Simonas Bartkus | Blog

Dažnai kylantis klausimas – kiek iš Vilniaus į kitus oro uostus skrendančiuose lėktuvuose sėdi keleivių, kurie iš Vilniaus pasiekia ne galutinį savo kelionės tikslą, o pirmas nusileidimas yra tik tarpinė stotelė?

2009 m. iš Vilniaus oro uosto tiesiogiai pasiekiamų krypčių sumažėjus bene dvigubai, transferinių keleivių rinkoje įvyko dideli pokyčiai. Tai įtakojo ne tik skrydžių sumažėjimas, tačiau ir aviakompanijos „airBaltic” transformacija į, kaip jie vadina, „network LCC” (žemų kaštų vežėjas per Rygos oro uostą).

Pirmojoje lentelėje pateikiu duomenis, kiek procentų keleivių, skrendančių iš Vilniaus oro uosto skirtingomis kryptimis yra transferiniai keleiviai į kitus oro uostus:

2009 m. iš Vilniaus oro uosto yra šešios kryptys, kuriomis daugiau nei pusė skrendančių keleivių yra tranzitiniai: Praha, Ryga, Kopenhaga, Frankfurtas, Varšuva ir Viena. Matome, jog tranzitinių keleivių procentinis santykis Vilnius-Praha reise yra netgi didesnis nei Vilnius-Ryga reise: visgi, Vilniaus ryšys su Ryga yra didesnis nei su Praha ir milžiniškame transferinių keleivių skaičiuje yra ženklus kiekis „point-to-point” srauto.

Kita lentelė – absoliutus skaičius, kiek per 2009 m. bus keleivių iš Vilniaus oro uosto, keliaujančių per skirtingus aplinkinius oro uostus.

Šioje lentelėje jau Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis – daugelis populiariausia šiemet iš Vilniaus kryptimi – Ryga skrenda naudodamiesi kaip tranzitine stotele.

Rygos oro uostas užima beveik trečdalį tranzitinių keleivių iš Vilniaus rinkos, Prahos oro uostui atitenka 18%, Kopenhagos oro uostui – 14%, Frankfurtui – 12%.

2009 m. buvo dideli pasikeitimų metai Vilniaus oro uostui, todėl kyla klausimas, kas iš „flyLAL” bankroto ir „airBaltic” strategijos pakeitimo laimėjo ir pralaimėjo daugiausia?

Sekančioje lentelėje – tranzitinių keleivių pokytis, lyginant 2009 m. su 2008 m. Kiek oro uostai „gavo” arba „neteko” tranzitinių keleivių iš Vilniaus?

Vėlgi matome, jog Rygos oro uostas geriausiai pasinaudojo rinkos situacija. Pastebėtina tai, jog ženklų tranzitinių keleivių ūgtelėjimą iš Vilniaus pasiekė Prahos oro uostas, tuo tarpu kiti oro uostai ir aviakompanijos, nors ir sugebėjo padidinti tranzitinių keleivių srautus, tai nebuvo labai didelis srautas – mažiau nei 1000 keleivių per mėnesį.

Labai įdomi yra lentelės apačia, kurioje galima rasti atsakymą, kodėl SAS pasiryžo vėl skraidyti iš Kopenhagos į Vilnių.  Nors skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą nenutrūko ir pokyčiai šiame maršrute nedideli (tik mažiau nei trečdaliu sumažėjęs „airBaltic” reisų skaičius), tačiau Kopenhagos oro uostas neteko daugiau nei 30 tūkst. tranzitinių keleivių iš Vilniaus oro uosto! Tik Amsterdamo oro uostas, visiškai nelikus skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo, neteko daugiau.

Nors Briuselio oro uoste tranzitinių keleivių iš Vilniaus skaičiaus pokytis į teigiamą pusę yra nedidelis, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog skrydžius „Brussels Airlines” pradėjo tik nuo balandžio, o tokiuose ilguose segmentuose kaip Vilnius-Briuselis tranzitiniai srautai formuojasi nelengvai. Akivaizdus faktas – nepaisant to, jog jeigu, tarkim „airBaltic”, „flyLAL” ar koks kitas vežėjas siūlo jungiamuosius skrydžius per vieną ar kitą oro uostą, srautai yra nepalyginami su tais, kokie gali būti turint pilną oro uoste besibazuojančios aviakompanijos „codeshare” ir juolab nepalyginami su pačios bazinės aviakompanijos pačios vykdomais skrydžiais.

Daugelis tranzitinio srauto netekusių oro uostų srauto neteko dėl nutrūkusių reisų arba pasikeitusių vežėjų. Pavyzdžiui, nors „Norwegian” Oslo kryptimi padidino pervežamų keleivių skaičių, tačiau tranzitinių keleivių skaičius sumažėjo Oslo oro uoste ženkliai, kadangi nebeliko jungiamųjų SAS skrydžių per šį oro uostą. Vienintelė realių pokyčių nepatyrusi, tačiau srautus praradusi kryptis yra Viena.

PASTABA. Šiai analizei panaudoti IATA PaxIS, Vilniaus ir kitų oro uostų, aviakompanijų bei ALG duomenys. Dėl skirtingų šaltinių pateikiamų duomenų lyginimo tarpusavyje galima paklaida iki 10%. Skaičiavimuose naudojami prognozuojami galutiniai 2009 m. srautai, apskaičiuoti pagal faktinius srautus iki 2009.11.25.

Nors Gruzijos aviakompanijos „Euroline” tinklalapis jau kelias savaites neveikia, o jų planai skraidyti tarp Tbilisio ir Vilniaus buvo atidėliojami keletą mėnesių, „Euroline” pamažu tyliai daro namų darbus ir artėja prie rezultato – tiesioginių skrydžių tarp Tbilisio ir Vilniaus oro uosto.

Šią savaitę Lietuvos Respublikos Civilinės aviacijos administracija patvirtino, jog „Euroline” gavo leidimą skristi keleiviniu skrydžiu tarp Tbilisio ir Vilniaus oro uostų.

Antras svarbus žingsnis – šią savaitę „Amadeus” sistemoje prasidėjo prekyba bilietais į šios žiemos „Euroline” reisus.

Skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 4 dieną.

„Euroline” iš Tbilisio į Vilnių ketina skraidyti du kartus per savaitę, antradieniais ir penktadieniais. Skrydis iš Tbilisio prasidės 14 val. vietos laiku, nusileidimas Vilniuje – 16 val. 45 min. Pakilimas iš Vilniaus – 19.45 val., nusileidimas Tbilisyje – 2 val. 15 min.

„Euroline” skrydžiams tarp Tbilisio ir Vilniaus ketina naudoti „YAK-40” lėktuvą. Nors pilnai pakrauto YAK-40 skrydžio nuotolis yra 1800 kilometrų, tačiau, neoficialiomis žiniomis „Euroline” planuoja naudoti lėktuvo komplektaciją su mažiau nei 30 vietų, kas gali leisti vykdyti skrydžius 2000 km atstumu.

Nuo 2010 m. sausio 11 dienos SAS atgaivina skrydžius iš Kopenhagos į Vilniaus oro uostą.

Skrydžiai bus vykdomi du kartus per dieną su visiškai nauju 88 vietų lėktuvu CRJ900.

Kaip ir visuose SAS reisuose, keleiviams bus siūlomos trys skrydžio klasės – verslo, ekonominė ir tarpinė „Economy Extra”.

SAS buvo pirmoji užsienio aviakompanija 1992 m. pradėjusi skrydžius į Vilnių.

SAS į Vilniaus oro uostą skraidė iki 2005 m. rudens, po to skrydžiai buvo sustabdyti. Maršrute Vilnius-Kopenhaga SAS buvo suteikusi „codeshare” aviakompanijai „airBaltic”, kuri šiuo metu skraido du kartus per dieną lėktuvu „Boeing 737-500”. „Codeshare” susitarimą su „airBaltic” SAS ketina nutraukti. Šį rudenį „airBaltic” nebebendradarbiauja su SAS lojalumo programa „Eurobonus.

Šiuo metu SAS tris kartus per dieną vykdo skrydžius maršrutu Kopenhaga-Palanga.

SAS prieš gerus metus pradėjo optimizavimo programą, kurios vykdymo metu praktiškai nebuvo neatidarytas nė vienas reisas – jie buvo tik uždaromi. Vilnius-Kopenhaga yra pirmasis reisas, kuriuo SAS vykdo plėtrą po finansinės krizės – taip šį veiksmą įvardino Per Moller Jensen kalbėdamas su „newstodate”.

PAPILDYMAS:

Planuojamas SAS tvarkaraštis:

CPH-VNO:
SK1742 – CPH 11.45 VNO 14.15 (kasdien, išskyrus šeštadienį)
SK1742 – CPH 12.25 VNO 14.55 (šeštadieniais)
SK742  – CPH 20.55 VNO 23.25 (kasdien)

VNO-CPH:
SK743  – VNO 06.30 CPH 07.05 (kasdien)
SK1743 – VNO 14.50 CPH 15.25 (kasdien, išskyrus šeštadienį)
SK1743 – VNO 15.30 CPH 16.05 (šeštadieniais)

Šiandien aviakompanija „airBaltic” pranešė, jog ketina atidaryti penkias tiesiogines kryptis iš Vilniaus oro uosto.

Planuojama, jog „airBaltic” šį gruodį-sausį atidarys skrydžius penkiomis kryptimis. Visi skrydžiai bus vykdomi „Boeing 737” lėktuvais.

Nuo gruodžio 18 dienos planuojama, jog prasidės skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių – tris kartus per savaitę: antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

Nuo gruodžio 19 dienos – tiesioginiai skrydžiai į Miuncheną. Keturis kartus per savaitę: antradieniais, trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Nuo gruodžio 21 dienos – skrydžiai į Berlyną. Tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Nuo sausio 4 dienos – skrydžiai į Amsterdamą. Šešis kartus per savaitę: kasdien, išskyrus šeštadienius.

Nuo sausio 11 dienos – skrydžiai į Romą. Tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Visomis šitomis kryptymis šiuo metu „airBaltic” skraido iš Rygos. Į Paryžių, Miuncheną, Amsterdamą ir Romą – septynis kartus per savaitę, į Berlyną – 14 kartų per savaitę.

Prekybą bilietais „airBaltic” ketina pradėti šį ketvirtadienį, kada paaiškės ir tikslus skrydžių tvarkaraštis. Įdomu, ar skrydžių laikai tiesiogiai nekonkuruos su skrydžiai iš Rygos. Jeigu skrydžių laikai skirsis ženkliai, tikėtina, jog gali pasitaikyti bent nedidelis srautas keleivių, kurie iš Rygos keliaus per Vilnių, kadangi „airBaltic” skraido tarp Vilniaus ir Rygos penkis kartus per dieną. Vilniaus oro uoste tranzitiniams keleiviams taikomos ypač palankios sąlygos pagal naująją kainodarą – bet kokiu maršrutu skrendančio išvykstančio keleivio mokestis yra tik simbolinis: 2 litai.

Mano žiniomis, nė vienoje kryptyje „airBaltic” neketina turėti „codeshare” partnerio, tačiau ketina siūlyti jungimus per daugelį miestų. Tačiau, čia koja greičiausiai kiš per reti skrydžiai (išskyrus Amsterdamo kryptimi) – Europoje beveik nėra pavyzdžių, kad 3 kartų per savaitę produktas „dirbtų” kaip jungiamojo skrydžio dalis, todėl Miuncheno, Berlyno, Romos ir Paryžiaus kryptimis jungiamieji keleiviai per galutinius taškus vargiai sudarys bent 6-8% srauto.

Bet kokiu atveju, džiugu, jog 2010-uosius Vilnius pasitiks praplėtęs skrydžių geografiją net penkiomis naujomis kryptimis. Iš Vilniaus bus tiesiogiai galima nuskristi į 22 miestus ir atvirkščiai – iš 22 miestų bus galima pasiekti Vilnių.

Artimiausiomis dienomis turėtų būti daugiau naujienų apie Vilniaus oro uosto skrydžių geografijos plėtrą.

Šiandien buvo paskelbta nauja Vilniaus oro uosto aviacinių paslaugų kainodara, su kuria galite susipažinti čia.

Pirmiausia, džiugu yra tai, jog Vilniaus oro uostas gali mažinti kainų lygį aviakompanijos, skraidančioms į Vilniaus oro uostą – pirmiausia tai buvo padaryta per šiais metais atliktus veiksmus sumažinus įmonės kaštus nuo 140 mln. 2008-aisiais iki planuojamų 60 mln. kaštų 2010-aisiais.

Mano žiniomis, naujai atidarytiems maršrutams galime pasiūlyti žemiausią tarifą Europoje (jeigu žinote oro uostą, turintį bent 1 mln. keleivių, kur geresnė kaina – praneškite) – 4 litai už kiekvieną išvykstantį keleivį (tūpimo ir stovėjimo rinkliavoms naujiems maršrutams taikoma 100% nuolaida).

Taip pat nauja Vilniaus oro uosto paslaugų kainodara turėtų skatinti esamas oro bendroves didinti skrydžių skaičių. Tam skirta pakopinė nuolaidų sistema kur priklausomai nuo pervežto keleivių skaičiaus bus taikomos ženklios nuolaidos tiek keleivio, tiek tūpimo rinkliavoms. Nauja sistema palaikys vežėjus, kurie vykdo ir vykdys iš Vilniaus daugiau nei vieną maršrutą, taip pat turėtų tapti rimtu argumentu ne vienai aviakompanijai bazuoti vieną ar kelis lėktuvus Vilniaus oro uoste.

Aviakompanija „Aurela” šiandien pranešė organizuosianti per artėjantį šventinį laikotarpį skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną ir Dubliną.

Šiandien aviakompanijos „Aurela” generalinis direktorius Valdas Barakauskas oficialiai pranešė apie įmonės naujieną – skrydžius Kalėdų ir Naujųjų metų periodu į Londoną ir Dubliną. „Matome nišą rinkoje, todėl bandome greitai reaguoti”, – kalbėjo V. Barakauskas.

Skrydžiai iš Vilniaus į Londono Stanstedo bei Dublino oro uostus bus vykdomi nuo gruodžio 19 iki sausio 4 dienos. Šventiniu periodu aviakompanija planuoja keletą skrydžių minėtomis kryptimis.

Iš viso „Aurela” ketina suorganizuoti 8 reisus gruodžio 19 – sausio 4 dienomis maršrutu Vilnius – Londono Stansted oro uostas – Dublinas – Vilnius. Keliaujantiems iš Vilniaus į Dubliną bei iš Londono į Vilnių skrydis nebus labai patogus, kadangi teks patirti tarpinį nusileidimą bei dėl to ženkliai pailgėjusią skrydžio trukmę. „Aurela” tai bandys kompensuoti nemokama kava ir sultimis skrydžio metu.

Prieš porą savaičių „Star1 Airlines” pranešė, jog į šventinį tvarkaraštį įdeda dar papildomus du skrydžius į Dubliną. Iš viso šventiniu laikotarpiu „Star1 Airlines” įvykdys 9 tiesioginius reisus Vilnius-Dublinas-Vilnius.

Šventiniai skrydžiai iš Junginės Karalystės į Lietuvą yra tikra „pinigų mašina” visoms šiuos maršrutus vykdančioms oro bendrovėms, todėl nėra labai nuostabu, jog saldaus pyrago nori atsikąsti ne viena bendrovė.

„Aurelos” atveju reikia tikėtis, jog jų bandymas užsiimti savarankiška reguliariųjų (nors šiai dienai ir trumpalaikių) skrydžių veikla nesibaigs tik vienkartiniu šventiniu paskraidymu. „Aurelos” laukia gana didelis iššūkis per savo naujai sukurtą kanalą (greičiausiai tai bus vienintelis bilietų platinimo kanalas) parduoti apie 2000 bilietų – teks skirti nemažai pastangų ir lėšų naujos interneto svetainės reklamai. Tačiau investicija į dabartinį žinomumo didinimą pasitarnautų ir ateityje vykdant kitus skrydžius.