Užsakomųjų vasaros skrydžių iš Vilniaus planuojama labai daug
Comments(44) temos: lėktuvai
Vasario vidurys – tas metas, kuomet didžiosios kelionių agentūros atidaro pardavimus vasaros atostogoms.
„Novaturas” kelionių pardavimus pradėjo antrą vasario savaitę ir gana aiškiai iškomunikavo žinią – vasarį -20% išankstiniams skrydžiams (nežinau, kaip tai realiai veikia pardavimams, bet mano nuomone, tas jos „pirmumas” yra labai stiprus ir aiškiai praneštas).
Šiemet vėluoja „Tez Tour”, vis dar savo puslapyje nepateikiantis pilnos inofrmacijos apie atostogų pasiūlymus užsienio kurortuose šią vasarą. „Vasario 23-24 dienomis tarptautinis kelionių organizatorius TEZ TOUR pradeda išankstinius pardavimus vasaros sezono kelionėms”, rašoma puslapyje. Taip, prieš savaitę buvo tas pats sakinys tik parašyta „vasario 17-19 dienomis”.
„Novaturo” skrydžių tvarkaraštis yra velniškai ambicingas. Neturiu tikslių praėjusių metų skrydžių duomenų, tačiau „iš akies” atrodo, jog planuojama išvežti daugiau keleivių į pietų Europą negu praėjusiais „nekriziniais” metais. Šiemet visą vasarą ketinama skraidyti į Egiptą (tą pernai išbandė „Tez Tour”), siūloma naujovė – atostogos rudenį Sicilijoje.
Galima spėti, jog vargu ar „Novaturui” pavyks pakrauti tiek lėktuvų, atostogų ištroškusiais keleiviais tuo nelengvu šiai dienai laiku. Iš to seka, jog jeigu lėktuvai nesikraus taip, kaip suplanuota tvarkaraštyje, daliai klientų teks keisti atostogų planus, įsigijus keliones iš anksto.
Apie „Tez Tour” planuojamus skrydžius galima sužinoti pagal „Travelman” skelbiamus duomenys apie vykdomus skrydžius.
Ambicijų daug – mano preliminariu skaičiavimu per savaitę visų operatorių kartu bus vykdoma apie 30 užsakomųjų skrydžių į pietų kurortus kiekvieną savaitę. Absoliučia lydere keletą sezonų iš eilės liks Turkija, kur bus vežama apie 40% visų keleivių – penktadieniais net trim lėktuvais (du „Novaturo”, vienas „Travelman’o”).
„flyLAL Charters” Lietuvoje išlaikė visą rinkos dalį, kokią turėjo ir žiemos sezonu – pagrindinių žaidėjų – „Tez Tour” ir „Novaturo” klientus skraidins „flyLAL Charters”. Mano neoficialiu skaičiavimu, „flyLAL Charters” iš Vilniaus oro uosto turėtų operuoti trimis lėktuvais – tiek jų reikia įgyvendinti skelbiamą užsakomųjų skrydžių tvarkaraštį.
Panašu, jog „flyLAL Charters” išlaikė rinkos dalį ir Talino oro uoste – daugumą „Novaturo” ir „Tez Tour” skrydžių iš Talino oro uosto atliks „flyLAL Charters”.
Šiuo metu „Tez Tour” dar nepaskelbė tvarkaraščio, ar skraidins atostogautojus į Turkiją iš Kauno ir Palangos – pernykštis bandymas nebuvo labai sėkmingas, nors šiais metais „Tez Tour” tokią paslaugą ketina teikti.
Greičiausiai „flyLAL Charters” vasaros sezonu abu savo „Boeing 757” bazuos Vilniaus oro uoste (šiuo metu vienas „tupi” Taline) ir jie bus naudojami skrydžiams į Turkiją ir (gal) Maljorką, kadangi bent jau „Tez Tour” klientai Estijoje informuojami, jog skrydžiai bus vykdomi „Boeing 737-300”.
Įdomus dalykas, jog keletą „atostoginių” skrydžių vykdys ne Lietuvoje veikiančios bendrovės, o atostogų taške. „Novaturo” klientus į Bulgarijos kurortą Varną kartą per savaitę skraidins Bulgarijos bendrovė „Hemus Air”. „Oasis Tours” klientus į Tunisą skraidins „Karthago Airlines”.
Atrodo, jog „flyLAL – Lithuanian Airlines” nutraukus veiklą, viena iš „flyLAL Group” įmonių „flyLAL Charters” šiuos metus turėtų pergyventi neblogai. „flyLAL Charters” Vilniaus oro uoste bus ir kitos grupės įmonės „Baltic Ground Services” kliente – „BGS” po „flyLAL” reguliariųjų skrydžių veiklos sustabdymo oro uoste aptarnauja „Aer Lingus”, „Finnair” ir LOT orlaivius.
Tuo tarpu lėktuvų nuomos/pardavimo rinkoje šiuo metu lėktuvų pasiūla daug didesnė už pasiūlą. „Avia Asset Management” tris „flyLAL – Lithuanian Airlines” turėtus „Boeing 737” orlaivius jau išsiuntė: du į Airiją, vieną į Slovakiją. Į pastarąją šalį turėtų keliauti dar vienas orlaivis – juos dabar naudos Slovakijos pigių skrydžių bendrovė „SkyEurope”, kuri džiaugiasi, jog lėktuvų nuomos kainos krito 70% – kažin ar „Avia Asset Management” ex-flyLAL lėktuvus išnuomoja/parduoda labai pelningai …
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
44 komentarai
Leave a reply
Ministras vis dar klaba apie derybas su 10 oro bendrovių. Palaukim dar keletą savaičių ir matysim gal dar kažkokius rezultatus.
Kas link užsakomųjų reisų. Šiaip „Karthago airlines” jau senokais į Tunisą skaido. Teko su jais skrist dar 2006 metais. Lygiai kaip bulgarai skraidino į Varną.
Įdomu kodėl LAL nesiseka Latvijoj. Juk ten irgi tas pats Tez Tour ir Novaturas dominuoja. Kas išvis ten turistus skraidina.
Kadangi LAL neskraido į Bulgarija, Ukraina ir Tunisą. Į pirmas dvi gal nepririnktų keleivių į pilną Boeing 737-300 (konkurentai skrido maženiais lėktuvais). O Tuniso matyt nebeaptarnauja Novaturas su Tez Tour’u.
Man tik keista, kodėl į Tailandą buvo pasirinktas FlyLAL B 757-200, o ne SkyLinx B 767-300, kuris galėjo ten be tūpimo nuskrist…
Sunku nuspeti siais sunkiais laikais kaip bus su kainoms turistimiu kelioniu.Jau pernai daug kas atsisake TezTour ir NovaTour paslaugu del kainos ir kelioniu kokybes.Daugelis naudojosi Lenkijos ir Vokietijos kelioniu agenturu paslaugomis.Istumus is VNO „AURELA” , „flyLAL Charters”liko vos ne monopolistais.Aisku Kartago Airlines su Tunisu bus,bus galvoju ir Varna ir gal dar kas nors.Carter gerai bet laukiam reguliariu reisu.
Beje, jau buvo pasirodžiusi eteryje idėja kurti naują nacionalinę oro bendrovę „Aurelos” pagrindu. Tuo tarpu „FlyLAL Charters” užsiims savo garantuotai pelninga veikla ir į reguliarius reisus nelįs. Nesdabar šio prekės ženklo reputacija net Lietuvoj nekokia…
Dėkui už patikslinimą – nesidomėjau giliau užsakomųjų skrydžių rinka praėjusiais metais, todėl man pasirodė naujiena bulgarų ir Tuniso kompanijų skraidymas užsakomaisiais į Lietuvą.
Latvijoje dominuoja „LatCharter” – jie užima didžiąją dalį rinkos, likučius užima „airBaltic”. „flyLAL” tikrai intensyviai bandė įeiti į Rygoso oro uostą su užsakomaisiais praėjusių metų vasarą, net „Baltic Ground Services” buvo į Rygą įlindę, bet dabar jau išėjo.
O užsakomuosiuose viską lemia kaina efektyvumas. „flyLAL Charters” pasiūlė su B757 matyt geresnę kainą ir geresnį efektyvumą iš vienos kėdės, todėl jie ir buvo pasirinkti. Be to, „flyLAL” bazė Vilniuje, o „LatCharter” (ex Lynx) bazė yra Rygoj – papildomi kaštai. B767 kiek žinau Rygoje nesibazuoja, skraido kažkur Nigerijoje, tik nuosavybę „LatCharter” laiko.
„Aurela” iš Vilniaus buvo išstuma „flyLAL Charters”. Pirmiausia „Aurela” susipyko su „Tez Tour” ir ilgai teismuose tampėsi ir aptarnavo tik „Novaturą”, o pernai rudenį „Novaturas” perėjo pas „flyLAL” ir „Aurela” liko be nieko.
O šiaip atrodo „Aurela” dabar sėkmingai dirba Lenkijoje, skraido net į tokius kraštus kaip Dominyka, Meksika ir pan. (su sustojimu).
Vytautas-NT, gal galėtumėte truputį plačiau apie naujos avia kompanijos kūrimą Aurelos pagrindu? Kas buvo girdėta?
dėkoju iš anksto.
LatCharter senas pavadinimas, SmartLynx naujas. O jų 767 Nigerijoj nebeskraido, prieš kokį mėnesį ar panašiai kontraktas su Virgin Nigeria pasibaigė. Ką toliau su jais darys – neaišku.
Labai keista kad Novaturas vel vasara bandys skraidyti i Egipta. Pernai jie irgi skelbe tai darysia, bet nesurinko zmoniu todel atsauke visus vasarinius skrydzius i Egipta.
Del 20% isankstines nuolaidos vasaros kelionems, tai kiek zinau ji lb veiksminga, nes agenturu darbuotojos buna tiesiog uzverstos darbu visa vasari. Su sia nuolaida keliones isigyti stengiasi dauguma nuolatiniu klientu, nes turizme 20% nuolaida yra labai didele. Agenturos pardavinejancios Novaturo produktus dirba kazkur su 7-10% marzomis ir dideliu nuolaidu is savo puses veliau negali daryti
Aš tai galvojau, kad SmartLynx iš Virgin-Nigeria nusipirko ir neperdažė. Matyt jie negalėjo jų pasiūlyt, nes B 767 buvo užimti.
Todėl dėl Tailando vis dar neaišku. Jei Novaturas ir Tez Tour’as dirba ir Rygoje ir Vilniuje, tai jie dėl Tailando galėjo ne tik su FlyLAL susitart.
Aišku kaina svarbu, bet į patogumą irgi reikia atsižvelgti. Vien ko vertas incidentas su žaibu Pakistane.
B 757 tinka vidutinio nuotolio kelionėms į Turkiją/Kanarus ir pan. Bet skrendant su tūpimu tai jau keblokas variantas.
Kas dėl Aurelos panaudojimo nacionaliniam vežėjui kurti, tai aš mačiau tai Susisiekimo ministerijos puslapyje, bet dabar tos užuominos neberandu.
Kad SmartLynx Boeing 767 į Rygą niekada nebuvo net atskridę (nors ir turi latvišką registraciją). Ir nelabai planuoja, kad jie čia pasirodys. Ieškos kam kitiem išnuomot Afrikoj ar kur kitur panašiai skraidyt.
Klausimas atviras- ar užtektų lėktuvų apkrovimo, turistus vežiot iš Rygos ir Vilniaus į Bankoką ir dar kokį tolimą kurortą (Goa, pvz.).
Teorinėj ateity tai būtų vienintelis variantas vežiot ir per Atlanta keleivius. Šiaip tai Atrodo ir FlyLAL lėktuvų nuomos bendrovė galvojo apie B767. Yra tokių taškų, kaip Kuba, Dominyka, Meksika, kuriuos be tokio tipo lėktuvo nepasieksi. O geras kainas gali pasiūlyt tik tiesioginiais reisais.
Vytautui
Aš nemanau, kad užtektų apkrovimo tolimomis kryptimis, kad reiktų bazuoti B767 Vilniuje, Rygoje.
Šį žiemos sezoną turime tik 2 skrydžius per mėnesį į Tailandą. Visiems kitiems skrydžiams pilnai užtenka 757. Vasaros sezono metu apskritai nėra populiarių tolimu taškų.
Kuba,Dominyka,Meksika – manau atskirai nėra tokie populiarūs kaip Tailandas, nebent bandyti vienu reisu paimt visus šiuos taškus, bet tada bus daug sustojimų. Ir vis tiek turbūt tai būtų maximum kokie 2 skrydžiai per mėnesį.
Mano išvada – B767 kol kas visiškai nereikalingas Baltijos šalių kelionių organizatoriams.
B767 vargiai, kad tolimiems skrydžiams bus reikalingas Baltijos rinkose. Nebent į Egiptą su tokiu skraidintų – nežinau kaip efektyvumas „cost per seat”.
Netgi iš 10 kartų didesnės rinkos kaip Lenkija, veža „Aurela” su B757 į Meksiką, Dominyką, Margaritą ir pan. Turbūt, kad problema yra ne didesnio lėktuvo nuoma, o tiesiog, kad neefektyvu.
Šiaip, „Aurela” planavo B767 pirkti. Jų svetainėje pažadas vis dar kabo.
Greiciausiai B767 nera labai reikalingas Baltijos rinkose. Aisku, yra pavyzdziu, kai Rusijoje B747 skraido i Egipta (ir net ne po viena, o 2 iskart!), taciau pas mus cia aplink nera tokios dideles rinkos, kad butu efektyvu naudoti B767. Gal tolimojoje ateityje, bet ne dabar.
O kuom gi tas B 767 ypatingas? Jei imt modeli 767-200, tai pagal vietų skaičių jis nelabai skiriasi nuo B757-200 – apie 200. Jei tiek į Tailanda prikrauna…
Kadangi skrendant į Tailandą B757 reikia tūpt, tai bijau, kad B767 kuro sanaudos būtų mažesnės, nes jis gali skristi non-stop. Analogiškai su Dominyka, Margaritos sala, Meksika ar Kuba.
Dėl krypčių, tai manau turistų surinktume ir į Karibus, jei pavyktų sumažint kelionės kainą. Jei pvz. kokia Meksika ar Dominyka kainuotų apie 3000 Lt. tai keleivių būtų gerokai daugiau.
Manau iš kokios Danijos tokiom kryptim charter’iai skraido. Ir iš Suomijos…
Vytautui-NT
Kuo tas B767 ypatingas? Visų pirma labai sunkus. Pavyzdžiui B767-200 tuščio (be keleivių ir kuro) svoris net 82 tonos, o B757-200 tik 58 tonos. Daug papildomo svorio reikia tampyti, dėl to ir kuro sąnaudos pas B767 gerokai didesnės. O vietų pas B767-200 – 255, tik šiek tiek daugiau nei 235 vietos pas LAL’o 757. Trumpesniuose nuotoliuose (pvz. Egiptas/Turkija/Kanarai) B767 yra labai neefektyvus palyginus su B757. O ilgo nuotolio skrydžiams paklausa nėra didelė mūsų rinkoje, užtenka kelių skrydžių per mėnesį. Ar apsimoką laikyti lėktuvą vien dėl to, kad jis efektyvus 2-4 skrydžiams per mėnesį, bet visiškai neefektyvus daugumai kitų skrydžių?
Danija, Suomija turi daug aukštesnį gyvenimo lygį, negalima jų lyginti su mūsų rinka. Ir suomiai beje į Tailandą, Karibus skraido su Finnair 757-200, su techniniais sustojimais.
Kas dėl „flyLAL Charters” ir kitų jų UAB veiklos rezultatų – greičiausiai jų niekada nebesužinosime, nes tai yra uždarosios akcinės bendrovės. Išimtys yra „Avia Asset Management” ir „flyLAL technics”, kurios yra akcinės bendrovės ir rezultatus viešai skelbti privalo.
Rinkoje vaikščiojo gandas, jog „flyLAL Charters” „Aurelą” iš VNO išstūmė stipriai tempdama kainą žemėn – tai klausimas ar iš kontrakto su „Novaturu” ir „Tez Tour” „flyLAL Charters” uždirba daug. Beje, „Aurela” dirbo ir Taline su „Novaturu”.
Dėl didesnių lėktuvų užsakomiesiems iš Lietuvos tai tikrai manau, jog artimiausius 2-3 metus jiems poreikio nebus – nėra pagrindo manyti, jog keleivių srautai į kurortus augs. Krypčių, kur būtų galima naudoti didesnį lėktuvą yra dvi – Egiptas žiemą ir Turkija vasarą. Į visus kitus taškus ir dabar vyksta 1-2 skrydžiai per savaitę – keleivių skaičiui nekintant kirpti skrydžių skaičių ir didinti efektyvumą nėra kur.
Į Bangkoką „Tez Tour” šiemet šiaip ne taip pririnks septynis reisus. Be to, pardavimai buvo vykdomi ir Latvijoje, skrydžiams iš Vilniaus (nežinau kaip Estijoje, pardavinėjo ar ne). „Novaturas” irgi rinko, bet atšaukė planus ten vežti keleivius. Į Goa šiemet taip pat nebuvo skraidinama.
Vežimui į tolimesnius kurortus reikalingas tranzitas, nes vidinėje rinkoje potencialo daugiau nėra. O dėl Europos/Rusijos atostogautojų konkuruoti labai sunku, didelio įdirbio tam reikia. Juolab, kad šalia yra Lenkija, ne per toli ir Vokietija, kurie yra velniškai efektyvūs kelionių organizavime ir siūlo keliones labai žemomis kainomis.
Iš turimų atsakymų gauname, kad FlyLAL charters galbūt dempingavo savo paslaugų kainas, Fly LAL sąskaitą. Dabar jau tokių galimybių nėra. Žiūrėsim kaip jiems seksis.
Iš vienos pusės užsakomieji reisai gerai, nes duoda stabilias pajamas, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus. Tačiau kita problema- negali būti garantuotas dėl skrydžių skaičiaus sezono metu (Tailando pavyzdys).
Vidutiniuose nuotoliuose gal būtų efektyvus B767-300, kuris jau yra 300 vietų ir daugiau. Nors dar geriau būtų B757-300, kurių yra labai mažai.
Dėl reisų skaičiaus pastebėčiau, jog jei krypčių būtų daugiau (ne tik Tailandas, bet ir Goa, Karibai), tai krūvio B767 lėktuvui užtektų. Dar vienas būdas būtų apžiot 2 rinkas vienu lėktuvu (Vilnius ir Ryga). Pavyzdžiui VNO-BKK-RIX-BKK-VNO.
Didžiausia bėda- tvarkaraštis, nes užsakomiesiems geriausia skraidyt savaitgaliais.
Simono liko nepaminėti (nes „anksčiau” nesidomėjo, o dabartiniai šaltiniai, matyt, irgi nevisai išsamūs) dar keli, jau tradiciniais VNO tapę, charteriai – tai austrų, maltiečių ir žydų programos. Dėl Aurelos vs. LAL Charters – dar, imho, bus naujienų. Verslai pykstasi ir .. taikosi, nes visgi svarbiausia – biznis. Taip ir Tezturas jau neseniai vykdė keletą skrydžių su Aurela ;) Simonas labai dažnai ir drąsiai imasi prognuozuoti. Bet jis pamiršta, kad kaip sako NNT „we simply can not predict”. Ypač didžiųjų/esminių pokyčių. Smagių visiems skraidymų! (šiais niūriais laikais..)
Sutinku su tuo, kad žinoti, kas bus negalim niekas :) bet juk taip smagu prognozuoti, ar ne? :)
Tai jei minėti nepaminėtus, tai negi niekas šiemet nebepasamdys turkų SunExpress iš Antalijos skraidyti? Jie su apynaujais 737-800 turėtų konkurencingi būti.
Pratesdamas savo minti apie „bazes” paprognozuosiu.
Pasibaigus akcininku pinigams (o jie turi problemu ir zemes ukyje) flylal-Charters bandys isgyvent is to, ka uzdirba, nebedempinguos, o kadangi kastai didesni nei Aurelos – praras rinkos dali. Novaturas ir Tezturas toli neplanuos ir rinksis, kas tuo metu pigiau.
Kadangi Aurelai pinigu trukumas gresia maziau (o is prasiskverbianciu naujienu – tech.bazes Kaune, nac.vezejo ambiciju, ir kt. atrodo, kad visai negresia), dalinai atsikovos prarastas pozicijas charteriuose ir … who-knows:)
flyLALas is nepavykusio verslo imones, vis negalint paskirti bankroto administratoriaus del istatymu netobulumo, taps „nesvariu” politiniu ginklu prezidento rinkimuose ir galimame LG privatizavime, ka rodo bylos pries SM. O jei TVOU prades taikys nuolaidas, esu tikras, gaus is flyLAL ieskini uz kelis praejusius metus. Ir su dideliu politiniu PR.
Tuo labiau, kad jis nepakaltinamas, t.y. pridares nuostoliu atsakovui, netures (is ko) ju kompensuot. Neatmetama, kad kiti „nedraugiski” vezejai, atskride i VNO, irgi gali susilaukt ieskiniu, kad ir uz tai, kad pasirinks pvz „ne ta degalu uzpyleja”.
T.y. Marijos padangeje nieko naujo.
pratęsiu savo mintį dėl „Aurelos”. esmė buvo sudaryt „Aurelos” ir kinų ar pan. bendrą įmonę, nes jai reikia 51 proc. EB kilmės.
Kitas dalykas- byla dėl nuolaidų VNO būtų laužta iš piršto. Visi iki 2009 metų skraidė vienodom sąlygom. Pasikeitė vadovybė, pasikeitė politika, kainodara. Nėra jokių teisėtų lūkesčių- mokesčiai gali didėt ir mažėt.
Jei VNO taikytų specifines nuolaidas LAL, tai būtų diskriminacija (kurios jie taip norėjo) kitų vežėju atžvilgiu) ir pagrindas bylai, analogiškai tai, kurią LAL iškėlė RIX.
Beje, „Lietuvos geležinkelių” nieks neprivatizuoja. Kalba eina apie infrastruktūros ir vežimo atskyrimą ir rinkos liberalizavimą. Nors šiaip licenzijas turinčių bendrovių ir dabar yra, bet jomis nesinaudoja…
Ir šiaip sunkiai įsivaizuoju kuo LAL bankrotas susijęs su prezidento rinkimais? Grybauskaitė dėl jo tikrai nekalta, pvz. kaip ir Valinskas su Mazuroniu.
Tai jei informuotas, gal zinai, kuo baigesi kinu susidomejimas? Ar Aurela nepasiryzo, ar kinai atsoko?
Byla VNO tikrai is pirsto. Kaip ir visos kitos del mokejimo atidejimo 180dienu ir pan. Bet cia tokia strategija: nei patys dirba, nei kitiems duoda.
Bankrotas su prezidento rinkimais tikrai niekuo nesusijes. Turejau omeny, kad kad dabar yra pretekstas politiniam puolimui pries netinkamus kandidatus, o tie tures irodinet, kad ne kupranugariai.
O del LG – dar neprivatizuoja, bet kas galetu paneigt…?
Į klausimą kuo baigėsi kinų susidomėjimas atsakyt negaliu- dar neturiu vidinės informacijos. Gal pavyks sužinot artimiausiu metu.
Dėl prezidento rinkimų tai visai nesutinku. Ant ko pult? Nebent ant Kirkilo arba A.Butkevičiaus, jei jis į prezidentus balotiruosis, nes jų laikais įvyko didysis LAL problemų paūmėjimas.
Dabartinė valdžia turėjo jau kritišką situaciją, kurioje nusprendė nerizikuot valstybiniais pinigais, kurių ir taip nėra. Vat algos biudžetiniams vėluoja…
Be to, dabartinė ekonominė krizė, bedarbystė ir mokesčiai yra daug aktualesnės temos, nei LAL bankrotas, kuris, aišku, keleiviams nepatogumų sukelia…
Masiulis turbut nesibalotiruos, bet puolime ivardinti „socialdemokratai” ir „liberalai” (paskaitykit defio kometarus) taip dedant neigiama zyma ant ju remsiamu kandidatu.
Zinoma, konservatoriai cia neminimi.
Tikrai neatmetu, kad norima SM is liberalu perimt konservatoriams.
Masiulis tikrai nesibalotiruos, kaip ir Steponavičius. Tik ką galima bus prikišti „liberalų remiamam” kandidatui? Ar Valinskui, Ar Grybauskaitei ar dar kažkam? nei jie tai partijai priklauso, nei jie Susisiekimo ministerijai vadovauja. Ir šiaip juos daug kas remia…
Žodžiu kliedesiai visa tai…
O mes nuskrypom nuo temos. Naujas VNO vadovas jau spėjo pašnekėt ir sublizgėt nelabai pamatuotais palyginimais. Bet žmogus pirmas dienas dirba- nėra jo ko pult. Gal įsigilins ir geriau perpras situaciją.
O ministras tuo tarpu įvardijo oro uostų specializaciją: Vilnius- pagrindinis tarptautinis, Kaunas- kroviniai ir low-cost’ai, Palanga- regioninis (čia išmasčiau iš ankstesnių pasisakymų)
Dėl Nacionalinės oro bendrovės – jeigu kažkas ir vyksta, tai gali įvykti tik per kokius du metus. T.y. realus naujos bendrovės skrydis pagal tvarkaraštį. Čia ne egzistuojančiai bendrovei naują kryptį atidaryti.
Taip pat iki galo nesuvokiu, koks bus Susisiekimo ministerijos vaidmuo šiame reikale. Jeigu SM indėlis nebus finansinis, tada reiškia jis turėtų būti per lengvatas mokesčiams ir kt., tačiau čia atsiremiam į kitą slidų klausimą – konkurencines sąlygas. Jeigu SM pradės aktyviai palaikyti naują bendrovę darydama jai šiltnamio sąlygas, tai tuoj bradės burbėti „airBaltic” ir kitos bendrovės, kurios nepatingės ir į ES konkurencijos tarnybas kreiptis. Yra kalnas pavyzdžių, kur buvo valstybės institucijos nubaustos už privačių bendrovių palaikymą – aviacijos sektoriuje tai labai slidu.
Dėl tos priežasties nelabai įsivaizduoju, kaip susisiekimo ministerija gali tiesiogiai dalyvauti naujo vežėjo kūrime.
O aviacijos sektoriuje dabar nelengva visiems. Labai nelengva ir „flyLAL Group” įmonėms – kada AB „flyLAL Lithuanian Airlines” nutraukė veiklą, tada ir jiems suprastėjo rezultatai – visų pirma dėl masto ekonomijos (aštuonis lėktuvus išlaikyti pigiau negu tris – kaina už vieno priežiūrą), taip pat dėl mokesčių nuolaidų, kuro tiekimo sąlygų ir kt. aišku čarteriai ir reguliariųjų bendrovė derėdavosi kartu.
Apie VNO vadova nuomones neturiu, sekmes jam.
Masiulio specializacijai irgi linkes pritart.
O savo kliedesius delioju analizuodamas komentarus (ir tuos, kas juos raso), pvz:
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis/?id=10260863&page=1&ascending=true
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=20698607&com=1
Atmeskit nukentejusius keleivius ir „Megztasias beretes”, tikincias Auksciausiuoju, bei „Gezus”, ir pasilikit savus samdytus PRscikus, pateikiancius Auksciausiojo nuomone, o ir ji pati, ten kur rasoma „be ja” (vietoj „beje”), „sumoja” (vietoj „sumoje”).
Bus aiskus politinis vaizdas ir perspektyvos.
Pratesdamas Simona patvirtinsiu, kad naujai aviakompanijai nuo startup-o gali prireikt jei ne dvieju metu tai bent metu. Geras pavyzdys – flyDubai , kur finansiniu ir vadybos (Emirates dukterinis low-cost)) problemu nera.
LT atveju isivaizduoju scenariju toki: SM kapitalizuoja flylal skolas valstybei (TVOU, Oro Navigacijai, mokesciams ir pan. Gal ir keleiviams) ir gauna 51%. Uzsienio investuotuojas ipila $ skolu grazinimui uzsienio oro uostams, GH ir kitiems, be kuriu skraidyt neimanoma. Duoda orlaiviu. Islaikomi saukiniai TE ir atitinkamai vios narystes/partnerystes/sertifikatai, surenkamas staffas, sutvarkoma vadyba, ir galima pakilt po keliu men.
Aisku, su salyga, kad dabartiniai akcininkai atsisako skolu „petiems sau” ir grupes imonems. Ekonomiskai tai gal ir suveiktu, bet teisiskai ir politiskai – cia jau „aukstasis pilotazas”
Ne į temą, bet šitie tai geri klounai:
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=10241
Šitų „klounų” akcijom biržoje prekiaujama (JAV kažkurioj, nebeatsimenu). Tikrieji klounai pirkdami jų akcijas ir išlaiko šitą amžinai besikuriančią aviakompaniją.
http://www.baltia.com since its foundation in 1989 – parodo, kiek trunka skrydzio atidarymas :)
Įdomiausia, kad jie ruošiasi net į Vilnių skrist (galbūt).
Šiaip B747 Vilniuj neįsivaizduoju. Kaip ir Taline.
Beje, į ES skraidyt jiems jokių leidimų nereikia…
Gerai jiems JAV- B747 visokie mėtosi. Įdomu ar kas nors matė gyvai tą keleivinį/krovininį variantą?
Gi KLM masiškai tuos pusiau keleivinius, pusiau krovininius 747 mixed naudoja. Turėtų daug skridusių būti.
Bet visgi… Nenoriu nei keiktis, nei…
Bet visi matėme sumažintus tupimo mokesčius, nuolaidas už naujus maršrutus.
Negi tai yra normalu, jog nacionalinė avialinija, turėjusi daugiau krypčių, nei bet kada būtų pavykę pritraukti „atskrendančių” avialinijų, tokių, kaip Lufthansa, CSA, Finnair, LOT, utair, aerlingus, mokėjusi mokesčius Lietuvoje (įskaitant žemės mokesčius, administracijos darbuotojų pajamų mokesčius, leidusi administracijos pinigus Lietuvoje, žodžiu leidusi pinigus Lietuvoje, ko nedaro nei Lufthansa, nei Finnair, yra numarinama sąmoningai laikant aukštesnius mokesčius nei tiesioginiame konkurente Rygos oro uoste (o ką, gal Ryga su Vilniumi dėl keleivių nekonkuruoja? Įdomu, kodėl tada RIX dabar pilna lietuvių?), o tik numarinus (net numarinimas buvo iniciatyva iš SM, sustabdyta vienašališkai licencija) iškart siūlomos nuolaidos, kuriomis… daugiausia naudosis airBaltic.
Čia nėra ko vadinti tai kvailyste. Pirma konservatyviai vertinau Žiemelio kaltinimus, bet dabartinis elgesys (priimti kuo daugiau užsienio kompanijų, o ir informacija apie tiesiog nusikaltėlio M.Ivanausko veiklą) nori nenori veda prie vienos minties – flyLAL marinimas buvo vykdomas sąmoningai. Dabar ypač juokinga bus, jei nuolaidomis bus pritraukta įvairių užsienio kompanijų, o tuomet bandys kurti užimtoje rinkoje nacionalinį vežėją.
Fuj.
Prisiklausei propagandos, Justinai. Negi tiki, kad jei nebūtų sustabdyta licenzija, sausio 17 būtų flyLAL skraidę.
Apie nacionalinio vežėjo naudą jau diskutavom. Aš pritariu, kad jis yra naudingas, dėl mokesčių mokėjimo bazinėj valstybėj ir t.t.
O dėl LAL tai pastebėsiu, čia daug dalykų supuolė. LAL bankrotas paskatino mokesčius mažint kuo greičiau. Jie būtų, gal ir taip peržiūrimi.
Kitas dalykas, kad ant naujos valdžios bandoma pakabint senosios bėdas. Naujas ministras turėjo tik dilemą- rizikuot valstybės pinigais tokiu sunkiu metu ar ne.
Faktai rodo, kad LAL savininkai labiau norėjo perkelt riziką valstybei, patys mažiau rizikuodami, nes kitų savo bendrovių į paketą netraukė. Ką dabar turim- septynias veikiančias ex-LAL bendroves, kurios vienok daugmaž laikosi ir vieną bankrutavusią.
LAL bėda iš dalies užprogramuota buvo jo privatizavime. Nupirko ne stambesnis oro vežėjas, o vietinių verslininkų grupė. Rezultatas- vadybos klaidos.
Šiuo momentu pagrindinis tikslas yra maršrutų tinklas. Todėl visos jėgos metamos į ten.
LAL greit ne prikelsi ar jo vietoj kažką sukursi…
Beje, iš kur atsirado tas dviejų metų terminas?
Jei ta nacionalinė bendrovė būtų kuriama kažkokio vežėjo pagrindu, ar bendradarbiaujant su tokiu, tai manau, kad problemų startuot būtų mažiau- gaut lėktuvų ir pan. Bedarbių pilotų Europoje apstu. Aišku įsivažiuot reikėtų laiko. Arba didelio kapitalo, kad iškart daug užsimot.
Ir visgi… Bus juokinga ir graudu, kai prisitrauks atskrendančias įmones naujasis VNO vadovas (nežinot, ar kietas? Iš aprašymų neblogi atsiliepimai), o tuomet į užimtus maršrutus bandys įeiti naujai kuriamas nac. vežėjas (ar LAL gaivinamas, bet ar galima atgaivinti numirėlį?).
O kol kas… Už kiekvieną kryptį mokame 200 litų. Turistams tai papildomi pinigai tuose 10-15 maršrutų, kurių VNO neteko, o verslui tai 2-3h skrydžio laiko net į netolimus miestus.
Į Briuselį ir Kijevą jau pigiau nei pas flyLAL buvo.
Aišku, kad tam „naujam nacionaliniam vežėjui” lengva nebus. Šiaip tai laukti, kol čia kas nors pajudės negalima, nes žmonėm skraidyt reikia kasdien.
Kitas dalykas nacionalinis vežėjas galės skraidyt į labiau egzotiškus miestus. Turim įdomios patirties su Budapeštu, Madridu ir pan. Su laiku atsiras codeshar’e ir padės dar labiau maršrytų kalusimą spręst. O jei bus geri partneriai (bendrasąvinin kai), tai pagelbės keleivių suvežt kažkiek irgi…
Pano 5 centai apie naują vadovą. Tas tai atrodo kaip antidepresantų prisirijęs. Vilnius kaip Amsterdamas? Na tai kodėl jau tada ne Vilnius- kaip-Gatwick ar Vilnius-kaip-Heathrow?
Reiktų pažiūrėt, kaip sekasi sėkmingiems, ir vienu laipteliu aukščiau esantiems (skaityk- Rygai), o ne bandyt trišuoliu peršokt bedugnę…
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=a_pl6fxbbUmY
Šiaip tai norėčiau pasidžiaugti… Iš Europos sostinių pvz Monakas neturi oro uosto (na nors Nica netoli), o va iki artimiausio oro uosto nuo Andoros – net 300 km. Tad gali būti ir blogiau…
Tiesa, palyginus su tokiais miestais kaip Jerevanas (tiesioginiai skrydžiai į tokius egzotiškus miestus, kaip Paryžius, Amsterdamas, Londonas, Sankt Peterburgas), Tunisas (skrydžiai ir į Stokholmą, Amsterdamą, Paryžių, ir į Dubajų…), Kasablanka Moroke, Tbilisis, Tunisas/Kartagina, Tirana (Albanija), Alžyras, Vilnius lygintis nelabai gali. Pažiūrėjau visų šių oro uostų destinationų kiekį, visi duoda į kaulus VNO…
O gal paimam, ir pradžiai Tiraną aplenkiam, prieš bandydami aplenkti Amsterdamą?
Gal kiek pavėluotai, bet patikslinsiu info. Oasis Tours turi vilčių skraidyti su Nouvelair, o ne Carthago. Pastaroji kompanija prieš kelerius metus operatoriams yra stipriai pagadinusi kraujo, taigi nelaukiama Lietuvoje. Nouvelair valstybinė Tuniso aviakompanija, neoficialiai (o gal ir oficialiai) priklausanti labai aukštiems Tuniso pareigūnams.