Archive for 12 vasario, 2020

Skrydžiai į Londono City oro uostą neleido Lietuva-Londonas rinkai trauktis, nors lėktuvų užpildymas labai prastas

Sunkiai dabar galime įsivaizduoti laiką, kad mažiau negu prieš 10 metų, 2010-2011 metų žiemą beveik pusmetį skrydžių iš Vilniaus į Londoną visiškai nebuvo! Pasitraukus „airBaltic“ (antrą kartą), bankrutavus „Star1 Airlines“ ir pasibaigus „Aer Lingus“ avantiūrai Gatwicko oro uoste, skrydžių iš Vilniaus į jokį iš Londono oro uostų nebuvo iki pat 2011 m. balandžio, kai „Wizz Air“ pradėjo skrydžius į Lutoną.

Dabar Lietuva-Londonas yra pati didžiausia rinka jau kelerius metus iš eilės. Vasaros mėnesiais apie 50 tūkst. vietų į vieną pusę pasiūloma tarp Lietuvos ir Londono, kai bendra pasiūla iš Lietuvos yra apie 350 tūkst. sėdynių per mėnesį: kas septintas Lietuvos oro uostuose sutiktas keleivis skrenda Londono kryptimi. Kadangi Londonas nuo Lietuvos yra toliau negu vidutinis maršrutas iš Lietuvos, tai pagal ASK rodiklį Londono kryptis siekia 19% visos aviakompanijų sukuriamos „gamybos“, t.y. penktadalį pinigų Lietuvos rinkoje dirbančios aviakompanijos turi surinkti iš skraidinimo į Londoną.

2020 m. vasarą pasiūla į Jungtinę Karalystę sudaro 16% visos pasiūlos iš Lietuvos

Vilnius-Londonas 2019 m. paaugo 5%

Iš Vilniaus į Londoną keleivių skaičius 2019 m. paaugo 5% ir pagerino didžiausio srauto reikordą. Vertinant su rinkos augimu, Vilnius-Londonas augo panašiu tempu kaip ir bendras keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose.

2019 m. iš Vilniaus buvo galima pasiekti jau ne tik Lutono ir Stanstedo, bet ir City ir Southendo oro uostus.

Keleivių skaičius Vilnius-Londonas, 2004-2019 m.

Londonas yra pati populiariausia kryptis iš Vilniaus, tačiau Londono rinka prarado lyderės poziciją Rygoje. Pirmavusią kryptį 2018 m., praėjusiais metais Maskva aplenkė populiariausių krypčių iš Latvijos sostinės sąraše. Keleivių srautuose iš Talino Londonas yra tik penktoji pagal populiarumą kryptis, atsiliekanti nuo Helsinkio, Rygos, Stokholmo ir Frankfurto.

2019 m. buvo labai įdomūs – gegužės 1 dieną „LOT Polish Airlines“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Londono City oro uostą laimėjusi Lietuvos paskirtą dotaciją šiam maršrutui.

Tarp Vilniaus ir Stanstedo oro uosto keleivių skaičius išliko toks pat (127,9 tūkst. 2019 m.), tačiau keleivių skaičius tarp Lutono ir Vilniaus susitraukė. 2019 m. iš Vilniaus į Lutoną skrido 303,3 tūkst. keleivių, kai 2018 m. šis skaičius buvo 347,7 tūkst. „Wizz Air“ per kelis kartus mažino pasiūlą tarp Vilniaus ir Lutono metų eigoje (sunku pasakyti, ar tai susiję su išaugusia LOT konkurencija), o rudenį kelis skrydžius per savaitę nutarė iš Lutono perkelti į Soutendo oro uostą.

„Ryanair“ tą pačią dieną sureagavo į „Wizz Air“ sprendimą ir taip pat atidarė skrydžius į Soutendą. Skirtingai nei „Wizz Air“, „Ryanair“ bent kol kas nesumažino skrydžių kitomis kryptimis ir įmetė papildomą pasiūlą.

Drįstu sakyti, jog būtent „Ryanair“ sprendimas reaguoti į „Wizz Air“ skrydžių perkėlimą iš Lutono į Soutendą yra pagrindinis variklis, kuris leido Vilnius-Londonas srautui augti. Prie to prisideda ir ypatingai žemos kainos, kuriomis stimuliuojamas srautas – dabar, „low season“ galima rasti bilietų net po 4,99EUR į vieną pusę, o kovo mėnesį beveik visomis dienomis galima skristi po 9,99EUR. Tai gerai keleivių srauto auginimui, tačiau nekokia žinia konkurencijai, ypač „LOT Polish Airlines“, kuri vien keliasdešimt eurų turi išleisti oro uosto mokesčiams City oro uoste.

Įdomu kaip „LOT Polish Airlines“ sekąsi bendrame kontekste? LOT 2019 m. plačiai įėjo į City oro uostą, įsigijųsi 4 būtent tam skirtus „Embraer 190“ lėktuvus ir sausį atidariusi skrydžius iš Varšuvos, vasarį iš Budapešto, o gegužę – iš Vilniaus. Iš visų šių trijų sostinių ji skraido visiškai vienodu tvarkaraščiu (po 12 skrydžių įprastą savaitę), todėl keleivių skaičiaus skirtumai realiai nusako ir lėktuvų užpildymo skirtumus:

LOT pervežtas keleivių skaičius į Londono City oro uostą 2019 m.

Iš grafiko matome, jog vasarą-rudenį lėktuvų užpildymas iš Vilniaus buvo kiek geresnis nei iš Budapešto, tačiau prastesnis nei iš Varšuvos. Tai logiška, atsižvelgiant į tai, jog „LOT Polish Airlines“ skraidina ne tik tiesioginius keleivius Varšuva-Londonas, tačiau ir jungiamuosius keleivius per Varšuvą. Gruodžio mėnesį keleivių srautas iš Vilniaus apskritai buvo didžiausias, palyginus su Varšuva ir Budapeštu. Todėl, galim sakyti, jog Vilniaus keleivių srautas nėra atsilikėlis ar ryškus lyderis LOT Londono City projekto kontekste.

Tačiau, šis faktas maskuoja kitą žinią – apskritai, lėktuvų užpildymas yra prastas. LOT lėktuvai kiekvienu maršrutu pasiūlo po 10,5-12 tūkst. sėdynių (priklausomai nuo mėnesio ilgio ir savaitės dienų išsidėstymo, nes LOT mažiau skrenda savaitgaliais ir neskrenda per britų „bank holidays“). Tai reiškia, jog rudens-žiemos mėnesiais LOT lėktuvų užpildymas į Londono City oro uostą siekia vos 55-60%. Atsižvelgiant į brangias operacijas bei ilgą skrydžio nuotolį iš Europos, tai yra labai blogas rezultatas.

Savo analizėje, prieš prasidedant skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono City oro uosto dariau prielaidą, jog skrydžiai gali pasiekti vidutinį metinį 80% lėktuvų užpildymą, tačiau, panašu, kad kol kas tokie skaičiai yra labai tolimi. Tai reiškia, jog pasiekti rentabilumui reikalingos dar didesnės vidutinės kainos, o valstybės skiriama subsidija pasidaro dar svarbesnė. Akivaizdu, jog „LOT Polish Airlines“ tikrai prašys maksimalios subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Skrydžiai į Londoną vyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos oro uostų. Kokia įtaką nauji produktai iš Vilniaus padarė skrydžiams iš Kauno ir Palangos?

Keleivių skaičius iš Kauno į Londoną 2019 m. nukrito 6%. Iš Kauno į Londoną praėjusiais metais skrido 20 tūkst. keleivių mažiau negu 2018 m. Tikėtina, jog čia įtaką padarė tiek valstybės subsidijuojamas naujas „LOT Polish Airlines“ reisas į Londono City oro uostą, tiek nauji „low-cost“ produktai į Soutendo oro uostą. Kuo geriau išvystytas ir įvairesnis produktas iš gretimo oro uosto, tuo daugiau motyvacijos rinktis skrydžius iš kitur.

Iš Palangos į Londoną keleivių padaugėjo 5% – Palangos oro uostas sulaukė 5 tūkst. daugiau keleivių ir pasiekė 103,9 tūkst. aptarnautų keleivių Londono kryptimi per metus. Tačiau Palangos oro uostas aptarnauja mažą dalį visų keliaujančių iš Lietuvos Londono kryptimi.

Keleivių srauto Londono kryptimi pasiskirstymas iš Lietuvos oro uostų 2019 m.

Sudėjus srautus iš visų Lietuvos oro uostų, 2019 m. srautas iš Lietuvos į Londoną paaugo 1% – nuo 911,9 tūkst. iki 921,8 tūkst.

Vertinčiau, jog 1% augimas yra simbolinis, kuomet rinkos augimas buvo kelis kartus didesnis. Tikėtina, jog jeigu ne nauji sukurti produktai, pirmiausia skrydis VNO-LCY, 2019 m. srautas galėjo kristi.

2019 m. keleivių skaičius Lietuva-Londonas paaugo 1%.

Nuskambės kaip interneto komentatorių naratyvas, tačiau pritraukdama naują skrydį iš Vilniaus į Londono City oro uostą, valstybė pirmiausia nuskriaudė Kauną, o nuo bendro mažėjimo išgelbėjo „Ryanair“.

Nesame tiek stipriai skirtinga rinka nuo Latvijos, todėl įdomu ir pažiūrėti, koks pokytis pas kaimynus? Į Londoną skrydžiai vykdomi tik iš Rygos, kur konkuruoja „airBaltic“ su skrydžiais į Gatwicką, „Wizz Air“ su skrydžiais į Lutoną ir „Ryanair“ su skrydžiais į Stanstedą. Ryga-Londonas yra didesnė rinka nei Vilnius-Londonas, tačiau trečdaliu mažesnė nei Lietuva-Londonas.

2019 m. Ryga-Londonas rinka išliko visiškai stabili, su nedideliu persiskirstymu – „Wizz Air“ augino savo rinkos dalį atimdama jos tiek iš „airBaltic“, tiek iš „Ryanair“.

Nepaisant to, manau, jog tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Londono City oro uostą yra unikali ir įspūdinga galimybė tiek verslo srautų, tiek turizmo vystymui, todėl reikalingos labai didelės pastangos kuo greičiau šiuos skrydžius išsukti. Priešingu atveju, pasibaigus dotacijai jų gali nelikti (arba bus reikalinga dar didesnė dotacija).

Sunku pasakyti, kokie bus tolimesni pigių skrydžių bendrovių veiksmai šiame maršrute. Tai yra didžiausia rinka abiems pagrindinėms Lietuvoje veikiančioms „low cost“ bendrovėms „Ryanair“ ir „Wizz Air“ ir jos vargiai norės atsisakyti savo rinkos dalies.

Panašu, rinka traukiasi, arba geriausių atveju lieka stabili, o konkuruoti dar reikia su dotaciją bei įsipareigojimus priėmusiu nauju žaidėju, tai motyvacijos plėstis šiame maršrute nėra daug. Sunku tikėti rinkos augimu: įvykęs „Brexit“, teigiamas imigracijos pokytis Lietuvoje, silpnėjantys emigraciniai ryšiai (kaip taisyklė, po 10-15 metų nuo migracijos piko poreikis keliauti mažėja) sukuria mažai argumentų, kodėl Londono rinka galėtų ženkliai augti. Tikiu, jog pasiūlos korekcijos gali vykti ir toliau, ypač, kai išsispręs kainų karas dėl Southendo skrydžių.

P.S. Analizėms naudota Jungtinės Karalystės CAA, Rygos oro uosto bei Talino oro uosto keleivių statistikos duomenys bei ch-aviation capacities modulio pasiūlos duomenys. Vilniaus oro uostas šiais atvirumo ir „open data“ laikais nusprendė duomenis slėpti.