Simonas Bartkus | Blog

Recenzija išspausdinta „Verslo žinių” priede „Savaitgalis”, 2008 m. kovo 7 d.

„Ar aš turiu pasirinkimą?“ – tokį klausimą užduoda Ana Boleyn karaliaus pasiuntiniui, o trumpas žodis „Ne“ yra visas moterų padėtį viduramžių Anglijoje nusakantis atsakymas. Sutuoktuvių sandorius sudaro vyrai, o sūnaus negalinti duoti žmona gali būti nužudoma – tokia karaliaus rūmų kasdienybė.

Dvi seseris – Ana ir Mariją – turtus ir pripažinimą sustiprinti siekiantis jų tėvas iš taikaus provincijos gyvenimo išsiunčia jas į Anglijos širdį tam, jog siektų karaliaus Henriko VIII palankumo. Karalius tampa neabejingas abiems, o viena kitą mylinčios seserys tampa konkurentėmis. Gudresnė ir apsukresnė Ana tampa Henriko VIII žmona ir karūnuojama.

„Karalienės sesuo“ pastatyta pagal to paties pavadinimo Philippos Gregory romaną – lietuviškas jo leidimas pasoridė ką tik prieš filmo premjerą. „BBC Films“ 2003 m. ekranizavo šį romaną televizijai, o po šio projekto sėkmės ėmėsi darbo perkelti „Karalienės seserį“ į didįjį ekraną.

Dar prieš garsųjį bestselerį, karaliaus Henriko VIII gyvenimo  gyvenimo epizodas santuokoje su Ana Boleyn pasakojamas didžiajame ekrane – kino klasikos gerbėjai gali prisiminti 1969-aisiais pastatytą dramą „Tūkstančio dienų Ana”, kuri buvo apdovanota „Auksiniu gaubliu” už režisūrą.

Pagrindiniams seserų Anos ir Marijos Boleyn vaidmenims prodiuseriai prikalbino dvi labai režisierių ir prodiuserių medžiojamas jaunas ir pripažintas ekrano žvaigždes – tarp komercinio ir autorinio kino nuolat sėkmingai balansuojančios Natalie Portman ir Woody Alleno mūzos (pasak jo paties) Scarlett Johansson. Karaliaų Henriką VIII vaidina Ericas Bana („Milžinas Halkas“, „Troja“, „Miunchenas“).

Aktorių parinkimas atrodo atliktas komerciniais principais – svarbiausias argumentas atrenkant aktorius buvo jų populiarumas. Galima atkreipti dėmesį ir į faktą, jog nė vienas iš pagrindinius vaidmenis atliekančių aktorių nėra britas: N.Portman kilusi iš Izraelio, S.Johansson – daniško ir lenkiško kraujo turinti amerikietė, o Ericas Bana – australas. Nors visi trys yra labai patyrę ir sukūrę įvairaus tipo vaidmenų, visiems buvo pirmasis kartas, kuomet teko vaidinti viduramžių Europos didikus. To pasėkmė – viso filmo metu sunku patikėti, jog N.Portman ir S.Johansson – XVI-ojo amžiaus anglų damos.

„Karalienės sesers“ kūrėjų sąrašas įspūdingas ir už ekrano. Scenarijų kino ekranui adaptavo Peteris Morganas – šiuolaikinės Didžiosios Britanijos ekranizacijos „Karalienė“ ir „Paskutinio Škotijos karaliaus“ scenaristas. Režisieriaus kėdėje sėdi Justinas Cadwickas, kurio pastatytas TV serialas pagal Čarlzo Dikenso romaną „Niūrūs namai“ laimėjo bene visus galimus apdovanojimus. Kostiumus veikėjams parinko Sandy Powell, apdovanota „Oskarais“ už darbą „Aviatoriuje“ ir „Įsimylėjusiame Šekspyre“.

Pagrindine filmo problema tampa tai, jog „Karalienės sesuo“ koncentruojasi ties tik ties herojų tarpusavio santykiais. Į tolimą planą nubloškiamas istorinis kontekstas. O juk norėdamas vesti Aną Boleyn, Henrikas VIII atskiria Anglijos bažnyčią nuo Romos katalikų bažnyčios ir vyksta dar daug svarbių dalykų. Kadangi S.Johansson ir N.Portman dažnai pirmauja ne tik geriausių aktorių sąrašuose, bet ir seksualiausių pasaulio moterų dešimtukuose, „Karalienės sesers“ kūrėjai nusprendė tai išnaudoti ir seksualių scenų filme nėra mažai. Tokia padėtis labiau primena muilo operą, o ne istorinę dramą.

P.Gregory romanas ir labai stipri kūrėjų bei aktorių komanda „Karalienės seseriai“ leidžia kelti labai aukštus reikalavimus – pasiekti jų nepavyko. Išėjus iš kino salės pasidaro net šiek tiek gaila, jog labai įdomus projektas netapo labai geru filmu.

Plačiau apie filmą –  Karalienės sesuo | The Other Boleyn Girl, 2008