Simonas Bartkus | Blog

Ar reitingai tebėra vienintelė ir nekonvertuojama reklamos pasaulio valiuta? Didžiosios Lietuvos televizijos jau keletą metų nebeparduoda reklamos sekundžių eteryje, o parduoda reitingus. Šis modelis veikia taip, jog tu, užsakydamas 30 sek. klipą per „Kelią į žvaigždes” ar „Paparacai.lt” net nežinai, kiek už jį teks sumokėti. Jau tik jūsų media agentūros nuovokumas leis tai atspėti kiek įmanoma tiksliau, o realią kainą sužinosi iš „TV metrų”.

Ar „TV metrų” pagalba sudaromi teisingi ir neginčijami reitingai? Ir taip, ir ne. Tiesiog geresnių kol kas niekas neatrado. Radijo reitingai vis dar nustatinėjami apklausomis, kadangi techninių priemonių, kaip tiksliai analizuoti radijo klausomumą, niekas neatrado.

Kokie apklausų metodo trūkumai:

– apklausose žmonės nurodo „ne kokie jie yra”, o „kokie norėtų būti”. Pvz. klausytis „Jazz FM” yra laikoma geresniu skoniu nei klausytis „Saulėno” per „M-1”. Natūraliai atsiras tokių anketų pildytojų, kurie nurodys, jog klauso to, „ką jie norėtų, kad žmonės žinotų, jog jie klauso”;

– anketose žmonės nurodo, „ką jie paprastai klauso”, o ne „ką jie konkrečiai klausė tam tikrą valandą”. Tarkime, aš esu įpratęs važiuodamas į darbą klausytis sporto žinių, per „Žinių radiją”. Gali būti, jog antradienį mano radijo imtuvas blogai traukė „Žinių radiją” ir peršoko į „Radiocentrą”, ketvirtadienį klausiausi „M-1”, nes pamiršau perjungti iš vakaro kitaip nustatytą radiją. Kuomet aš sekmadienį pildysiu anketą, ką klausiau praėjusią savaitę, greičiausiai nurodysiu, jog kiekvieną darbo dieną nuo 7.30 iki 8.00 klausiau „Žinių radijo”.

Apibendrinta išvada – apklausos yra naudingesnės mažesniesiems. Apklausų metodu gauti duomenys kelia aukštyn mažuosius ir mažina didžiųjų atotrūkį nuo mažųjų.

TV metrai šiuos didelius apklausų metodo trūkumus panaikina. Be to, vienas TV metrų trūkumas dar papildomai smogia mažiesiems: TV metruose dalyvauja tik 940 „televizorių”, dėl to jeigu realus „mažos” televizijos reitingas yra kokie 3 procentai, tai kiekvienas dalyvaujantis pernelyg stipriai įtakoja „mažo” reitingą. Pavyzdys – kad maža televizija gautų 1% reitingą, reikia, jog 9 „televizoriai su TV metrais” rodytų tą mažą televiziją. Skaičius 9 yra labai mažas ir atsitiktinumų čia gali būti daug.

Natūralu, jog galingi mažieji stoja prieš tokią „neteisybę”. Marius Veselis savo bloge paskelbė, jog Latvijoje „MTV” pasitraukia iš „TV metrų” sistemos. Drąsu, bet turbūt tik MTV šiai dienai ir gali tau sai leisti – bet kokiu atveju, ji sugeria daugiau TV reklamos pinigų pyrago, negu atsiriekia (net ir teisingo) reitingų pyrago. Po pasitraukimo Latvijoje, matyt, toks žingsnis galės būti atliktas ir Lietuvoje.

Na, o ką rodo TV reitingai?

„TNS Gallup” rengiamų „TV metrų” TV kanalų vidutinio dienos pasiekimo diagrama – 2007 m. rugpjūtis.

Šiame grafike nurodoma, kiek žmonių kartą per dieną įsijungia vieną ar kitą kanalą. Mano nuomone, šiais distancinio valdymo ir nuolatinio maigymo laikais šis grafikas perdaug yra įtakojamas galimybės matyti vieną ar kitą kanalą. „Baltijos TV” – matoma visoje Lietuvoje, todėl pagal dienos pasiekimą jos atsilikimas nuo didžiųjų nėra toks didelis. „MTV” rodoma tik kabelinės TV tinkluose, todėl daugiau nei 50% Lietuvos net negali įsijungti šio kanalo.

Kur kas teisingesnis man atrodo šis blynas – visos visų žiūrovų per mėnesį žiūrėtos minutės paskirstytos procentais kiekvienam kanalui. Mano galva, šis blynas paprastam besidominčiajam yra pats informatyviausias – jis realiai rodo, jog jeigu statistinis TV žiūrovas egzistuotų, kiek laiko jis žiūrėtų vieną ar kitą kanalą.

Pažiūrėję skaičius galime vėl grįžti prie diskusijos, kaip reitingai meluoja (ar nemeluoja…). Aišku, TV dar yra palyginti geroje situacijoje, kadangi TV metrų duomenys su nedidelėmis išlygomis pripažįstami daugiau mažiau vieningai. Šiai spaudos tyrimuose kas antras Lietuvoje leidžiamas laikraštis gali išspausdinti grafiką su savo pavadinimu pirmoje vietoje …

Atskirame straipsnelyje – apie kylantį vajų dėl interneto reitingų.