Simonas Bartkus | Blog

Ar kada nors naudojotės pažinčių klubų paslaugomis? Ar manote, kad jie skirti tik beviltiškiems? Jei tikrai yra taip, tai Lietuva pilna jaunimėlio, kuris laiko save beviltišku.

Netikite? Įsijunkite „Tango TV” bet kuriuo metu ir pamatysite, kaip „žindintis” ištroškę paaugliai okupavo beveik ketvirtį penktos didžiausios televizijos pagal potencialią auditoriją ekrano. Ir nė vienam iš jų nėra svarbus tas litas, kurį greičiausiai sumoka tėvai, ar tai, jog galimybė „gyvai” susipažinti su taip trokštamu priešingos lyties asmeniu maksimaliai sumažinta – eteryje draudžiama skelbti savo telefono numerį.

Šiaip ar taip, pažinčių tarnybos klesti ir dygsta kaip grybai po šilto lietaus. Be nemokamų virtualių klubų internete, stipriai reklamuojasi anoniminio (bent jau pradžioje) bendravimo paslaugas teikiančios bendrovės. Štai su nacionaliniu transliuotoju dėl trečiosios vietos populiarumo lentelėje bekovojanti TV4 televizija skyrė dvi valandas naktinio eterio laiko bendravimui su nepažįstamaisiais (tiksliau, 2 Lt išmušinėjimui iš tų, kurie jaučia malonumą savo parašytą tekstą matyti „žydrajame” ekrane). Jau pačią pirmą savo gyvavimo dieną ši TV laida tapo dar vienu pažinčių klubu, kurio nariai viešai didžiuojasi savo neišpasakytu sąmojingumu, linksmumu ir lytiniu pajėgumu.

Vieną šeštadienio naktį, bemaigant distancinio valdymo pultelį ir keikiant lietuviškas televizijas dėl pernelyg ankstyvos programos pabaigos (mano gatvės kabelinė televizija dar nepasiekė), užkliuvo ir mano akys už jau minėtos laidos (beje, ji vadinasi „Telejazz”). Iš karto krito į akis tai, kad šios laidos kūrėjai leidžia skelbti telefonų numerius (tiesa, į eterį praleidžiamos tik tos žinutės, kuriuose rašomi skaičiai sutampa su numeriu telefono, iš kurio siunčiama). Prisiminęs, kad kažkur stalčiuje mėtosi nebenaudojama išankstinės mokėjimo paslaugos SIM kortelė su kelių litų likučių ir greitai bepasibaigsiančiu galiojimo laiku, netrukau susigriebti, kad galbūt vertėtų išbandyti šios laidos teikiamas pramogas (savo telefono numeriu rizikuoti nesiryžčiau).

Pirma mano žinutė, išsiųsta trumpuoju numeriu, po kokios minutės pasirodė eteryje. Nusprendžiau jos turiniu neišsiskirti iš plačiųjų masių: „Karštas, linksmas, nuoširdus 19 metų vaikinas ieško merginos trumpalaikei draugystei!!!! Tel. +370XXXXXXXX.” Na, bent jau 3 žodžiai šioje žinutėje tikrai buvo ne melas. Tiesa, visą tekstą rašiau didžiosiomis raidėmis, tarsi būtų užstrigęs „Shift” klavišas klaviatūroje, bet kitaip negalėjau – būčiau pasirodęs senamadiškas arba nesugebantis tinkamai valdyti net mobiliojo telefono. Nusivyliau iškart – dėl didžiulės mano konkurentų gausos mano SMS eteryje šmėžavo tik kokias 6 sekundes, vos pats spėjau ją pastebėti ir širdyje pasidžiaugti neišpasakytu savo šmaikštumu.

Išgyvenęs bergždžiai iššvaistytų 2 litų skausmą, nusprendžiau atkakliai tęsti kovą dėl merginų, tamsią žiemos naktį skaitančių tokių beviltiškų vaikinų kaip aš rašliavas tiesiai į televizoriaus ekraną. Truputį patobulinęs savo žinutę išsiunčiau dar kartą tuo pačiu trumpuoju numeriu. Bingo! Nežinau, ar dėl sistemos sutrikimų, ar tiesiog dėl kitų rašančiųjų tą minutę nebuvimo, mano genialusis tekstas, turėjęs pritraukti visas žavias šios žemės būtybes, ekrane švietė labai ilgai. Kai mano žinutę jau užgožė kiti sąmojai, susirangiau po antklode ir pradėjau laukti atoveiksmio.

Pirmasis skambutis. Skambino grupė girtų jaunuolių ar paauglių mutavusiais balsais. Ragelyje girdėjau, kaip jie plėšė vienas iš kito ragelį ir stengėsi kuo kandžiau mane pašiepti ir kuo garsiau nusijuokti. Tada supratau, kad nesu pasiruošęs tokio žurnalistinio tyrimo rengimui – įžeidinėjimus kenčiau gal kokią minutę ir padėjau ragelį. Juk ir mano tikslai visai ne tokie.

Baigęs pirmąjį pokalbį pamačiau dvi žinutes, atkeliavusias į mano mobilųjį. Skaitau pirmąją: „labasa, klausyk gal natyciaiaiai nori i lova natycia?uuuuuuuuuuuuuu?kuuuuuuuuuu?kaimas is cool:)a taip rasau? Inga”. (Tekstas autentiškas, netaisytas) Palaikiau tai tokiu pat pokštu, kaip ir prieš tai buvusį skambutį. Bet nedelsiau atsakyti: „Labas. Juokus mėgstu, bet nežinau, ką atsakyti”. Vėliau gavęs dar vieną žinutę iš tos pačios Ingos supratau, kaip klydau! „atspejai, kad as megstu juokus…:) tai vat… siaip as esu linksma,man 14. megstu kabinti bernus, bet man nekaip sekasi (turbut pastebejai)”. Nors 14-metės manęs netraukia, bendravimo azartas pagavo. Tiesa, galimybė, kad šios žinutės autorius, autorė ar autoriai blefuoja, išliko, bet nusprendžiau laikyti, jog žinutėje rašoma teisybė. Netrukau atrašyti: „Turbūt aš labai senamadiškas, bet nepratęs, jog 14-metės siūlytų pažintį pradėti nuo lovos”. Mūsų bendravimas tuo ir baigėsi. Daugiau kaip valandą nesulaukiau žinučių, o vėliau amžiams išjungiau telefoną.

Antra žinutė: „Labutis, tave patrukdė 3 beberiukės… oi, atsiprašome, t.y. 3 bebriukės. Mes sėdim darbe, linksmai leidžiame laiką :) O ką tu veiki?” (Šįkart tekstas taisytas, autentiškumas nebe toks svarbus – svarbiau turinys). Taip prasidėjo vienintelė normali pažintis tą vakarą, kuri tesėsi gal 10 žinučių apsikeitimu, pašnekesiais apie darbą, muziką ir orą. Bet supratau, kad tai be galo nuobodu – rašinėti banalias žinutes kažkokioms nepažįstamosioms. Palinkėjau labos nakties, tuo leisdamas nedviprasmiškai suprasti, kad noriu baigti susirašinėjimą.

Trečioji trumpoji žinutė mane pasiekė maždaug po pusvalandžio nuo mano pareiškimo apie merginos poreikį TV eteryje. Iš pradžių viskas buvo paprasta ir banalu. Išsiaiškinau, kad tai 19-metė iš Klaipėdos, prižiūrinti pusseserės vaiką savaitgalį. Viskas ėjosi normaliai, kaip ir su trimis bebriukėmis, iki vienos žinutės, kurioje ji parašė: „Ačiū, kad šį vakarą bendravai su manimi, tu labai šaunus, bet turbūt man per geras. Buvo labai malonu. Ate”. Atsakiau didingomis frazėmis, jog „niekas niekam nebūna per geras”, kažką kliedėjau apie visų žmonių vienodumą (tiksliai nepamenu, nes rašiau apie 3 val. nakties). Tada labai netikėtai sulaukiau jos skambučio. Išgirdau dūsaujantį balsą, greitakalbe berianti atsiprašymą apie mano laiko sutrukdymą, apie blogą gyvenimą ir atsiprašymą už visus mano gyvenime buvusius ir dar būsimus vargus, tarsi ji būtų dėl to kalta. Prisipažinsiu, stipriai pasimečiau: bandžiau juokauti, prašyti, kad ji nejuokautų, kalbėjau apie tai, kad man labai buvo malonu su ja bendrauti ir t.t. Bet ji padėjo ragelį. Pasijutau labai nejaukiai. Bandžiau pats jai paskambinti, bet ji buvo išjungusi telefoną…

Taip netikėtai baigėsi mano žurnalistinis tyrimas ir neturėjau jėgų ar nuotaikos jį tęsti. Mane užplūdo mintys apie tai, kad galbūt iš tiesų aš stipriai ir žiauriai, pats to nenorėdamas, paveikiau silpno žmogaus gyvenimą. O gal kažkas su manimi pajuokavo. Galbūt. Išjungiau telefoną, o kitą rytą tą SIM kortelę išmečiau (vis vien sąskaitos likutis nesiekė dviejų litų).

Pradėjau linksmai ir – ironiška – baigiau liūdnai. Linkiu daugiau naujų pažinčių klubuose, kavinėse, troleibusuose bei kitose masinių susibūrimų vietose ir mažiau bereikšmio, kažin kur vedančio flirtavimo interneto pokalbių kambariuose ar komerciniuose SMS žaidimuose. Su artėjančia Šv. Valentino diena!

smb@mail.lt

P. S. Atsiprašau visų žmonių, kurie patyrė nepatogumų dėl šio mano eksperimento. Labai atsiprašau tos merginos iš Klaipėdos, jei tikrai aš ją nuliūdinau. Atsiprašau „Telejazz” laidos rengėjų dėl to, kad papildžiau žmonių sąrašą, kurie naudojasi jų paslaugomis ne pažintims, o asmeniniam smalsumui tenkinti (bet nepamirškite, kad aš į jūsų sąskaitą pervedžiau 4 litus). Atsiprašau žmonių, kurių žinučių tekstai čia paviešinti (jūsų telefonų numerius jau ištryniau).

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. vasarį.

Sausio 31 d. vakarą pilnutėliuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose buvo išdalyti „Radiocentro” muzikiniai apdovanojimai. Tai neabejotinai didžiausias ir įtakingiausias lietuviškos muzikos renginys. Sakau „neabejotinai”, kadangi realių alternatyvų „Radiocentro” gimtadieniui nėra.Nuolat nesutarimų ir kritikos draskomi bei stabilumu nepasižymintys „Bravo” apdovanojimai negali nė iš tolo prilygti šiam renginiui. (Gal kas nors žinote, ar šiemet išvis įvyks „Bravo 2001”?). Renginio svarbą neslėpdama išreiškė prestižiškiausia save laikanti leidybos firma „Bomba Records”, kuri likus kelioms savaitėms iki balsavimo pabaigos visiems žurnalistams išplatino kreipimąsi į „aktyvius, geros muzikos gerbėjus”, kuriame tiesiogiai raginama balsuoti už atlikėjus, dirbančius su šia bendrove.Populiariausios komercinės radijo stoties gimtadienis nesikeičia jau ne vienus metus – apdovanojimai „geriausiems”, žymiausių lietuvaičių atlikėjų koncertas ir antrarūšė užsienio grupė. Po to diskutuojama, kas geriau – populiariausi vietiniai atlikėjai, kurie ruošėsi šiam renginiui nuo kalėdinio maratono pabaigos, ar Lietuvoje, bet nebūtinai visame pasaulyje žinoma europietiška grupė. Teigiamų poslinkių lietuviškos muzikos pasaulyje yra – skelbiama, kad dauguma grupių šių metų koncerte dainavo gyvai… Bet šį kartą ne apie tai, kas gero ar blogo buvo „Radiocentro” gimtadienio koncerte – šįkart apie grupes ir atlikėjus, kurie nuo praeito penktadienio save gali vadinti geriausiais.Geriausia atlikėja – Gintarė. Už šį apdovanojimą dainininkė pirmiausia turi dėkoti Lietuvos televizijai. Būtent nacionalinio transliuotojo gimtadieniui buvo atgaivintas senasis šlageris „Debesėlis”. Gintarė aplenkė Atlantą, kuri šiemet nieko naujo neišleido, tik retkarčiais prabyla apie ilgai ir nuosekliai brandinamą antrąjį albumą; Nedą, kuri praėjusiais metais labiausiai žinoma iš dainos, skambančios „Maximos” reklamoje; bei Astą Pilypaitę, kuri geriausiai įsiminė ELeNKenio palydovės vaidmeniu.Geriausias atlikėjas – Andrius Mamontovas lygiai taip pat sėkmingai galėjo gauti apdovanojimą už nuopelnus muzikai. Ne paslaptis, kad daugiausiai balsų šiuose rinkimuose aktorius ir muzikantas gavo už ankstesnį įdirbį. Žvelgiant iš kito taško, stiprių konkurentų šioje kategorijoje buvęs „Foje” lyderis neturėjo. Marijus Mikutavičius, pernai įrašęs tik savotiškąjį „Bliamba, juk aš tave myliu” ir duetą su Neda, prieš mėnesį pasakė, kad absurdas, jei šį apdovanojimą gaus jis – įvertinimas turi būti skirtas muzikantui, o jis viso labo žurnalistas. Kiti du kandidatai į šį apdovanojimą dar silpnesni – „blogiausias Europos atlikėjas” Aivaras, vis dar besislepiantis po pernykščiais lapais, ir savo naujo veido niekaip nerandantis Alanas Chošnau.Metų debiutas – „Geltona”. Šioje nominacijoje didelės konkurencijos taip pat nebuvo. „Geltona” per metus giliai įsiliejo į popmuzikos rinką ir retas beprisimena, kad šis klaipėdiečių duetas tik 2002-aisiais atidegė savo veidus. Per metus vokalistė Dija spėjo pasivaidenti televizijoje, užsidengusi veidą, atsiskleisti „Akvariume” ir nusifotografuoti erotinėje fotosesijoje. Tokios veiklos gausos galėtų pavydėti didžioji dalis senbuvių, ką jau kalbėti apie kitus debiutantus. „Kastaneda” kol kas žinoma vieninteliu vasarą skambėjusiu hitu „Vakar vakare”, „Outside” keliais ypač tiesmukais dainų tekstais („Paskambink man”, „Bet man nereikia jo”, „Ožys tu”), o Tigros iškirptė kur kas populiaresnė už jos dainas.Geriausia šokių muzikos grupe tapo „Cisco Kid”. Lietuvoje jau tapo įprasta, kad gimtinėje išgarsėjusios grupės veržiasi į užsienio rinkas, dažniausiai į didžiosios Rusijos, todėl belgų grupės atėjimas į Lietuvos rinką tapo netikėtai dideliu akibrokštu. Grupei pakako dviejų viena už kitą skandalingesnių dainų („Sex su blondine” ir „Kas nešokinės, tas py…), kad pelnytų sau prestižinį apdovanojimą. Kaip ir kitose nominacijose, „Cisco Kid” turėtų labiausiai būti dėkingi konkurentams, kurių… nebuvo. Ar verti apdovanojimo yra „Happyendless”, kurie, be darbo su įvairiais muzikantais, savo kūrinių neleidžia; „Flex”, pradėjusi skambėti radijo eteryje tik pastaraisiais mėnesiais su „Virtualia mergina”, ar juo labiau „Sel”, apie kurių naujus darbus apskritai negirdėti.Geriausia roko grupė – „Biplan”. Apdovanojimas, kurį šis kolektyvas gavo už vienintelį kūrinį – „Anzelmutė”. Jeigu geriausios dainos apdovanojimas būtų dvigubas, šios nominacijos apskritai nebūtų reikėję. Antra vertus, ši nominacija pažengė į priekį – apdovanojimą gavo bent jau gitarinę muziką grojanti grupė, o ne kaip prieš kelerius metus, kai šioje nominacijoje laimėjo „Studija” ir „Radijo šou”. „Biplan” aplenkė atgimstančius, bet taip pat perdarytu šlageriu „Pokštas” pagarsėjusius „Merlin”, pagaliau debiutinį albumą išleidusius „SH”, kurie turbūt yra vieninteliai tikro roko propaguotojai; bei paslaptingą grupę „Weekends”, pasakojusią istoriją apie tai, kaip „buvau girtas ir buvau blaivas”.Geriausia grupė – „B’Avarija”. Iš tiesų būtų neteisinga, jei šioje nominacijoje „B’Avarija” nebūtų laimėjusi: praėjusiais metais vaikinų tercetas laimėjo galimybę atstovauti Lietuvai Eurovizijoje, kurią per savo aplaidumą vėliau prarado, išleido turbūt perkamiausią albumą, grupės narys debiutavo televizijoje. „B’Avarija” laimėjo, aplenkusi tikrai stiprius konkurentus – didžiulę paauglių gerbėjų armiją turinčius „G&G Sindikatą”, saldžiuosius „Pikaso” berniukus, spėjusius išleisti net du albumus, netoli pergalės „Akvariume 2” buvusį „delfiną” ir į įvairias gyvenimo sritis pasklidusius „Žas”.Geriausia metų daina – „Žas” „Palanga močiučių”. Apdovanojimas, kuriame renkama mažiausiai „užknisusi” muzika. Klausytojai išsirinko „Žas”. Ši nominacija labiausiai atspindi kūrybinį lietuviškos muzikos skurdą – daugumą pretendentų į šią nominaciją – perdaryti seni kūriniai: „Biplan” „Anzelmutė”, Gintarės „Debesėlis”, „Skamp” su Vytautu Kernagiu „Mūsų dienos kaip šventės”. Vienintelė visiškai originali Andriaus Mamontovo daina „O, meile” nesugebėjo pelnyti metų dainos titulo.Geriausias metų albumas – „Mango” „Reikalingi žodžiai”, geriausia „Lietuvos TOP 20” grupė – „Mango”. Du apdovanojimai, kuriuos gavo viena grupė ir dėl to ją galima vadinti absoliučia geriausios muzikos rinkimų nugalėtoja. Keista, „Mango” teoriškai pretendavo tik į šiuos du apdovanojimus ir abu juos gavo. Kovoje dėl geriausio albumo titulo klaipėdiečių merginų trijulė aplenkė „Pikaso”, „G&G Sindikatą” ir „Delfinus”, kurie liko visai be apdovanojimų, ir rinkinį „Euro.lt”, kuris į geriausiųjų sąrašą patekti labiausiai nusipelnė dėl skambaus vardo ir kilnaus tikslo.Už nuopelnus muzikai apdovanoti balso stygų gydytojai Violeta Budrienė ir Henrikas Ališauskas. Džiugu, kad prisimenami žmonės, padedantys dainininkams užkopti į sceną, bet tokiu atveju galbūt reiktų padėkoti ir siuvėjams, kirpėjams, ir aparatūros montuotojams?Apskritai paskelbus pretendentus į apdovanojimus buvo džiaugiamasi, kad daug naujų vardų atsirado geriausiųjų gretose. Praėjusiais metais tris apdovanojimus susižėrę „Skamp”, šiemet pretendavo tik į geriausios dainos apdovanojimą, ilgametės „etatinės” statulėlių rinkėjos „Mango” tarp pretendenčių buvo minimos tik vienoje nominacijoje (kandidatai į geriausią „Lietuvos TOP 20” grupę neskelbiami), geriausias praėjusių metų atlikėjo Deivio vardas geriausiųjų sąrašuose nefigūravo. Bet laimėtojų gretose nieko nauja: tarp šeimos ir scenos besiblaškanti Gintarė, neatsiejama popmuzikos dalimi tapęs A. Mamontovas, jau scenos veteranėmis galinčios vadintis grupės „Žas” ir „B’Avarija”, nuo alternatyvaus roko iki „popso” atžygiavę „Biplan”. Jokių naujovių, jokių netikėtumų…Autorius: Simonas BartkusPaskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. vasarį