Archive for gruodžio 29th, 2009

Lažintis Airijoje galima ir dėl aviakompanijų bankrotų

Jungtinėje Karalystėje, pasirodo, lažybų kontorose galima netgi lažintis, „kuri aviakompanija bankrutuos sekanti“. Kaip ir sporto lažybų atveju, statant už rezultatą, jam įvykus, galima laimėti keletą ar net kelis tūkstančius kartų didesnę sumą.

Po „Flyglobespan“ bankroto didelis būris žmonių Airijos lažybų kontoroje pradėjo statyti už tai, jog sekanti bankrutuosianti aviakompanija bus laisvalaikio vežėjas „Monarch“. Santykis nuo 1:50 pasikeitė į 1:4, t.y., jeigu pastatysite, jog sekanti bankrutuos „Monarch“ 100 svarų ir tai išsipildys – laimėsite 400 svarų.

„Monarch“ yra viena seniausų Britanijos aviakompanijų ir šiuo metu yra didžiausia užsakomųjų reisų aviakompanija. Jos paslaugas reikiasi dauguelis savo lėktuvų neturinčių kelionių organizatorių. Tačiau užsakomųjų reisų verslą labai stipriai paveikė „easyJet“ ir „Ryanair“ plėtra, kurių pagrindinis verslas Jungtinėje Karalystėje yra britų vežimas į Pietus reguliariaisiais maršrutais atostogauti. „Monarch“ neigia bet kokius gandus ir sako, jog jų finansinė padėtis labai gera, neseniai užsisakė 787 tipo lėktuvų už milijardą.

Štai visas sąrašas:

  1. 4/1 Monarch
  2. 11/2 Wizz Air
    „Wizz Air“ yra didžiausias „low-cost“ vežėjas Rytų Europos regione ir labai sparčiai plečiasi visus penkerius veiklos metus, tačiau iki šiol visi paskelbti finansiniai rezultatai buvo ne kokie – veikla iki šiol niekada nebuvo pelninga. Nors sparčios plėtros laikotarpiu daugelyje verslų yra pateisinami, tačiau plačiai neviešinama informacija apie finansinį užnugarį verčia „Wizz Air“ lažybų kontorų bukmekerius nustatyti nekokį koficientą.
  3. 11/2 Finnair
    Mane asmeniškai šiek tiek nustebino taip blogai vertinama suomių nacionalinio vežėjo perspektyva, kurio 56% akcijų valdo Suomijos vyriausybė, tačiau pastaruoju metu „Finnair“ rodo ypač prastus finansinius rezultatus, o teigiamos perspektyvos neprideda ir didelį neigiamą efektą padaręs neseniai pasibaigęs pilotų streikas.
  4. 13/2 Malev
    Vengrijos nacionalinio vežėjo perspektyvos taip pat vertinamos nekaip – finansiniai „Malev“ rezultatai yra nekokie jau keletą metų, akcinio kapitalo didelė dalis 2009 m. atiteko rusams, aviakompanija nutraukė transatlantinius skrydžius, o vietinėje rinkoje „Malev“ yra stipriai spaudžiama „Wizz Air“.
  5. 9/1 Aer Arann
    Airijos nedidelė aviakompanija priklausanti vienam privačiam asmeniui išgyvena nekokius laikus, kadangi dėl krizės droptelėjo keleivių skaičius žemyn ir, nors „Aer Arann“ dirba kitokiame segmente, tačiau nepavydėtinoje konkurencinėje aplinkoje.
  6. 10/1 Spanair
  7. 10/1 Jet2
  8. 11/1 BA
  9. 14/1 Aer Lingus
  10. 14/1 Thomson Airways
  11. 16/1 Vueling Airlines
  12. 18/1 Bmibaby
  13. 20/1 Qantas
  14. 20/1 Air Berlin
  15. 25/1 Scandinavian airlines
  16. 33/1 United Airlines
  17. 33/1 Aegean Airlines
  18. 33/1 Air One
  19. 40/1 Thomas Cook Airlines
  20. 40/1 Germanwings
  21. 40/1 Flybe
  22. 50/1 LOT
  23. 50/1 JetBlue
  24. 66/1 Czech Airlines
  25. 80/1 easyJet
  26. 80/1 Virgin Atlantic
  27. 80/1 Ryanair
  28. 100/1 Lufthansa
  29. 100/1 Air France-KLM
  30. 100/1 Aeroflot
  31. 100/1 Turkish Airlines
  32. 100/1 Singapore Airlines
  33. 500/1 Vatican Airlines
  34. 1000/1 Air Force One

Už mažesnes aviakompanijas, kurios artimesnės mums, Jungtinėje Karalystėje statyti negalima. Iš vienos pusės, ne daug britų jas žino, iš kitos pusės, ne daug yra bukmekerių, kurie gali nustatyti jų bankroto tikimybę.

Šaltinis: Times Online

Lietuvos Marketingo Asociacija apie Lietuvos prekės ženklą

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) iniciatyva buvo surengta marketingo specialistų apklausa apie Lietuvos, kaip drąsios šalies, įvaizdžio ir prekės ženklo idėją bei apie naująją – privačią iniciatyvą „Lietuva – Baltijos širdis“. Kad oficialiai patvirtintas prekės ženklas nėra tinkamas, mano didžioji dalis apklausoje dalyvavusių LiMA narių – tik 19 proc. respondentų sutinka, jog ženklas gerai reprezentuoja Lietuvą. 36 proc. neigiamai vertina abu – ir senąjį, ir naująjį – prekės ženklus.

Atsižvelgdamas į apklausos rezultatus, LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus pabrėžia, kad iniciatyva sukurti gerą prekės ženklą yra sveikintina, tačiau tai reikėjo daryti įvertinus daugelį aspektų – kur jis bus naudojamas, ar tikrai jis atspindi tai, ką turime geriausio ir ar tinkamai reprezentuos mūsų šalį. S. Bartkaus nuomone, Lietuvos įvaizdis svarbus visai visuomenei, todėl natūralu, kad ir kiekvienas apklausos dalyvis turėjo labai asmenišką santykį su šia tema. „Gal todėl mūsų nariai jautė poreikį ne tik atsakyti į apklausos klausimus, bet ir susijungti į įdomią ir plačią diskusiją internete“, – sako jis.

Komunikacijos specialistas Marius Jovaiša neseniai pasiūlė savo sukurtą naują prekės ženklą – Lietuvos kontūrus primenantį širdies formos gintarą su įspaustu Vyčiu. Šis ženklas nepatinka 48 proc. LiMA apklausos dalyvių, 42 proc. jį vertina teigiamai. Apklausa rodo, jog didžiajai daliai marketingo specialistų naujasis prekės ženklas asocijuojasi su šalies kultūriniu paveldu ir gerai atspinti tautos vertybes (56 proc.), kitiems – su karinga Lietuva, kompanijos GSK logotipu ar net saldainiu-ledinuku.

Vertindami M. Jovaišos pasiūlytą naują šalies įvaizdžio koncepciją – „Lietuva – Baltijos širdis“, 46 proc. apklaustų LiMA narių mano, jog ji yra tinkamesnė pristatyti Lietuvą, nei „Lietuva – drąsi šalis“ (11 proc.). Tuo pat metu 43 proc. tikina, kad reikia ieškoti kito šūkio. Marketingo specialistai siūlo atkreipti užsieniečių dėmesį į Lietuvos gamtą, ilgaamžes tradicijas, svetingumą, novatoriškumą ir darbštumą. LiMA apklausos dalyvių teigimu, prieš kuriant šalies įvaizdžio koncepciją, būtina konkrečiais skaičiavimais pagrįsti norimus prioritetus – ar tikrai didžiausią dėmesį kreipti į atvykstamąjį turizmą, o gal – į ekologišką žemės ūkį ar kt.

LiMA valdybos narys Rytis Buračas palaiko M. Jovaišos iniciatyvą ir mano, jog naujasis Lietuvos prekės ženklas pakankamai atspindi mūsų šalies savitumą, yra lengvai įsimenamas ir konceptualus. „Kai kūrybingi profesionalai pateikia sprendimus be valdžios įsikišimo, dirbama be rėmų, tuomet ir pasiekiami geriausi rezultatai. Turime galvoti ne tik apie tai, ar ženklas gražiai atrodo, bet ir kokius šalies bei tautos privalumus akcentuoti būtų naudingiausia, kad į Lietuvą pritrauktume ne tik turistų, bet ir investicijų, pagerintume savo įvaizdį pasaulyje“, – įsitikinęs R. Buračas.

S. Bartkaus teigimu, apklausa parodė, kad specialistams ne vis tiek, kad Lietuvos įvaizdžiui stiprinti jau išleista 43 mln. litų, o rezultatas kol kas nepasiektas. LiMA valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pernai sukurtą ir patvirtintą šalies įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“ bei šalį pristatantį ženklą (Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės, sudarančios anglišką žodį „Lithuania“) net ir oficialios institucijos naudoja kukliai.

Lietuvos marketingo asociacijos narių apklausoje dalyvavo 87 respondentai, iš kurių 57 proc. sudarė moterys, 43 proc. – vyrai. Tarp apklaustųjų – įmonių vadovai, rinkodaros specialistai, konsultantai, žiniasklaidos planuotojai bei viešųjų ryšių specialistai.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje ar ja besidominčius. LiMA priklauso daugiau nei 200 įvairiausių verslo sričių marketingo specialistų.

Atgarsiai:

DELFI: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

lrytas.lt: Rinkodaros specialistai M.Jovaišos pasiūlytą Lietuvos prekės ženklą vertina palankiau nei oficialųjį

Alfa.lt: Rinkodaros specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

„Verslo žinios“: Įvaizdžio idėjų badas

Balsas.lt: Specialistai įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai (iš – VTV.lt)

Respublika.lt: M.Jovaišos pasiūlytas Lietuvos prekės ženklas vertinamas palankiau nei oficialusis

Kauno.diena.lt: Lietuvos įvaizdžio idėjas specialistai vertina skeptiškai

VersloSavaite.lt: Apklausa: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Marketnews.lt: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Zebra.lt: Specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

„Sūduvos gidas“: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai