Archive for rugsėjo 12th, 2012

Vilniaus oro uostui kalendorinė vasara buvo rekordinė, dviženkliais procentais augo visi Lietuvos oro uostai

Baigėsi kalendorinė vasara. Vilniaus oro uostui pagal aptarnautų keleivių skaičių ji buvo rekordinė. Birželio-rugpjūčio mėnesiais iš ir į Vilniaus oro uostą skrido 699,7 tūkst. keleivių – daugiau nei bet kada. Lygšiolinis rekordas buvo pasiektas 2008 m. ir šiemet jis buvo pagerintas 7%. Praėjusių metų vasaros rezultatas buvo pagerintas 24%.

Įdomu tai, jog lyginant su praėjusiais metais, augo beveik visi Vilniaus oro uosto statistiniai rodikliai. Reguliariaisiais skrydžiais keliavusių skaičius augo 25,5%, užsakomaisiais skrydžiais keliavusių – 23%. Skrydžių skaičius išaugo 5% ir tik krovinių kiekis sumažėjo 1,5%.

Populiariausių krypčių lentelės viršūnėje didelių pasikeitimų neįvyko – trys populiariausios kryptys iš Vilniaus vasarą išsilaikė tos pačios kaip ir 2012 m. I pusmetį.

Sezono augimo rekordininke reikėtų laikyti Maskvos kryptį, kuria keleivių padaugėjo daugiau nei dvigubai ir Maskvos kryptis išsiveržė į populiariausių krypčių iš Vilniaus ketvirtąją vietą. Tam didelės įtakos turėjo per praėjusią žiemą gerokai išvystyta pasiūla – į Maskva skraidina trys vežėjai, iš Vilniaus oro uosto galima nuskristi tiesiogiai į bet kurį iš trijų tarptautinių Maskvos oro uostų.

Daugiau nei dvigubai augo ir Talino kryptis, tačia absoliučiais skaičiais jos augimas mažesnis. Tam buvo ženkli priežastis – ankstesniais metais „Estonian Air“ darydavo vasaros atostogas nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos skrydžių tarp Vilniaus ir Talino tvarkaraštyje dėl labai mažo verslo srauto, kuris dominuoja maršrute. Šiemet tranzitinis srautas bei paūgėjęs verslo srautas leido skrydžius šia kryptimi vykdyti visą vasarą.

Kitų krypčių augimui ženklų impulsą turėjo „low cost“ bendrovių pasiūlos vystymas – daugėjo skrydžių į Milaną, Oslą, Eindhoveną, Korką, Donkasterį, Dortmundą – kas lėmė ir ženklų šių krypčių augimą.

Tarp verslo krypčių išskirtinį augimą pademonstravo Varšuvos ir Kijevo kryptys, kuriomis keleivių skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu. Dviženklį augimą pasiekė ir Frankfurto bei Vienos kryptys. Mažesnį augimą demonstravo srautas Kopenhagos, Helsinkio ir Briuselio kryptimis.

Ženklią (11%) srauto netektį patyrė „airBaltic“ skrydžiuose Rygos kryptimi. Šiek tiek toliau mažėja srautas Dublino kryptimi (vasarą – 2%). Turistinis srautas Romos kryptimis sumažėjo dėl šiek tiek sumažintos pasiūlos. Brėmeno oro uostas buvo uždarytas pirmąsias dvi rugpjūčio savaites, kas didžiaja dalimi lėmė srauto sumažėjimą į šį miestą.

Didžiausią rinkos dalį prarado „Czech Airlines“ – daugiau nei du trečdalius srauto į Prahą. Šį ženklų pokyti didžia dalimi nulėme ir pasikeitusi „Czech Airlines“ strategija – iš tranzitinio modelio per Prahą maršrutas buvo transformuotas didžiąja dalimi į tiesioginį srautą tarp Vilniaus ir Prahos bei sumažintas skrydžių skaičius nuo kasdienių iki 3 skrydžių per savaitę.

Bendras lėktuvų užpildymas 2012 m. vasarą išaugo 5%. Didele dalimi tai lėmė didesnė žemų kaštų bendrovių dalis bendrame portfelyje, kurios demonstruoja aukštesnius užpildymo rodiklius. Tačiau aukštesnius lėktuvų salonų užpildymus šią vasarą pasiekė beveik visos bendrovės – išskyrus „airBaltic“ ir „Czech Airlines“.

Skrydžiui į Tel Avivą iš užsakomojo reiso transformavusis į visiems prieinamą reguliarųjį srautas paaugo 9%. „Iceland Express“ per vasaros sezoną į Reikjaviką pervežė beveik 2300 keleivių.

Žvilgsnis į visų Baltijos oro uostų vasaros mėnesių rezultatus:

Nepaisant to, jog Vilniaus, Talino, Kauno ir Palangos oro uostai augo dviženkliu procentų skaičiumi, bendras regiono augimas – 4%. Praėjusį mėnesį rašiau, jog Lietuvos oro uostai auga sparčiausiai Europoje. Bendras regiono augimas yra beveik keturis kartus didesnis už Europos vidurkį – ACI Europe kol kas nepaskelbė rugpjūčio duomenų, tačiau pagal liepos duomenis bendras Europos oro uostų augimas buvo 1,1%.