Epizodas VII – Bastėja
Comments(0) Iki šiol man ta vieta buvo tiesiog sena siena, ant kurios ankstyvojo studentavimo laikais užsilipę gerdavom pigų vyną.
Ėjau kartą fotkinti pačios sienos ir vaizdo, kuris atsiveria iš Subačiaus gatvės ir pamačiau, kad į patį gynybinį bokštą galima užeiti. Užėjau ir buvau vienintelis lankytojais tuo metu. Nuobodžiavo ir administratorė, jauna maloni mergina nuobodulį skandinanti knygos vertimo iš kažkokios kalbos liūne. Užeikit sako, įdomu, 2 litai kaštuoja. Na kaip čia neužeisi.
Taip atrodo įėjimas į bokštą – pirmam aukšte karaliauja maloni mergina, kuri ir apibilietuoja, o antrame moteriškė šiaip sėdi ir skaito knygą:
Pirmas aukštas – nyki ekspozicija su nuotraukom paveikslėliais. Na, visaip kaip gali būti blogai ir tamsu.
Tikslas buvo užlipt į apžvalginę aikštelę ant sienos, bet pasirodo, kad galima dar užeiti į patrankų patalpą. Tai didžiuliu ratu išdėstyti visokie šaudymo pabūklai prie skylių sienose. Pats ratas tai kokių 150 metrų ilgio.
O į atsišaudymo žiedą reikia eiti koridoriumi, kuris gan autentiškai apšviestas (sunku pavadint apšviestas, nes iš principo, vistiek labai tamsu).
Laiptai žemyn atrodo šitaip:
Labai drėgna ten, tiesiog šlapia. Ir labai šalta. Lauke tądien buvo ~28 pliuso, ten prognozuočiau kokia 13. Ilgai užsibūt nerekomenduojama.
Na ir apžvalgos aikštelė iš kurios galima matyt Gedimino pilį, Užupį, Senamiesčio arčiau Vilnelės dalį.
Vaizdelis į Bokšto gatvę:
Gedimino pilis:
Užupis:
Taip autentiškas išlikęs bokštas atrodo iš apžvalgos aikštelės krašto:
Reziumė: IMHO šitą Bastėją ir aikštelę gal net labiau verta aplankyt už Gedimino pilį.
Faktai užfiksuoti, kadrai sustabdyti ir subjektyvi nuomonė suformuota 2006 metų liepos 23 dieną.
