Simonas Bartkus | Blog

„airBaltic” vakar paskelbė apie atidaromas naujas kryptis iš Vilniaus į Mančesterį ir Hamburgą bei atnaujinamus skrydžius į Oslą, Dubliną ir Taliną.

Kartu buvo pakoreguotas vasaros „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis, atsižvelgiant į lėktuvų išnaudojimą ir rinkos bei paklausos pokyčius.

Vilnius – Amsterdamas reisas nuo vasaros sezono pradžios bus vykdomas tris kartus per savaitę – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais sekmadieniais, tačiau, svarbiausia – reisas bus vykdomas vakarais. Išvykimas iš Vilniaus – 17:25, grįžimas į Vilnių – 22:50.

„airBaltic” Vilnius-Amsterdamas nekonkuruos su „Estonian Air” vasarį pradedamais reisais Talinas-Vilnius-Amsterdamas, kuris vyks rytais (išvykimas iš Vilniaus 6:55 val.). „airBaltic” tvarkaraštis bus patogus „weekend break” mėgėjams, be to, kadangi „airBaltic” nors ir be tiesioginio bendradarbiavimo su KLM, siūlo jungtinius „vieno bilieto” skrydžius per Amsterdamą, todėl kai kuriomis dienomis galimas patogus vakarinis grįžimas iš Amsterdamo.

Kitomis keturiomis dienomis: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais panašiu tvarkaraščiu bus vykdomas reisas iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Išvykimas iš Vilniaus – 17:05 val., nusileidimas Vilniuje – 23:25 val.

„airBaltic” reisui į Londoną pasirinko gana panašų tvarkaraštį kaip ir „Star1” skrydžiams į Stanstedo oro uostą, tačiau greičiausiai vakarinis reisas į Londono yra geriausias laiko požiūriu variantas – „Aer Lingus” išbandė ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro variantus, tačiau abu jie turėjo problemų su vieno iš segmentų užpildymu.

Iš Vilniaus į Mančesterį ir Dubliną „airBaltic” skraidys „naktiniu” tvarkaraščiu. Išvykimas iš Vilniaus oro uosto – 22:40 min., grįžimas į Vilnių – 5 val. 55 min. Per Vilnių iš šių reisų bus galima tranzitu skristi į Rygą, Taliną.

Skrydžiai į Mančesterį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais (grįžimas atitinkamai sekančią dieną), į Dubliną – 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais (vėl grįžimas atitinkamai sekančią dieną).

Skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių ir Romą bus vykdomi vidurdieniais. 11:10 val. iš Vilniaus oro uosto kils „airBaltic” lėktuvai – į Paryžių antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais; į Romą – pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais.

Iš Paryžiaus lėktuvai grįš 17 val. 20 min., iš Romos – 17 val. 35 min.

„airBaltic” iš Vilniaus į Taliną, Hamburgą ir Berlyną skraidys „Fokker 50” lėktuvu. Į Taliną bus vykdoma 11 reisų per savaitę – darbo dienomis rytais ir vakarais, sekmadieniais – tik vakarais.

Vidurdienį „Fokker 50” lėktuvas bus naudojamas skrydžiams į Vokietijos miestus: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 11 val. 45 min. iš Vilniaus oro uostą bus skrendama į Hamburgą (grįžimas 17 val. 25 min.), pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 12 val. 10 min. kils lėktuvai į Berlyną (grįžimas 17 val.). Nors žiemos tvarkaraštyje naudotus „Boeing 737-500” į Berlyną keičia daugiau nei dvigubai mažesni lėktuvai, tačiau skrydžių skaičius per savaitę didinamas nuo trijų iki keturių.

Ankstyvo ryto skrydžiai „Boeing 737-500” lėktuvu bus vykdomi iš Vilniaus  į Oslą ir Miuncheną. Nuo kovo 29 d. skrydžiai Vilnius-Miunchenas prasidės 6:00 val. iš Vilniaus oro uosto, grįžimas į Vilnių 10 val. 55 min.: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks tvarkaraštis Miuncheno oro uoste turėtų padėti pagauti nemažai jungiamųjų skrydžių, tačiau grįžimui teks rinktis kitus oro uostus.

Į Oslą skrydžiai prasidės gegužės 17 dieną ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 5 val. 45 min., leisis iš Oslo – 10 val. 15 min.

Skrydžių iš Vilniaus į Kopenhagą tvarkaraštis turėtų likti panašus dabartiniam, tuo tarpu skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus skaičius vasaros sezone padidės iki 6 per dieną – šiuo metu žiemą vyksta penki, praėjusią vasarą vyko septyni.

Jau anksčiau buvo paskelbta, jog latvių oro bendrovė „airBaltic” šį pavasarį pradės skrydžius iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Nuo kovo 4 dienos, dar neįsigaliojus vasaros tvarkaraščiui, skrydžiai vyks du kartus per savaitę, nuo kovo pabaigos – keturis kartus per savaitę.

Taigi, „Aer Lingus” nutraukiamus kasdienius skrydžius iš Gatwicko į Vilnių keičia „airBaltic” skrydžiai bei iki 6 kartų per savaitę sudažninti „Star1” skrydžiai iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą.

Turbūt visiems įdomiausia nauja „airBaltic” kryptis iš Vilniaus – Mančesteris. Šis miestas iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo pasiekiamas iš Vilniaus tiesiogiai. Antras įdomus dalykas – „airBaltic” į šį miestą neskraido iš savo pagrindinės bazės Rygoje, todėl tikėtina, jog gana ženklų srautų į Mančesterį dalį gali sudaryti tranzitiniai keleiviai. Tiesa, 2007-aisiais „airBaltic” bandė skrydžius iš Rygos į Mančesterį.

O tranzitinių keleivių galės būti ne tik iš Rygos, bet ir iš Talino, į kurį „airBaltic” vėl pradės skraidyti po kelių mėnesių pertraukos. Tarp Vilniaus ir Talino bus skraidoma „Fokker 50” lėktuvu. Tokio tipo lėktuvas bus pradėtas naudoti ir reise iš Vilniaus į Berlyną (pakeis „Boeing 737-500”).

Mančesterio kryptis pirmiausia, be abejo, turėtų būti įdomi lietuviams emigrantams, išsibarsčiusiems toliau į Šiaurę nuo Londono. Be to, Mančesterio oro uostas laikomas neoficialia „atostoginių” reisų Didžiojoje Britanijoje sostine, todėl tikėtina, jog gali pasitaikyti keleivių, kurie naudosis Mančesteriu kaip tarpine stotele „į atostogas”.

„airBaltic” taip pat vėl pradės skrydžius į Dubliną ir Oslą. Abi šios kryptys šiuo metu nėra perpildytos pasiūla, kas ypač pasakytina apie Norvegijos sostinę. Dublino kryptimi vasarą ketina varžytis trys vežėjai – „Aer Lingus”, „Star1” ir „airBaltic”.

Vasaros sezone „airBaltic” taip pat pradės skrydžius iš Vilniaus į Šiaurės Europos miestą Hamburgą.

Dublino ir Mančesterio kryptimis „airBaltic” vykdys „naktinius” reisus, kas padės labai išnaudoti lėktuvus.

Nuo 2010 m. vasario 11 d. „airBaltic” skrydžių tvarkaraštį į Paryžių papildys dar vienas reisas ketvirtadieniais. Šiuo metu „airBaltic” vykdo vakarinius reisus Vilnius-Paryžius-Vilnius antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

Ketvirtadieniais bus vykdomas rytinis reisas: išvykimas 8 val. 15 min., nusileidimas Paryžiuje 10 val. Iš Paryžiaus – 11 val., Vilniuje – 14:40.

Jeigu šiuo metu vykstantys penktadienio ir sekmadienio vakariniai skrydžiai yra puikiai tinkantys trumpam „weekend-break” „meilės mieste”, tai papildomas reisas ketvirtadieniais leis rinktis ir „ilgesnį savaitgalį” – nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio vakaro.

Tuo tarpu nuo sausio pradžios „airBaltic” iš karto mažins vietų skaičių Vilnius-Amsterdamas-Vilnius maršrute. Vietoje planuotų 6 savaitinių skrydžių į Amsterdamą, vyks keturi: pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio rytais.

Nuo sausio 11 d. „airBaltic” pakeis Vilnius-Kopenhaga reiso tvarkaraštį. Rytinis išvykimas į Kopenhagą bus pavėlintas pusvalandžiu (iki 7 val. 25 min.), grįžimas iš Kopenhagos po greito apsisukimo ten (nusileidimas Vilniuje 11 val.). Vakarinis reisas bus paankstintas – išvykimas iš Vilniaus 17 val. 50 min., išvykimas iš Kopenhagos – 18 val. 55 min.

„airBaltic” tvarkaraštis „atsiskirs” nuo SAS tvarkaraščio, kuriuo jie pradės skrydžius nuo sausio 11 d. Žvelgiant į tvarkaraštį matosi, jog „airBaltic” netekusi SAS „codeshare” tvarkaraštį periorientavo į keleivius, kuriems Kopenhaga yra galutinis kelionės tikslas. Verslininkai nuvykti į Kopenhagą galės lygiai 8 val., o po darbo dienos 21 val. 25 min. jau būti Vilniuje.

Latvių aviakompanija „airBaltic” šventinių laikotarpiu sugalvojo gan įdomią pramogą Lietuvos keliautojams – Kalėdų dienomis suorganizuos tris skrydžius Lietuvos viduje: iš Vilniaus į Palangą, iš Palangos į Kauną ir iš Vilniaus į Kauną.

Iš Vilniaus į Palangą oro bendrovės lėktuvas skris gruodžio 26 d., iš Palangos į Kauną – gruodžio 25 d., o iš Vilniaus į Kauną – gruodžio 28 d.

Be jokios abejones, skraidymas pramoginis, greičiausiai suderintas su techniniu lėktuvų perkėlimu iš vieno oro uosto į kitą: šventinėmis dienomis daug tvarkaraštinių reisų nevyksta, todėl išsiderina lėktuvų naudojimo tvarkaraščiai.

„airBaltic” bilietus ketina išdalyti pusvelčiui – bilietai kainuoja keliasdešimt litų (sako, „airBaltic” kasose pigiau nei internetu dėl šiems bilietams netaikomo aptarnavimo mokesčio).

Beje, lapkričio mėnesį pristatęs naują kainodarą Vilniaus oro uostas iki simbolinių sumažino oro uosto rinkliavas vietiniams skrydžiams Lietuvoje – išvykstančio keleivio rinkliava yra vos 4 litai, tupiančio lėktuvo rinkliava – 7 litai už toną.

Kalbant apie „airBaltic” skraidymą į Palangos ir Kauno oro uostus, tai įdomus pastebėjimas: pasibaigus vasaros sezonui, „airBaltic” pradėjo iš Kauno oro uosto pervžti daugiau keleivių negu iš Palangos. Priminsiu, jog Palanga-Ryga maršrutas buvo atidarytas šių metų balandžio mėnesį, Kaunas-Ryga – birželį. Vasaros sezono piko metu Ryga-Palanga reise liepą-rugpjūtį buvo daugiau nei 4000 keleivių, tačiau palaipsniui lapkritį nukrito iki 1900 keleivių. Kaunas-Ryga reise keleivių skaičius nuo reiso atidarymo svyruoja tarp 2000 ir 3000 keleivių.

Priežastys greičiausiai yra dvi. Pirma, Vakarų regiono sezoniškumas yra labai didelis ir vasaros metu oro keleivių yra kur kas daugiau (Jūros šventė, burlaivių paradas, šiemetinis Europos tautų susibūrimas Klaipėdoje), tuo tarpu verslo srautai Kaune yra stabilesni. Antra, SAS rudenį suintensyvino skrydžių Palanga-Kopenhaga tvarkaraštį ir marketinginius veiksmus, ko pasekoje, padidino savo rinkos dalį verslo keleivių iš Palangos segmente.

Bet kokiu atveju, „airBaltic” tiek iš Palangos, tiek iš Kauno į Rygos skrydžių mazgą persiveža kur kas daugiau keleivių negu iš kitų dviejų artimų miestų, į kuriuos skrydžius pradėjo šiemet: iš Tartu kiekvieną mėnesį pervežama 1200-1800 keleivių, tuo tarpu Pskovo kryptis po dviejų mėnesių eksperimento buvo sustabdyta (skelbiama, jog iki pavasario), rugsėjį ir spalį Pskovas-Ryga maršrutu keliavo tik po 150 keleivių.

Bendras keleivių skaičius birželį Vilniaus oro uoste buvo 90,1 tūkst. (skaičiuojam tik reguliariuosius skrydžius, be užsakomųjų). T.y. 9% daugiau nei šių metų gegužę, bet kritimas su praėjusiais metais išlieka apie 40%. Skaičiai „y-o-y” panašūs kaip ir vasarį-gegužę, o mėnesinis augimas – sezoninių svyravimų pasėkmė. Birželį atidarytas vienas naujas reisas – „Skyways” maršrutas iš Vilniaus į Stokholmą.

Lyderių rikiuotės nesikeičia, tačiau daugelis Vilniuje dirbančių užsienio avia bendrovių dėka sezoninio augimo gerino savo rekordus arba buvo labai arti jų.

Vilniaus oro uosto senbuvių rekordai

Visų laikų geriausius rezultatus Vilniaus oro uoste pasiekė „Czech Airlines”, pervežusi 11,3 tūkst. keleivių (užpildymas perlipo 75%), geriausią rezultatą nuo 2006 m. vasaros pasiekė „LOT – Polish Airlines” į Varšuvą išvežusi 4,9 tūkst. keleivių (90% užpildymas), veiklos rekordą pasiekė „Utair”, į Maskvą skraidinusi 3,7 tūkst. keleivių (~61%). Arti rekordo buvo ir „Lufthansa”, į Frankfurtą birželį skraidinusi 10,8 tūkst. keleivių su 80% lėktuvų užpildymu (geresni rezultatai, kaip ir LOT atveju, buvo 2006 m. liepą, kol tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nebuvo daug).

Jau tradicija, jog Rygos kryptis kas mėnesį gerina rekordus – „airBaltic” į savo skrydžių mazgą birželį išsivežė 19,3 tūkst. keleivių, tačiau augimas lyginant su geguže yra tik 2%. Lėktuvų užpildymas nesiekia 50%, tačiau čia yra ir dažno tvarkaraščio ir reisų, rengiamų tik dėl lėktuvo pervarymo, pasekmė.

Stebuklingame lygyje toliau laikosi „Aer Lingus” Dublino reiso užpildymas (virš 95%), šiek tiek sezoniškai ūgtelėjo ir Briuselio, Kijevo ir Oslo keleivių skaičius bei lėktuvų užpildymas. Vienintelė birželį kritusi kryptis – Talinas, kurioje keleivių sumažėjo 25%. Beje, įdomu, jog beveik visus keleivius prarado „Estonian”, tuo tarpu „airBaltic” keleivių skaičius liko panašus kaip ir gegužę. Visgi, Talino kryptis sezoniška – vasarą verslo keliautojų tarp dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėja (šiomis dienomis dažnai VNO lentoje pamatysite „Skrydis atšauktas” prie Talino eilutės).

Daugelis į Vilnių skrendančių oro bendrovių dabar dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus dabar turi galimybę raškyti uogeles. Pavyzdžiai, „Lufthansa” Vilniuje „turi” 10,8 tūkst. keleivių, Rygoje – 5,9 tūkst., į Taliną neskrenda. „Finnair” Vilniuje turi 8,4 tūkst. keleivių, nors arti esančiame Taline 11,9 tūkst., tačiau Rygoje tik 4,7 tūkst. „Czech” Vilniuje – 11,3 tūkst., Rygoje – 7,8 tūkst., Taline – 5,5 tūkst. LOT Vilniuje – 4,9 tūkst., Rygoje – 2,7 tūkst.

Esu tikras, jog liepą ne viena aviakompanija pagerins savo rezultato Vilniaus oro uoste rekordus dėl sezoniškumo – liepa ir rugpjūtis yra istoriškai patys geriausi mėnesiai Vilniaus oro uostui.

„Skyways” atidariusi reisą į Stokholmą per birželį pervežė 1,7 tūkst. keleivių, o lėktuvo užpildymas buvo kiek didesnis nei 40%. Kaip pirmam mėnesiui, per daug skųstis nereikėtų. Tuo tarpu keturias savaites vykdyti skrydžiai į Kopenhagą iš ties buvo labai mažai užpildyti – „Skyways” pervežė tik 450 keleivių, o lėktuvų užpildymas nesiekė 25%. Staigus planų pakeitimas atrodo nerimtai, tačiau yra suprantamas. Liūdnai atrodo tik tai, jog sustabdžius Kopenhagos reisą dabar kasdien 5 valandas „Skyways” lėktuvas Vilniuje stovi nenaudojamas – faktas, kad paklausa tokia, jog labiau apsimoka laikyti lėktuvą stovintį, o ne skrendantį. O „Skyways” turėtų galimybę pabandyti su „Fokker 50” suskraidyti vidurdienį kad ir į tą patį Berlyną, apie kurios krypties atidarymą buvo svarstoma.

Kas dedasi Rygoje?

Rygos oro uoste birželį buvo 370 tūkst. keleivių: 15,8% augimas palyginus su praėjusiais metais ir 9% augimas lyginant šių metų birželį su geguže. Visgi, vienas iš ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų oro uostų Europoje, kurių keleivių skaičius auga – tuo tarpu kai net britai, vokiečiai, ispanai ir skandinavai kritimą ima skaičiuoti dviženkliais skaičiais.

Tačiau jei skaičiuosime tik „airBaltic” rezultatus Rygoje, tai augimas su praėjusiais metais – net 35%, su praėjusiu mėnesiu – 12%. „Ryanair” rezultatas Rygoje palyginus su praėjusiais metais – augimas 14%, su praėjusiu mėnesiu – 2%.

Įdomu pastebėti, nors egzistavusių krypčių augimo vidurkis (eliminuojam naujai birželį atidarytus maršrutus) Rygos oro uoste lyginant birželį su geguže yra 7,5%, tačiau kryptis Ryga-Stokholmas neaugo visai. Matyt, atsiradusi tiesioginio „Skyways” skrydžio pasiūla iš Vilniaus į Stokholmą iš karto nuėmė keleivius nuo reiso per Rygą. Įdomu bus žiūrėti liepą ne tik „Star1” rezultatus, bet ir vertinti pokyčius iš Rygos į Dubliną ir Londoną.

Su NVS kryptimis „airBaltic” toliau vežimas sukasi sunkiais mediniais ratais. Keleivių skaičius neauga lyginant su praėjusiais metais ir nors skaičiai kai kuriomis kryptimis ir gražūs (pvz. Tbilisis – 2,5 tūkst. keleivių), tačiau atsižvelgiant į lėktuvų užpildymo rodiklius (o jie svyruoja apie 50%) ir neužimtos vietos kainą 4-5 valandų skrydyje, matosi, jog investicijos į šiuos maršrutus yra labai didelės.

Nuo birželio 1 d. atidaryta Dušambė – 800 keleivių per mėnesį, 29% lėktuvo užpildymas … 15 valandų užimtas lėktuvas ir 6 valandų skrydžio savikaina – investicija į maršruto atidarymą yra didžiulė.

Kaip „airBaltic” sekasi Kaune ir Palangoje?

Keleivių srautas tarp Palangos ir Rygos didėja. Balandį 2044, gegužę 2154, birželį – 2623 keleiviai. Birželį „airBaltic” organizavo 10 skrydžių per savaitę, lėktuvų užpildymas 65%. „airBaltic” ketina toliau didinti vietų skaičių šiame maršrute.

Į Kauno kryptį „airBaltic” įėjo iš karto su 13 savaitinių skrydžių, o pirmąjį mėnesį sulaukė 2200 keleivių. Lėktuvų užpildymas – apie 41%. Kaip pirmam mėnesiui tikrai neblogai, juolab, kad turbūt nėra keleivių, kuriems Ryga būtų galutinis maršruto tikslas.

Kokią įtaką „airBaltic” daro Lietuvos rinka?

„airBaltic” Rygos oro uoste „turi” 249 tūkst. keleivių (birželio mėnesio duomenys). B.Flicks sako, jog tik 17% jų sudaro latviai. Skaičius keistai mažas, matyt B.Flicks skaičiuoja tik latvius, kurie daro „roundtrip’us” iš Rygos, bet neskaičiuoja atvykstančių iš užsienio, kurių „roundtrip’as” prasideda ir baigiasi užsienio mieste. Kitu atveju, be tranzito išeitų, jog Rygoje keleivių mažiau net nei Vilniuje ar Taline.

Iš Vilniaus į Rygą „airBaltic” reisais atskirdo 19,3 tūkst., iš Kauno – 2,2 tūkst., iš Palangos – 2,6 tūkst. keleivių. Verslui apkarpius kelionių biudžetus, matyt, iš Vilniaus į Rygą kaip galutinį tikslą nebeskraido niekas, todėl darom prielaidą, jog visi keleiviai yra tranzitiniai. Reiškia, į bendrą statistikos katilą jų patenka dvigubai daugiau – 48,2 tūkst. keleivių iš 249 tūkst. yra iš Lietuvos oro uostų „atsivežtinis” srautas. T.y. – 19% visų keleivių.

Kitos didžiausios „airBaltic” tranzitiniai taškai: Talinas (30 tūkst. srautas – RIX-TLL maršrutas padvigubintas), Helsinkis (20 tūkst.), kiti taškai yra daug mažesni ir labai smulkūs (Tamperė, Tbilisis, Linčiopingas, Trondheimas, Linčiopingas ir t.t.), nors bendrame sraute sudaro nemažą svorį.

Dabar prielaida – kiek Lietuvos gyventojų keliauja į Rygą žemės transportu ir iš Rygos oro uosto tęsia kelionę tolyn? Mano spėjimas – apie 30 tūkst., jokių oficialių tyrimų apie tai nėra paskelbta. Iš tų 30 tūkst. gal 10 tūkst. keliauja „Ryanair” lėktuvais, o kiti su „airBaltic”. Jeigu darom tokią prielaidą, tai bendras lietuvių srautas „airBaltic” lėktuvuose per mėnesį sudaro 48+20=68 tūkst. keleivių. O tai yra ~27% visų „airBaltic” keleivių Rygos oro uoste.

Teoriniai pamąstymai

Klausimas dabar retorinis – ar „airBaltic” lėktuvuose yra daugiau lietuvių ar daugiau latvių? Realu, jog lietuvių srautas gali būti pralenkęs latvių srautą.

O ką tai reiškia efektyvumo prasme? Ogi tai, jog skaičiuojant pragmatiškai, tai „airBaltic” labiau „apsimokėtų” savo skrydžių bazę perkelti į Lietuvą.

Be abejo, persikėlimas, įgulos, skrydžių teisės, techninė bazė ir, svarbiausia, valstybinis palaikymas į mano pragmatinį pasiūlymą yra neįskaičiuotas. Tačiau ekonominė logika teigia, jog skrydžių bazę vertingiausia turėti kuo stipresnėje vidinėje rinkoje. O kur vidinė rinka stipresnė? …

Beje, „airBaltic” dekleratyviai teigia, kad jų vizijoje yra skraidymas ir iš Vilniaus oro uosto bazės. Tačiau ar tokie pareiškimai, kaip ir paskutinis „airBaltic” vadovo pasisakymas apie dabar jau tragišką Latvijos vidaus rinkos padėtį nėra spaudimo Rygai ženklai?

„airBaltic” vėl per žaidimą „Facebook’e” paskelbė, jog atidarys kryptį iš Rygos į Frankfurtą.

Skrydis iš Rygos į Frankfurtą bus vykdomas nuo rugsėjo 17 dienos kasdien, lėktuvu „Boeing 737”.

Įdomu, ar čia principinis atsakas į „Lufthansa” atstovo pasišaipymus iš Rygos oro uosto ir „airBaltic” ambicijų?

Kol kas nėra sudėtas tvarkaraštis ir iki galo neaišku, ar „airBaltic” su „Lufthansa” konkuruos, ar bendradarbiaus. Įtariu labiau konkuravimo variantą ir „airBaltic” bandys iš Rygos išstumti didžiausią Europos kompaniją.

Atnaujinimas (2009.07.16 12:40): „airBaltic” jau paskelbė skrydžių tvarkaraštį ir pradėjo prekybą bilietais – Frankfurto reisą „airBaltic” darys vidurdieniais: 11:50 RIX 13:05 FRA ir 14:40 FRA  17:45 RIX. „airBaltic” dabar pardavinėja bilietus po 0 EUR arba po 1 EUR (reikia sumokėti tik jų mokesčius – suma už „round-trip” yra 83 eurai) ir taip, matyt, bandys priversti „Lufthansa” atsisakyti reiso. Kitu atveju, nelabai įsivaizduoju, kodėl „airBaltic” atidarinėtų reisą į brangiausią savo žemėlapio oro uostą gana panašiu tvarkaraščiu kaip jau vykdomas konkurentų skrydis.

Šiuo metu iš Frankfurto į Rygą „Lufthansa” skrenda kartą per dieną vidurdieniais. Panašiai skrenda ir į Vilnių, o vasarą Vilniaus kryptimi pridedamas vienas papildomas vakarinis reisas. Net žiemą „Lufthansa” Rygos reise turi pusantro karto mažiau keleivių nei Vilniaus reise, todėl akivaizdu, jog „airBaltic” neketina laimėti plėsdama reiso „capacity”.

Iš Rygos į Hano oro uostą netoli Frankfurto skrenda dar ir „Ryanair”, tačiau realiai jų produktas nekonkuruoja su Frankfurto produktu.

„airBaltic” vienas iš dabartinės veiklos tikslų yra išstumti kitas kompanijas iš Rygos oro uosto. Rygoje nebeliko „Aer Lingus”, „easyJet”, „germanwings”, KLM. Šiuo metu „airBaltic” labai aktyviai konkuruoja su „Turkish Airlines” Stambulo kryptyje, su „Norwegian” Oslo kryptyje, su „Finnair” Helsinkio kryptyje.

Rudenį „airBaltic” akivaizdžiai stos į tiesioginę konkurenciją su LOT Varšuvos kryptimi. Matyt, „airBaltic” ryšis stumti lauk ir „Lufthansa”. Liks Rygos oro uoste tik čekai su Praha, bet jų kryptis apskritai pasidariusi vegetuojanti …

„airBaltic” vadovas teigia, jog „airBaltic” neketina šlietis prie „Star Aliance” (kur yra SAS ir „Lufthansa”), tai turbūt takoskyra su SAS ateityje irgi gali didėti.

Šiandien „Airline Industry Update” pašalino iš savo interneto svetainės finansinius „airBaltic” 2008 m. duomenis. Pranešama, jog svetainės prižiūrėtojas, įtakingas aviacijos verslo ekspertas Paul Ellis atsiprašė „airBaltic”, tačiau tuo pačiu pareiškė, jog jam tie duomenys ne tiek ir svarbūs.

Šiais duomenimis remdamasis praėjusį ketvirtadienį rašiau įrašą, jog „“airBaltic” nuostoliai 2008-aisiais – 122 mln. litų„, todėl jaučiu pareigą informuoti, jog paskelbti duomenys gali būti netikslūs.

„airBaltic” griežtai nepaneigė, jog tie duomenys yra neteisingi. Jie tik pasakė, jog „duomenys dar neaudituoti”.

Todėl dabar liks spėlionė, ar tie duomenys tikslūs ar ne.

Bet kokiu atveju, tokie informacijos nutekėjimai, paskui jos neigimai ir vėlavimas jau virš mėnesio paskelbti savo finansinius duomenis atrodo ir nešvariai, ir neskaniai … Taip sakant, jeigu pats nesugebi savo finansų paskelbt – už tave tai padarys kiti.

Vis kildavo klausimas, ar „airBaltic” šiemet nepaskelbs savo finansinių 2008 m. rezultatų. 2007-ųjų metų rezultatai buvo paskelbti 2008 m. birželio 13 d. – tuo tarpu dabar jau įsibigėjo liepa, o apie rezultatų paskelbimą nėra ženklo.

„airBaltic” finansiniai rezultatai pasirodė AIU svetainėje sudarytoje lentelėje. Jie nėra oficialūs, tačiau, panašu, jog jie teisingi – ši svetainė dažniausiai skelbia patvirtintą ir tikslią informaciją.

„airBaltic” pervežė 2,59 mln. keleivių (augimas 29%). Pasiekė 404 mln. JAV dolerių apyvartą (augimas 26%), o nuostoliai siekė 49,3 mln. JAV dolerių.

Toks finansinis rezultatas nėra didelis netikėtumas ir nebūtinai reiškia nesėkmingą bendrovės veiklą. Praėjusieji metai buvo sunkūs absoliučiai daugumai oro bendrovių. Viduryje metų kuro kainos pakilo iki rekordinių aukštumų, o antroje metų pusėje kilusi finansinė krizė lėmė staigų keleivių srautų mažėjimą. Tiesa, antrasis punktas negalioja „airBaltic” (ji viena iš vos nedaugelio bendrovių Europoje, kurių keleivių skaičius pernai nemažėjo), kurios keleivių srautas nuosekliai augo visus metus.

Be to, nuostoliai intensyvios plėtros laikotarpiu yra pateisinami ir planuojami. „airBaltic” lėktuvų užpildymo rodiklis (nepilni 62%) yra ne koks, lyginant su kitomis bendrovėmis, be to, „airBaltic” turi mažiau verslo klasės keleivių negu tradicinės vakarų kompanijos, o iš ekonominės klasės keleivių gyvanančioms bendrovėms pragyvenimui būtinas aukštesnis lėktuvų užpildymo rodiklis. Tačiau plėtros laikotarpiu mažesnis užpildymo rodiklis irgi yra pateisinamas.

Tačiau vis dėl to, nuostoliai yra labai dideli. Nors šiais metais „airBaltic” keleivių srautas toliau auga (Rygos ir Stambulo oro uostai yra vieninteliai du, kurie šiais metais auga!), tačiau prielaidų, jog finansiniai rezultatai galėtų būti geresni negu praėjusiais metais nėra – toliau yra labai aktyviai investuojama į naujus maršrutus ir paslaugų plėtrą. Lėktuvų užpildymo rodikliai taip pat neauga – sąlyginis augimas pirmą ketvirtį daugiausia pasiektas „nuėmus” nemažai reisų vasario-kovo mėnesiais ir jis vis tiek tėra tik toks pat kaip 2008 m. vidurkis.

Jeigu darome prielaidą, jog finansiniai rezultatai 2009 m. yra panašus kaip 2008 m., vadinasi, kiekvieną mėnesį „airBaltic” „sudegina” apie 10 mln. litų grynųjų pinigų arba, iš kitos pusės, tiek pinigų reikia kiekvieną mėnesį veiklos palaikymui.

Todėl klausimas – kokiomis lėšomis yra finansuojama „airBaltic” veikla? Šių metų sausį SAS akcijų paketą išpirko fizinių asmenų grupė, už kurios tiesiog slepiasi generalinis direktorius Bertolts Fliks. „airBaltic” akcininkai šiuo metu yra Latvijos vyriausybė ir B.Fliks. Nuostolingai veiklai finansuoti galima arba skolintis, arba bendrovę maitinti akcininų lėšomis. Skolinimo kranelius bankai yra „užrišę”, pinigų kaina Latvijoje yra kosminė, todėl greičiausiai lieka tik antras variantas …

Jog Latvijai šiuo metu labai sunku, žinom visi. Abejotina, jog ir B.Fliks disponuoja didžiuliais kapitalo resursais – jau vien kiek jam jų reikėjo akcijoms iš SAS išpirkti …

O „airBaltic” grynųjų pinigų reikia. Buvo pasigirdę, jog „airBaltic” nemoka Latvijos mokesčių inspekcijai, tačiau „airBaltic” greitai tą reikalą sutvarkė. Grynųjų pinigų reikia kasdieniai nuostolingai veiklai maitinti, „airBaltic” jau paskelbė ieškanti grynųjų, kuriais sumokėtų už gaunamus naujus „Dash” lėktuvus, kiekvieną mėnesį atidaromos naujos kryptys, kurios normaliai užsipildo tikrai ne pirmą mėnesį, organizuojamas krovinių vežimo verslas, metami resursai konkurentams iš Rygos oro uosto vyti ir t.t. Reikalai dar pasunkės rudenį, kuomet „airBaltic” turės pradėti mokėti didesnius oro uosto mokesčius Rygoje, sustiprės konkurencija Vilniaus oro uoste, keleiviai iš kurio šiuo metu sudaro apie 10% „airBaltic” keleivių srauto.

Neteko girdėti, jog Latvija skirtų lėšas „airBaltic” veiklos finansavimui ar garantuotų jiems paskolas … Tai daroma tyliai?

Apibendrinant – latviai  pasiekė ypatingos sėkmės, jog Ryga ir Turkijos oro uostai yra vieninteliai Europoje šiemet, kurie sugeba auginti keleivių skaičių. Tačiau tokios keleivių srautų augimo sėkmės kaina yra milžiniška – šimtai milijonų litų per metus. Gal teisus Flickas sakydamas, jog „airBaltic” veikla sudaro 6% visos šalies eksporto, tačiau finansinėje bendrovės eilutėje tai susiveda į didžiulį neigiamą skaičių. Krizė yra geriausias laikas dėti pamatus į verslo ateitį, tačiau ar nepritrūks „airBaltic” akcininkams kantrybės ir resursų?

Kol kas į tai nepanašu ir „airBaltic” toliau investuoja į įtakos didinimą regionę. Pradėjo skraidyti lėktuvai į Tartu ir Pskovą, šiandien pranešta, jog skrydžių į Palangą bus didinama iki 14 per savaitę.

Žiūrėsime, kokią veiklos taktiką „airBaltic” paruoš žiemai. Šiuo metu bilietų prekyba yra uždaryta į daugelį NVS krypčių (išskyrus į Tbilisį ir Dušanbė), sumažinta skrydžių į Londoną ir Dubliną, pamažinta ir kitomis kryptimis (į Palangą parduodami tik 6 savaitiniai skrydžiai). Gali būti, jog žiemos tvarkaštis dar galutinai nesudėliotas, tačiau gali būti, jog žiemai planuojama pristabdyti plėtrą ir liūdnąjį aviacijoje periodą pergyventi nutupdžius dalį lėktuvų, sumažinus kėdžių skaičių ir užsiveržus diržą.

Mano tinklaraštyje yra trys populiariausios įrašų kategorijos – lėktuvai, marketingas ir internetas, tačiau šis įrašas bus turbūt pirmas, priklausantis visoms trims kategorijoms.

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos Marketingo Asociacijos seminare-diskusijoje kartu su Dainiumi Blynu ir Artūru Olšausku kalbėjome apie socialinės medijos išnaudojimą rinkodarai. Vienas iš mano minėtų pavyzdžių – Latvijos oro bendrovė „airBaltic” gana narsiai ir dosniai komunikuojanti „Twitter” kanale ir „Facebook’e” (tiksliau, jų pavyzdys įdomus tuo, jog jiems pavėlavus „facebook’e” teko „atsikovoti” savo puslapį iš anksčiau „airBaltic” puslapį jau sukūrusių nežinomų asmenų).

„airBaltic” yra sugalvojosi keletą tikrai neblogų atrakcijų socialinių tinklų dalyviams – dalyvauja bendrose akcijose, aktyviai atsakinėja į kiekvieną klausimą ar pastabą pasakytą tinkluose, dovanojo nemokamus bilietus atspėjusiems jų naujas skrydžių kryptis, publikavo nuotraukas apie Lietuvos prezidento paskutinį skrydį jų lėktuvu, šimtajam „Twitter” sekėjui dovanojo rankšluostį ir t.t.

Praėjusį penktadienį „airBaltic” paskelbė dar vieną įdomią akciją socialiniuose tinkluose ir vos nepatyrė didelės nesėkmės.

Savo interneto tinklalapyje, „twitter’yje” ir „facebook’e” jie anonsavo žaidimą Tartu gyvenojams. Tartu gyventojai buvo kviečiami penktadienio vakarą stebėti „airBaltic” pirmojo lėktuvo atvykimą iš Rygos penktadienio vakare arba pirmąjį išvykimą iš Tartu šeštadienį ryte, įkelti nuotraukas į „facebook” puslapį ir laimėti nemokamą bilietą „airBaltic” skrydžiui iš Tartu per Rygą į vieną iš Europos miestų.

Įdomi atrakcija!

Tačiau ji patyrė vos neskėmės, nes nedaug trūko, jog nė vienas Tartu gyventojas nebūtų sudalyvavęs konkurse. Likus tik kelioms valandoms iki konkurso pabaigos (2009.07.06 23:59) pora dalyvių atsiuntė po kelias nuotraukas.

Moralas – darydami ką nors socialiniuose tinkluose, įvertinkite, ar jie pakankamai dideli, jog rastumėte tarp jų tų, kuriems jūsų atrakcija įdomi. Kitu atveju – skambiai apsijuoksite.

„airBaltic” paskelbė skrydžių iš Rygos į Pskovą ir Varšuvą tvarkaraščius. Skrydžiai į Pskovą prasidės rugsėjo 1 dieną, į Varšuvą – rugsėjo 17 d.

Į Pskovą bus skraidoma viso labo du kartus per savaitę – antradienio ir šeštadienio vakarais „airBaltic” išsiųs „Fokker” lėktuvą į Pskovą, kuris į Rygą grįš trečiadienio ir sekmadienio rytais.

Su Pskovu viskas aišku – „airBaltic” nori išbandyti paklausą, ar šiame nedideliame Rusijos pasienio mieste galima rasti tranzitinių keleivių. Bilietai kol kas parduodami tik rugsėju ir spaliui, matyt, pagal pardavimo duomenis bus sprendžiama, ar skraidyti žiemą.

Į Varšuvą „airBaltic” skris kasdien 11 val. 40 minučių iš Rygos ir 14 val. 40 minučių skris atgal iš Varšuvos.

Šiuo maršrutu taip pat šiuo metu skraido lenkų LOT, kurie atlieka du „nakvynės” skrydžius (vakare į Rygą, o iš Rygos į Varšuvą ryte) bei kasdien atlieka vidurdienio skrydžius: 11 val. 10 minučių iš Varšuvos ir 14 val. 40 minučių iš Rygos.

Akivaizdu viena – šiuo žingsniu „airBaltic” nori pastumti LOT iš šio maršruto – skrydžio tvarkaraščiai labai panašūs, keleivių srautas Varšuva-Ryga maršrute yra mažas, kad užtektų dviems lėktuvams ir dviems operatoriams.

Šis reisas rodo, jog „airBaltic” nori stiprinti savo dominavimą Rygos oro uoste. Kuomet „airBaltic” atidarė skrydžius į Amsterdamą, po pusmečio KLM iš maršruto pasitraukė. LOT tiesiog sekanti auka? Ar taip pamažu ateis ir „Ryanair” eilė?