Simonas Bartkus | Blog

Žurnalas „Valstybė” man patinka. Nauji numeriai nebėra tokie geri kaip pirmieji, bet turinys aukšto lygio, o net ir krizės metu žurnalas sugeba storėti. Nuo šių metų pradžios esu žurnalo prenumeratorius.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo „Valstybės” numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į „Valstybės” prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo „Lietuvos pašto” darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau „Valstybės” numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

„Valstybės” redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo „Valstybė” numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš „Lietuvos pašto” darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo „Valstybė”.

Mano tinklaraščio skaitytojai kartas nuo karto pasidalina duomenimis apie Vilniaus ir kitų aplinkinių oro uostų keleivių srautus. Tie duomenys nėra konfidencialūs, tačiau nėra visiems prieinami – toks lietuviškas slaptumo įteisinimas.

Noriu pasidalinti su jumis keletu pastebėjimu apie keleivių srautą iš Vilniaus oro uosto.

Keleivių srautas per egzistuojančias kryptis nėra pakilęs, kaip buvo galima tikėtis. Pakilo Ryga, palyginus su 2008 m. paskutiniu ketvirčiu trečdaliu, pakilo keliolika procentų Praha. Visos kitos kryptys krito – Frankfurtas, Varšuva, Viena. Nelabai galima išskaičiuoti Helsinkio krypties pokyčio, kadangi praėjusiais metais šioje kryptyje dar buvo „airBaltic” – neturiu duomenų kokią dalį srauto sudarė „airBaltic” keleiviai.

Stebėtinas Dublino reiso apkrovimas – skaičiavimuose padariau prielaidą, jog kovą visus reisus „Aer Lingus” atliko su A321, tačiau gali būti, jog kovą dar kai kurie reisai buvo atliekami su A320, todėl faktinis lėktuvų užpildymas gali būti dar didesnis. Pagal pavasario tvarkaraštį, visi DUB-VNO-DUB reisai atliekami su 212 vietų A321. Pagerinusi skrydžių laikus pavasario tvarkaraštyje „Aer Lingus” ėmė siūlyti jungiamuosius skrydžius į Niujorką.

Rygos reiso užpildymas lieka žemiau 50% ribos. Be abejo, tokiame reise, kuriame vežamas tranzitas gali būti investuojama į patogumą keleiviams – kuo dažniau skraidai, tuo trumpesnis laukimo laikas. Per dieną į Rygą/iš Rygos keliauja apie 500 keleivių, „airBaltic” atlieka po 6 reisus abiem kryptimis, kai kurie reisai vykdomi ne „Fokker 50”, o „Boeing 737-500” ar net „Boeing 737-300”. „airBaltic” vis dar reklamuoja septynis reisus į Rygą, tačiau realiai vyksta šeši.

Man vis dar kabo klaustukas ties klausimu, kiek „airBaltic” reise į Rygą sėdi prievarta įsodintų keleivių – žmonių, kurie pirko bilietus į tiesioginius „airBaltic” skrydžius iš Vilniaus, tačiau „airBaltic” juos atšaukė ir pakeitė į skrydžius per Rygą. Kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. spalio „airBaltic” vis atšaukinėja skrydžius ir taip papildomai pamaitina Rygos reisą. 2009 m. balandis turbūt bus paskutinis toks mėnuo, kada Rygos reiso populiarumą kilstels uždaryti Milano, Stokholmo ir Miuncheno reisai.

Pagal pasidalijimą (share), šiuo metu kas penktas Vilniaus oro uosto reguliariųjų skrydžių keleivis keliauja į Rygą. „airBaltic” pervežamų keleivių srautas, palyginus su 2008 m. pirmu ketvirčiu, nukrito 43%.

Sumažėjo keleivių Kopenhagos reise, tam įtakos turi ir tai, jog „airBaltic” atsisakė dieninio Kopenhagos reiso. Įdomu tai, jog keleivių srautas Vilnius-Kopenhaga reise yra didesnis nei Ryga-Kopenhaga reise.

Neturiu patvirtintos informacijos, kokiu lėktuvu „Donbassaero” atlieka reisą Kijevas-Vilnius. Mano lentelėje padaryta prielaida, kad skraidoma „SAAB 340” (taip nurodyta „amadeus” sistemoje) – tokiu atveju kovo mėnesio lėktuvų užkrovimas buvo 55%. Mano nuomone, tai labai geras rezultatas reisui, kuris buvo atidarytas be reklamos ir išankstinių pardavimų, kompanijos, kuri neturi jokio vardo ir paskirstymo kanalo Lietuvoje.

Beje, nuo birželio „Donbassaero” atidarys papildomą penktąjį reisą į Kijevą sekmadienio vakarais.

Kovą vyko tik du pirmieji reisai iš Briuselio, bet kiekviename reise sėdėjo vidutiniškai po 76 keleivius. Aišku, išvadas daryti anksti, kadangi bent jau pirmame reise lėktuve sėdėjo nemažai ponų, kurie už bilietus nemokėjo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį smarkiai smuko turistų į Egiptą srautas. Čia jau ne pasiūlos trūkumas, o krizė. Tiesa, ūgtelėjo Tenerifės populiarumas, tačiau ji toli gražu nekompensuoja Egipto nuosmukio.

Keleivių srauto iš Vilniaus oro uosto lentelė.

Total 2008 – keleivių srautas 2008 m.

Sausis, Vasaris, Kovas – keleivių srautas atitinkamai kiekvieną šių metų mėnesį

YoY Q1 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų 1 ketvirčiu.

Q1-2009 vs Q4-2008 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų paskutiniu ketvurčiu.

approx.load – vidutinis mano apskaičiuotas lėktuvų užpildymas 2009 m. kovo mėn. Gali būti netikslumų, kadangi kovo pabaigoje keitėsi tvarkaraščiai ir neturiu visų duomenų ar visi reisai buvo vykdomi lėktuvais, nurodytais tvarkaraštyje.

Bendras reguliariųjų reisų keleivių skaičius Vilniaus oro uoste: 2009 m. sausis – 79,2 tūkst. keleivių, vasaris – 62,9 tūkst. keleivių, kovas – 73,2 tūkst. keleivių.