Simonas Bartkus | Blog

Paryžiuje prasidėjo „Paris Air Show” – turbūt svarbiausias kas dvejus metus vykstanti aviacijos mugė, kurios metu pristatomi nauji lėktuvų gamintojų planai, avialinijos paskelbia apie savo lėktuvų užsakymus.

„Paris Air Show” vyksta nelinksmu laiku. Nors daugelis kompanijų atstovų, kalbėdami apie „Paris Air Show” naudoja frazes, jog krizės dugnas jau pasiektas, o dabar visi planuoja kaip kilti aukštyn.

Tačiau, realybė kol kas yra kitokia. Didžiosios aviakompanijos atsisakinėja dešimtmečiui į priekį sudėliotų lėktuvų užsakymų – kol kas tai nėra masinis reiškinys, tačiau didieji gamintojai „Boeing” ir „Airbus” pripažįsta, jog per paskutinius metus praktiškai negavo rimtų užsakymų naujiems lėktuvams.

Paryžiuje jau paskelbta apie keletą ne atsitiktinių užsakymų, tačiau rinkoje praktiškai nedalyvauja JAV ir Europos bendrovės – plėtrą planuoja tik plėtrą vykdančios Azijos bendrovės.

„Boeing 787” publikai parodytas 2007 m. vasarą

„Boeing” jau kelerius metus vėluos pristatyti rinkai naują savo lėktuvą „Boeing 787” ir vėlavimas bei dėl to patiriami finansiniai nuostoliai nėra vienintelė problema. 15 lėktuvų atsisakė rusų „S7 Airlines”, Hong Kong Airlines vietoje 21 lėktuvo pirks tik 5, vieno lėktuvo oficialiai atsisakė Azerbaidžiano avialinijos. Kol kas nepatvirtinta, jog panašu, jog „Boeing 787” atsisako „Aeroflot”, „Japan Air Airlines”, „Royal Bank of Scotland”.

Oficialiai „Boeing” turi dar per 800 užsakytų „Boeing 787”, tačiau artėjant jų pagaminimo datai, užsakymai gali būti toliau atšaukinėjami. Kai kurie – ne iš gero gyvenimo. Pavyzdžiui, kaimynai LOT yra užsisakę 8 „Boeing 787” lėktuvus, tačiau pačios bendrovės ateitis kabo ant plauko.

„Boeing 787” yra viršūnėlė. Ne geriau sekasi ir prekyba kitais „Airbus” ir „Boeing” modeliais. Tiesa, „Airbus” gali didžiuotis, jog kol kas nė vienas užsakovas neatsisakė didžiausio pasaulyje keleivinio lainerio – „Airbus A380”.

Tačiau, prisiminkime, jog „Ryanair” 2005 metų pradžioje, per kitą aviacijos verslo duobę, sudarė ypač pelningą avialinijoms kontraktą su „Boeing” dėl 225 „Boeing 737-800” pirkimo, o sutartis vėliau buvo išplėsta. Ji dar galioja iki 2012-ųjų, iki kurių „Boeing” dar toliau tieks „Ryanair 737-800”. Daugiau nei penkmetį „Ryanair” perka naujus lėktuvus ypač geromis sąlygomis ir taip įgyja konkurencinį pranašumą.

Gal tai sutapimas, tačiau įvairiais pareiškimais „Ryanair” šiuo metu vykdo konkursą dėl 300-400 naujų lėktuvų pirkimo. Michael O’Leary kalba, jog derybos vyksta tiek su „Boeing”, tiek su „Airbus”. Nėra žinoma, kokius lėktuvus „Ryanair” ketina pirkti – bendrovės atstovai yra patvirtinę, jog kompanija dabar yra pakankamai didelė, kad galėtų veiklą vykdyti nebe su vieno tipo, o poros ar net trijų tipų lėktuvais.

Kai kurie aviacijos verslo ekspertai savo tinklaraščiuose ir spaudoje rašo, jog gali būti, jog „Ryanair” kalba ir apie mažesnių lėktuvų pirkimo – su „Boeing 737-800” „Ryanair” jau užsiėmė daugelį maršrutų Europoje, kur galima 189 vietų gigantus pripildyti. Atidaryti „Ryanair” naujus maršrutus gali tik labai retu dažniu (kaip pvz. du kartus per savaitę Kaunas-Brėmenas), todėl jos plėtrą kartais riboja turimų lėktuvų dydis.

Antrinėje dėvėtų lėktuvų rinkoje, kalbama, jog taip pat labiausiai krito vidutinio dydžio klasikinių lėktuvų kainos – A319, A320, B737. Mažėjant keleivių srautams, Europoje vežėjams dabar reikalingi mažesni lėktuvai.

Taigi, kokie lėktuvai šiuo metu ypač paklausūs? Ogi 70-100 vietų greiti, ekonomiški ir efektyvūs reaktyviniai lėktuvai, o užsakymais labiausiai nesiskundžia „Embraer” su E170 ir E190 serijos lėktuvais, paklausa greičiausiai nesiskūs ir šiek tiek daugiau nei 100 vietų  „Bomardier” C serijos lėktuvai – 30 jų užsakė „Lufthansa”, o jais skraidys jų dukterinė bendrovė „Swiss”.

Šiuo metu vykstančioje Paryžiaus parodoje dar laukiama naujienų, tačiau patvirtinta, jog KLM užsakė dar 7 „Embraer E190” kiti Europos didieji vežėjai taip pat daugiausia dėmesio rodo 70-100 vietų reaktyviniams lėktuvams.

O oficialiu Paryžiaus šou nugalėtoju greičiausiai taps rusų bendrovė „Sukhoi”, kuri kartu su italais sukonstravo ir baigia pagaminti „Superjet 100” lėktuvą, kurio skirtingi modeliai turės nuo 75 iki 95 vietų. Šiandien vengrų „Malev” paskelbė perkanti 30 tokių lėktuvų ir papildė šių lėktuvų užsakovų sąrašą – 30 lėktuvų pirks „Aeroflot” (užsakymą davė dar 2005 m.), 10 „Itali Airlines”, dar beveik 100 užsakė skirtingos lėktuvų lizingo ir nuomos bendrovės.

Beveik visos perkančios bendrovės ketina senus „Boeing 737” lėktuvus keisti į „Superjet 100” – tiek daug vietų lėktuvuose nebereikia.

Kas per paukštis tas rusų gaminys? Ji rusai gamino kartu su italais – italų bendrovės „Alenia” savininkai valdo ir 25% „Sukhoi” civilinių lėktuvų gamybos padalinio. Interjero dizainą lėktuvui gamina italų dizaino namai „Pininfarina”.

„Superjet 100” šiuo metu atlikinėja bandomuosius skrydžius

Gamintojai žada, jog „Sukhoi” pasiekia apie 15% geresnį efektyvumą nei kiti panašios talpos lėktuvai. Šių metų pradžioje „Sukhoi” sėkmingai atliko lėkuvų testavimo programą ir pirmieji lėktuvai komerciniams skrydžiams turėtų būti pradėti pristatyti užsakovams jau po mėnesio ar kito.

„Kataloginė” lėktuvo kaina – 27,8 mln. JAV dolerių, ekspertų nuomone, realiai didesni užsakovai „nusideri” 15-18% nuo šios kainos.

O ką veikia mūsų kaimynai? „Estonian Air” vėluoja gauti mažiausiai tris (o planuoja iš viso pirkti šešis) Bombardier CRJ700 lėktuvus. Šie reaktyviniai 90 vietų lėktuvai turėtų pakeisti senų „Boeing 737” parką.

„airBaltic” dar nuo bendradarbiavimo su SAS laikų turi užsakytus 8 propelerinius 76 vietų „Bombardier Dash 8 Q400 NextGen” lėktuvus. „airBaltic” galva B.Flickas pareiškė, jog šie lėktuvai nepakeis „Fokker 50” – šiais lėktuvais kompanija yra patenkinta, o palaipsniui šių metų antroje pusėje gaunami naujos kartos Dash’ai keis „Boeing 737” tam tikruose maršrutuose.

Realiai, tai reikia pripažinti, jog lėktuvų parko formavimas per dideliais lėktuvais buvo viena iš esminių objektyvių „flyLAL” liūdnos pabaigos priežasčių.

Jeigu būtų kuriamas nacionalinis Lietuvos vežėjas, tai „Sukhoi Superjet 100” turbūt būtų tobula skraidyklė lėktuvų parko formavimo pagrindui.

Pagaliau tapo aišku, jog Vilnius vėliausiai spalio 25 dieną nebeliks be jungties su Londonu. Airių kompanija „Aer Lingus” paskelbė, jog nuo rudens sezono pradžios pradės skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilniaus tarptautinį oro uostą 7 kartus per savaitę.

Lėktuvas iš Gatwick oro uosto į Vilnių pakils 7 valandą ryto vietos laiku, Vilniuje leisis 11 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 12 val. 25 min., į Londoną atvyks 13 val. 15 min. Skrydžiai kasdien bus vykdomi lėktuvu 174 vietų „Airbus A320”.

Pigiausi bilietai šiandien rudeniui pirmyn ir atgal kainuoja 294 litus. Labai pigu. Bilietai parduodami visam žiemos sezonui nuo spalio pabaigos iki kovo pabaigos.

Šiuo metu „Aer Lingus” tris/keturis (priklausomai nuo sezono) skraido į Vilnių iš savo bazinio Dublino oro uosto su lėktuvu A320 arba A321.

Įdomu. Ar neatsitiks taip, kad rudenį turėsime tris vežėjus iš Vilniaus į Londoną? Viskas arba nieko – kraštutinumų kraštas. „Star1 Airlines” atvirai deklaruoja planus jau šią vasarą pradėti skrydžius į Londoną, o galimybę rudenį atgaivinti tiesioginį reisą Vilnius-Londonas svarsto ir „airBaltic”. „Aer Lingus” iš karto metą į rinką daugiau kaip 10 tūkst. kėdžių, todėl persisotinimas netoli, žinant, jog „Ryanair” lėktuvai kyla iš Kauno po kelis kartus per dieną.

Šiuo atveju vėl įdomi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos pozicija. Mažvaikiškai kryštavę du mėnesius apie „Skyways”, kurių planai realizavosi tik viena Stokholmo kryptimi, šie tyli apie šiandienos naujieną, nors jau net bilietų prekyba prasidėjo. Dar keisčiau atrodo vandens prisemtos burnos „Star1” klausimu, nors šie ir vizitus pas vadovus daro, ir jų planai realiau atrodo, už sakinį „juda ir nacionalinio oro vežėjo projektas”. Apskritai tą interviu, į kurį praeitame sakinyje pateikiau nuorodą, gėda net skaityti.

Galbant apie Vilniaus oro uosto atstovų komunikacijos gebėjimus, tai praėjusią savaitę vadovas sugebėjo oro uostą palyginti su autobusų stotimi (gal principas ir panašus, bet galvokime apie asociacijas), o atstovė spaudai pareikšti, jog „skrydžių nutraukimas nėra TVOU reikalas”. O, Dieve.

„Airbus A380” yra didžiausias komercinis keleivinis lėktuvas. Pirmąjį parodomąjį skrydį šis Prancūzijoje sukurtas lėktuvas atliko 2005-aisiais, o šiuo metu jo gamyba įsibėgėja. Pirmuosius modelius įsigyja Singapūro, Jungtinių Arabų Emiratų kompanijos, tuo tarpu Europoje šis lėktuvas tebėra retas svečias – atvyksta tik pasisvečiuoti iš Dubajaus ar Singapūro.

„Airbus A380” leidžiasi Sidnėjuje.

Lėktuvas „Airbus A380” pradėtas kurti dar 1988-aisiais metais. Pradėta kalbėti, jog verta sukurti lėktuvą, kuris butų didesnis ir efektyvesnis už ypač populiarų padangių galiūną „Boeing 747”, kuris pradėtas gaminti aštuntajame dešimtmetyje. Oficialiai „Airbus A380” projektas (tuo metu jis vadinosi Airbus A3XX arba Superjumbo) buvo pristatytas, kurio metu paskelbta, jog ketinama, jog naujasis „Airbus” gaminys leis sutaupyti 15% „operavimo” kaštų, lyginant su „Boeing 747-400”.

Lėktuvo kūrimas ir gamyba užtruko ilgiau nei planuota. 2005-aisiais metais „Airbus” pradėjo lėktuvo tęstavimus, bet kartu pradėjo ir atidėlioti lėktuvų pagaminimo datą. Nors „Airbus” ilgai teigė, jog pirmasis lėktuvas avialinijoms bus pagamintas ir pristatytas 2006-aisiais, kompanija ėmė atšaukti/nukelti užsakytų lėktuvų pristatymą, suplanuotą 2007-2009-aisiais metais.

Pagrindinis „Airbus A380” dydžio pranašumas prieš „Boeing 747” buvo pasiektas, kuomet „Airbus” sukonstravo lėktuvo fuzeliažą, leidžiantį lėktuvo saloną įrengti per du aukštus per visą lėktuvo plotį ir ilgį. Tokiu būdu „Airbus A380” bendras grindų plotas padidėjo 50%, lyginant su „Boeing 747-400”.

„Airbus A380” gali talpinti 853 keleivius – jeigu lėktuvo salone būtų įrengtos tik ekonominės klasės vietos. Kol kas nė vienas toks lėktuvas nėra pagamintas, ir, ko gero, ilgai nebus. Standartinėje 3 klasių konfigūracijoje įrengiamos 525 vietos. Europos avialinijos, ko gero, naudos dviejų klasių konfigūraciją, pagal kurią į A380 bus sutalpinamos 644 vietos.

Verslo klasės salonas „Airbus A380”

„Airbus A380” gali nuskristi be nusileidimo iki 15 200 kilometrų – iš Bostono į Honk Kongą. Lėktuvas nėra greitas – skraidoma 900 km/h greičiu. Tai nėra toliausiai galintis nuskristi lėktuvas – ilgesnį skrydžio nuotolį turi specialūs „Airbus A340” ir „Airbus A350” modeliai bei „Boeing 777-200ER”.

Su „Airbus A380” yra susijęs yra vienas aršiausių konfliktų tarp dviejų pasaulio lėktuvų gamybos lyderių – „Airbus” ir „Boeing”. Tradiciškai, į konfliktą buvo įtrauktos ir šalių vyriausybės, kaltindamos viena kitą, jog JAV vyriausybė stiprina „Boeing”, Europos Sąjunga padeda „Airbus” bei taip yra iškreipiamos rinkos sąlygos. Panašiu laiku, „didelio lėktuvo” kūrimo projektą pradėjo ir „Boeing”, bet paskui jį nutraukė, argumentuodama, jog negali konkuruoti su ES palaikoma „Airbus”.

„Airbus A380” savo keleivių talpa šiuo metu neturi konkurentų ir jų artimiausiu metu neturės. „Boeing” dar kartą patobulino savo sėkmingą didįjį modelį „Boeing 747” – artimiausiais metais turėtų pasirodyti „Boeing 747-8”, galintis sutalpinti 467 keleivius trijų klasių konfigūracijoje. Skraidyti komerciniuose skrydžiuose šis lėktuvas turėtų pradėti 2010-aisiais. „Boeing” sulaukė 106 užsakymų šiam lėktuvui – jį labiau mėgsta Europos didžiosios kompanijos, o pirmąja kliente turėtu tapti „Lufthansa”.

Šį mėnesį pirmąjį reguliarųjį reisą maršrutu Dubajus – Niujorkas atliko antrasis „Emirates Airline” priklausantis didžiausias šiuo metu komercinis keleivinis lėktuvas „Airbus A380”. Taip pat pirmąjį skrydį atliko „Qantas” avialinijoms prikalusantis „Airbus A380” – iš Melburno į Los Anželą. „Emirates Airline” yra antroji kompanija pasaulyje, o „Qantas” – trečioji, pradėjusios naudoti A380 lėktuvus – pirmoji buvo „Singapore Airlines”.

„Singapore Airlines” pirmąjį komercinį skrydį iš Singapūro į Sidnėjų su „Airbus A380” atliko 2007 m. spalio 25 dieną. Bilietai į šį reisą buvo parduodami „Ebay” aukcione. Brangiausiai už bilietus sumokėjo vienas australas – daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, už šią sumą jam buvo ne tik suteikta „Suite Class” kajutė, bet kartu su „Singapore Airlines” vadovais jis keliavo į „Airbus A380” inauguraciją Tulūzoje.

„Singapore Airlines” pirmos klasės keleiviams įrengė kajutes – net su dvigulėmis lovomis. Klientai skundžiasi, jog kajučių sienos labai gerai praleidžia garsą.

„Emirates Airline” užsisakė 57 naujus „Airbus A380” lėktuvus ir yra didžiausia „Airbus” užsakovė. „Emirates Airline” yra pirmoji bendrovė, kuri šiais lėktuvais skraido į JAV. Pirmąjį „Airbus A380” bendrovė gavo šių metų rugpjūčio 1 dieną, todėl šiuo lėktuvu skrydį Dubajus-Niujorkas vykdė kas trečią dieną, dabar turėdama du tokius lėktuvus skraidys kasdien.

Šią žiemą „Emirates” ketina gauti dar du A380 lėktuvus – vienas turėtų skraidyti iš Dubajaus į Londono Heathrow oro uostą, antrasis – iš Dubajaus į Sidnėjų.

„Airbus A380” planuoja pritaikyti šį galiūną krovininiams skrydžiams – kuriamas modelis A380-800F. 2006 m. – 2007 m. aviakompanijos užsakė 27 tokius lėktuvus, tačiau „Airbus” atšaukė užsakymus. Šiuo metu ketinama koncentruotis ties lėktuvo tobulinimu, keleivinių lėktuvų užsakymų tenkinimu ir gamybos proceso optimizavimu.

„Airbus A380” ekonominės klasės salonas

„Airbus” ketina iš viso 2008 m. pagaminti 12, o 2009 m. – 21 „Airbus A380” lėktuvą. Iš viso šiuo metu yra priimti užsakymai 198 lėktuvams. Didžiausios užsakovės yra „Emirates” (58 lėktuvai), „Qantas” (20 lėktuvų), „Singapore Airlines” (19 lėktuvų).

2009 m. greičiausiai „Airbus A380” dažniau bus galima pamatyti Europos oro uostuose. Pirmuosius lėktuvus turėtų gauti „Lufthansa” ir „Air France”. Šios kompanijos yra užsisakiusios atitinkamai 15 ir 12 lėktuvų. 12 lėktuvų taip pat yra užsisakiusi „British Airways”, tačiau pirmasis galiūnas britų nacionalinio vežėjo flotilę papildys tik 2012 metais.

Saudo Arabijos milijonierius Al-Walid bin Talal bin Abdul Aziz Al Saud yra užsisakęs „Airbus A380” savo asmeninėms reikmėms. „Airbus” turėtų šį modelį perdaryti į privatų lėktuvą, o milijonierių šis lėktuvas turėtų pasiekti 2010-aisiais. Šiuo metu šis princas naudojasi į privatų lėktuvą perdarytu „Airbus A380”.

„Airbus” jau yra oficialiai patvirtinusi, jog ketina pradėti ir padidinto A380 modelio gamybą – „Airbus A380-900”. Šis modelis bus ilgesnis už dabar gaminamą „A380-800”. Šis modelis standartiškai talpinti turėtų 650 keleivių, o kontruojant tik ekonominės klasės vietas – 900 vietų. Prailginto modelio gamybos ketinama imtis tuomet, kada A380-800 gamybos tempai pasieks 40 lėktuvų per metus – greičiausiai 2010 arba 2011 metais.

Kiek kainuoja „Airbus A380”? Apibrėžto kainoraščio PDF formatu „Airbus” pardavimų vadybininkai jums neatsiųs. Kaina priklauso nuo pristatymo datos, užsakymo dydžio, paties lėktuvo konfigūracijos. Teigiama, kad standartinio lėktuvo kaina neprioritetine tvarka yra 275-300 milijonų JAV dolerių. Saudo Arabijos princui privatus lėktuvas atsieis 475 milijonai JAV dolerių. Palyginimui – brangiausi Lietuvos kompanijoms priklausantys „Boeing 757” naudoti atsiėjo po maždaug 100 mln. litų.

Ar yra tikimybė, jog kada nors „Airbus A380” pamatysime Lietuvoje? Teoriškai, taip. Nė vienas Lietuvos oro uostas (kalbam apie tris, nekalbam apie Šiaulių oro uostą) nėra pritaikytas pilnai pakrautų didžiųjų lėktuvų (to paties „Boeing 747”) kilimui bei leidimuisi. Tačiau „Boeing 747-400” Vilniaus oro uoste yra leidęsis ne kartą – tokiu lėktuvu atskrido JAV prezidentas su savo svita, kartais atskrenda NATO viršūnės, tokiu lėktuvu buvo atskridęs ir Japonijos monarchas (netikintiems, kad „Boeing 747” negali leistis Vilniuje – „Youtube” filmukas apie Japonijos vadovo vizitą). Todėl tikimybė „Airbus A380” pamatyti Lietuvoje yra teorinė ir po kelių metų, kuomet bus pagaminta daugiau tokių lėktuvų. Be to, gigantomaniją mėgstantys amerikiečiai vargiai ar „Boeing” iškeis į „Airbus” dėl matomos ir nematomos konfrontacijos tarp „Boeing” ir „Airbus”, tarp JAV ir Europos.