„Aeroflot“ kasdien iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto skraidys į Vilnių

„Aeroflot“ po 8 metų pertraukos ketina sugrįžti į Vilniaus oro uostą. Nuo 2012 m. kovo 25 dienos didžiausia Rusijos aviakompanija pranešė ketinanti sujungti Vilnių kasdieniais skrydžiais su Maskvos Šeremetjevo oro uostu.

Skrydžiai numatomi „Airbus“ lėktuvais – 116 vietų (20 verslo + 96 ekonominės) turinčiu A319 arba 140 vietų (20 verslo + 120 ekonominės) turinčiu A320.

Skrydžiai planuojami kiekvieną dieną. Lėktuvas Vilniuje leisis kiekvienos dienos vakarą 22 val. 15 min., iš Vilniaus pakils anksti ryte – 5 val. 40 min. Skrydžio trukmė – 1 val. 20 min.-1 val. 30 min.

„Aeroflot“ skrydžius tarp Maskvos ir Vilniaus vykdė iki 2003 m. kovo. 2000-2002 m. „Aeroflot“ vykdė skrydžius darpo dienomis TU-134 lėktuvu. 2003-2009 m. „Aeroflot“ turėjo bendro kodo skrydžius į Vilnių, vykdomus LAL/“flyLAL“.

„Aeroflot“ yra „de facto“ nacionalinė ir didžiausia aviakompanija Rusijoje. Įkurta 1923 m., praėjusiais metais „Aeroflot“ pervežė 11,3 mln. keleivių. Aviakompanijos lėktuvai skraido į 109 miestus, iš kurių 29 yra Rusijoje. „Aeroflot“ lėktuvų parke – 111 lėktuvų.

Vilniaus oro uostas turės tiesioginį susisiekimą su visais Maskvos oro uostais. Kiekvieną dieną du kartus per dieną į Vnukovo oro uostą iš Vilniaus tiesiogiai skraido „utair“. Nuo gruodžio 1 dienos keturis kartus per savaitę skrydžius iš Domodedovo oro uosto į Vilnių skrydžius pradėjo „Transaero“.

„Novaturas“ su „Small Planet“ pagalba Vilniaus oro uoste kurs tranzito centrą

Kelionių organizatorius „Novaturas“, bendradarbiaudamas su „Small Planet Airlines“, ateinančių metų vasarą Vilniaus oro uoste pradės kurti skrydžių centrą – vadinamąjį „hub’ą“, kuriame keleiviai iš Baltijos šalių bus paskirstomi į skrydžius po Viduržemio jūros kurortus. Pirmajame projekto etape 2012 m. vasaros sezone planuojama Rygą ir Taliną per Vilnių sujungti su Pietų Portugalija, Pietų Ispanija, Sicilija, Kroatija, Graikija ir Kipru.

Planuojama, jog kiekvieno penktadienio rytą iš Talino ir Rygos kils „Small Planet“ lėktuvai su turistais į Pietų Europos kurortus. Lėktuvai atvyks į Vilnių, keleiviai Vilniaus oro uoste transferu skris į vieną iš septynių Pietų Europos kurortų – Siciliją, Malagą, Faro, Larnaką, Salonikus, Rijeką ir Rodo salą.

Nuo gegužės 18 dienos iki spalio pabaigos kiekvieną penktadienį Taline ir Rygoje bazuojami 180 vietų orlaiviai „Airbus A320“ apie 7 val. ryte atvyks į Vilniaus oro uostą su keleiviais iš Estijos ir Latvijos. Po valandos, 8:00-8:30 intervale į Pietų Europos kurortus pakils keturi „Small Planet“ orlaiviai – prie Taline ir Rygoje bazuojamų dviejų orlaivių prisijungs du orlaiviai, bazuojami Vilniaus oro uoste („Airbus A320“ ir „Boeing 737-300“).

Nuo gegužės iki liepos vidurio Baltijos šalių keleiviai bus skraidinami į Rodą, Salonikus, Larnaką ir Kataniją. Nuo liepos vidurio iki rugsėjo Siciliją pakeis Kroatijos Rijekos kurortas. Rugsėjo ir spalio mėnesiais keliautojams bus siūloma skristi į Malagą, Larnaką, Faro ir Kataniją.

Šis „hubo“ vystymas Vilniaus oro uoste leis išplėsti atostogų pasiūlos geografiją kelionių operatoriams. Tai svarbu rinkos vystymuisi, atsižvelgiant į tai, jog nedidelė rinka neleidžia keleiviams siūlyti plačios vasaros kelionių geografijos. Tiek šiais tiek praėjusiais metais nebuvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Malagą, Larnaką, Kataniją, Salonikus – tai išplės tiesiogiai pasiekiamų miestų geografiją.

Taip pat ketinanama visų reisų bilietus pardavinėti populiariausiose bilietų platinimo sistemose („Amadeus“, „Travelport“ ir kt.), todėl bus galima įsigyti bilietus į visus atskirus skrydžių segmentus (tame tarpe tarp Vilniaus ir Rygos, Vilniaus ir Talino).

Pirmas toks skrydis numatomas 2012 m. gegužės 18 dieną. Programa tęsis visą vasarą. Planuojama ateityje toliau plėsti keleivių perskirstymo centro plėtrą. Pirmąją vasarą tikimąsi, jog per Vilniaus oro uostą bus pervežta apie 15 tūkst. keleivių iš Latvijos ir Estijos.

2012 m. vasara bus rekordinė pagal atostoginių-čarterinių krypčių pasiūlą Vilniaus oro uoste. Iki šiol daugiausia krypčių buvo siūloma 2007 m. – 15. 2012 m. planuojama, jog bus siūloma mažiausiai 17 tiesioginių krypčių, orientuotų į išvykstamąjį turizmą. Be išvardintų 7, kurios bus papildomos keleiviais iš Latvijos ir Estijos, tradiciškai bus siūlomi tiesioginiai skrydžiai į 3 Turkijos kurortus, 2 Bulgarijos kurortus, visus metus veikiantį Hurgados korortą Egipte, naujiena – Koso sala ir tradicinė Kretos sala Graikijoje, Maljorkos salą bei į Kosta Brava kurortą per Barselonos oro uostą.

Plati Pietų kurortų pasiūla ir įsitvirtinimas regiono atostogų centrų regione turėtų sustiprinti Vilniaus oro uosto trauką iš platesnio regiono – ypač iš augančio keleivių iš Baltarusijos segmento, kuriuos ypač domina atostoginės kryptys.

Pusantro karto augęs spalį keleivių skaičius pradėjo rekordinį Vilniaus oro uostui žiemos sezoną

Kaip jau paskelbta spaudoje, spalio mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 168,2 tūkst. keleivių. Tai yra daugiau nei pusantro karto daugiau negu praėjusių metų spalį. Skrydžių skaičius išaugo 18 proc. iki 2,5 tūkst.

Didelių pokyčių krypčių sąraše nėra – visų krypčių populiarumas kito pagal sezonines tendencijas ir jų šių metų vasaros ir rugėjo mėnesio rezultatus. Įdomus pokytis – Rygos oro uostas po 16 mėn. pertraukos prarado populiariausios krypties iš Vilniaus vardą. Į Londono du oro uostus keliavo daugiau keleivių.

Detalūs spalio mėnesio rezultatai pagal kryptis:

Paskutinį spalio sekmadienį tradiciškai įsigaliojo IATA Žiemos skrydžių sezonas. Šie oficialūs sezonai šiandieniniame skrydžių (ypač trumpojo nuotolio) Pasaulyje turi vis mažesnę prasmę. Aviakompanijos pasidarė lanksčios, atidarydamos/uždarydamos reisus nuo bet kurios dienos, nuolat kaitaliodamos lėktuvus, skrydžių dažnius ir t.t. Visiškas elektronikos įsigalėjimas baigia sunaikinti poreikį aviacinius metus skirstyti į sezonus.

Tačiau, vis dėl to – kokių pokyčių ir pasikeitimų Vilniaus oro uostui atneš naujas skrydžių sezonas?

Vilniaus oro uosto keleivių srautai yra sezoniški. Paskutiniai penkeri metai buvo kilimų ir nuopolių metai, tačiau sezoniškumo tendencijos išliko visais laikais – tiek geriausiais 2008-aisiais, tiek prasčiausiais 2009 m. Prasčiausias metų mėnuo (vasaris) būna apie 30% prastesnis negu metų vidurkis, tuo tarpu geriausias metų mėnuo (rugpjūtis) būna apie 30% geresnis negu vidurkis.

Sezoniškumas yra suprantamas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje gerokai yra stipresnis vasaros laikotarpiu. Vasarą taip pat gerokai intensyvesnis išvykstamasis atostogų turizmas. Vasara taip pat giminių/draugų lankymo laikotarpis. Nors ruduo ir pavasaris yra laikytini verslo sezonai, šis srautas toli gražu nekompensuoja vasaros laisvalaikio srautų.

Tačiau, šie metai turbūt yra pirmieji, kuomet reguliariesiems skrydžiams prasidėsiantis žiemos tvarkaraštis bus turtingesnis, negu buvo vasaros tvarkaraštis.

Teigiami reguliariųjų skrydžių pokyčiai:

Rusijos aviakompanija „Transaero“ pirmą kartą sujungs Vilnių su Maskvos Domodedovo oro uostu – skrydžiai keturis kartus per savaitę „Boeing 737-500“ lėktuvu vyks nuo gruodžio 1 d.

Aviakompanija „Skyways“ dvigubina reisų į Stokholmą skaičių, o kėdžių skaičius didinamas beveik 2,5 karto. Rytinis reisas bus vykdomas 68 vietų ATR-72, popietinis – 50 vietų „Fokker 50“ lėktuvu.

Aviakompanija „Aerosvit“ pasiūlys 40% daugiau kėdžių Kijevo kryptimi. Du kartus per dieną vykdomame reise Kijevas-Vilnius 48 vietų „Embraer  145“ lėktuvą keičia 68 vietų ATR-72 lėktuvas.

Aviakompanija SAS visus skrydžius tarp Vilniaus ir Kopenhagos vykdys 88 vietų CRJ900 lėktuvu – 38 papildomos kėdės per dieną. Bendras kėdžių į Kopenhagą skaičius didėja 17%.

Aviakompanijos „utair“ ir „LOT Polish Airlines“ atitinkamai maršrutuose Vilnius-Maskva ir Vilnius-Varšuva numato mažiausią lėktuvo tipą – ATR72. T.y. abiem šiomis kryptimis numatoma mažiausiai po 272 vietas kasdien. Iki šiol šiais maršrutais buvo skraidoma ir mažesniais ATR42 lėktuvais.

Aviakompanija „Ryanair“ nuo spalio 30 dienos skrydžius į Vilnių perkelia iš regioninio Žironos oro uosto į pagrindinį Barselonos El Prat oro uostą.

„Estonian Air“ padidino skrydžių skaičių nuo 8 iki 11 skrydžių per savaitę ir, esant paklausai, vietoje „SAAB 340“ lėktuvo numato naudoti CRJ900 arba „Boeing 737“ lėktuvus. Nuo lapkričio 21 dienos „Estonian Air“ didina skrydžių skaičių iki 15 skrydžių per savaitę – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyks trys skrydžiai per dieną. Prie rytinio ir vakarinio reiso pridedamas papildomas – popietės reisas.

Žemų sąnaudų bendrovės iš karto Kalėdiniam laikotarpiui numato papildomus reisus įvairiomis kryptimis. Kalėdiniu laikotarpiu „Ryanair“ ketina tris papildomus savaitinius skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą, po vieną papildomą reisą per savaitę į Milaną, Brėmeną ir Dubliną. „Wizz Air“ ketina pasiūlyti papildomą savaitinį reisą į Londono Luton oro uostą šventiniu laikotarpiu.

Mažiau skrydžių numatoma:

Aviakompanija „Skyways“ nuo žiemos tvarkaraščio pradžios sustabdė skrydžius į Berlyną. Maksimalus pasiektas lėktuvų užpildymas šia kryptimi buvo 41% rugsėjo mėnesį. „Skyways“ dėl lėktuvų stokos uždaro keturiems mėnesiams veiklą Berlyne, o nuo kovo 5 dienos numatoma, jog „Skyways“ vėl vykdys skrydžius Berlynas-Vilnius – kasdien, CRJ200 lėktuvu.

Aviakompanija „airBaltic“ toliau mažina veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo šio penktadienio aviakompanija uždaro maršrutą Vilnius-Talinas. Tai paskutinis maršrutas aviakompanijos žemėlapyje ne/iš į Rygą. Anksčiau aviakompanija turėjo tiesioginių skrydžių ir iš Vilniaus, Talino, Oulu, Tamperės, Kaliningrado. Kaip rašiau anksčiau, didžiąją dalį „airBaltic“ turėtų skrydžių į Taliną kompensuos „Estonian Air“ skrydžių padidinimas.

„airBaltic“ taip pat mažina skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos skaičių – vietoje vasaros sezonu vykdytų 7 skrydžių per dieną bus vykdomi 5 skrydžiai per dieną (tiek pat, kiek 2010/2011 m. žiemą).

Kokie pokyčiai palyginus su prėjusių metu žiemos sezonu?

Ši žiema bus pirma žiema Vilniaus oro uosto istorijoje, kuomet „Lufthansa“ vykdys du skrydžius per dieną tarp Vilniaus ir Frankfurto.

Pirmą kartą žiemos tvarkaraštyje numatomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Barseloną, Brėmeną, Dortmundą, Donkasterį, Korką, Eindhoveną.

Palyginus su praėjusia žiema, daugiau skrydžių iš Vilniaus bus vykdoma į Dubliną, Romą, Milaną, Kijevą, Stokholmą, Maskvą. Praėjusią žiemą nevyko tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Londoną.

Pagal kėdžių skaičių reguliariuosiuose reisuose Vilniaus oro uostui šis žiemos sezonas yra rekordinis. Kiekvieną savaitę iš Vilniaus oro uosto reguliariuosiuose skrydžiuose bus pasiūlyta po 45 tūkst. kėdžių.

Šiame grafike – Vilniaus oro uosto reguliarių skrydžių „capacity“ palyginimas. Palyginimui paimtas pirmąją gruodžio savaitę siūlomas kėdžių skaičius – kaip tipinė savaitė sezono viduryje.

Šis grafikas rodo, jog rekordinė iki šiol buvo 2007/2008 m. žiema. 2008/2009 m. gruodžio mėnesį skrydžių skaičius jau buvo sumažintas, o tokia pasiūla neišsilaikė visą žiemos sezoną – vasario pabaigoje ji nukrito iki 28 tūkst. kėdžių per savaitę.

Pastoviuosiuose užsakomuosiuose skrydžiuose Lietuvos kelionių organizatoriai šią žiemą numato tokią programą: į Hurgadą – 3-4 kartus per savaitę, į Šarm El Šeichą – 2-3 kartus per savaitę, į Tenerifę – 1 kartą per savaitę. Nepilną sezoną po vieną kartą per savaitę numatomi skrydžiai į Tabą, Marsa Alamą, Milaną (Bergamo) ir, šio sezono naujiena – Zalcburgą. Taip pat, kaip ir pastaruosius dvejus metus, kelionių organizatorius „Tez Tour“ ketina surengti 8 skrydžius iš Vilniaus į Bangkoką. Pagal sudarytą tvarkaraštį kelionių organizatorių pasiūla turėtų būti panaši kaip 2010/2011 m. žiemą.

„Transaero“ pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų

Aviakompanija „Transaero“ nuo gruodžio 1 dienos pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų. „Boeing 737-500“ lėktuvas tarp Maskvos ir Vilniaus skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Pirmadieniais ir sekmadieniais „Transaero“ lėktuvas Vilniuje leisis 11 val. 40 minučių, atgal į Maskvą pakils 12 val. 30 min. Ketvirtadieniais skrydis iš Maskvos atvyks 16 val. 40 minučių, išvyks – 17 val. 30 minučių. Šeštadieniais tūpimas Vilniuje numatomas 8 val. 30 min., pakilimas – 9 val. 20 min. Skrydžio į Maskvą trukmė – 1 val. 40 minučių.

Skrydžiai tarp Maskvos ir Vilniaus vyks „Boeing 737-500“ lėktuvu su 8 verslo klasės, 42 „premium economy“ ir 51 „tourist economy“ vietomis (viso 101 vieta) arba su 8C106Y konfigūracija (viso – 114 vietų).

Daugelis skrydžių Maskva-Vilnius-Maskva yra rytiniai, tai leidžia jungtis su „ilgaisiais“ „Transaero“ skrydžiais. Po „red-eye“ skrydžių Domodedovo anksti ryte leidžiasi lėktuvai iš daugelio tolimųjų Vakarų taškų (Niujorkas, Toronto, Majamio) bei iš daugelio Rytuose esančių NVS miestų – Ufos, Jekaterinburgo, Astanos, Novosibirsko, Karagandos, Omsko, Samaros ir kitų.

„Transaero“ yra įkurta 1990 m. ir buvo pirmoji aviakompanija Sovietų Sąjungoje, kuriai šalia „Aeroflot“ buvo suteikta teisė skraidinti keleivius. Šiai dienai aviakompanija valdo 71 lėktuvo parką ir yra pateikusi užsakymus dar 31 lėktuvui.

Aviakompanija „Transaero“ iš didžiausios savo bazės Maskvos Domodedovo ir mažesnės bazės Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostų skraidina daugiau nei 100 krypčių. Pastaraisiais metais „Transaero“ pradėjo skraidinti iš Maskvos į tokius miestus kaip Niujorkas, Majamis, Pekinas ar Hong Kongas.

Maskvos Domodedovo oro uostas yra į Šiaurės Rytus pietryčius nuo Maskvos miesto centro. Pagal aptarnaujamą keleivių ir krovinių kiekį tai yra didžiausias Maskvą aptarnaujantis oro uostas. 2000 m. oro uostas aptarnavo 2,8 mln. keleivių, tuo tarpu iki 2010 m. šis skaičius užaugo beveik 10 kartų – iki 22,3 mln. keleivių.

Domodedovo oro uostas yra pagrindinė bazė šešioms aviakompanijoms. Didžiausios dirbančios aviakompanijos yra „Transaero“ ir „S7 Airlines“, o be jų, oro uostas dar bazuojasi „Vim Airlines“, „Globus Airlines“, „RusLine“ ir „Moskovia Airlines“. Nors kelios „Star Alliance“ aviakompanijos dar skraido į Šeremetjevo oro uostą, Domodeovo oro uostas yra pagrindinis Maskvos oro uostas daugeliui „Star Alliance“ ir „oneworld“ aviakompanijų Maskvoje.

Vilnius-Maskva keleivių srautas nuo šios vasaros yra rekordinis. Maršrute šiuo metu dirba du kartus per dieną skraidanti „utair“, tačiau keleivių srautas yra didesnis negu tais laikais, kuomet maršrute konkuravo „utair“ ir „flyLAL“ kartu bei „flyLAL“ tranzitą iš Maskvos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą.

2011 m. srautas tarp Vilniaus ir Maskvos turėtų būti rekordinis, viršijantis 55 tūkst. keleivių per metus.

Su keturiais skrydžiais per savaitę „Transaero“ pasiūlys maždaug 3650 kėdžių per mėnesį. Į Vnukovo oro uostą skraidanti „utair“ žiemos tvarkaraštyje siūlo 7600 kėdžių per mėnesį.

„Ryanair“ Vilnių sujungs tiesioginiu skrydžiu su Karlsrūhe/Baden-Badenu

Nuo kovo 27 dienos „Ryanair“ tiesioginiu skrydžiu tris kartus per savaitę sujungs Vilniaus oro uostą su Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostu. Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet Lietuvos sostinė tiesiogiai pasiekiama iš Badeno-Viurtenbergo žemės.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas pirmiausia aptarnauja 55 tūkst. gyventojų turintį Baden Badeną, tačiau yra artimiausias oro uostas nuo 300 tūkst. gyventojų turinčios Karlsrūhės (40 kilometrų). Iš šio oro uosto taip pat patogu pasiekti Prancūzijoje esantį Strasbūrą, kuris su 630 tūkst. gyventojų yra nutolęs per 55 kilometrus. Badeno-Viurtenbergo žemės administracinis centras Štutgartas yra už 110 kilometrų nuo Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uosto, o šio didmiesčio metropoliui priskiriama daugiau nei 5 mln. gyventojų.

Skrydžiai iš Vilniaus į Karlsrūhę vyks tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Karlsrūhės kils 6 val. 35 min., Vilniuje leisis 9 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 10 val. 10 min., Vokietijoje leisis 11 val. 25 min.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas šiuo metu aptarnauja 1,2 mln. keleivių per metus, tačiau šis skaičius gali gerokai šoktelti, nes šis oro uostas taps 47-ąja „Ryanair“ baze.

Badeno-Viurtenbergo žemė Vokietijoje yra vienas turtingiausių regionų Europoje. Šiame regione savo centrines būstines yra įkūrusios tokios kompanijos kaip „Daimler-Chrysler“, „Porsche“, „Bosch“, SAP ar „Carl Zeiss“. Baden-Badenas yra vienas populiariausių Vokietijos kurortų gausus SPA centrų.

Tai antroji tiesioginė „Ryanair“ kryptis iš Vilniaus į Vokietiją ir septinoji kryptis, kuria bendrovė skraidins iš Lietuvos sostinės. „Ryanair“ iš Vilniaus skraidina į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Dubliną ir Brėmeną.

Tai penktoji nauja kryptis iš Vilniaus, kuria bus pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus 2012 m. vasarą. Kitų metų vasaros tvarkaraštyje be Karlsrūhės/Baden-Badeno, numatomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžiaus, Liverpulio, Oslo-Stanjeford ir Bergeno oro uostus.

Kelios aviakompanijos Vilniaus oro uoste rugsėjį mušė rekordus

2011 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uoste aptarnauta 179 539 keleiviai – 38,4% daugiau nei praėjusių metų rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 19,9% – iki 2594.

Rugsėjis buvo sėkmingas mėnuo Vilniaus oro uoste, ne tik dėl įspūdingo augimo, tačiau ir dėl kelių labai teigiamų ženklų keleivių srautuose.

Lyginant pagal kryptis su praėjusiais metais, viso labo dvi kryptys tenusidažė raudonai. Tik Talino ir Kopenhagos kryptimis keleivių srautas mažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tai paaiškinti iš dalies galima ir tuo, jog pernai rugsėjį buvo gan didelis „overcapacity“ šiuose maršrutuose rugsėjį, kas šiek tiek dirbtinai stimuliavo srautą, tačiau ilgu laikotarpiu naudos neatnešė.

Lėktuvų užpildymo grafoje raudonai tenka dažyti tris eilutes, tas pačias, kaip ir praėjusį mėnesį – Talino, Stokholmo ir Berlyno kryptis. Situacija šiuose maršrutuose artimiausiu metu ketina keistis, todėl, tikėtina, jog šių krypčių problemos spresis.

Kaip žinia, nuo spalio pabaigos „airBaltic“ nebeskraidys tiesioginiu reisu Vilnius-Talinas, o tiesioginį susisiekimą toliau užtikrins du kartus per dieną skraidantys „Estonian Air“ – greičiausiai, šiuo metu keturių kasdienių skrydžių yra per daug.

Stokholmo kryptimi skraidanti aviakompanija „Skyways“ dvigubins skrydžių dažnį, o kėdžių pasiūlą padidins du su puse karto. Nuo spalio pabaigos „Skyways“ rytinį skrydį vykdys 68 vietų ATR72 lėktuvu, popietinį – 50 vietų „Fokker 50“ lėktuvu. Būtent per žemas dažnis ir netinkamas tvarkaraštis kenkia šiuo metu „Skyways“ sėkmingai užpildyti tiesioginį reisą į Stokholmą, atsižvelgiant į tai, jog „Skyways“ taiko „Return Fare“ kainodarą, kuomet skrydžiai tik į vieną pusę yra gana brangūs.

Nuo spalio pabaigos „Skyways“ taip pat padidins skrydžių į Berlyną skaičių iki 7 kartų per savaitę, o patogesnis tvarkaraštis leis labai patogiai per Berlyną jungtis į „Skyways“ reisus į Ženevą.

Visų laikų geriausius rezultatus rugsėjį pasiekė keleivių srautai į Frankfurtą, Milaną, Varšuvą, Romą, Maskvą, Kijevą ir Reino-Rūro regioną Vokietijoje.

Džiugi tendencija yra to, jog po beveik trijų metų pertraukos nuosmukio, ženklų augimą rugsėjį demonstravo verslo keleivių srautai. Šis teigiamas verslo srauto augimas, ypač atsiliepia kelioms aviakompanijoms, kurios jau daugiau nei dešimtmetį dirba Vilniaus oro uoste. Dvi aviakompanijos – „LOT Polish Airlines“ ir „Austrian Airlines“ pasiekė visų laikų rekordus. Rekordinį rezultatą pasiekė ir nuo 2009 m. pavasario į Vilnių skraidanti „Brussels Airlines“.

„LOT Polish Airlines“ rugsėjo mėnesį pervežė 6455 keleivius – daugiau nei bet kurį kitą veiklos mėnesį Vilniuje. Rugsėjo mėnesį LOT į Vilnių daugelį reisų vykdė „Embraer-175“ ir „Embraer-190“ lėktuvais, siekdami patenkinti išaugusio srauto poreikius. Nuo šių metų pradžios LOT demonstruoja gerus rezultatus Vilniuje veždama verslo keleivius į Varšuvą bei į kitus miestus per Varšuvos oro uostą, o rugsėjį atsinaujinus verslo sezonui, srautas tapo rekordinis.

Rekordinį keleivių skaičių Vilniaus oro uoste pervežė ir „Austrian“, kurios keleivių srautas stabiliai auga nuo pat šių metų pradžios. Pažymėtina tai, jog nuo šių metų gegužės kasdienius skrydžius į Vieną „Austrian“ vykdo „Fokker 100“ lėktuvu.

Nuo 2009 m. kovo pabaigos tarp Vilniaus ir Briuselio skraidanti „Brussels Airlines“ pirmą kartą per savo darbo laikotarpį pervežė daugiau nei 4000 keleivių per vieną mėnesį. „Brussels Airlines“ kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidina tarp Vilniaus ir Briuselio.

Dar vienai daugiau nei dešimtmetį Vilniaus oro uoste dirbančiai aviakompanijai „Finnair“ nedaug trūko iki rekordo rugsėjį – tik 2008 m. liepa „Finnair“ buvo geresnė nei 2011 m. rugsėjis pagal pervežtų keleivių skaičių:

Nuoseklus „Finnair“ keleivių skaičiaus augimas 2011 m. rodo augantį Lietuvos verslo ryšį su Azijos šalimis – „Finnair“ tvarkaraštis Helsinkio kryptimi būtent pritaikytas patogiems jungimams į Azijos didmiesčius.

Kol kas neturiu patvirtintų duomenų pagal keleivių judėsenos analizę ir keleivių apklausos duomenų, tačiau pastebėtina tendencija, jog kai kurioms aviakompanijoms ir kai kuriems maršrutams „žemų sąnaudų“ aviakompanijų atsiradimas Vilniaus oro uoste pradeda formuoti „sniego gniūžtės“ efektą – keleivių srautai „gimdo“ kitus keleivių srautus. Tai pasakytina tiek apie oro uosto traukos augimą, tiek apie „multi-destinations“ keliautojus, tiek apie „atskirų bilietų“ tranzitą.

„Skyways“ padvigubins skrydžių tarp Vilniaus ir Stokholmo skaičių

Švedijos aviakompanija „Skyways“ nuo spalio 31 dienos ketina padvigubinti skrydžių tarp Vilniaus ir Stokholmo Arlanda oro uostų skaičių. Darbo dienomis „Skyways“ lėktuvai Vilnių ir Stokholmą sujungs du kartus per dieną.

Šalia šiuo metu vykdomo rytinio „Skyways“ reiso Vilnius-Stokholmas-Vilnius, nuo žiemos tvarkaraščio pradžios bus pradėti vykdyti popietiniai reisai Stokholmas-Vilnius-Stokholmas. Pakilęs iš Arlandos oro uosto 13 val. 25 min. vietos laiku, Vilniuje „Skyways“ lėktuvas leisis 16 val. 10 min., atgal iš Vilniaus pakils 16 val. 40 min., į pagrindinį Stokholmo oro uostą atvyks 17 val. 25 min.

Du kasdieniai reisai tarp Vilniaus ir Stokholmo užtikrins ne tik geresnį susisiekimą tarp Lietuvos ir Švedijos sostinių, tačiau ir sudarys geresnes galimybes pasiekti mažesnius Švedijos miestus „Skyways“ skrydžiais per Stokholmą.

Vilnius-Stokholmas/Stokholmas-Vilnius 06:45-07:15/07:45-10:10

Stokholmas-Vilnius/Vilnius-Stokholmas 13:25-16:10/16:40-17:25

Rytinis „Skyways“ reisas bus vykdomas reaktyviniu „Embraer 145“ lėktuvu, pietinis – turbopropeleriniu „Fokker 50“, todėl kelionė užtruks 15 minučių ilgiau. Abu lėktuvai turi po 50 vietų.

Iš viso „Skyways“ tarp Vilniaus ir Stokholmo pasiūlys 4000 kėdžių per mėnesį. Ligšiolinis rekordinis srautas žiemos sezonu tarp Vilniaus ir Stokholmo – 3000 keleivių 2008 m. sausį.

„Skyways“ taip pat vykdo skrydžius Vilnius-Berlynas-Vilnius kasdien, išskyrus šeštadienį.

Nuo šių metų spalio 17 d. Palangos oro uostas taip pat turės tiesioginį susisiekimą su Švedija – kita Švedijos aviakompanija „Sweden Airways“ vykdys reguliarius skrydžius iš Palangos į Ronneby ir Stokholmo Bromma oro uostus. Abiem kryptimis skrydžiai vyks tris kartus per savaitę su 8 vietų „Piper PA-31-350“ lėktuvu.

„Wizz Air“ bazuos antrą lėktuvą Vilniaus oro uoste: keturios naujos kryptys ir skrydžių dažninimai

Aviakompanija „Wizz Air“, po sėkmingos pirmosios vasaros Vilniaus oro uoste, ateinančiais metais dvigubins pajėgas ir bazuos antrąjį „Airbus A320“ lėktuvą.

Antrasis 180 vietų A320 lėktuvas veiklą Vilniuje pradės 2012 m. gegužės 26 dieną, šeštadienį. Išplėsdama veiklą Vilniuje, aviakompanija „Wizz Air“ pasiūlys iš Vilniaus skrydžius keturiomis naujomis kryptimis, o taip pat skrydžiai kai kuriomis esamomis kryptimis bus padažninti.

Šalia skrydžių į Barseloną, Londoną, Romą, Milaną, Donkasterį, Dortmundą, Korką, Eindhoveną, aviakompanija „Wizz Air“ 2012 m. pasiūlys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bergeną, Oslą, Paryžių ir Liverpulį.

Vilnius-Bergenas

Nuo gegužės 27 dienos aviakompanija „Wizz Air“ pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį pagal dydį Norvegijos miestą Bergeną. Bergenas įsikūrės ant pietvakarinio Norvegijos kranto ir dažnai vadinamas Vakarų Norvegijos sostine.

Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ar kitų Lietuvos oro uostų ir Bergeno niekada nebuvo vykdomi.

Skrydžiai Vilnius-Bergenas-Vilnius vyks du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Vilnius-Paryžius

Nuo gegužės 28 dienos „Wizz Air“ pradės skrydžius iš Vilniaus į šalia Paryžiaus esanti Beauvais oro uostą.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių sugrįš po metų petraukos – tiesioginius skrydžius Vilnius-Paryžius „airBaltic“ nutraukė šių metų kovo mėnesio pabaigoje.

Vilnius-Liverpulis

Nuo gegužės 28 dienos „Wizz Air“ pirmą kartą istorijoje Vilniaus oro uostą sujungs tiesioginiu skrydžiu su Liverpuliu. Prieš keletą metų atšventęs 800 metų jubiliejų, „The Beatles“ gimtasis miestas Liverpulis yra vienas turizmo traukos taškų Anglijoje.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Liverpulio vyks du kartus per savaitę, pritaikyti tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam turizmui – pirmadieniais ir penktadieniais.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Liverpulį papildys Vilniaus pasiekiamumą su Vidurio Anglija. „Wizz Air“ taip pat skraido į labiau į Rytus esantį Donkasterio/Šefildo oro uostą. Nuo Liverpulio iki Johno Lennono oro uosto iki 2,5 mln. gyventojų turinčio Mančesterio metropolio centro vos 55 km. Liverpulio oro uostas yra vienas didžiausių pigių aviakopmanijų centrų Didžiojoje Britanijoje – „Ryanair“ iš Liverpulio vykdo skrydžius daugiau nei 30 krypčių, „easyJet“ – daugiau nei 20.

Vilnius-Oslas

Nuo gegužės 27 dienos „Wizz Air“ pradės tiesioginius skrydžius tarp Lietuvos ir Norvegijos sostinių – Vilniaus ir Oslo. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Aviakomapnija „Wizz Air“ skraidys į Sandefjord Torp oro uostą, kuris yra nutolęs 115 km nuo Oslo į Pietus. TRF oro uostas laikomas Rytų Norvegijos pagrindiniu „low cost“ oro uostu.

Aviakompanija „Norwegian“ skraido į pagrindinį Oslo Gardermoen oro uostą, kuris yra nutolęs nuo Oslo į Šiaurę apie 40 km. Sandefjord Torp ir Gardermoen oro uostus skiria beveik 200 km, todėl nors jie abu aptarnauja Norvegijos sostinę Oslą, turi skirtingą „catchment area“ kas liečia Oslo apylinkes, kas yra ypač aktualu žinant labai aukštas antžeminio transporto kainas Norvegijoje.

Kaip rašiau apžvelgdamas rugpjūčio mėnesio rezultatus, Oslo kryptimi šiuo metu pasiekiamas keleivių srautas yra dvigubai mažesnis negu rekordiniais metais – 2008 m. vasarą šia kryptimi keliaudavo apie 7 tūkst. keleivių. „Wizz Air“ šia kryptimi pasiūlys apie 3000 kėdžių per mėnesį.

12 „Wizz Air“ krypčių iš Vilniaus oro uosto

Po šio plėtros paskelbimo, „Wizz Air“ aviakompanija skrydžius iš Vilniaus vykdys 12 krypčių:

„Wizz Air“ iš Vilniaus skraidys trimis kryptimis į Didžiąją Britaniją (Londonas, Liverpulis, Donkasteris/Šefildas), po dvi kryptis į Italiją (Milanas, Roma) ir Norvegiją (Oslas, Bergenas), po vieną į Prancūziją (Paryžius), Ispaniją (Barselona), Airiją (Korkas), Vokietiją (Dortmundas) ir Olandiją (Eindhovenas).

Daugiau skrydžių esamomis kryptimis

Plėsdama veiklą Vilniaus oro uoste „Wizz Air“ didins skrydžių skaičių kryptimis, kuriomis skrydžiai prasidėjo iš Vilniaus šiais metais. Tokiu būdu įdirbtose kryptyse tikimasi keleivių skaičiaus augimo bei geresnio produkto.

Didžiausias skrydžių didinimas numatomas Londono kryptimi. Vietoje dabar vykstančių 5 skrydžių per savaitę bus vykdoma 11 savaitinių skrydžių. Tai yra, keturias savaites dienas vyks po du skrydžius per dieną tarp Vilniaus ir Londono Lutono oro uostų.

Daugiau skrydžių numatoma ir Eindhoveno kryptimi – šia kryptimi ateinančią vasarą bus skraidoma tris kartus per savaitę.

Pagal dabar numatomą planą, nuo 2012 m. gegužės pabaigos aviakompanija „Wizz Air“ vykdys mažiausiai 35 skrydžius per savaitę. Tokia apimtimi „Wizz Air“ Vilniaus oro uoste turėtų pervežti daugiau nei 0,5 mln. keleivių per metus.

Aviakompanija „Wizz Air“ 2012 m. planuoja plėsti veiklą esamose bazėse. Anksčiau paskelbta apie tai, jog dar vienas lėktuvas papildys Varšuvos bazę 2012 m. pavasarį.

Aviakompanija „Wizz Air“ pasilieka laisvos „capacity“ Vilniaus bazės lėktuve – atsižvelgiant į ateities pardavimų rezultatus ir veiklos rezultatus žiemą bus didinamas skrydžių dažnis kai kuriomis kryptimis.

Septynioms kryptims rugpjūtis Vilniaus oro uoste buvo rekordinis

2011 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 190,1 tūkst. keleivių – 28,2% daugiau negu praėjusiais metais.

Skrydžių aptarnauta 2657 – 15,6% daugiau negu 2010-aisiais. Krovinių pervežta 459 tonos – 11% daugiau nei prieš metus.

Šį kartą rugpjūčio mėnesio duomenis pateiksiu viena lentele – kiti rodikliai ir rinkos pasidalijimas labai panašus birželio ir liepos mėnesiams.

Šalia įprastų duomenų pateikiu kiekvienos krypties skrydžių palyginimą su rekordinių metų ta kryptimi pervežtų keleivių skaičiumi rugpjūčio mėnesį. Kaip matyti, šią vasarą skraidoma 5 kryptimis, kuriomis niekada dar nebuvo skraidoma, o rugpjūtį 7 kryptys demonstravo patį geriausią rugpjūčio rezultatą.

Liepos mėnesį atidaryta nauja „Wizz Air“ kryptis – Dortmundas – pamažu įsisuka. Šia kryptimi pervežta 3,6 tūkst. keleivių ir pasiektas 78% orlaivių užpildymo rodiklis.

Patį geriausią užpildymą rugpjūtį pademonstravo skrydžiai į Donkasterio/Šefildo oro uostą. Lėktuvai šia kryptimi skrido užpildyti 92% ir dviem skrydžiais per savaitę pervežta beveik 3 tūkst. keleivių.

Kuomet lyginame su rekordiniais tų krypčių pasiekimais, turiu atkreipti dėmesį, jog skrydžių kai kuriomis kryptimis rinkos situacija yra pasikeitusi iš esmės. Pavyzdžiui, rekordinis keleivių skaičius (23,6 tūkst.) keleivių Londono kryptimi buvo pasiektas dar 2005 m. – kuomet tik prasidėjo „Ryanair“ veikla Kaune, o šiuo metu Londono kryptimi iš Kauno vyksta skrydžiai 15 kartų per savaitę.

Talino, Helsinkio kryptimis rekordai pasiekti 2008 m. kai iš šių miestų įvairios aviakompanijos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą. Tačiau šių metų rugpjūtis yra geriausias rugpjūtis „Finnair“ aviakompanijai – tiek keleivių Vilniuje „Finnair“ dar neturėjo.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius auga stabiliai

Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas stabilizuojasi ties 25-30% kiekvieną mėnesį atžyma. 2011 m. liepos mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 185,9 tūkst. keleivių – 26,3% daugiau nei praėjusių metų liepą.

Skrydžių skaičius paaugo 6% – iki 2,6 tūkst. skrydžių per mėnesį.

Populiariausiųjų skrydžių lentelėje ir užpildymuose bei pokyčių rodikliuose esminių pokyčių nėra:

Liepos mėnesio pabaigoje „Wizz Air“ debiutavo su nauja kryptimi – Dortmundu, kuris sėkmingai debiutavo su 73% užpildymu. „Wizz Air“ Vilniaus maršrutų vidurkio užpildymas nesiekia, tačiau šiek tiek mažesnis užpildymas sietinas su trumpu pardavimų periodu. „Wizz Air“ ir „Ryanair“ starto patirtis rodo, jog pilnam išpardavimui „low cost“ kompanijoms reikia mažiausiai 15 savaičių išankstinės bilietų prekybos.

Beje, pastebėtina, jog pirmuose reisuose lėktuvai silpniau krovėsi Vilnius-Dortmundas segmente, tuo tarpu Dortmundas-Vilnius demonstravo labai gerą užpildymą.

Akivaizdu ir tai, jog didžiausią naudą Vilnius ir Lietuvai atnešė akivaizdžiai šią vasarą rekordinis susisiekimas su Italija ir su Ispanija. Tarp Lietuvos ir Italijos keliauja trigubai daugiau keleivių nei praėjusiais metais, tarp Lietuvos ir Ispanijos – dvigubai.

Be abejo, įdomu kaip sekasi maršrutams iš Vilniaus oro uosto, kurie vyksta jau ne vienerius metus. Šį mėnesį norėčiau išskirti Maskvos maršruto išvystymą, kuris pasiekė rekordą nuo tų laikų, kuomet skrydžių žemėlapis iš Vilniaus persiorientavo iš Rytų krypties į Vakarų krypti praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Šį birželį tarp Vilniaus ir Maskvos keliavo 5,5 tūkst. keleivių – daugiau, negu LAL/“flyLAL“ laikais:

Pažymėtina tai, jog maršrute dirbanti „utair“ sėkmingai valdo „capacity“ šiame maršrute neperlenkdama lazdos ir sauganti savo rinką nuo konkurentų, galinčių taip pat atidaryti skrydžius šiuo maršrutu. Su augančiu keleivių skaičiumi „utair“ didina lėktuvus ir liepą lėktuvai buvo užpildyti „sveikais“ dviem trečdaliais.

Prasidėjęs rugpjūčio mėnuo, deja, bus paskutinis, kuomet „Estonian Air“ Vilniaus oro uoste bazuoja „Boeing 737“ lėktuvą. Šio mėnesio pabaigoje skrydžiai į Amsterdamą ir Stokholmą bus sustabdyti. Akivaizdu tai, jog su toks lėktuvas šiai dienai yra netinkamas šiems maršrutams aptarnauti.

Vilnius-Amsterdamas maršrute „Estonian Air“ dirbo daugiau negu pusantrų metų ir, deja, net piko mėnesiais birželį-liepą nepavyko viršyti būtino 60% lėktuvų užpildymo. Akivaizdu, jog lietuvių tarpe dingo įprotis keliauti su KLM per Amsterdamą bei dabar egzistuojantis geresnis Vilniaus pasiekiamumas su „Lufthansa“ ir SAS neleido šiam maršrutui pasiekti kritinės reikalingos keleivių masės:

Tuo tarpu Stokholmo kryptimi akivaizdu, jog reikalingas tinkamas 60-90 vietų lėktuvas šiam skrydžiui aptarnauti. „Estonian Air“ pasiūlė tinkamą tvarkaraštį – vieno vakarinio reiso per dieną pakanka, „Estonian Air“ užėmė net 90% šio maršruto rinkos 2010-2011 m. žiemą, tačiau ypač verslo ne-sezono (business low season) metu ypač išryškėjo per didelio lėktuvo bėda:

Toliau skrydžius tarp Vilniaus ir Stokholmo kiekvieną darbo dieną rytais vykdys aviakompanija „Skyways“ „Embraer 145“ lėktuvu.

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »