Archive for lapkričio 29th, 2009

Tranzitiniai keleiviai iš Vilniaus: kokie oro uostai daugiausia sulaukia tranzito iš Vilniaus?

Dažnai kylantis klausimas – kiek iš Vilniaus į kitus oro uostus skrendančiuose lėktuvuose sėdi keleivių, kurie iš Vilniaus pasiekia ne galutinį savo kelionės tikslą, o pirmas nusileidimas yra tik tarpinė stotelė?

2009 m. iš Vilniaus oro uosto tiesiogiai pasiekiamų krypčių sumažėjus bene dvigubai, transferinių keleivių rinkoje įvyko dideli pokyčiai. Tai įtakojo ne tik skrydžių sumažėjimas, tačiau ir aviakompanijos „airBaltic“ transformacija į, kaip jie vadina, „network LCC“ (žemų kaštų vežėjas per Rygos oro uostą).

Pirmojoje lentelėje pateikiu duomenis, kiek procentų keleivių, skrendančių iš Vilniaus oro uosto skirtingomis kryptimis yra transferiniai keleiviai į kitus oro uostus:

transfer_proc

2009 m. iš Vilniaus oro uosto yra šešios kryptys, kuriomis daugiau nei pusė skrendančių keleivių yra tranzitiniai: Praha, Ryga, Kopenhaga, Frankfurtas, Varšuva ir Viena. Matome, jog tranzitinių keleivių procentinis santykis Vilnius-Praha reise yra netgi didesnis nei Vilnius-Ryga reise: visgi, Vilniaus ryšys su Ryga yra didesnis nei su Praha ir milžiniškame transferinių keleivių skaičiuje yra ženklus kiekis „point-to-point“ srauto.

Kita lentelė – absoliutus skaičius, kiek per 2009 m. bus keleivių iš Vilniaus oro uosto, keliaujančių per skirtingus aplinkinius oro uostus.

transfer_total

Šioje lentelėje jau Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis – daugelis populiariausia šiemet iš Vilniaus kryptimi – Ryga skrenda naudodamiesi kaip tranzitine stotele.

Rygos oro uostas užima beveik trečdalį tranzitinių keleivių iš Vilniaus rinkos, Prahos oro uostui atitenka 18%, Kopenhagos oro uostui – 14%, Frankfurtui – 12%.

2009 m. buvo dideli pasikeitimų metai Vilniaus oro uostui, todėl kyla klausimas, kas iš „flyLAL“ bankroto ir „airBaltic“ strategijos pakeitimo laimėjo ir pralaimėjo daugiausia?

Sekančioje lentelėje – tranzitinių keleivių pokytis, lyginant 2009 m. su 2008 m. Kiek oro uostai „gavo“ arba „neteko“ tranzitinių keleivių iš Vilniaus?

transfer_pokytis

Vėlgi matome, jog Rygos oro uostas geriausiai pasinaudojo rinkos situacija. Pastebėtina tai, jog ženklų tranzitinių keleivių ūgtelėjimą iš Vilniaus pasiekė Prahos oro uostas, tuo tarpu kiti oro uostai ir aviakompanijos, nors ir sugebėjo padidinti tranzitinių keleivių srautus, tai nebuvo labai didelis srautas – mažiau nei 1000 keleivių per mėnesį.

Labai įdomi yra lentelės apačia, kurioje galima rasti atsakymą, kodėl SAS pasiryžo vėl skraidyti iš Kopenhagos į Vilnių.  Nors skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą nenutrūko ir pokyčiai šiame maršrute nedideli (tik mažiau nei trečdaliu sumažėjęs „airBaltic“ reisų skaičius), tačiau Kopenhagos oro uostas neteko daugiau nei 30 tūkst. tranzitinių keleivių iš Vilniaus oro uosto! Tik Amsterdamo oro uostas, visiškai nelikus skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo, neteko daugiau.

Nors Briuselio oro uoste tranzitinių keleivių iš Vilniaus skaičiaus pokytis į teigiamą pusę yra nedidelis, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog skrydžius „Brussels Airlines“ pradėjo tik nuo balandžio, o tokiuose ilguose segmentuose kaip Vilnius-Briuselis tranzitiniai srautai formuojasi nelengvai. Akivaizdus faktas – nepaisant to, jog jeigu, tarkim „airBaltic“, „flyLAL“ ar koks kitas vežėjas siūlo jungiamuosius skrydžius per vieną ar kitą oro uostą, srautai yra nepalyginami su tais, kokie gali būti turint pilną oro uoste besibazuojančios aviakompanijos „codeshare“ ir juolab nepalyginami su pačios bazinės aviakompanijos pačios vykdomais skrydžiais.

Daugelis tranzitinio srauto netekusių oro uostų srauto neteko dėl nutrūkusių reisų arba pasikeitusių vežėjų. Pavyzdžiui, nors „Norwegian“ Oslo kryptimi padidino pervežamų keleivių skaičių, tačiau tranzitinių keleivių skaičius sumažėjo Oslo oro uoste ženkliai, kadangi nebeliko jungiamųjų SAS skrydžių per šį oro uostą. Vienintelė realių pokyčių nepatyrusi, tačiau srautus praradusi kryptis yra Viena.

PASTABA. Šiai analizei panaudoti IATA PaxIS, Vilniaus ir kitų oro uostų, aviakompanijų bei ALG duomenys. Dėl skirtingų šaltinių pateikiamų duomenų lyginimo tarpusavyje galima paklaida iki 10%. Skaičiavimuose naudojami prognozuojami galutiniai 2009 m. srautai, apskaičiuoti pagal faktinius srautus iki 2009.11.25.