Simonas Bartkus | Blog

Šiandien baigėsi Kanų kino festivalis. Laimėjo man ir jums tikrai mažai žinomi režisieriai. Neblogai buvo įvertintas naujas Pedro Almodovaro filmas „Volver” su Penelope Cruz. Tikrai lauksiu liepos pabaigos, kada ši juosta bus sukama mūsų kino teatruose. Dar vienas dviprasmiškai įvertintas kūrinys – Sofios Coppola (taip, čia ta pati, kur statė „Jaunąsias savižudes” ir „Lost in translation”) naujas filmas, kurio tikrai visi ilgai laukė. S.Coppola ekranizavo istoriją apie Mariją Antuanetę, kurią vaidina Kirsten Dunst (Kadangi Kirsten Dunst ir Scarlett Johansson yra dvi S.Coppolos favoritės, tai tikiuos, kada nors ji pastatys filmą su jom abiem :). Apie „Mariją Antuanetę” atsiliepimai tokie: visi JAV kritikai filmą mala su šūdais, o visi europiečiai, ypač prancūzai, duoda mažiausiai 9 žvaigždutes iš 10. Kaip yra iš tikrųjų, pamatysime negreit. Lietuvoje turbūt tik 2007 metų pradžioje. Nepradėkite varyti ant mūsų kino platintojų ir apie tai, kad Lietuvoje viskas vėluoja šimtą metų: filmo teises valdo „Sony Pictures” ir ji nusprendė, kad geriausias laikas „Commercial Release” yra lapkričio mėnuo – tada filmą pamatys eilinis amerikietis, vokietis ir prancūzas. Mes irgi ne anksčiau :)

Anyway, reikia eiti prie šito posto temos, apie šiemetinius Kanų rezultatus galite paskaityti čia:
pirmą kartą normalioje Kanų programoje buvo rodomas lietuviškas filmas. Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu”. Visas pasirodymas apipintas apkalbomis, dažniausiai iš lietuviško pavydo – na, panašios kalbos kaip apie „LT United”. Skirtumas tas, kad „LT united” visi mato per teliką, o kas vyksta kanuose tai mato tik tie, kurie yra ten.

Patekti į Kanų kino festivalyje yra lobizmas. Man, susipažinusiam su tuo reikalu taip paviršutiniškai, iš vis yra kosmosas, kai bandau įsivaizduoti, kaip ten visokios srovės veikia. Į Kanų festivalį submitinama apie 2000 filmų kasmet, jų visų niekas net neperžiūri. Norint submitinti filmą festivalin net nereikia nusiųsti jo kopijos! Štai ką galima vadinti lobizmu tikrąja to žodžio prasme.

Pasigirsta kaltinimų kodėl Lietuva nenusiuntė kito filmo, kodėl buvo siųstas „Aš esi tu”. Iš tiesų Kanuose šalys ne prie ko. Šalies pavadinimas neturi jokios reikšmės, juolabiau, kažkokie valstybiniai sprendimai irgi jokios įtakos neturi. Visai kitas dalykas yra „Oskarai”, kur kiekviena šalis turi teisę siųsti po vieną filmą ir jis tikrai bus peržiūrėtas ir įvertintas. Visos šalys, įskaitant mūsų kaimynes, siunčia ten savo filmus. Lietuva niekada nėra siuntusi nė vieno filmo. Kodėl pernai nebuvo nusiųstas „Dievų miškas”? Sakote, filmas šūdas? Tai aišku, kad šūdas. Bet vistiek, bent keliasdešimt „Oskarų” komisijos narių būtų filmą pamatę, gal kur parašę ar užsirašę. Ir pamatas ateičiai taip būtų klojamas, nes iš kart su šedevru į sostą neužšoksi. Anyway, vėl nukrypau.

Didžiąja dalimi sutinku, jog filmo prodiuserės Uljanos Kim nuopelnas yra tai, jog filmas pateko į Kanų kino festivalį ir netgi į antrą pagal svarbumą programą „UN CERTAIN REGARD”. Iš viso šiemet šioje programoje rodyti 23 filmai.

Kaip Kanuose iš tikrųjų atrodė „Aš esi tu” pasirodymas? Suinteresuoti asmenys aka Lietuvos kino gėda Loreta Sutkaitienė ir kiti siuntė signalus, jog visi labai šiltai sutiko, buvo tokių visko mačiusių, jog žmonės masiškai žmonės ėjo iš salės per filmo peržiūrą. Iš savų šaltinių šiek tiek žinau kaip buvo iš tikrųjų:
Kanuose juosta buvo sukama du kartus. Pirma peržiūra spaudos atstovams, kita – vieša filmo premjera. Per peržiūrą spaudos atstovams apie 70 proc. žurnalistų išėjo nesutikę pabaigos. Iš tiesų, tai nėra kažkoks filmo žlugimas – Kanuose normalu toks žurnalistų elgesys. Ten filmai sukami dešimtyse salių, daugybė programų, retrospektyvų, t. t. Todėl daugelis žurnalistų prabėgomis laksto vienur kitur norėdami tik susipažinti kas ką daro.
Oficialus filmo demonstravimas vyko vienoje pagrindinių festivalių kino salių (vėl įtariu gerą lobistų darbą). Žiūrovų buvo sausakimša salė (3000). Niekas ten masiškai neišėjo, nes tiesiog iš tokių seansų išėjimas yra negerbimas kūrėjų. Po seanso – interviu, autografų dalybos. Sako, kad Jurga Jutaitė susilaukė ypač didelio dėmesio. Vėl galėčiau sakyt respect prodiuseriams, kad filmo reprezentuoti buvo nusiųsta ji, o ne, atleiskit, ne prekinės išvaizdos aktorius Bialobževskis (gal ir teisingai užrašiau). Iš tikrųjų tai Bialboževskis nevažiavo todėl, kad turėjo sekmadienį vest „Dainų dainelės” laureatų koncertą ir nebūtų spėjęs grįžti. Prisimenat anekdotą apie Sigutį Jačėną, kurį kvietė Spielbergas filmuotis, bet jis nevažiavo todėl, kad filmavimai vyko gruodį ir jis tuo metu Kalėdų seneliu dirba?

Kas toliau?

Dabar „Aš esi tu” bus neišvengiamai kviečiamas į daugybę festivalių (nu tokių kaip mūsų „Kino pavasaris” tik dauguma jų šiek tiek „krūtesnių”, turinčių komsiją ir laureatus). Kodėl aš garantuotas, kad bus kviečiamas? Todėl, kad visiems festivaliams yra prestižas turėti programoje filmą, kuris buvo rodytas A lygio festivalyje. Kanai ne tik, kad A lygis, bet ir A tarp A.

Būtent šie festivaliai ir parodys, ar „Aš esi tu” tikrai yra vertinamas. Prieš keletą metų ta pati prodiuserė Uljana Kim prastumė kitą Kristijono Vildžiūno filmą „Nuomos sutartis” į Venecijos kino festivalį. Po to tas filmas buvo pakviestas į apie 40 įvairių festivalių. Nė vieno titulo, nė vieno laureato vardo.

Aš manau, kad „Aš esi tu” yra bent dviem galvom geresnis filmas už „Nuomos sutartį”.
„Aš esi tu” yra labai neoriginalus filmas. Jeigu jūs pamatysite šį filmą, tikrai suprasite nuo kokių „režisierių-festivalinių žvaigždžių” K.Vildžiūnas kopijavo. Pliusai? 1) Jurga Jutaitė – žibantis charizmatiškas žavesys. 2) Vaizdas ekrane. Tikrai gražu. 3) Stiklo namelis. Buvo pastatytas tikras stiklo namelis medyje, kuris suėdė gal 80 proc. filmo biudžeto. Bet jis atrodo tikrai gerai. 4) Dar man patiko muzika, bet čia gal jau kiek subjektyvu.