Simonas Bartkus | Blog

„Star1 Airlines” į kai kurias „Star1 Holidays” organizuojamas kelionės parduos atskirus bilietus skrydžiams. Taip „Star1 Airlines” skrydžių žemėlapyje atsiras trys papildomos kryptis, kuriomis bus suorganizuotos trumpalaikės reguliariųjų skrydžių grandinės.

Į Kretos saloje esantį Heraklioną bus vykdomi skrydžiai nuo gegužės 1 dienos iki spalio pradžios šeštadieniais: išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 22 val. 15 min.

Trumpesnės skrydžių grandinės bus organizuojamos į Sicilijos salą – Palermo ir į Ispanijos Ibizos salą.

Į Ibizą „Star1 Airlines” veš nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos sekmadieniais – išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 23 val. 35 min.

Į Palermo „Star1 Airlines” veš nuo liepos 18 d. iki rupgjūčio pabaigos – 15 val. pakilęs lėktuvas iš Vilniaus, iš Palermo į Vilnių grįš 22 val.

Į Siciliją ir Ibizą „Star1” bus vienintelis organizatorius, rengiantis tiesioginius skrydžius į šias salas. Džiugu, jog didesnė konkrencija tarp kelionių organizatorių įneša ne tik kainų karus nuobodžiai populiariausiose kryptyse (Antalija, Hurgada, Tenerifė, …), bet ir į įvairovę.

„Star1 Holidays” ir „Star1 Airlines” elgiasi taip pat kaip „flyLAL” 2007-2008 metais: kelionių organizatoriams išpirkus didelę dalį vadinamųjų „block” vietų lėktuve, bilietai į skrydžius buvo parduodami ir kaip į atskirus „flyLAL” skrydžius: tokiu principu buvo vykdomi skrydžiai į Larnaką, Maljorką, Salonikus, Malagą vasarą, Insbruką, Ciūrichą – žiemą.

Šį vasaros sezoną „Tez Tour” ketina rengti skrydžius į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną, Maljorką ir Malagą), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį) bei Graikiją (Kretą ir Rodą). „Novaturas” į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną ir Maljorką), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį), Bulgariją (Varną), Kroatiją (Rijeką), Portugaliją (Algarvę), Tunisą (Monastyrį) bei Graikiją (Kretą, Salonikus ir Rodą). Visą „Tez Tour” ir „Novaturo” programą toliau vykdys „flyLAL Charters”. „Oasis Tours” užsakymu „Nouvelair” vykdys skrydžius iš Monastiro (Tuniso) į Vilnių, pavasarį ir rudenį vyks „Air Malta” vykdomi skrydžiai iš Maltos į Vilnių (pirmasis skrydis įvyko šią savaitę).

Visada šiek tiek kvaili atrodo žmonės, kurie juokiasi žiūrėdami vieni į knygą ar klausydami ausinuko, ar ne? Ernesto Parulskio knyga „Kasdienybės kunstkamera”  privers kvatotis skaitant šią knygą – jeigu jus trikdo keisti žvilgsniai, tai skaitydami knygą nesižvalgykite į šonus ir jų negaudykite.

„Kasdienybės kunstkamera” yra Ernesto Parulskio straipsnių, parašytų įvairiems leidiniams per pastaruosius 10 metų rinktinė – puikios, šmaikščios, taiklios ir kandžios įžvalgos apie buitinius dalykus, kurie supa mus kasdien.

Įžvalgos stebina, knyga juokina, knyga pakeičia požiūrį į nuobodžius kasdienius dalykus.

Knygą galima skaityti nuo bet kurio skyriaus ir, esu tikras, po pusmečio primiršus šias eseisto E.Parulskio mintis galima knygą skaityti iš naujo – atrodys lygiai taip pat juokinga. Jei sekate šio autoriaus straipsnius „Verslo klasėje” ir kituose leidiniuose – tai ne priežastis atsisakyti skaityti šią knygą.

Ernesto Parulskio tekstai nesudėtinga – viskas aišku, paprasta, be sudėtingų išvedžiojimų ar minčių tarp eilučių. Tačiau tekstai konkretūs ir tvirtai sudėti – nei pridėsi, nei atimsi.

Pamenu, „Omni.lt” vadovaujant Ernestui Parulskiui, šiame portale spausdinau vienas iš pirmųjų savo rašliavų. Kai kurios jos buvo pasirašomos mano vardu, kai kurios išgalvotais vardais – šiandien jos man atrodo keistos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad už jas Ernestas man mokėjo, tai turbūt nevisos tos rašliavos buvo tragiškos ;)

Įsigyti Ernesto Parulskio „Kasdienybės kunstakamerą” galit ne tik tradiciniu formatu, tačiau ir elektroninę knygą iš skaitykle.lt. Kol kas popierines knygas tenka vadinti tradicinėmis, tačiau tikiu e-knygų ateitimi – pats dėl geriausio varianto neišsirinkimo vis dar neįžengiu į e-knygų pasaulį.

Besibaigiančią savaitę teko susipažinti su atnaujinta IATA aviacijos industrijos apžvalga ir prognozėmis. Santrauka paprasta: kreivė aukštyn jau matoma aiškiai, tačiau „prieškrizinis” lygis dar tolokai.

„Ekonominio” segmento keleivių skaičius jau beveik 2008 lygyje, tačiau „premium” klasės segmentas vis dar neregėtose žemumose:

Lėktuvų užpildymo rodikliai jau grįžo į 2006-2007 metų lygi. Tiesa, tai ne vien dėl atsigaunančių srautų, o kartu ir dėl aviakompanijų prisitaikymo prie krizės: daug aviakompanijų sumažino skrydžių skaičių (capacity) – pavėluota reakcija į sumažėjusią paklausą:

Vilniaus oro uoste, tuo tarpu, kitokio tipo vaizdas: po drastiško nuosmukio 2009-aisiais metais, šiais metais rinkoje – didžiulis naujų ir padažnintų skrydžių antplūdis.

Jeigu 2009-aisiais skrydžių daugėjo iš lėto, tai 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje staigiai padaugėjo skrydžių. Atsirado nauji reisai į Milaną, Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Amsterdamą (du vežėjai per 6 savaites), Romą, padaugėjo skrydžių į Kopenhagą. Antras pasiūlos šuolis su šiandien įsigaliojusiu vasaros tvarkaraščiu: Vilniaus oro uosto žemėlapyje atsirado du nauji miestai – Hamburgas ir Edinburgas, daugėja skrydžių į Dubliną, Taliną, Paryžių, Berlyną, Varšuvą. Jau anksčiau paskelbta ir dar viena pasiūlos augimo banga gegužės mėnesį: daugės skrydžių į Kijevą, Kopenhagą, Oslą, dar kartą padaugės į Dubliną, vėl pradės vykti skrydžiai į Žironą.

Esminį Vilniaus oro uosto augimą simbolizuoja šis grafikas – 2010 m. skrydžiuose iš/į Vilniaus oro uostą bus siūloma beveik 46 000 kėdžių kiekvieną savaitę (reguliariuosiuose skrydžiuose) – tai yra 60% daugiau nei prieš metus:

Tačiau kitas rodiklis – neramina. Staigiai padidėjus pasiūlai, rinka nepasiruošusi užpildyti visų vietų lėktuvuose, todėl vidutinis lėktuvų užpildymas reguliariuosiuose reisuose krito beveik trečdaliu:

Šių metu kovą lėktuvai iš/į Vilniaus oro uostą skraido užpildyti vidutiniškai 53%, lygiai prieš metus, kuomet skrydžių buvo mažai, lėktuvai buvo užpildyti vidutiniškai 68%. Be abejo, kovo mėnuo yra dar neįsibėgėjusio sezono mėnuo, be to, kadangi dauguma skrydžių buvo pradėti vykdyti gruodį/sausį, rinkai reikia bent 3 mėnesių prisitaikyti prie pasikeitimų, tai lėktuvų užpildymas, be jokios abejonės, augs. Tačiau nauji prasidedantys skrydžiai bei pasiūlos augimas Kauno oro uoste vėl vidutinį lėktuvų užpildymą gali mažinti.

Panašu, jog vidinė rinka dar nėra tokia stipri, jog užpildytų visus į Vilnių skrendančius lėktuvus, todėl reikalingi ir už atvykstamąjį turizmą atsakingų institucijų veiksmai – laikas išnaudoti gerą Lietuvos sostinės pasiekiamumą.

Žemas vidutinio lėktuvų užpildymo rodiklis, žinoma, neigiamai įtakoja skrydžių iš Vilniaus oro uosto plėtrą – aviakompanijos atsargiai vertina planus, matydamos, jog rinkoje yra daug pasiūlos, kuri neišnaudojama.

Be to, šis rodiklis kelia grėsmę ir šiuo metu vykdomiems skrydžiams: dvi aviakompanijos priėmė sprendimus mažinti „capacity”. Nuo balandžio 12 dienos „Skyways” mažina skrydžių skaičių tarp Stokholmo ir Vilniaus nuo 10 iki 5 skrydžių per savaitę. Nuo gegužės 1 dienos „Aer Lingus” mažina skrydžių skaičių tarp Dublino ir Vilniaus nuo 4 iki 3 skrydžių per savaitę, o nuo pavasario tvarkaraščio naudojamą maršrute lėktuvą pakeitė iš 212 vietų A321 į 174 vietų A320 (be „Aer Lingus”, keturis skrydžius per savaitę į Dubliną vykdys „airBaltic”, tris – „Star1 Airlines”).

Bet kokiu atveju, Vilniaus oro uostas su esamu skrydžių skaičiumi šią vasarą turi galimybę aptarnauti panašų skaičių keleivių, kaip ir 2008-aisiais. Šiandieninis aptarnautų keleivių per mėnesį rekordas – 224,6 tūkst. keleivių 2008 m. rugpjūtį.

***

Ir žinutė ne į temą: „airBaltic” šį pavasarį nepradės skrydžių į Mančesterį ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Rygos – greičiausiai bilietų pardavimai buvo labai labai maži. Antras šansas ketinamas suteikti Mančesterio krypčiai rugsėjį – „airBaltic” tvarkaraštyje numatyti keli tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Mančesterio rugsėjo pradžioje.

„The Economist” tinklaraštyje „Business Traveller” išspausdino gražų pagyrimą Vilniaus oro uostui:

ONCE all but off the aviation map after the collapse of Lithuania’s national airline, Vilnius is now served by a respectable number of direct flights (at least within Europe). The new de facto national carrier, Star1, is a budget airline that offers bookable seats. The capital city’s airport is a mere 15 minutes (maybe a bit more in the rush hour) from the city centre. It has no queues at check-in or security, a departure lounge with plentiful, conveniently placed electrical sockets, free Wi-Fi (and ethernet sockets), and inexpensive Lithuanian food (and beer) on offer in the Lighthouse restaurant.

What other airport offers that level of convenience? Nominations please.

Economist.com tinklaraštinkas įvertino Vilniaus oro uoste teikiamas neaviacines paslaugas ir keleivių aptarnavimą.

Prieš kelis mėnesius teko nagrinėti tyrimo duomenis apie keleivių pasitenkinimą aviakompanijomis: pasirodo, beveim 80% keleivių pasitenkinimo arba nepasitenkinimo „gimsta” ne būnant lėktuve, o oro uoste.

Anksčiau pristačiau Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo duomenis. Be kitą ko, šiuo tyrimu nagrinėjome, kokios papildomos paslaugos arba esamų paslaugų tobulinimas reikalingas Vilniaus oro uoste.

Šiuo tyrimu išsiaiškinti ryškiausi pageidavimai dėl keleivių aptarnavimo:
1. Trūksta maisto įvairovės;
2. Per didelės kainos kavinėse ir restoranuose (aktualu tik lietuviams, neaktualu užsieniečiams);
3. Daugiau stilingesnių kavinių/barų (ypač aktualu užsieniečiams);
4. Trūksta interneto kavinės;
5. Daugiau užkandžių/gėrimų automatų.

Pagrindinė išvada – per maža maitinimo įstaigų pasiūla, siauras esamų maitinimo įstaigų asortimentas – juos praplėtus greičiausiai atsirastų ir skirtingo kainų lygio maitinimo paslaugų.

Apklausus keleivius, kokių prekių norėjote, bet nepavyko įsigyti, dažniausiai atsakymai:
1. Greitų užkandžių (27%);
2. Lietuviškų prekių lauktuvėms (22%);
3. Spaudos/žurnalų sterilioje zonoje (15%);
4. Suvenyrų (10%);
5. Knygų (4%).

Dažniausi tyrimo metu išgirsti teigiami atsiliepimai apie oro uostą:
1. Švaru (ypač tai krenta į akis užsieniečiams);
2. Nedidelis (vėlgi, šį pliusą pažymi užsieniečiai);
3. Lengva viską surasti;
4. Tvarkingas (ypač pastebima lietuvių);
5. Patogus (ypač užsieniečiams).

O kokius svarbiausius pageidavimus neaviacinėms oro uosto paslaugoms išskirtumėte Jūs?

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling” priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne” Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic”, „Boeing 737-500” lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic” keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic” – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam” reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic” didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

Šiandien Lietuvos Marketingo Asociacijos vardu išsiunčiau laišką prašymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl termino „marketingas” vartojimo.

Pagrindinis šio laiško tikslas – visiems laikams išspręsti klausimą dėl termino „marketingas” vartojimo.

Šiuo metu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimu, terminas „marketingas“ yra nevartotina svetimybė, kurią siūloma keisti „rinkotyra“ arba „rinkodara“. Tačiau „marketingas” nėra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše, bet Valstybinė kalbos inspekcija gali nubausti už VLKK nutarimų nesilaikymą (tiesa, realiai už tai šiuo metu nebaudžia).

Laišku prašome VLKK įteisinti lietuvių kalboje terminą „marketingas“, leisti jį vartoti ir nelaikyti nevartotina svetimybe.

Lietuvos Marketingo Asociacijos argumentai, kodėl „marketingas” turėtų būti leidžiamas vartoti terminas:

1. „Marketingas” yra plačiai vartojamas terminas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir visuomenės. Visuotinumo principas galioja žodžius įvedant į kalbą. Dar vienas iš visuotinumo įrodymų – iš šio termino daromi išvestiniai žodžiai, pavyzdžiui „marketingistas”.

2. Žodis „rinkodara“ yra sudurtinis žodžių „rinka“ ir „darymas“ junginys, reiškiantis „rinkos darymą“. Tai klaidina visuomenę. Marketingas nėra vien „rinkos darymas“, nes rinką reikia pažinti, žinoti, ką gaminti, ištirti, ar galima ir jau esamas rinkas užimti, didinti savo rinkos dalį nekeičiant pačios rinkos dydžio, taip pat tirti rinkos dydžio pokyčius, tirti vartotojų poreikius skirtingose rinkose.

3. Didžiausiuose šalies universitetuose – Vilniaus Universitete, Kauno technologijos universitete – yra Marketingo katedros.

4. Akademinė visuomenė pasisako už žodžio „marketingas“ vartojimą, nes Lietuvos akademikų, profesorių, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto dėstytojų nuomone, „rinkodara“ neatspindi visos „marketingo“ prasmės, gilumo ir platumo. Mano žiniomis, už termino „marketingas” vartojimą pasisako VU Marketingo katedros profesorius dr. Sigitas Urbonavičius, taip pat tos pačios katedros profesorius, habil. dr. Vytautas Pranulis, parašę ne po vieną marketingo vadovėlį.

5. Vien kalbos motyvai nėra pakankama priežastis vienareikšmiškai reikalauti „marketingą“ keisti „rinkodara“, nes iškraipoma, nesuvokiama tikroji marketingo reikšmė, „marketingas“ susiaurinamas tik iki „rinkodaros“.

6. 2010 m. vasarį buvo apklausti 74 Lietuvos Marketingo asociacijai priklausantys marketingo specialistai. Apklausos rezultatai parodė, jog 71 proc. apklaustųjų mano, kad „rinkodara“ nėra tinkamas „marketingo“ sąvokos atitikmuo. 43 proc. marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių ir tik 20 proc. savo įmonių skyrius vadina rinkodaros. 47 proc. apklaustųjų save vadina „marketingo“ ir tik 22 proc. – „rinkodaros“ direktoriais, vadovais ar specialistais.

Šiuos argumentus išdėstėme laiške, skirtame Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Paprastai, jei lietuviškas atitikmuo neįsitvirtina, leidžiamas vartoti senasis žodis. Manau, jog „rinkodara” neatitinka „marketingo” termino ir šie žodžiai gali „gyventi” kartu. Be to, jeigu terminas egzistuoja daugiau negu 4 kalbose, jis gali būti registruojamas kaip tarptautinis žodis – mano žiniom, „marketing” yra ne vienos tautos kalboje.

Panašūs argumentai prieš porą metų įtikino Teisingumo ministeriją, kuomet keitėme Marketingo Specialistų Asociacijos pavadinimą į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Iš tiesų, šiai dienai turime situaciją, kai „marketingas” yra nei pakartas, nei paleistas: turime Marketingo katedras universitetuose, leidžiami marketingo vadovėliai, turime Lietuvos Marketingo Asociaciją,  tačiau „marketingo” terminas yra nevartotina svetimybė.

Tikiuosi, jog terminas „marketingas” bus pilnai paleistas gyventi.

Taipogi, suprasdama, jog marketingo specifikos naujovės greitai plinta, Lietuvos Marketingo Asociacija yra pasiruošusi bendradarbiauti su kalbos priežiūros institucijomis siūlydama lietuviškus svetimų kalbų žodžių atitikmenis, kol jie „neįsigyvena” marketingo specialistų lūpose.

Ukrainoje besibaigiant trijų aviakompanijų – „Aerosvit”, „Donbassaero” ir „Dniproavia” – jungimosi procesui, nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, bendra kompanija skrydžius maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas vykdys „Aerosvit” prekės ženklu ir skrydžio numeriu (VV251 ir VV252).

Kaip jau rašiau anksčiau, skrydžiai nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo bus vykdomi 50 vietų reaktyviniu „Embraer ERJ145”. Iki gegužės 10 dienos skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais popietėmis: atvykimas į Vilnių 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 35 min.

Nuo gegužės 10 dienos „Aerosvit” pridės rytinius skrydžius antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais: atvykimas į Vilnių 10 val., išvykimas – 10 val. 40 min. Taigi, nuo gegužės skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo vyks kasdien.

Reisas Kijevas-Vilnius šiuo metu yra vienas iš kelių reisų, kuriais keliauja tranzitiniai keleiviai per Vilniaus oro uostą. Per Vilnių į Kijevą pasitaiko keliaujančių iš Rygos, Kopenhagos, Talino. Dažnesni skrydžiai bei patrauklesnis produktas (skrydis reaktyviniu lėktuvu, trunkantis 80 minučių, vietoje 2 val. skrydžio turbopropeleriniu) gali dar paskatinti tranzito srautus per Vilnių į Kijevą.

„Aerosvit” vilniečiams per Kijevą siūlo pasiekti tolimus kraštus: Pekiną, Šanchajų, Bangkoką ir kt., taip pat Juodosios jūros kurortus Ukrainoje.

„Embraer ERJ145” lėktuvas greičiausiai bus dažytas „Dniproavia” spalvomis – tokio tipo lėktuvus iki šiol naudojo ši kompanija.

Vasario mėnesio rezultatai atnešė keletą įdomių naujienų. Pirmiausia, po 15 mėnesių nuosmukio (kritimas prasidėjo 2008 m. lapkričio mėn.) keleivių skaičiaus pokyčio kreivė persivertė į teigiamą pusę. Be to, po 14 mėnesių pertraukos, Rygos oro uostas prarado populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto titulą.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai 2010 m. vasarį:

– keleivių skaičius augo 11%;
– skrydžių skaičius augo 26,5%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 28%.

Pagrindinė nerimą kelianti tendencija – skrydžių skaičiaus augimas didelėmis žirklėmis lenkia keleivių skaičiaus augimą – tai rodo, jog rinka kol kas nėra pasiruošusi priimti visos pasiūlos, kurią siūlo Vilniaus oro uoste dirbantys oro vežėjai. Šioje vietoje be vis dar ne pilnu tempu atsiaugančios rinkos, savo indėlį turėtų įnešti ir organizacijos, besirūpinančios atvykstamuoju turizmu: Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo visų siūlomų kėdžių.

Ženkliai krentantys lėktuvų užpildymo rodikliai, be abejo, gali turėti įtakos ir aviakompanijų skrydžių planams. Ilgai laukti nereikėjo – kovo pabaigoje dėl silpnų pardavimų „airBaltic” nepradės tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Mančesterį.

Nepaisant šio gąsdinančio rodiklio yra džiuginančių rodiklių. Vasarį Vilniaus oro uostas aptarnavo 84 271 keleivį – vidutiniškai 3010 keleivių per dieną. Tai daugiau negu sausį, kuomet 2870 keleivių. Eliminavus trumpesnio mėnesio įtaką, matome, jog vasaris buvo „labiau keliaujamas” mėnuo nei sausis – nors įprastai vasaris yra vienas silpniausiai „keliaujamų” mėnesių metuose, lyginant su emigrantų, moksleivių atostogų ir slidinėtojų judinamu sausiu. Atsiradę nauji skrydžiai teigiamai stimuoliuoja rinką.

Vasario mėnesio krypčių rezultatai:

Po 2008 m. lapkričio, pirmą kartą Kopenhaga užsiropštė į populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vietą. Sausį Skandinavijos oro bendrovei SAS pradėjus vykdyti skrydžius tarp Kopenhagos ir Vilniaus, kryptis pamažu auga ir šiai krypčiai kelių keleivių pritrūko iki penkiaženklio pervežtų keleivių skaičiaus.

Trečdaliu, palyginti su praėjusių metų vasariu, nukrito Rygos krypties populiarumas. Neigiama tendencija juda daugelio krypčių, per kurias keleiviai iš Vilniaus keliauja tranzitu, populiarumas. Tam didžiausią įtaką turi prasiplėtęs tiesiogiai pasiekiamų iš Vilniaus krypčių sąrašas: vasarį sumažėjo ir Prahos, Helsinkio, Frankfurto krypčių populiarumas. Pastarajai įtakos turėjo ir kelias dienas trukęs paskutinę savaitę vykęs „Lufthansa” pilotų streikas.

Kelintą mėnesį stebime LOT pastangas didinti tranzitinių keleivių per Varšuvą srautus – LOT perveža gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo LOT siūlys ypač vėlyvą vakarinį atvykimą iš Varšuvos į Vilnių (0.40 – 1.00 val. po vidurnakčio), kurio dėka bus galima „pagauti” beveik visus vakarinius atvykimus į Varšuvą. Be to, dalyje reisų bus naudojamas reaktyvinis „Embraer” lėktuvas, tuo auginant produkto „su LOT per Varšuvą” patrauklumą.

Vasario viduryje estų aviakompanija „Estonian”, bendradarbiaudama su KLM pradėjo skrydžius iš Talino per Vilnių į Amsterdamą. Nors aviakompanija pasirinko atsargų įėjimo planą – skrydžiai prasidėjo 3 kartus per savaitę, o nuo kovo 1 d. skrydžių skaičius bus padidintas iki 6, tačiau lėktuvų užpildymo rodikliai yra ypač aukšti jau nuo pirmojo skrydžio. Segmente Vilnius-Amsterdamas „Estonian” lėktuvas buvo užpildytas 86% (įspūdingas rezultatas, ypač atsižvelgiant jog „Estonian” siūlo ir verslo klasės produktą), segmente Amsterdamas-Vilnius – 67%. Daliai keleivių patrauklus pasirodė ir vidurdienio reisas Vilnius-Talinas: iš Amsterdamo atvykusį lėktuvą kasdien papildo 15-20 keleivių.

Pamažu auga „airBaltic” gruodį-sausį atidarytų reisų iš Vilniaus populiarumas. Kai kuriose kryptyse „airBaltic” sumažino skrydžių skaičių (Miuncheno, Amsterdamo), kitose pakeitė lėktuvą mažesniu (Berlyno), tačiau be augančio lėktuvų užpildymo tai leido ir auginti keleivių skaičių maršrutuose: augo keleivių skaičius į Paryžių, Miuncheną, Romą.

Ką atneš kovas? Nuo kovo 1 dienos „Estonian”/KLM dvigubina skrydžių į Amsterdamą skaičių Su nauju vasaros tvarkaraščiu Vilniaus oro uosto tiesioginių krypčių žemėlapį papildys Edinburgas, Žirona, Hamburgas, daugiau skrydžių bus pradedama vykdyti į Dubliną, Oslą, Frankfurtą, Taliną, Paryžių, Berlyną, Rygą.