Archive for sausio 13th, 2017

Kur keleiviai iš Vilniaus dažniausiai 2016-aisiais?

3.814.001 aptarnautas keleivis yra naujas Vilniaus oro uosto rekordas, pasiektas 2016 m.

Kur keleiviai skrido dažniausiai?

Atsakymas nėra originalus. Londonas – populiariausia kryptis jau keleri metai iš eilės. Ir šiais metais išaugo dar labiau.

  1. Londonas – 422 tūkst. keleivių.

Iš Vilniaus į Londoną keliavo kas devintas besinaudojęs Vilniaus oro uostu. Iš Vilniaus į Stanstedą keleivių srautas išliko stabilus – jam labai nėra ir kur augti, nes „Ryanair“ skrydžių nedidina, tuo tarpu į Lutono oro uostą skrido 65 tūkst. keleivių daugiau nei 2015-aisiais. 2016 m. pasižymėjo tuo, jog Lutono kryptyje „Wizz Air“ ir „Ryanair“ žaidė tarpusavio žaidimus. Pirmiausia, „Ryanair“ perkėlė Lutono maršrutą iš Kauno į Vilnių, į ką „Wizz Air“ atsakė permesdama dalį reisų į Kauną.

2. Frankfurtas – 299 tūkst. keleivių.

„Lufthansa“ pervežtų keleivių skaičius 2016 metais Lietuvoje sumažėjo 1%. Nedidindama „capacity“, kamuojama darbuotojų streikų ir spaudžiančios konkurencijos (vis daugiau krypčių keleiviai iš Vilniaus gali skristi tiesiogiai), „Lufthansa“ vargiai galėjo tikėtis augimo. Už tai, suprasdama, jog norint išlaikyti rinkos dalį reikia gerinti produktą, „Lufthansa“ nuo šių metų vasaros sezono pradžios pridės 5 papildomus skrydžius per savaitę į Frankfurtą – darbo dienomis šiuo maršrutu skraidys 3 kartus per dieną.

Tuo tarpu 2015-aisiais „Wizz Air“ atidarius Vilnius-Hahnas maršrutą, „Ryanair“ atsakė perkeldama Hahno maršrutą iš Kauno ir Vilniaus žemėlapyje atsirado papildomas oro uostas netoli Frankfurto. 2016-ieji pasižymėjo tuo, jog šiame maršrute „Wizz Air“ nuleido rankas ir rudeniop jį uždarė, todėl, tikėtina, 2017-aisiais srautas į Hahno oro uostą kris ženkliai.

3. Oslas – 207 tūkst. keleivių.

Ženklių permainų 2016-aisiais vyko ir Vilnius-Oslas maršrute. Pradžioje „Ryanair“ sukonsolidavo visą „capacity“ Rygge maršrute Vilniuje. Rudenį Rygge oro uostas buvo apskritai uždarytas, į ką „Ryanair“ reagavo atidarydama bazę Vilniuje ir atidarydama Vilnius-OSL maršrutą kasdien.

2017-ųjų pradžioje SAS uždarys skrydžius į Oslą. „Ryanair“ pradėjus skraidyti geru produktu (kasdieniai rytiniai skrydžiai), SAS iš karto nuleido rankas.

4. Kijevas – 163 tūkst. keleivių

Kijevas turbūt labiausiai stebinanti kryptis ir tai neatsitiktinumas, bet kelerių metų tendencija. Priešingai negu kitais atvejais, kuomet staigus keleivių skaičiaus prieaugis dažnai būna nulemtas maršrute išaugusio „low cost“ bendrovių išpūsto „capacity“ rezultatas, šiuo atveju nuoseklus „Ukraine International“ įdirbis lemia taip augantį keleivių srautą. Neregėtas rezultatas – Kijevo populiarumas lenkia ne tik Maskvą ar Kopenhagą, bet net ir Rygą.

„Ukraine International“ kantriai įdirbinėja naujus maršrutus – šiais metais tęsė sezoninį Vilnius-Odesa maršrutą bei pradėjo sezoninį Kijevas-Palanga bei Lvovas-Vilnius maršrutus. 2017 m. vasarą „Ukraine International“ numato didinti pasiūlą ir Vilnius-Kijevas – skrydžiai vyks iki 3 kartų per dieną.

5. Milanas – 160 tūkst. keleivių

Vilnius-Milanas maršrute 2016 m. nieko įdomaus neįvyko – du LCC gigantai truputį padidino pasiūlą skrydžių į Bergamą ir keleivių skaičius šiek tiek padidėjo. Įdomybių 2017 m. irgi nenusimato – tik dar šiek tiek paaugsiantis „capacity“ žiemą, kas turėtų dar padidinti bendrą keleivių skaičių (neskaičiuojant Vilniaus oro uosto uždarymo efekto).

6. Ryga – 160 tūkst. keleivių

Vilnius-Ryga 2016 m. išlaikė tą patį keleivių skaičių, kaip ir 2015 m. Tai vadinčiau geru rezultatu „airBaltic“ – kai mažėja unikalios geografijos, kurią galima pasiekti per Rygą (nes beveik visur iš Vilniaus galima skristi tiesiogiai), o pats „airBaltic“ plečia skrydžius iš Vilniaus tiesiogiai kitomis kryptimis, išlaikyti stabilų srautą Vilnius-Ryga nėra paprasta. Galima prisiminti „Czech Airlines“ patirtį Lietuvoje, kuomet atsiradus „low cost“ bendrovėmis ji beveik iš karto neteko pusės savo keleivių per Prahą dėl unikalios geografijos trūkumo.

Matyt, 2017 m. Vilnius-Ryga maršrutui bus panašūs – „airBaltic“ po kelerių metų petraukos vėl planuoja auginti geografiją iš Rygos keliomis naujomis kryptimis.

7. Maskva – 149 tūkst. keleivių

Keleivių Vilnius-Maskva maršrute sumažėjo 2%, bet čia vertėtų atkreipti dėmesį į visiškai skritingas dvi metų puses. Pirmąjį metų pusmetį keleivių skaičius krito 16%. Antrąjį metų pusmetį keleivių skaičius augo 14%. Lapkritį ir gruodį – net po 22%. Todėl perspektyvos 2017-iesiems gali būti optimistinės.

Toks keleivių srauto augimas gali atsiremti į „capacity“ trūkumą maršrute. 2016-iaisiais keleivių skaičius buvo beveik toks pat kaip 2014-2015 m., kuomet „Transaero“ dar vykdė keletą skrydžių per savaitę „Boeing“ orlaiviais.

8. Stokholmas – 144 tūkst. keleivių

Gal kiek nelauktai, Stokholmas tapo didžiausios konkurencijos aikštele 2016-aisiais. Sunku net patikėti, jog dar prieš ketverius metus nė viena aviakopmanija neskraidė tarp Vilniaus ir Stokholmo – tuo tarpu 2016-aisiais tokių buvo net keturios. SAS didino skrydžių skaičių ir spaudžiami konkurencijos pakeitė lėktuvus į reaktyvinius, „Norwegian“ toliau tęsė sezoninius skrydžius, „Wizz Air“ ypatingai mažomis kainomis skraidino į Skavsta oro uostą, o „airBaltic“ toliau bandė atrasti savo vietą šioje rinkoje. Deja, dabar jau žinoma, jog bent pastarieji kitų metų pabaigoje trauksis ir 2017-aisiais planuoja skraidyti trys vežėjai. Nepaisant to, tai vistiek liks vienas iš konkurencingiausių maršrutų iš Vilniaus todėl keleivių srautas neturėtų mažėti.

9. Kopenhaga – 122 tūkst. keleivių

SAS 2016 m. sugebėjo padidinti keleivių skaičių 2% Vilnius-Kopenhaga maršrute spaudžiami įdomios netiesioginės konkurencijos. „Ryanair“ tęsia garsiai pradėtą kasdienį maršrutą Kaunas-Kopenhaga, o „Wizz Air“ vis nepraranda kantrybės labai pigiai skraidindami Vilnius-Malmė. Tačiau šitie dalykai kol kas nemažina SAS keleivių skaičiaus Kopenhagos maršrute. Nepaisant to, sakau, jog SAS turėtų ruošti kokių naujovių šiam maršrutui, nes nebūsiu labai nustebęs, jog LCC vežėjai gali sukurti ir tiesioginę konkurenciją šiame maršrute.

10. Antalija – 122 tūkst. keleivių

2016 m. Antalija išliko populiariausia atostogų kryptimi lietuviams – keleivių skaičius padidėjo 10 tūkst., lyginant su 2015-aisiais. 3 iš 10 keleivių skridę užsakomaisiais reisais rinkosi šį kurortą.

11. Varšuva – 121 tūkst. keleivių

Nieko ypatingai nekeitę „LOT Polish Airlines“ 2016 m. Vilnius-Varšuva keleivių skaičių sugebėjo auginti net 20% – 20 tūkst. papildomų keleivių skrido šiuo maršrutu.

2017 m. šiame maršrute laukia tikros įdomybės – „Wizz Air“ paskelbė planus šiuo maršrutu skraidyti nuo rugsėjo mėnesio, į ką LOT atsako ėjimu žirgu – jau nuo balandžio tarp Vilniaus ir Varšuvos jie skraidys penkis kartus per dieną. Jeigu šioms bendrovėms seksis ir jos planų nekeis, tikėtina, jog Varšuvos kryptį pamatysime 2017-ųjų populariausių krypčių penketuke.

12. Paryžius – 100 tūkst. keleivių

13. Briuselis – 93 tūkst. keleivių

14. Helsinkis – 93 tūkst. keleivių

Stebėtinai geri metai Lietuvoje buvo „Finnair“ – Vilnius-Helsinkis keleivių srautas paaugo 13%, nors suomiai nedarė jokių matomų veiksmų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, jog 2015 m. šiuo maršrutu trumpai paskraidė „airBaltic“ – tad „Finnair“ srautas paaugo net 15%.

Visgi, norint toliau auginti srautą ir išlaikyti rinkos dalį „Finnair“ turėtų galvoti apie plėtrą šiame maršrute – juolab, jog praktiškai niekas nesikeičia jau dešimtmetį.

15. Barselona – 92 tūkst. keleivių

16. Roma – 83 tūkst. keleivių

17. Stambulas – 74 tūkst. keleivių

Nors ir ryškiai matoma, „Turkish Airlines“ neteko 3% keleivių srauto 2016 m.

18. Eindhovenas – 62 tūkst. keleivių

19. Dublinas – 61 tūkst. keleivių

20. Talinas – 60 tūkst. keleivių

21. Madridas – 57 tūkst. keleivių

22. Viena – 45 tūkst. keleivių

„Austrian“ Lietuvoje 2016 m. neteko dar 6% keleivių, o nuo geriausių laikų jau per 10%. Atrodytų, jog gali laukti permainos šiame maršrute – ir, prognozuoju, nebūtinai teigiamos.

***

2017-ieji bus įdomus. Vasarą vyksiantis Vilniaus oro uosto uždarymas rekonkstrukcijai stipriai sumaišys kortas ir gal įvykti sunkiai nuspėjamų dalykų. Vienas žingsnis jau įvyko – „Ryanair“ iš anksto paskelbė, jog pilnai dviems mėnesiams stabdys visas į Vilnių suplanuotas programas (į Kauną nė vieno reiso neperkels). Tokiu būdu rinka jau neteko 200 tūkst. kėdžių – nėra tiek mažai, tai daugiau nei 5% viso 2016-ųjų srauto.

Visgi, didžiausias pavojus, jog šiai dienai dar aviakompanijos negali tiksliai numatyti, koks bus realus paklausos sumažėjimas Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu bei (!) laikotarpiui prieš uždarymą ir po atidarymo. Su logistiniais nepatogumais daugiausia susidurs ne tie, kuriems, reikės atskristi ir išskristi iš Kauno, bet tie, kurie turės atvykti į vieną oro uostą, o išvykti iš kito. Juolab, jog oro uosto uždarymas vyks laikotarpiu, kad labai ženklus atvykstamasis turizmas, todėl dar sunku nuspėti, koks bus turistų į Lietuvą elgesys tuo laikotarpiu.

Be to, kol kas sunkiai nuspėjamas trumpų verslo maršrutų sumažėjimas – kiek keleivių rinksis antžeminį transportą keliauti iš Vilniaus į Rygą? Varšuvą? Taliną? Minską? Kiek nuspręs atidėti nebūtinas keliones?

Vien techniškai, dėl neaptarnaujamų keleivių uždarymo laikotarpiu, Vilniaus oro uostas neteks apie 360 tūkst. keleivių per tas savaites. Be to, dėl „Ryanair“ veiksmų ir dėl paklausos mažėjimo „prieš ir po“, prognozuočiau, kad tas uždarymo efektas gali būti apie 550 tūkst. keleivių netekimą statistikoje (iš kurių apie 250 tūkst. persikels į Kauną). Jeigu viskas vyktų įprastine vaga, prognozuočiau, jog Vilniaus oro uostas galėtų augti apie 10% (t.y. apie 4,15 mln. keleivių) – todėl, mano prognozė, jog 2017 m. statistikos skaičius bus apie 3,6 mln. keleivių. Per daug pesimistiška? Pažiūrėsim.