Simonas Bartkus | Blog

Ateinantį šeštadienį, lapkričio 17 dieną Lietuvoje įvyks du gana ryškūs sporto pasaulio įvykiai. Daug dėmesio tradiciškai sulaukianti (nors tik eilinė) krepšinio grandų „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” dvikova bei Lietuvos futbolo rinktinės eilinės atrankos rungtynės su Ukraina.

Abu šie renginiai vyks Kaune: Kauno sporto halėje ir šalia stovinčiame Dariaus ir Girėno stadione.

4 faktai, simbolizuojantys principų ir tendencijų košę:

1. Abu renginiai vyks beveik tuo pačiu metu: krepšinio dvikova prasidės 18:45, futbolo – 20:00. Jeigu jau pamirštume tai, jog vis dėl to abu įvykiai nėra eiliniai ir daug sporto mėgėjų domisi abiem įvykiais, tai net kauniečiai negalės nueiti į abu. Be to, galima tik įsivaizduoti parkavimo problemas šalia sporto halės-stadiono komplekso.

2. BBL teigia, jog negali keisti krepšinio rungtynių laiko, kadangi to neleidžia daryti Lietuvos televizija. Pastaroji teigia, jog 18:45 yra įprastas laikas krepšinio mėgėjams ir ji negali jo keisti. Primenu Lietuvos televizijai, jog LKL krepšinio rungtynės paprastai šeštadieniais rodomos 16:10. Atrodo, čia tiesiog Lietuvos televizijos principas krepšiniu „užmušti” tradiciškai pirmaujančius komercinių televizijų reitingus ir „išlaikyti” žiūrovą nuo krepšinio varžybų pradžios iki „Lietuvos šokių dešimtuko”.

3. LNK nerodys futbolo rungtynių tiesiogiai, kadangi tas laikas yra skirtas realybės šou „Kelias į žvaigždes 3” eilinei laidai. Teks pasitenkinti įrašu 22 val. 30 min.

4. Lietuvos futbolo federacija, matyt, labai aktyviai siekia futbolo populiarumo, jeigu sugeba atrasti rungtynėms tokį laiką, kai tuo metu vyksta krepšinio rungtynės (būkim biedni, bet teisingi – Lietuvoje futbolas prieš „Žalgirio”/”Lietuvos ryto” mačą neturi jokių šansų) ir dar pataiko į tokį laiką, kuris netinka televizijai, kuriai ta pati LFF pardavė transliacijos teises!

Galiu pasiūlyti mažiausiai penkis variantus, kaip pagal „win-win-win” principą buvo galima viską išspręsti.

„Delfi” savo struktūros ir dizaino nekeičia nuo tada, kai atsidarė 2000 m. kovo mėnesį Lietuvoje.  Pastovi 1 vieta praktiškai visus 7 metus populiariausių tinklalapių sąraše.

ONE.lt nekeičia savo beviltiškos navigacijos sistemos ir dešimtmečiu atsiliekančio el. pašto taip pat nuo 2000-ųjų (nežinau, kada tiksliai jie atsidarė, bet savo account’ą dar one.lv atsidariau 2000.12.30). Užtikrinta 2 vieta populiariausių tinklalapių sąraše.

Supermama.lt kartais kosmetiškai aptvarko savo titulinį puslapį (o jį kas nors skaito??), tuo tarpu prie populiariojo forumo paslėptu po šiukšlyno veidu nedrįsta kišti piršto. Rezultatas – amžinas balansavimas ant populiariausiųjų dešimtuko ribos (panašu, jog supermama.lt lankosi _visos_ mamos ir jų lankomumo augimas yra tolygus interneto skverbčiai).

Cinema.lt paskutinį kartą atsinaujino 2000 m. rudenį. Nepaisant to, jis vis dar sugeba lankomumu neatsilikti nuo kinas.info ir obuolys.lt. Galbūt senas įprastas tinklalapis yra priežastis.

O kas atsitiko su tais, kurie bandė atsinaujinti?

Klase.lt, kažkada buvęs šeštas lankomiausias tinklalapis Lietuvoje, įvedęs  sunkiai sveiku protu suvokiamą „e-paso” sistemą ir gryną klasiokų idėją aplipdęs visokiausiomis pažintimis, nusirito į 14 vietą ir toliau ritasi.

OMNI.lt, persitvarkęs į Balsas.lt (čia gal ne tipinis tik dizaino pertvarkymas) iš 4 vietos nusirito į 20-ąją.

Išsiplėtęs į plius.lt, autoplius.lt nei laimėjo nei prarado – dabar virš 90% plius.lt lankytojų yra autoplius.lt lankytojai. Tik apvali suma paleista į orą.

O ar yra kitokių pavyzdžių?

Yra. Kažkada ieskok.lt dominavo pažinčių pasaulyje ir net bandė mesti iššūkį „Delfi” (pagal „PageViews” net lenkdavo). Bet, jis užmigo ant laurų, nediegė naujovių ir jį išstūmė Draugas.lt, kelis kartus eksperimentavęs dizainais ir nuosekliai plėtęs turinį bei paslaugas. Rezultatas – ieskok.lt tuoj iškris iš trečiojo dešimtuko, o Draugas.lt jau pakilo iki 7 vietos.

Tai ar verta?

Atrodo, jog jeigu esi lyderis, tai bet kokios pertvarkos yra labai rizikingos. Kas gali atrodyti labai gražu ir naudinga teoriškai, gali būti nepriimtina tavo lankytojui ir tu tiesiog gali nepataikyti. Atrodo, jog dauguma šios dienos lyderių šios politikos ir laikosi – užimdami patikimas pozicijas jie laikosi suspaudę glėbyje ką turi, bando išspausti iš to kiek įmanoma daugiau naudos ir jokių būdu naujovių neįsileisti.

Naujovių diegimas, matyt, yra „follower’ių” ar „challanger’ių” reikalas –  jie gali eksperimentuoti, taip badyti lyderius ir atrasti skaudžią vietą – galbūt atradus pavyks persivilioti lankytojus. Lyderių reikalas, matyt, yra laiku pastebėti, ką atrado „follower’iai” ir „challanger’iai” ir tuo operatyviai pasinaudoti, neleidžiant konkurentams susikurti pranašumo.

O ką daryti, jeigu persitvarkyti reikia verkiant? Tyrimai, tyrimai, tyrimai … Lietuvoje tyrimai tebėra labai skurdūs.