Archive for rugpjūčio, 2011

Keliaujančių su kelionių organizatorių pagalba Lietuvoje mažėja

Kelionių organizatoriai šiemet kaip niekada daug leidžia pranešimų spaudai apie savo pardavimų sėkmę. Tačiau realūs rezultatai nėra labai geri. Užsakomųjų atostogų skrydžių rinka Lietuvoje traukiasi.

Be jokios abejonės, ši tendencija Lietuvoje nėra specifinė – organizuotų „pilno paketo“ kelionių paklausa mažėja visoje Europoje, labiausiai dėl žemų sąnaudų oro vežėjų plėtros bei dėl augančio keliautojų noro ir besiplečiančių galimybių organizuotis patiems savo atostogas.

Iš kitos pusės – du didieji kelionių organizatoriai Lietuvoje turi vietos džiaugtis. Nors rinkos pyragas šiemet yra mažėjantis, tačiau jo nereikia dalintis su trečiu didesniu kelionių operatoriumi, kas leidžia numanyti apie galima didesnę vidutinę vienos kelionės kainą. Daugiau nei metus kelionių organizavimo rinkoje konkuravo „Star1 Holidays“, kuris vykdė atostogų keliones populiariausiomis kryptimis.

Turkija toliau užtikrintai yra kryptis Nr.1 išvykstamojo atostogų turizmo sąraše.

Pagal pirmų septynių mėnesių duomenis, kas antras keliavęs užsakomuoju reisu iš Vilniaus atostogauti, keliavo į Turkijos kurortus.

Per septynis metų mėnesius iš Lietuvos į Turkiją atostogauti keliavo virš 58 tūkst. keleivių, t.y. mažiau negu praėjusiais metais ir keliasdešimt tūkstančių keleivių mažiau nei rekordiniais 2008-aisiais.

Tiesa, skaičius didesnis nei 2008 ir 2009 m., tačiau kelionių organizatoriams nerimo turėtų kelti šis grafikas:

Šių metų liepos mėnesį į Turkijos kurortus buvo pervežta mažiausiai keleivių per pastarąjį penkmetį. Pradiniai rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, jog tendencija išliks tokia pat – taigi, kreivei toliau krentant, bendras 2011 metais pervežtų keleivių skaičius į Turkiją bus rekordiškai mažas. Pastebėtina tai, jog lėktuvų užpildymas reisuose išlieka aukštas (kaip ir įprasta užsakomiesiems reisams), tačiau į paklausos mažėjimą kelionių organizatoriai reaguoja mažindami skrydžių skaičių. Šiuo metu kiekvieną savaitę į Turkijos kurortus atliekama 3-4 skrydžiais per savaitę mažiau, negu buvo numatyta pradiniame vasaros sezono tvarkaraštyje.

Analizuojant keleivių pervežimą į Turkijos kurortus reikia atsižvelgti į tai, jog 2008-2010 m. po keliolika skrydžių į Turkijos kurortus buvo organizuojama ir iš Palangos bei Kauno oro uostų – šiemet tokie skrydžiai nevyksta.

Rekordiškai mažą keleivių skaičių šiemet kelionių organizatoriai perveža į Graikijos kurortus:

Šiemet į Graikijos kurortus buvo pervežta mažiau nei 15 tūkst. keleivių. Graikijos turizmo sektorius šiemet išgyvena rekordinį nuosmukį – pranešama, jog Graikijos atvykstamojo turizmo rinka traukiasi keliasdešimčia procentų. Tačiau šiemet „Ryanair“ atidaryti tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Graikijos Kos ir Rodo salas kompensuoja Graikijos turizmui netektį, dėl sumažėjusio organizuotų kelionių mėgėjų skaičių. Neoficialia statistika remiantis, balandžio-liepos mėnesiai iš Kauno į Graikijos salas keliavo apie 15 tūkst. keleivių.

Tuo tarpu iš Vilniaus į Egiptą šiemet pervežamas tragiškai mažas keleivių skaičius:

Kelionės į Egiptą šiemet smigo žemyn dėl objektyvios priežasties – pačioje metų pradžioje kilusi karinė krizė akivaizdžiai smogė Egipto turizmo sektoriui. Sausio-kovo mėnesiai yra pagrindiniai, kuomet organizuojamos kelionės iš Lietuvos į Egipto kurortus, o šiuo laikotarpiu šiemet daug skrydžių neįvyko dėl įtemptos padėties Egipte. Pastebėtina tai, jog tais mėnesiais Lietuvos kelionių organizatoriai realiai neturėjo rinkai pasiūlyti jokios alternatyvos, dėl to kelionių organizatoriai patyrė didžiulę keleivių netektį.

Vienintelė ženkliai auganti rinka šiemet – Bulgarija. Tačiau ji labiau yra alternatyva jau kiek nuvalkiotoms Graikijos, Turkijos ir Ispanijos kryptimis vasaros metu, negu rimtai didžiųjų krypčių smukimą kompensuojanti rinka:

Vietoje išvadų reikėtų pastebėti, jog per paskutinius trejus metus organizuotųjų išvykstamųjų kelionių rinka labai persimainė. 2007-2008 m. ši rinka augo po keliasdešimt procentų ir bijodami laiku nepasotinti rinkos poreikio bei prarasti rinkos dalį skrydžių operatoriai „Aurela“ ir tuomet rinkoje dirbęs „flyLAL“ skubiai pirkosi po du „Boeing 757“ lėktuvus, kurie turėjo ir daugiau kėdžių, ir ilgesnį skrydžių nuotolį. Tačiau rinkos prognozės neišsipildė. Nors keliavimas oro transportu šiais metais rodo labai akivaizdžius atsigavimo ženklus, organizuotų užsakomųjų skrydžių rinkai šviesiesios prognozės pateikti neišeina. Pirmiausia, keliautojų įpročiai keičiasi ženkliai – labiau išprusę keliautojai vis dažniau organizuojasi keliones patys, o tai gali tapti masiniu reiškiniu. Antra, prognozuojama tolimesnė reguliarių skrydžių įvairovės plėtra gali paskatinti dar daugiau keliautojų imtis organizuoti keliones patiems.

Dvi didžiausios rinkos – Tukrija ir Egiptas – dar ilgai išliks unikaliu produktu, kurį gali pasiūlyti kelionių organizatoriai. Dėl tarpvalstybinių reglamentų reguliarūs dažni skrydžiai tarp Lietuvos ir šių šalių kurortų nebus pasiūlyti. Tačiau realiai norėdami išlaikyti keliautojų apimtis kelionių organizatoriai privalės ieškoti kitų rinkų ir įvairesnių produktų, kuriuos rasti mažai Lietuvos rinkai bus sunku. O akivaizdūs pavyzdžiai rodo, jog siauras asortimentas yra labai pažeidžiamas – riaušės Egipte, streikai ir protestai Graikijoje veikia keliautojų srautus į šias šalis.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius auga stabiliai

Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas stabilizuojasi ties 25-30% kiekvieną mėnesį atžyma. 2011 m. liepos mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 185,9 tūkst. keleivių – 26,3% daugiau nei praėjusių metų liepą.

Skrydžių skaičius paaugo 6% – iki 2,6 tūkst. skrydžių per mėnesį.

Populiariausiųjų skrydžių lentelėje ir užpildymuose bei pokyčių rodikliuose esminių pokyčių nėra:

Liepos mėnesio pabaigoje „Wizz Air“ debiutavo su nauja kryptimi – Dortmundu, kuris sėkmingai debiutavo su 73% užpildymu. „Wizz Air“ Vilniaus maršrutų vidurkio užpildymas nesiekia, tačiau šiek tiek mažesnis užpildymas sietinas su trumpu pardavimų periodu. „Wizz Air“ ir „Ryanair“ starto patirtis rodo, jog pilnam išpardavimui „low cost“ kompanijoms reikia mažiausiai 15 savaičių išankstinės bilietų prekybos.

Beje, pastebėtina, jog pirmuose reisuose lėktuvai silpniau krovėsi Vilnius-Dortmundas segmente, tuo tarpu Dortmundas-Vilnius demonstravo labai gerą užpildymą.

Akivaizdu ir tai, jog didžiausią naudą Vilnius ir Lietuvai atnešė akivaizdžiai šią vasarą rekordinis susisiekimas su Italija ir su Ispanija. Tarp Lietuvos ir Italijos keliauja trigubai daugiau keleivių nei praėjusiais metais, tarp Lietuvos ir Ispanijos – dvigubai.

Be abejo, įdomu kaip sekasi maršrutams iš Vilniaus oro uosto, kurie vyksta jau ne vienerius metus. Šį mėnesį norėčiau išskirti Maskvos maršruto išvystymą, kuris pasiekė rekordą nuo tų laikų, kuomet skrydžių žemėlapis iš Vilniaus persiorientavo iš Rytų krypties į Vakarų krypti praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Šį birželį tarp Vilniaus ir Maskvos keliavo 5,5 tūkst. keleivių – daugiau, negu LAL/“flyLAL“ laikais:

Pažymėtina tai, jog maršrute dirbanti „utair“ sėkmingai valdo „capacity“ šiame maršrute neperlenkdama lazdos ir sauganti savo rinką nuo konkurentų, galinčių taip pat atidaryti skrydžius šiuo maršrutu. Su augančiu keleivių skaičiumi „utair“ didina lėktuvus ir liepą lėktuvai buvo užpildyti „sveikais“ dviem trečdaliais.

Prasidėjęs rugpjūčio mėnuo, deja, bus paskutinis, kuomet „Estonian Air“ Vilniaus oro uoste bazuoja „Boeing 737“ lėktuvą. Šio mėnesio pabaigoje skrydžiai į Amsterdamą ir Stokholmą bus sustabdyti. Akivaizdu tai, jog su toks lėktuvas šiai dienai yra netinkamas šiems maršrutams aptarnauti.

Vilnius-Amsterdamas maršrute „Estonian Air“ dirbo daugiau negu pusantrų metų ir, deja, net piko mėnesiais birželį-liepą nepavyko viršyti būtino 60% lėktuvų užpildymo. Akivaizdu, jog lietuvių tarpe dingo įprotis keliauti su KLM per Amsterdamą bei dabar egzistuojantis geresnis Vilniaus pasiekiamumas su „Lufthansa“ ir SAS neleido šiam maršrutui pasiekti kritinės reikalingos keleivių masės:

Tuo tarpu Stokholmo kryptimi akivaizdu, jog reikalingas tinkamas 60-90 vietų lėktuvas šiam skrydžiui aptarnauti. „Estonian Air“ pasiūlė tinkamą tvarkaraštį – vieno vakarinio reiso per dieną pakanka, „Estonian Air“ užėmė net 90% šio maršruto rinkos 2010-2011 m. žiemą, tačiau ypač verslo ne-sezono (business low season) metu ypač išryškėjo per didelio lėktuvo bėda:

Toliau skrydžius tarp Vilniaus ir Stokholmo kiekvieną darbo dieną rytais vykdys aviakompanija „Skyways“ „Embraer 145“ lėktuvu.