėjimas – apie 30 tūkst., jokių oficialių tyrimų apie tai nėra paskelbta. Iš tų 30 tūkst. gal 10 tūkst. keliauja „Ryanair” lėktuvais, o kiti su „airBaltic”. Jeigu darom tokią prielaidą, tai bendras lietuvių srautas „airBaltic” lėktuvuose per mėnesį sudaro 48+20=68 tūkst. keleivių. O tai yra ~27% visų „airBaltic” keleivių Rygos oro uoste.

Teoriniai pamąstymai

Klausimas dabar retorinis – ar „airBaltic” lėktuvuose yra daugiau lietuvių ar daugiau latvių? Realu, jog lietuvių srautas gali būti pralenkęs latvių srautą.

O ką tai reiškia efektyvumo prasme? Ogi tai, jog skaičiuojant pragmatiškai, tai „airBaltic” labiau „apsimokėtų” savo skrydžių bazę perkelti į Lietuvą.

Be abejo, persikėlimas, įgulos, skrydžių teisės, techninė bazė ir, svarbiausia, valstybinis palaikymas į mano pragmatinį pasiūlymą yra neįskaičiuotas. Tačiau ekonominė logika teigia, jog skrydžių bazę vertingiausia turėti kuo stipresnėje vidinėje rinkoje. O kur vidinė rinka stipresnė? …

Beje, „airBaltic” dekleratyviai teigia, kad jų vizijoje yra skraidymas ir iš Vilniaus oro uosto bazės. Tačiau ar tokie pareiškimai, kaip ir paskutinis „airBaltic” vadovo pasisakymas apie dabar jau tragišką Latvijos vidaus rinkos padėtį nėra spaudimo Rygai ženklai?

„airBaltic” vėl per žaidimą „Facebook’e” paskelbė, jog atidarys kryptį iš Rygos į Frankfurtą.

Skrydis iš Rygos į Frankfurtą bus vykdomas nuo rugsėjo 17 dienos kasdien, lėktuvu „Boeing 737”.

Įdomu, ar čia principinis atsakas į „Lufthansa” atstovo pasišaipymus iš Rygos oro uosto ir „airBaltic” ambicijų?

Kol kas nėra sudėtas tvarkaraštis ir iki galo neaišku, ar „airBaltic” su „Lufthansa” konkuruos, ar bendradarbiaus. Įtariu labiau konkuravimo variantą ir „airBaltic” bandys iš Rygos išstumti didžiausią Europos kompaniją.

Atnaujinimas (2009.07.16 12:40): „airBaltic” jau paskelbė skrydžių tvarkaraštį ir pradėjo prekybą bilietais – Frankfurto reisą „airBaltic” darys vidurdieniais: 11:50 RIX 13:05 FRA ir 14:40 FRA  17:45 RIX. „airBaltic” dabar pardavinėja bilietus po 0 EUR arba po 1 EUR (reikia sumokėti tik jų mokesčius – suma už „round-trip” yra 83 eurai) ir taip, matyt, bandys priversti „Lufthansa” atsisakyti reiso. Kitu atveju, nelabai įsivaizduoju, kodėl „airBaltic” atidarinėtų reisą į brangiausią savo žemėlapio oro uostą gana panašiu tvarkaraščiu kaip jau vykdomas konkurentų skrydis.

Šiuo metu iš Frankfurto į Rygą „Lufthansa” skrenda kartą per dieną vidurdieniais. Panašiai skrenda ir į Vilnių, o vasarą Vilniaus kryptimi pridedamas vienas papildomas vakarinis reisas. Net žiemą „Lufthansa” Rygos reise turi pusantro karto mažiau keleivių nei Vilniaus reise, todėl akivaizdu, jog „airBaltic” neketina laimėti plėsdama reiso „capacity”.

Iš Rygos į Hano oro uostą netoli Frankfurto skrenda dar ir „Ryanair”, tačiau realiai jų produktas nekonkuruoja su Frankfurto produktu.

„airBaltic” vienas iš dabartinės veiklos tikslų yra išstumti kitas kompanijas iš Rygos oro uosto. Rygoje nebeliko „Aer Lingus”, „easyJet”, „germanwings”, KLM. Šiuo metu „airBaltic” labai aktyviai konkuruoja su „Turkish Airlines” Stambulo kryptyje, su „Norwegian” Oslo kryptyje, su „Finnair” Helsinkio kryptyje.

Rudenį „airBaltic” akivaizdžiai stos į tiesioginę konkurenciją su LOT Varšuvos kryptimi. Matyt, „airBaltic” ryšis stumti lauk ir „Lufthansa”. Liks Rygos oro uoste tik čekai su Praha, bet jų kryptis apskritai pasidariusi vegetuojanti …

„airBaltic” vadovas teigia, jog „airBaltic” neketina šlietis prie „Star Aliance” (kur yra SAS ir „Lufthansa”), tai turbūt takoskyra su SAS ateityje irgi gali didėti.

2009 m. gegužės mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais reisais keliavo 83 tūkst. keleivių. Tai geriausias mėnuo šiemet, tačiau, palyginus su 2008 m. – kritimas 43%.

Kiek keleivių srautas būtų smukęs (ar kilęs) jeigu nebūtų sumažėjęs skrydžių skaičius? Nežinia. Tačiau atsvaros tašku galima paimti Talino oro uostą, kuriame skrydžių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau keleivių sumažėjo 21,8%. Krizė, vis dėl to, yra visur.

Tuo tarpu mūsų kaimynų latvių Rygos oro uostas tarp didžiausių šimto Europos oro uostų kartu su Turkijos oro uostais (Stambulo, Ankaros, Izmiro) yra vieninteliai oro uostai, kuriuose keleivių srautas šiais metais auga. Kad ir kokios slypi peripetijos, turim pavydėti. Didžiosios Britanijos oro uostai krenta apie 10%, Italijos ir Vokietijos po 8%, Vokietijos – 15%. Anna.aero galite pasiskaityti apie keleivių skaičiaus pokyčio vertinimus bei parsisiųsti „Excel” lentelę su visų Europos oro uostų rezultatais ir patys pasidaryti analizes.

Beje, tiek Turkijos, tiek Latvijos oro uostų sėkmingą augima nulėmė aktyvi dviejų oro bendrovių plėtra – Turkijoje „Turkish Airlines”, Latvijoje – „airBaltic”.

Iš Vilniaus gegužės mėnesį reguliariaisiais reisais buvo vežama 14 krypčių. Pernai gegužę buvo skrendama 28 kryptimis …

Kaip sekėsi Vilniaus oro uosto vežėjams? Štai rezultatai. Duomenis apie keleivių srautus renka Vilniaus oro uostas, o kėdžių skaičių suskaičiavau aš pagal skelbiamus tvarkaščius – neatsižvelgta į „paskutinės minutės” lėktuvų pakeitimus bei į skrydžių atšaukimus.

Gegužė tapo rekordiniu mėnesiu „airBaltic” ir „Czech Airlines” – į Rygą ir Prahą buvo pervežti rekordiniai skaičiai keleivių. Nedaug iki rekordo trūko ir LOT su Varšuvos kryptimi. Birželį LOT padidino skrydžių į Vilnių skaičių nuo 9 iki 10 per savaitę.

„Aer Lingus” toliau demonstruoja rekordinį A321 lėktuvo užpildymą. Per Dubliną „Aer Lingus” pradėjo siūlyti skrydžius ir į Niujorką, tačiau kainos aukštesnės nei „Lufthansa”, SAS ar „Finnair”. Labai gerai sekasi ir „Norwegian”, kurios 737-300 lėktuvas skraido artipilnis. Įdomu, jog „Norwegian” planuoja rudeniui mažinti skrydžių į Vilnių skaičių nuo 3 iki 2 per savaitę.

Stabiliai nuo reiso atidarymo laikosi „Brussels Airlines” lėktuvo užpildymas, lėtai lėtai kyla ir „Donbassaero” lėktuvo užpildymas. Šiek tiek pakilo Kopenhagos krypties populiarumas, nors ši kryptis augant Rygai krito žemyn.

Geriau nei praėjusią vasarą sekasi ir „Lufthansa”, kurios lėktuvai į Frankfurtą skrenda labiau užpildyti nei pernai. Kaip ir praėjusią vasarą, sezonui „Lufthansa” padidino skrydžių skaičių nuo 7 iki 12. Praėjusiais metais į Frankfurtą kasdien skraidė ir „flyLAL”.

Nedidėlė analizė – kokios kryptys galėtų būti populiarios, jeigu būtų atidarytos šių metų antrąjį pusmetį ir koks jų potencialas?

Lentelėje surašyti mano skaičiavimai su tam tikromis prielaidomis. Surinkau kryptis, kuriomis buvo skraidoma 2008 m. antrąjį pusmetį ir kurios demonstravo neblogus rezultatus.

Pirmame stulpelyje – pervežtų keleivių vidurkis per mėnesį 2008 m. antrajame pusmetyje. Darau prielaidą, jog keleivių potencialas sumažėjo 25% dėl bendro nuosmukio. Trečiame stulpelyje – kokį savaitinių kėdžių skaičių galima pasiūlyti krypčiai, jog su gan neblogu 75% lėktuvų užpildymu būtų galima pasotinti rinkos poreikį.

Didžiausias potencialas akivaizdžiai slypi Londono kryptyje. Jau liepą „Star1 Airlines” mes į pasiūlą 1200 kėdžių, rugsėjį jų padaugės iki 2200, lapkritį iki 3000, o „Star1” dar galvoja apie papildomą pasiūlą.

„Star1 Airlines” pradėjus skrydžius į Dubliną, Londoną ir Barseloną liepą, o rugpjūčio pabaigai planuojant skrydžius į Milaną ir Paryžių, skaniausiu rinkos kasneliu liks Amsterdamas. Beje, KLM paliko Amsterdamas-Talinas kryptį, nors net paskutinį mėnesį ja keliavo 7 tūkst. keleivių, o birželį paleika ir Amsterdamas-Ryga kryptį, kurioje – net 13 tūkst. keleivių.

Šiandien savo pirmąsias keliones vykdo „Star Holidays”. Deja, ne savo lėktuvu. Nors penktadienio ankstų rytą „Boeing 737-700” atvyko į Vilniaus oro uostą, tačiau Civilinės aviacijos administracija nepatvirtino naujos „Star1 Airlines” licenzijos, todėl keleivius į Antaliją ir Kretą šį šeštadienį išvežė „Aurelos” lėktuvas. Reikia tikėtis, jog biurokratiniai formalumai bus išspręsti pirmadienį ir antradienį atostogautojus „Star1” veš jau savo lėktuvu, o penktadienį atliks ir pirmąjį reguliarųjį reisą į Londoną.

„airBaltic” paskelbė skrydžių iš Rygos į Pskovą ir Varšuvą tvarkaraščius. Skrydžiai į Pskovą prasidės rugsėjo 1 dieną, į Varšuvą – rugsėjo 17 d.

Į Pskovą bus skraidoma viso labo du kartus per savaitę – antradienio ir šeštadienio vakarais „airBaltic” išsiųs „Fokker” lėktuvą į Pskovą, kuris į Rygą grįš trečiadienio ir sekmadienio rytais.

Su Pskovu viskas aišku – „airBaltic” nori išbandyti paklausą, ar šiame nedideliame Rusijos pasienio mieste galima rasti tranzitinių keleivių. Bilietai kol kas parduodami tik rugsėju ir spaliui, matyt, pagal pardavimo duomenis bus sprendžiama, ar skraidyti žiemą.

Į Varšuvą „airBaltic” skris kasdien 11 val. 40 minučių iš Rygos ir 14 val. 40 minučių skris atgal iš Varšuvos.

Šiuo maršrutu taip pat šiuo metu skraido lenkų LOT, kurie atlieka du „nakvynės” skrydžius (vakare į Rygą, o iš Rygos į Varšuvą ryte) bei kasdien atlieka vidurdienio skrydžius: 11 val. 10 minučių iš Varšuvos ir 14 val. 40 minučių iš Rygos.

Akivaizdu viena – šiuo žingsniu „airBaltic” nori pastumti LOT iš šio maršruto – skrydžio tvarkaraščiai labai panašūs, keleivių srautas Varšuva-Ryga maršrute yra mažas, kad užtektų dviems lėktuvams ir dviems operatoriams.

Šis reisas rodo, jog „airBaltic” nori stiprinti savo dominavimą Rygos oro uoste. Kuomet „airBaltic” atidarė skrydžius į Amsterdamą, po pusmečio KLM iš maršruto pasitraukė. LOT tiesiog sekanti auka? Ar taip pamažu ateis ir „Ryanair” eilė?

Oficialiai apie šias dvi naujas kryptis „airBaltic” dar nepaskelbė. Tačiau paskelbė savo „Facebook” puslapyje konkursą, kuriame pakvietė savo fanus atspėti dvi greitai atidaromas kryptis. Puslapio lankytojai užtruko keturiasdešimt minučių – ateinančią savaitę „airBaltic” planuoja paskelbti skrydžių iš Rygos į Pskovą ir Varšuvą tvarkaraščius.

„airBaltic” toliau gaudo aplink Rygą įkurtus oro uostus, iš kurių galėtų vežtis tranzitinius keleivius į Rygą. Tai reikalauja daug investicijų, tačiau yra būtina, norint vystyti naujas tolimas kryptis iš Rygos.

Prikėlusi Tartu oro uostą, „airBaltic” dabar bandys gaivinti Pskovo oro uostą Rusijoje. Šiuo metu šis oro uostas naudojamas tik karinėms reikmėms, reguliarūs skrydžiai nevyksta. 2007 m. „Atlant Soyuz” buvo pradėjusios skraidyti į Pskovą iš Maskvos Vnukovo oro uosto su „Embraer 120” lėktuvu, tačiau, skrydžiai nepasiteisino ir buvo nutraukti.

Pskovas nuo Rygos nutolęs panašiu atstumu kaip Talinas ar Vilnius, tačiau esminį skirtumą sudaro Europos Sąjungos siena, kurią reikia pervažiuoti Rusijos piliečiams. „airBaltic”, aišku, neieškos keleivių Pskovę į Maskvą, Ukrainą ar NVS šalis, bet, matyt, tikisi tapti Pskovo regiono gyventojams tapti vartais į vakarus. Skrendant į vidurio ar vakarų Europos šalis Šengeno viza Rusijos piliečiams reikalinga bet kokiu atveju. Vėlgi, žaidžiama faktu, jog Pskovo gyventojai nekeliaus į Sankt Peterburgo oro uostą, o geriau su persėdimu skris tiesiai iš Pskovo.

Įdomu ir su Varšuvos kryptimi, kur maršrutu Varšuva-Ryga šiuo metu devynis kartus (panašiai kaip į Vilnių) skraido lenkų nacionalinė aviakompanija LOT. „airBaltic” stoja į konkurencinę kovą su „Star Aliance” nare, nors vis dar yra prijaučianti šiam aljansui („Eurobonus” lojalumo programa, „codeshare” su SAS).

Varšuvos kryptis bus, turbūt, tolimesnė projekto „išvykime konkurentus iš Rygos” dalis. Iš Rygos oro uosto dėl tiesioginės „airBaltic” konkurencijos jau pasitraukė KLM, „Austrian”, „easyJet”, „germanwings”, „flyLAL”, „Aer Lingus”. Liks tik čekai, „Finnair”, „Turkish” ir grubiai bet teisingai apie Rygą kalbanti „Lufthansa”.

Į Varšuvą „airBaltic” skraidė anksčiau, tačiau skrydžiai buvo sustabdyti. Tikėtina, jog „airBaltic” tikisi Varšuvoje rasti tranzitinių keleivių – NVS šalių kryptimis (į kur tiesioginių krypčių iš Varšuvos nėra) ir į Skandinavijos šalių mažuosius miestus.

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic”, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair” skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic” keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic” balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic” balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic” bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic” greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic” sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic” einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic” jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic” Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa” ir „utair”, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines” – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines” gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines” galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass” nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass” lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair” atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot” kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus” vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus” skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways” reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines” ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways” jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį”, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo”, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways” atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Mano jau seniai numatytas žingsnis – nuo birželio 4 dienos „airBaltic” pradeda keleivių ieškoti ir Kauno oro uoste.

Nuo birželio 4 dienos „airBaltic” 10 kartų per savaitę, o vėliau pagal numatytą tvarkaraštį 13 kartų per savaitę, su „Fokker 50” lėktuvu pradeda skrydžius tarp Kauno ir Rygos oro uostų. Vidurio Lietuvos gyventojai galės skristi per Rygą į „airBaltic” žemėlapyje esančius miestus.

Iš Kauno į Rygą lėktuvai kils 9 val. ryte ir 16 val. 10 minučių, iš Rygos į Kauną – 11 val. 30 min. ir 19 val. 15 min. Tvarkaraštis, siekiant kuo daugiau tranzito surinkti į Rygą kur kas logiškesnis nei Palangos krypties tvarkaraštis.

„airBaltic” toliau investuoja į Lietuvos keleivių vežimą per Rygą …