Archive for spalio 19th, 2009

Kur skrenda keleiviai iš Vilniaus?

Šį kartą norėčiau pasidalinti lentele, kurioje surinkti duomenys apie 20 krypčių, kurios yra pačios populiariausios keleiviams iš Vilniaus. T.y. keleiviai skrenda iš Vilniaus per kitus oro uostus į šiuos miestus, kurie yra galutinis kelionės tikslas (išskyrus tuos, kurie atskirai nusipirktais bilietais, persiregistruodami ir perregistruodami bagažą tęsia kelionę).

Lentelėje – 20 populiariausių krypčių keliautojams iš Vilniaus. Lentelėje nurodytas keleivių srautas į abi puses vidutiniškai per mėnesį.

2009transfer

Pagal šią lentelę galima susidaryti vaizdą, kokios kryptys teoriškai galėtų būti paklausios iš Vilniaus. Svarbus žodis praėjusiame sakinyje yra „teoriškai“.

Aviacijos verslo svarbi ypatybė yra ta, jog pasiūlos atsiradimas smarkiai pastumia į viršų paklausą. Kitaip ši lentelė, deja, rodytų, jog iš Vilniaus neapsimoka skraidyti niekur, kadangi 5 skrydžiai per savaitę su „Boeing 737-500“ yra 4800 vietų per mėnesį ir net populiariausioje Paryžiaus kryptyje šis lėktuvas būtų užpildytas tik 50%. Kita svarbi ypatybė, jog atidarius tiesioginius reisus nepavyks surinkti visų keleivių, skrendančių dabar su persėdimu – kokį procentą pavyks, rodo pasiūlytas skrydžių dažnis bei kaina, lyginant konkurentų kainas, kurie siūlo skrydžius su persėdimu.

Kitas svarbus dalykas yra tai, jog gretimi oro uostai dalinasi rinką, todėl atsiradusi pasiūla viename oro uoste, nuima šiek tiek paklausos iš aplinkinių oro uostų, Vilniaus atveju tai būtų Palangos, Kauno, Varšuvos, Rygos.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, jog nesant pasiūlos, dalis keleivių neskrenda visai. Šios teorijos teisingumu galima įsitinkinti stebint paklausos pokyčius Vilnius-Dublinas maršrute. Pradėjus maršrute dirbti „Star1“ ir pervežamų keleivių iš Vilnius skaičius padidėjus beveik dvigubai, „Aer Lingus“ pervežamų keleivių skaičius sumažėjo tik 5%, keleivių skaičius iš Kauno nesumažėjo, o iš Rygos net padidėjo (augo net tranzitu pervežamų keleivių skaičius!). Tai reiškia, jog rinka turi galimybę nesunkiai plėstis.

Dėl šios priežasties aviacijos bendrovės planuodamos maršrutus mažai remiasi šiais duomenimis. Ši lentelė rodo tik skaičius, kiek keleivių oro bendrovė „garantuotai“ gautų, atidariusi tiesioginį maršrutą, pasiūliusi pakankamą skrydžių dažnį ir „teisingą“ kainą. Visų reikalavimų 100% įgyvendinti neįmanoma, tačiau yra aibė vietų, kur galima „gauti“ šioje lentelėje neatsispindinčių keleivių.

Grįžtant prie šios lentelės – populiariausias galutinis taškas šiuo metu yra Paryžiaus CDG oro uostas, į kurį su persėdimais skrenda daugiau nei 2000 keleivių kas mėnesį, po jo eina Milanas, į kurį tiesioginius skrydžius lapkričio pabaigoje ketina pradėti „Star1“.

Kadangi lentelė surikiuota pagal 3 ketv. duomenis, tai joje į trečiąją vietą užkope Čikaga, kuri yra grynai „vasarinė“ kryptis – vasaros mėnesiais paklausa net 5 kartus viršija paklausą žiemą. Tačiau, nors mūsų lentelėje Čikaga net trečioje vietoje vasaros mėnesiais, tačiau 1,7 tūkst. keleivių tai tėra viso labo 2 pilni „Boeing 777“ lėktuvo reisai.

Londono Gatwick oro uosto buvimo populiariausių krypčių sąraše pavyzdys rodo, jog „galutinių taškų“ lentelę įtakoja ir egzistuojanti patogi pasiūla. „airBaltic“ siūlant pakankamai pigius bilietus ir patogų persėdimą Rygoje, tokiu produktu pasinaudoja nemažai keleivių.

Briuselio pavyzdys rodo, jog nepasiūlius pakankamo dažnio ir patogių skrydžių laikų, dalis keleivių toliau skrenda su persėdimais (net nepaisant to, jog tiesioginių skrydžių bilietai yra tikrai pigūs).

Bet kokiu atveju, manau, ši lentelė leidžia pasidaryti sau nemažai išvadų.