Archive for kovo 4th, 2010

Nuo gegužės SAS tarp Kopenhagos ir Vilniaus skraidys 3 kartus per dieną

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling“ priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne“ Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic“, „Boeing 737-500“ lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic“ keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic“ – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam“ reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic“ didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

„Marketingas“ nėra „rinkodara“: leiskite „marketingui“ gyventi

Šiandien Lietuvos Marketingo Asociacijos vardu išsiunčiau laišką prašymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl termino „marketingas“ vartojimo.

Pagrindinis šio laiško tikslas – visiems laikams išspręsti klausimą dėl termino „marketingas“ vartojimo.

Šiuo metu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimu, terminas „marketingas“ yra nevartotina svetimybė, kurią siūloma keisti „rinkotyra“ arba „rinkodara“. Tačiau „marketingas“ nėra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše, bet Valstybinė kalbos inspekcija gali nubausti už VLKK nutarimų nesilaikymą (tiesa, realiai už tai šiuo metu nebaudžia).

Laišku prašome VLKK įteisinti lietuvių kalboje terminą „marketingas“, leisti jį vartoti ir nelaikyti nevartotina svetimybe.

Lietuvos Marketingo Asociacijos argumentai, kodėl „marketingas“ turėtų būti leidžiamas vartoti terminas:

1. „Marketingas“ yra plačiai vartojamas terminas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir visuomenės. Visuotinumo principas galioja žodžius įvedant į kalbą. Dar vienas iš visuotinumo įrodymų – iš šio termino daromi išvestiniai žodžiai, pavyzdžiui „marketingistas“.

2. Žodis „rinkodara“ yra sudurtinis žodžių „rinka“ ir „darymas“ junginys, reiškiantis „rinkos darymą“. Tai klaidina visuomenę. Marketingas nėra vien „rinkos darymas“, nes rinką reikia pažinti, žinoti, ką gaminti, ištirti, ar galima ir jau esamas rinkas užimti, didinti savo rinkos dalį nekeičiant pačios rinkos dydžio, taip pat tirti rinkos dydžio pokyčius, tirti vartotojų poreikius skirtingose rinkose.

3. Didžiausiuose šalies universitetuose – Vilniaus Universitete, Kauno technologijos universitete – yra Marketingo katedros.

4. Akademinė visuomenė pasisako už žodžio „marketingas“ vartojimą, nes Lietuvos akademikų, profesorių, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto dėstytojų nuomone, „rinkodara“ neatspindi visos „marketingo“ prasmės, gilumo ir platumo. Mano žiniomis, už termino „marketingas“ vartojimą pasisako VU Marketingo katedros profesorius dr. Sigitas Urbonavičius, taip pat tos pačios katedros profesorius, habil. dr. Vytautas Pranulis, parašę ne po vieną marketingo vadovėlį.

5. Vien kalbos motyvai nėra pakankama priežastis vienareikšmiškai reikalauti „marketingą“ keisti „rinkodara“, nes iškraipoma, nesuvokiama tikroji marketingo reikšmė, „marketingas“ susiaurinamas tik iki „rinkodaros“.

6. 2010 m. vasarį buvo apklausti 74 Lietuvos Marketingo asociacijai priklausantys marketingo specialistai. Apklausos rezultatai parodė, jog 71 proc. apklaustųjų mano, kad „rinkodara“ nėra tinkamas „marketingo“ sąvokos atitikmuo. 43 proc. marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių ir tik 20 proc. savo įmonių skyrius vadina rinkodaros. 47 proc. apklaustųjų save vadina „marketingo“ ir tik 22 proc. – „rinkodaros“ direktoriais, vadovais ar specialistais.

Šiuos argumentus išdėstėme laiške, skirtame Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Paprastai, jei lietuviškas atitikmuo neįsitvirtina, leidžiamas vartoti senasis žodis. Manau, jog „rinkodara“ neatitinka „marketingo“ termino ir šie žodžiai gali „gyventi“ kartu. Be to, jeigu terminas egzistuoja daugiau negu 4 kalbose, jis gali būti registruojamas kaip tarptautinis žodis – mano žiniom, „marketing“ yra ne vienos tautos kalboje.

Panašūs argumentai prieš porą metų įtikino Teisingumo ministeriją, kuomet keitėme Marketingo Specialistų Asociacijos pavadinimą į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Iš tiesų, šiai dienai turime situaciją, kai „marketingas“ yra nei pakartas, nei paleistas: turime Marketingo katedras universitetuose, leidžiami marketingo vadovėliai, turime Lietuvos Marketingo Asociaciją,  tačiau „marketingo“ terminas yra nevartotina svetimybė.

Tikiuosi, jog terminas „marketingas“ bus pilnai paleistas gyventi.

Taipogi, suprasdama, jog marketingo specifikos naujovės greitai plinta, Lietuvos Marketingo Asociacija yra pasiruošusi bendradarbiauti su kalbos priežiūros institucijomis siūlydama lietuviškus svetimų kalbų žodžių atitikmenis, kol jie „neįsigyvena“ marketingo specialistų lūpose.