„airBaltic” iš Vilniaus skris į Paryžių, Amsterdamą, Berlyną, Miuncheną ir Romą
Comments(296) temos: lėktuvai
Planuojama, jog „airBaltic” šį gruodį-sausį atidarys skrydžius penkiomis kryptimis. Visi skrydžiai bus vykdomi „Boeing 737” lėktuvais.
Nuo gruodžio 18 dienos planuojama, jog prasidės skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių – tris kartus per savaitę: antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.
Nuo gruodžio 19 dienos – tiesioginiai skrydžiai į Miuncheną. Keturis kartus per savaitę: antradieniais, trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.
Nuo gruodžio 21 dienos – skrydžiai į Berlyną. Tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Nuo sausio 4 dienos – skrydžiai į Amsterdamą. Šešis kartus per savaitę: kasdien, išskyrus šeštadienius.
Nuo sausio 11 dienos – skrydžiai į Romą. Tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Visomis šitomis kryptymis šiuo metu „airBaltic” skraido iš Rygos. Į Paryžių, Miuncheną, Amsterdamą ir Romą – septynis kartus per savaitę, į Berlyną – 14 kartų per savaitę.
Prekybą bilietais „airBaltic” ketina pradėti šį ketvirtadienį, kada paaiškės ir tikslus skrydžių tvarkaraštis. Įdomu, ar skrydžių laikai tiesiogiai nekonkuruos su skrydžiai iš Rygos. Jeigu skrydžių laikai skirsis ženkliai, tikėtina, jog gali pasitaikyti bent nedidelis srautas keleivių, kurie iš Rygos keliaus per Vilnių, kadangi „airBaltic” skraido tarp Vilniaus ir Rygos penkis kartus per dieną. Vilniaus oro uoste tranzitiniams keleiviams taikomos ypač palankios sąlygos pagal naująją kainodarą – bet kokiu maršrutu skrendančio išvykstančio keleivio mokestis yra tik simbolinis: 2 litai.
Mano žiniomis, nė vienoje kryptyje „airBaltic” neketina turėti „codeshare” partnerio, tačiau ketina siūlyti jungimus per daugelį miestų. Tačiau, čia koja greičiausiai kiš per reti skrydžiai (išskyrus Amsterdamo kryptimi) – Europoje beveik nėra pavyzdžių, kad 3 kartų per savaitę produktas „dirbtų” kaip jungiamojo skrydžio dalis, todėl Miuncheno, Berlyno, Romos ir Paryžiaus kryptimis jungiamieji keleiviai per galutinius taškus vargiai sudarys bent 6-8% srauto.
Bet kokiu atveju, džiugu, jog 2010-uosius Vilnius pasitiks praplėtęs skrydžių geografiją net penkiomis naujomis kryptimis. Iš Vilniaus bus tiesiogiai galima nuskristi į 22 miestus ir atvirkščiai – iš 22 miestų bus galima pasiekti Vilnių.
Artimiausiomis dienomis turėtų būti daugiau naujienų apie Vilniaus oro uosto skrydžių geografijos plėtrą.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
296 komentarai
Leave a reply
Man truputį keistas toks mažas prognozuojamas jungiamųjų keleivių procentas. Jungiamuosius skrydžius airBaltic siūlo su daug aviakompanijų ir praktiškai per visus miestus kur tik skrenda (dažnai net absurdiškus variantus). Negi taip nepopuliaru tarp verslo keleivių skrist į vieną pusę per vieną miestą, o atgal per kitą? Galų gale kai kurios aviakompanijos siūlo ir gerus tarifus tokiems variantams (transatlantiniai skrydžiai jungiant su Delta kažkada buvo kritę į akį kaip tokių pavyzdys).
„Artimiausiomis dienomis turėtų būti daugiau naujienų apie Vilniaus oro uosto skrydžių geografijos plėtrą.”- patiko :)
Skristi per vieną, o grįžti per kitą reiškia gan didelę bilieto kainą (kas dar neįvyktų, jeigu viename aljanse esančios bendrovės siūlytų bendrą tarifą, tačiau BT nėra jokiame aljanse) – nebent skrendi verslo klase, kur tarifai daug maž vienodi.
Tranzitiniai srautai formuojasi sunkiai. Skrendant ilgaisiais maršrutais tai per Paryžių ar Amsterdamą gali būti gerų variantų, tačiau iš Vilniaus per dieną ilgaisiais maršrutais skrenda tik keliolika, geriausiu atveju keliasdešimt keleivių, kuriuos reikia dalintis. Visas judėjimas vyksta Europoje, o čia svarbi ir jungimo trukmė bei neatidėsi kelionės kitai dienai tik dėl to, kad tą dieną nėra skrydžio.
Dar vienas dalykas, į Berlyną, Romą ir Miuncheną bus skrendama šeštadieniais, o šeštadienis yra ta diena, kai daug aviakompanijų skiria lėktuvų tvarkymui arba perkelia lėktuvus į kokius eksperimentinius arba užsakomuosius reisus (pastebėkite, jog dažnai skrydžiai „kasdien” reiškia „kasdien, išskyrus šeštadienį”). O nuėmus šeštadienius, lieka 2 kartų per savaitę produktas, kuris jungimams tikrai yra blogas – dėl to ir prognozuoju, jog mažas bus jungiamųjų keleivių srautas. Tačiau neabejoju, jog į šiuos miestus pakaks „point-to-point” srauto.
@Simonai: kodėl esi toks įsitikinęs, kad pvz. į Romą airBalticui pakaks point-to-point srauto, jei Flylalui jo ryškiai nepakako?
Šiaip tai Romos tvarkaraštis gana keistas. Ketvirtadieniai ir šeštadieniai nelabai tinka savaitgaliniam turizmui. Paryžiui daug geresnis.
Šiaip Miuncheno dienos parinktos irgi keistai, nes skraidant keturias dienas per savaitę gali būt normaliau išdėstyti tarpus, kad būtų patogiau skraidyt. Galima prisimint pernykštį Miuncheno tvarkaraštį, kuris buvo geresnis. Juolab, kad Miunchena antra Lufthansos bazė…
Jei iki Balandžio 10 Startuos Star 1 ir Lithuania Express, tai gausim kainų karą. Star1 dar gali pasiūlyti į Paryžių kitas dienas, nei AirBaltic…
Na del Romos tai jei skrydziai vakare, tai gali planuotis ketvirtadieni isvykima ir sestadieni grizima. Bet kuriuo atveju visiems neitiks, nes vienam tai per anksti, tai ta diena netinka, ir pan.
Manau airBaltic nera papankamai laisvu lektuvu, kad delioti tvarkarasti idealiai. Gal ateityje perziures.
Tai kad čia viską ir su vienu lėktuvu per savaitę galima aplėkti, teisingai išdėliojus grafiką…
Gal kiek neitema, bet prisimenant kazkada buvusia diskusija apie tai, kodel negalima efektyviai pritaikyti LCC modelio longhaul skrydziams…
Long-haul Scandinavian LCC plans spring launch
Tuesday November 10, 2009
Feel Air, a new Scandinavian LCC, will begin operations with Stockholm Arlanda-New York JFK and Oslo Gardermoen-Bangkok service in spring 2010 aboard dry-leased A330-200s, it announced yesterday. It currently is raising capital of NOK240 million ($42.1 million) with Norwegian investment bank DnBNOR Markets. The new airline will be led by former Norwegian DG-Civil Aviation Otto Lagarhus and former Senior VP of VIA Travel Group Kai Holmberg.
„We are building a Ryanair-type cost religion, combined with AirAsia X operation and business model, wrapped up in a Virgin-style employment and branding philosophy,” Holmberg said. Feel Air will target leisure travelers and plans to weight frequencies toward New York in the summer and Thailand in the winter. It predicted EBITA of NOK48 million next year based on yield of $0.05, load factor rising from 49% to 76% and fleet utilization of 16.7 hr. per day.
Tuo tarpu „Avia solution group” perka vis naujus lėktuvus:
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/11/11/Lietuviu_Avia_nusipirko_British_Airways_lektuva2
Klausimas filosofinis, ar reikia jiems viską apskristi su vienu lėktuvu, ypač jei prisidės Amsterdamas. Nes bus dienų, kai per dieną reikės vykdyt 3 reisus iš 5 naujų. O du ilgi reisai (Roma/Paryžius su Amsterdamu) tai lems labai nepatogius laikus.
Be to, AirBaltic nėra tokios būtinybės skraidyt su vienu lėktuvu. Dar yra Kopenhaga, o ir Rygos reisais kartais skrenda B737. Taip jie gali varinėt tuos lėktuvus iš Vilniaus į Rygą ir atgal.
BT pasiekė savo, na o mums visiems – tai tikrai džiugi supernaujiena, ypač po tokių BT skrydžių minusų (pastaruosius keturis mėn. -60% lyginant su 2008 metais, o skaičiuojant 10mėn. – ~50%)
Klaipėda – rulez. LOL
Sudomino paskutinės dvi eilutės. Įdomu kas gi laukia… :)
Tos paskutines 2 eilutes mums visiems neduoda ramybes jau koki menesi :)
Simonas istikimai tyli ir net jokios uzuominos neduoda, taip kad net ismastyti nera kaip….
Nugi Euroline atskris su tarpiniu nusileidimu kur nors Ukrainoje. Juokauju aišku
Visi jau pasimokė iš per ankstyvo gerų naujienų skelbimo.
AirBaltic atveju palaukta iki tol kol bus aiškus rezultatas. Nes nebenorima kartot SKYWAYS atėjimo laikų klaidų.
Belieka ginkluotis kantrybe…
Jau įsivaizduoju naujieną – SQ paleis kasdienius A380 skrydžius į Vilnių, pagal susitarimą, kuriuo taip didžiavosi Masiulis. :DDD
Mano ziniomis siais metais nauju skrajunu nebus, bet ka gali zinoti, gal mano saltiniai klysta…
O ir logiskai laiko tam nelabai liko, juk turime jau lapkricio viduri, tai kiek cia to laiko iki Kaledu… Nebent Aurela atidarytu kokia krypti, prie to, kad apsisprende emigrantus suvezioti sventems… :)
Taigi neužmirškit, kad Aurela perka Star1 :)
Vat tada ir prasidės skrydžiai.
Aloyzui, Laivys gi neigė šituos gandus… Na nors velniai žino, kaip ten yra iš tiesų.
Negi Aurela iš piršto išlaužė? Tik minėjo, kad „suma, kurią jie norėtų gauti, per didelė”. Susiderės dėl kainos ir nupirks, kas gi daugiau Liauviui belieka, kai Žakaitis iš tos smėlio dėžės savo žaislus susirinko?
Ten apskritai su Star1 ir „Aurela” migla. Kas ką parduoda? Ar parduoda visą „Star group” ar tik UAB „Star1”- vežėją.
Be to, čia gali būti viešųjų ryšių žaidimas. Paskelbi, kad konkurentas pasisiūlė save pirkti, vadinasi jo reikalai nekokie. Nors Star1 akcijų laisvoj apyvartoj nėra.
Bet kokiu atveju su laiku paaiškės Star1 likimas. Aš nesu toks visiškas pesimistas- na padempingavo Star holidays kainas vasara. Dabar nedempinguoja. Reikėjo gi kažkaip pirkėjų dėmesio susilaukt. Paprasta reklama lietuvių neapgausi. O kas liūdniausia, geografinė įvairovė tautiečių nedomina.
Beje, klausimas- kodėl Avia solutions group perka B737-300, o ne B3737-NG (pvz -700)? Per brangu?
„Avia Solutions Group” turi aiškią veiklos strategija – supirkti 737-300 vakaruose ir parduoti juos Rytuose, vėliau juos aptarnauti. „FL Technics” yra labai stipri senos kartos 737 aptarnavimo bazė, be to rytuose tokių lėktuvų reikia – 737-300 daug pigesnis, keleivių veža tiek pat, pilotai kainuoja pigiau, gal daugiau reikia tik kuro pilti – o Rusijoje ir NVS jis pigus. Be to, esu tikras, kad pasiūlymai perparduoti ar išnuomoti lėktuvus eina drauge su stipriu offer’iu aptarnavimui.
737NG Rytuose rinka dar kol kas yra labai mažytė, kol kas tik visu greičiu eina banga Tupolev ir panašių lėktuvų į 737-300 ar 737-500.
ASG perka tai, ka gali sekmingai veliau prastumti. Simonas teisus, Rusijai reikia skubiai persedineti ant vakarietisku orlaiviu. Tai kas vieniems luzena, kitiems modernus uzsienietiskas lektuvas :))
Ironiška, bet kartais tie Boeingai kuriuos ima NVS bendrovės būna senesni ar labiau nudevėti (daugiau ciklų ir skrydžių val.) negu Tupolevai kuriuos jie pakeičia :)
Bet ateitis yra vakarietiškoje technikoje, Tupolevu masinė gamybė jau senai sustojo, taigi rusams reikia pratintis prie vakarietiškos technikos įmantrybių.
Pastebėsiu, kad pilotai 737NG ir 737 senesnių modelių kainuoja vienodai. Gal kiek reikia papildomai pasimokyt, bet lėktuvas juk iš principo tas pats.
Aišku lyginant su išmirštančiai Tu-154 B737 yra didelis žingsnis į priekį. Be to, matyt FL-training (ar kaip ten vadinasi) moka dirbt su rusų pilotais, gal net rusiškų instruktorių turi, manau…
O nemanot, kad Aurelos skelbimai del Star1 siulymosi buvo nelabai svari akcija, norint sumazinti konkurencija savo Kalediniams skrydziams?
Teoriškai rusai turi analogą- Tu-204. Bet jo gamybos mąstai juokingi. Kiek suprantu vos keli dabar skraido.
Beje, ar gerai supratau AviaSolutionGroup įdėja- pirkt nudevėtus lėktuvus, juos kapitaliai remontuoti ir po to- nuomoti?
Ai dar norejau paspelio seip :)
Manau, kad ta nauja geografija gali buti arba Budapestas, arba Stambulas, arba Tbilisis.
P.S. Cia tik seip spelioju!!!
Vytautai-NT: negalima tų lėktuvų vadinti „nudėvėtais”. Jeigu lėktuvas visada ėjęs visus patikrinimus (o vakaruose be to skraidyti neįmanoma), tai jo būklę realiai nusako tik amžius, įranga ir praskraidytos valandos. Nesu matęs, kad „FL Technics” kažkokiu būdu atsitemptų neskraidantį lėktuvą ..
Off, specialiai rusiškos technikos mėgėjams ;)
„11 ноября, AVIA.RU – Глава «Сухого» Михаил Погосян признал, что „Гражданские самолеты Сухого” не успеют поставить первые лайнеры Sukhoi Superjet 100 заказчикам в 2009 году”
http://www.avia.ru/news/?id=1257937451
Beje, su rusų pilotais geriau sekasi Sabenavitai, nors BAA gal irgi įsivažiuos.
Ir kaip bebų keista ASG, atrodo, nėra išnuomavę rusams nė vieno lėktuvo.
Kalba ėjo apie rytus, ne tik apie rusus
ASG su čiučmekais draugauja :)
Dėl paskutinių dviejų eiliučių :)
Prisiminkim,- „darbo grupė rugsėjį nustatė, kad svarbiausios kryptys Lietuvai yra Londonas, Berlynas, Paryžius, Roma/Milanas, Amsterdamas ir Madridas” . Ko truksta ? – Madrido .
Vat atsiras Madridas ir SM galės trimituoti, kad svarbiausios Lietuvai kryptys atstatytos 100%
Tik kokia a/k tai galės atlikti ?
airBaltic-„Vasara bus dar naujos kryptys iš VNO”
:)))
PATAISYMAS
airBaltic-”Vasara bus dar naujos penkios kryptys iš VNO”
:)))
Ko gero, kad taip. Bet kokiu atveju dar bus klaikiai atsiliekama nuo Rygos, kuri rašo : RIX – 69 destinations !
Spėju kad bus (jeigu bus):
1. Milanas
2. Hamburgas
3. Simferopolis
4. Bergenas/Stavanangeris
5. Tbilisis/Stambulas
Trūksta kurio nors Ispanijos miesto… Barselona, Madridas…
Jei skraidys su 737 tai labai panašu, kad arba karpys tvarkaraštį arba paleis dalį nusipirkusių bilietus per RIX. Juk visi atsimename, kad viena iš flyLAL bėdų buvo per didelis fleet’as, todėl skraidyti su pustuščiu 737 tikrai nebus spėju pas Flicka noro.
@ Aurelija – o Sabenavita turi treniruoklį ar siunčia kažkur?
Ankstesniuose įrašuose, buvo kažkas numetęs adresą, kur parašyta, kad „Turkish Airlines” planuoja atidaryti skrydžius į Vilnių esantį Latvijoje ;]
Šiaip rusai kol kas nelabai įsileidžia į savo rinką užsienio lizingo/nuomos bendrovių.
Dėl „Turkish Airlines” tai gal jie dabar prisiruoš, kai kainodara pagerėjo. Įdomu kaip jiems Rygoje sekasi…
LAL problema buvo ne per didelis Fleet’as, o per dideli lėktuvai. Būtų mažesni- būtų 60-70 proc. užpildymas…
Beje, nelabai suprantu kam skraidyt iš Vilniaus į Bergeną/Stavangerį? Negi ta kryptim yra pakankamas srautas? Ar vežiot keleivius ir per Vilnių? Nes geriau jau Oslas Norvegijoj.
Kaip jau sakiau- galimas varinatas, kad karpys tvarkaraštį ir Rygoje, jei keleiviai skris į galutinį tašką. Nes kur jau mažiau nei 3 savaitiniai skrydžiai…
LP-> siunčia, pvz. į Paluknį. :)
Nuo tipo priklauso.
O kur tas Paluknis? Beje, kaip Sabenavita mokina B767 pilotus? Juk tokių Lietuvoj niekad neskraidė. Be to, jie, spėju, nuo B757 skiriasi…
Apie 20 km nuo Vilniaus.
O mokina 767? Instruktorių visada galima pasikviesti.
Pilotavimas 757 ir 767 mažai skiriasi. Difference training neilgas.
Technikams tai skirtingi tipai, t.y. turi mokytis nuo 0.
Turkish airlines Vilniuje vieta tikrai būtų: tiesioginis srautas į Stambulą yra, o kiek dar puikių jungčių su Artimaisiais Rytais. Kaip Simonas minėjo, tuos keliasdešimt keleivių galėtų nesunkiai jie susirinkti savo kainom ir patogiais transferais.
Teko rugsėjį skristi su Turkish iš Rygos, tai lėktuvas buvo gal 50% užpildytas, o tarp keleivių gana nemažai transferinių buvo (į kitus Turkijos ir artimųjų rytų šalių miestus). Nežinia kaip kitu metu keleivių būna, ypač kai AirBaltic ta pačia kryptimi skrenda neretai. Tai nors gal ne pats tinkamiausias kandidatas, bet įmamonas, manau.
O AirBaltic grįžimas tai kelia nekokius žmogiškus sentimentus… Nors džiugu, kad kurį laiką vėl turėsim tiesioginių skrydžių. Tad nauda trumpuoju laikotarpiu, o įdomu kaip ilguoju. Ir apskritai kokia jų grįžimo strategija – į Taliną nutraukia, o į kitur atgaivina. Noras atbaidyti kitus galimus konkurentus atimant srautą?…
Nežinau, kokia Air Baltic strategija, tačiau nutraukimui į Taliną yra ir objektyvių priežasčių – smarkiai sumažėjęs srautas ta kryptimi. Be to ir mokesčiai išlaikant senus reisus didesni nei kuriant naujus.
Tarp priežasčių gali būti ir užbėgimas už akių konkurentams, kurie, pavasarį galimai atsigaunant ekonomikai ir prasidedant keliavimo sezonui, galėtų atidaryti tokius reisus iš Vilniaus. Jei tuos reisus būtų atidaręs kas nors kitas, Air Baltic būtų netekusi nemažai keleivių, skrendančių per Rygą, kaip Skyways ir Stokholmo atveju.
Įdomu, kada Airbaltic pradės pardavimą bilietų, nes kol kas dar nėra… Hmm.
2009.11.12 ryte jokio pranesimo airbaltic puslapyje apie tai nera.
Pasirinkus Municha atsiranda Zinute
Pagal Jūsų pasirinktą maršrutą ir datas nėra tiesioginių skrydžių, todėl rodomi visi galimi skrydžiai.
(ref: 20FD372C 12110632)
Beje, kada Airbaltic gauna savo naujus turboprop’us?
su Q400 jie gali nemažai krypčių iš Vilniaus apskraidyt – viską lems srautas.
Tai gal ju pranesimas buvo melagingas?? Nors nelabai galetu taip buti…
Matyt techninės problemos kokios, arba akcijinių kainų dar neparuošė ir reklamos.
Šiaip tai bilietai Amadeus sistemoje yra matomi- visokie skrisk.lt ir greitai.lt juos jau pardavinėja…
Ta proga klausiu turinčių prieigą prie Amadeus- kokie tvarkaraščiai Miunchenui, Paryžiui, Romai, Berlynui ir Amsterdamui numatyti?
Skrydžių rėmimo planai glumina verslą
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pinigai/58/67279/
„airBaltic” skrydžių tvarkaraštis iš Vilniaus jau paskelbtas:
BT693 VNO-CDG: -2–5-7 16:45 18:30, 2 val. 45 min.
BT694 CDG-VNO: -2–5-7 19:20 23:00, 2 val. 40 min.
BT619 VNO-AMS: 12345-7 06:55 08:25, 2 val. 30 min.
BT620 AMS-VNO: 12345-7 09:05 12:25, 2 val. 20 min.
BT215 VNO-TXL: 1–4-6- 13:35 14:10, 1 val. 35 min.
BT216 TXL-VNO: 1–4-6- 14:55 17:25, 1 val. 30 min.
BT633 VNO-FCO: 1–4-6- 16:30 18:20, 2 val. 50 min.
BT634 FCO-VNO: 1–4-6- 19:10 23:00, 2 val. 50 min.
BT223 VNO-MUC: -2—-7 12:25 13:30, 2 val. 5 min.
BT223 VNO-MUC: –3—- 18:10 19:15, 2 val. 5 min.
BT223 VNO-MUC: —–6- 10:40 11:45, 2 val. 5 min.
BT224 MUC-VNO: -2—-7 14:15 17:20, 2 val. 5 min.
BT224 MUC-VNO: –3—- 20:00 23:05, 2 val. 5 min.
BT224 MUC-VNO: —–6- 12:25 15:30, 2 val. 5 min.
Klausimas dėl paramos (mistinių 15 mln.)”svarbiausioms kryptims” po AirBaltic sprendimo pakimba ore. Jau rašiau, kad pinigų dabar gaut iš biudžeto itin sunku. Nors suma ir nėra astronominė.
Juolabiau koks tikslas „remti kryptis”, jei jomis ir taip galvojama skraidyt. Iš sąrašo lieka tik Madridas nepasiektas.
Simonai, gal yra zinomas ir equipment’as kiekvienai krypciai?
Bilietų pardavimo sistemos nurodo B737-500. Matyt nori sužaist didelėmis mokesčių nuolaidom. Galima tikėtis gerų kainų į Berlyną ir Miuncheną (nes seniau, berods, skraidė mažesniais lėktuvais).
Šiaip dabar labai keistai atrodo Amsterdamas. Rytinis skrydis yra gerai. Bet kaip skrendant per Amsterdamą grįžt atgal?
bent jau rase portalai kad 733 arba 735
del BT tvarkarascio apkarpymo
jei neklystu, jis rygoje tyliai apkarpomas jau dabar-pvz., dingo daug skrydziu i briuseli-skrisdavo 2x per diena. beliko tik pirmadieni ir penktadieni. tik ziurekit per bilietu pardavima, o ne i tvarkarasti, kur tie pakeitimai neatsispindi.
Keista, kad neina kalba apie F50… Pradzioje loading faktorius bus zemas, jauciu…
@Vytautui-NT: kol ministras galvoja remti, tol airBaltic galvoja skraidyti. Manau, kad tai buvo Flicko vizito pas ministrą metu iškelta sąlyga, o ne šiaip informavimas, kad ruošiasi „ir taip skraidyti”.
„airBaltic” planuoja visus reisus su 737.
Čia turbūt atskiro post’o prašytųsi medžiaga, kaip yra keleiviai jautrūs skrydžiui kaip produktui, o lėktuvo tipas yra viena iš sudedamųjų produkto dalių. Turiu surinkęs nemažai informacijos apie įvairių aviakompanijų patirtį tuo klausimų.
Iš tiesų yra daroma tokia daugmaž išvada, kad propeleriniu lėktuvu produktas lieka lygyje „geras” skrydžiuose iki 80 minučių. Visi skrydžiai su propeleriniais ilgesni yra „pablogintos kokybės produktas”, todėl didelės kompanijos ilgesnius propelerinius lėktuvus palieka tik skrydžiuose, kuriuose nėra suinteresuotumo vystyti tą maršrutą – pavyzdžiui, skrydyje į salą, gali skristi ir tris valandas su propeleriniu, nes srautas yra „užfiksuotas” ir krypties nepavystysi. Tokiose kryptyse kaip Vilnius-Berlynas, Vilnius-Miunchenas, Vilnius-Milanas gali skristi propeleriniu tik žiūrėdamas į maršrutą kaip į „pinigų kalyklą” be užuominos vystyti maršrutą.
Antras dalykas, su propeleriniu lėktuvu neįmanoma padaryti pigių bilietų, bilietai turi būti ženkliai brangesni už tą patį maršrutą 737.
Su tokiu požiūriu ypač susiduriu, kai kalbu su vakarų aviakompanijomis dėl skrydžių į Vilnių. Esamas srautas kai kur prašosi 50 vietų lėktuvo, tačiau skrydžio nuotolis yra koks 1200-1500 kilometrų – Vakarų aviakompanijos net nesvarsto varianto, kad būtų galima skristi propeleriniu, nebent tai būtų garantuoto srauto maršrutas.
Dėl 15 mln.
Suprantu Laivį. Vasara Star1 buvo vienintelis Lietuviškas reguliarus vežėjas. Rinka tuščia, kalbos apie nacionalinio vežėjo kūrimą, bei žadama parama. Geresnio laiko įeiti į rinką negalėjo ir būti. Taip ir buvo padaryta, tik manau, kad bėda ta – kad per maži pinigai. Naiviai ir tyliai laukiant, kol bus sudarytos išskirtinės sąlygos, bei pasiūlyta 15 mln., kurie kaip tik būtų antro ol įsigijimui, bei keliu naujų krypčių atidarymui, sulaukta airBaltic’o, kuris vienu ypu užpildo beveik visą rinką kuri būtų buvusi remiama, o gal dar ir bus? AirBaltic’as kol kas net nekalba apie paramą, nes žino, jei ji bus, tai skraidydami šiomis kryptimis, pretenduoja į didžiąją dalį jų, nebent SM rems kompanijas, kurios drįs atidaryti reisus pvz. į Tbilisį ir panašiai, dėl ko manau, kad tai daugiau gali būti tik Lietuvių pinigų švaistymas.
Todėl dabartiniai Star1 vadovo pasisakymai spaudoje, tėra tik mojavimas kardais po mūšio, kai patys net nebepretenduoja į tai ko labai ilgai laukė ir planavo. Akivaizdu, kad bazinio vežėjo neturėsime, dėl paramos neaišku, o rinkoje nenaujas, bet gerai konkuruoti mokantis dalyvis. Dar akivaizdžiau, kad Star1 dabar tikrai reikės pinigingo investuotojo, nes kitu atveju jų likimas – čarterinė bendrovė, kuriai lėktuvus užpildo tas pats jų Star1holidays.
p.s. dėl bazinio vežėjo. Nebent ASG sulauks teigiamų permainų į savo pusę valdžioje, tiksliau SM ir ne už ilgo atsiras nauja kompanija, o gal ir FLYlal charters pagrindu. Nes ASG turi investuotoją, kuris perka ol ir toliau juos planuoja pirkti. Akivaizdu, kad pinigų netrūksta. ASG turi įmonių grupę, kuriai į komplektą trūksta tik vežėjo, todėl sunku paaiškinti tokią tylą iš didžiausią bazę TVOU turinčios kompanijos. Čia tik pamąstymai :)
@ samas – nes politikai yra trumparegiai :) Trypė Žiemelį išsijuose, o kas gavosi – vysto jie tą aviacijos verslą ir vysto nepasaint aplinkinių lojimo. O dėl vežėjo – kol bus tokie trumparegiai politikai kaip dabartinis ministras/populistas tai tikrai nebus jokių čia Lietuvoje bazinių vežėjų ;)
@ Simonas
as suprantu, kad vystyti kazka su F50 nelabai iseitu, bet sakysime Berlynui atstumas kaip ir nieko atsiradus srautui juk galima keiti equipmenta… cia mano pamastymai
„airBaltic” bilietai jau prekyboje. Visomis kryptimis „roundtrip” yra mažiau nei už 300 litų bet kuriai dienai. Pats asmeniškai įsigijau į Romą – 653 LTL dviems asmenims savaitgaliui su vienu vienetu bagažo.
Linai,
mano išdėstyta logiką sako būtent tą, kad skraidant su „Fokker 50” į Berlyną, papildomas srautas niekada neatsiras. Tiesiog paleidus tokį lėktuvą srautas būtų toks koks yra ir jis niekada neaugtų dėl blogo produkto ir nemažų kainų, nes skristų tik tie, kuriems labai reikia.
nesuprantu kodel, bet 03.20-27 i Miunchena i prieki yra tiesioginis reisas, o atgal ne.
Yessss, mano svajonės išsipildė. Skrisiu namo pigiai :D Džiaugiuos be galo be krašto. Ir visai nesvarbu ar vėliau nukreips Rygon, ar ne.
Aišku galim prisimint vėl visą Susisiekimo ministro ir G.Žiemelio ginčų epopėja. Nesakau, kad likusios FlyLAL grupės dalys dirba niekam tikusiai. Kai kurios net neblogus rezultatus demonstruoja. Lėktuvus, beje, jie ne parduoda, o išnuomoja. Nes, spėju, iš paprasto perpardavimo nelabai uždirbsi…
Esmė tame, kad G.Žiemelis labai norėjo gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, kuris jau tada buvo labiau negu skylėtas. Ir dar užsiiminėjo visokiais politiniais žaidimais, bandydamas „paimti” susisiekimo ministerija ir nuverst ministrą…
exFlyLAL teoriškai gali atnaujinti skrydžius. Reikia tik IATA naryste sutvarkyt, nors galima skraidyt ir be jos. Tik tada nebus jungiamųjų skrydžių galimybės.
Tačiau G.Žiemelis ir partneriai supranta, kad šis verslas susijęs su didelėm investicijom, ir nelabai garantuota grąža, tad nerizikuoja grįžti.
Tuo tarpu bent jau tam tikrus darbus Susisiekimo ministro matom. Vadovybės pakeitimas tiek VNO, tiek Klaipėdos uoste davė teigiamų rezultatų.
O dėl bazinio vežėjo, tai ar Labiau patyręs turi geresnį planą, nei įmerkt biudžeto pinigų į UAB X? Ar jį valdiškai reikia įsteigt nuo nulio? Pirmuoju atveju gausim velnių už neteisėtą valstybės pagalbą. Antrasis labai brangiai biudžetui kainuos…
Nerealu:
VNO-CDG Fare 5 EUR, CDG-VNO Fare 0 EUR, bet sumum sumarum 2 asmenys su 1 bagažo vienetu gaunasi – 722 Lt… Tai kokius mokesčius mokame ir kodėl visa bilieto kainą sudaro mokesčiai, o ne tarifas – gal kas galite išaiškinti? Tai gal kažkaip susiję su galimom kompensacijom?
Vytautas-NT – užtenka akcentuoti jau, kad pakeitė VNO ir klaipėdos uosto direktorių. Nes ten, visų pirma sukišo savo draugelius, o visų antra – Gentvilas, tiek metų imerkęs šnipą į valdišką lovį, apie uostą žino kaip apie skraidančias karves. Atėjo, padarė vieną PR’a (išmetė kažkokį vargšą dėl uosto gilinimo) ir tiek žinių. O Ivanauskas savaiminio nusibaigimo būdu būtų iškritęs, nes prisidirbęs iki ausų sėdėjo. Geriau įvardink, ką tikrai naudingo nuveikė masiulis & Co?
Kartais koks nors senovinis Amadeus interfeisas nerikiuoja bilietų pagal kainą be mokesčių?
Be to gal psichologiškai potencialius klientus geriau veikia, jaučiasi labai gera kaina perkantys.
@ Vytautas-NT – atsakysiu klausimu – o kas yra airBaltic? O kas yra per konglomeratas Lufthansa, o kodėl valstybė iki šiol tempia Alitalia? Kodėl British airways dar egzistuoja?
Jei mūsų politikai būtu išprusę – tada daug ką galima būtu pdaryti, o dabar turime ką turime. Dabar ministras dengia TVOU direktorių ir teikia jam visapusišką paramą, kai tuo metu viceminitras blevyzgoja, kad Vaišvila viršijo įgaliojimus sumažindamas nuomą. Pasidomėkite, kiek pastangų dedama į Riga LIVE ir kokiu buldozeriu Šleseras jį stumia, o kaip Lietuvoje? Visi myžčioja ir tryžčioja, o realiai nelabai ką sugeba. Jūs suprantate, kad mes realiai remiame Latvijos ekonomika, o visi ploja rankutėmis, kad davė pigių bilietų. Kai tokius mokesčius siūlo, tai kodėl tada Ryanair neįsileidžia – matyt tikrai kažkas po stalu su airBaltic yra deliojama.
Ypač įtartinai atrodo AirBaltic mokesčiai skrendant iš Vilniaus. Nors šiaip pastebėsiu, kad AirBaltic mokesčiai išvis įtartini. Į Londoną bilietai parduodami po 0-25 EUR. O galutinė kaina išeina apie 170 EUR.(124 EUR mokesčiu, 20 EUR už apmokėjimą).
Tad AirBaltic prie oro uostų mokesčių prideda dar kokius kuro ar dar kitus pačių susigalvotus mokesčius. Ir tokiu būdu manipuliuoja bilieto kaina. Padarai mokesčius 150 EUR, o tada lengva ranka pardavinėji bilietus po 0-1 EUR.
2 litai? ne 5 eurai?
http://az.atn.lt/straipsnis/38377/airbaltic-iveda-nauja-mokesti-keleiviams
Diskutuojant apie nacionalinius vežėjus reikia tam tikro nuoseklumo. Lufthansa ir British Airways yra privačios kompanijos. AlItalia yra valstybinė. Tuo pat metu Belgija, Austrija, Šveicarija pardavė savo nacionalinius vežėjus (tai pačiai Lufthansai).
Europoje tik Slovakija neturi nacionalinio vežėjo- CSA liko Čekijai.
AirBaltic yra geras ir blogas pavyzdys tuo pat metu. Iš vienos pusės labai sėkminga plėtra ir augimas. Iš kitos pusės yra pagrindo įtarinėt Latviją neteisėta valstybės pagalba. Beje, turiu pagrindo spėti, kad Šleseras yra ir AirBaltic akcininkas…
Dėl Ryga Live- viskas gerai, jei tai bus skaidri programa. O jei programa skirta išimtinai AirBaltic- ta pati neteisėta valstybės pagalba.
Jei tai ir yra esminiai pasiūlymai, kaip kurti/skatinti bazinį vežėja, tada jie nieko nesiskiria nuo G.Žiemelio minties. O ji trumpai buvo paprasta- elkimės taip pat neteisėtai Vilniuje, kaip RIX ir AirBaltic Rygoje.
Dabartinė gi VNO politika yra kitokia- skaidri ir nediskriminacinė.
Beje, ministras negalėjo AirBaltic pažadėt 15 ar kažkiek mln, nes jų dar nėra biudžeto projekte. Nebent kas nors juos ten užslėptus matė…
Į kokius miestus AirBaltic’as dar anksčiau skraidė? Skaičiau, kad buvo apie 16 krypčių…
Vytautui-NT: Alitalia yra jau privati (pernai parduota).
Viena priežasčių, kodėl gali oro bendrovės išskirti mokesčius bilieto kainoje yra dažno keleivio programos. Formaliai „nemokami” bilietai gaunami už mylias iš tikrųjų apmokestinami kai kuriais mokesčiais.
Jie seniau skraidė:
Barselona 3x
Berlyna 5x
Briuseli 6x
Kishioniova 3x
Kopenhaga 21x
Dublina 4x
Duseldorfa 3x
Hamburga 4x
Helsinki 13x
Londona 7x
Milana 6x
Miunchena 4x
Odesa 4x
Osla 6x
Paryziu 3x
Ryga 25x
Roma 3x
Simferopoli 3x
Stokholma 16x
Talina 18x
Skrydžių skaičius į savaitę.
P.S. Gal kas turi flyLAL 2008 metu tvarkaraštį?
Čia matomai buvo vasaros tvarkaraštis… nes žiūrėjau per archive.org 2006 metų tai nebuvo – Kišiniovo, Barselonos, Odesos, Paryžiaus, Simferopolio…
Čia 2008 vasaros
Šarūnai gali nuorodą numesti ?
Tarkime 2008 m. birželį: http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilnius_International_Airport&oldid=221221180
ten pat galima ir kitas senas versijas ištraukt
Ačiū
Idomu, jei nebutu vizu ir sienos barjero, kaip Vilnius konkuruotu su Minsku ir kokia visgi perspektyva ateiciai ? Kas ka „suvalgys” ?
Cia skrydziai is Minsko –
http://www.airport.by/raspisanie_eng.htm
КТВ-621 L410 Kaunas
??
Suskaiciavau 26 destinations is Minsko. Riga – 69 destinations . Kiek Vilnius ? Kiek Talinas ? Varsuvos neklausiu – ne tos lygos zaidejas.
Beje, geranoriškos pastabos:
Angliškoj vno.lt versijoj ‘Tips for passAngers’ – turbūt ne laiko trūkumo problema. O ir šiaip angliška stilistika ne ypač pažengus nuo Ivanausko laikų.
For your comfort; for those who want to save money, travel fee ir t.t. Stasiulevičiūtės 9 klasės vadovėliais kvepia šiek tiek.
Aš žiūrėjau čia – http://web.archive.org/web/20060529170300/www.airbaltic.com/public/26557.html
Na as matau, kad Minskas jau dabar pasiimtu visa rytu krypti: Ashgabat, Baku, Tbilisi, Yerevan, Abu-Dhabi, Beirut, Istanbul, Tel-Aviv
Iberia and Bristish Airways, signed already the agreement, financial base will be in London, the announcent will be in a few days, hope that one day as well they flight to Vilnius!
Rašoma, kad būtų trečia pagal dydį aviacijos grupė Europoje po KLM-Air France ir ko?
КТВ-621 L410 Kaunas
KTB Transaviabaltika TRANSBALTIKA Lithuania
Čia kas per vieni?
http://www.air-dir.com/img/1belorus/transbaltica-lt-en.htm
Šarūnai – Lufthansa.
Transaviabaltika – veža krovinius.
Tai Minskas krovinines kryptis priskaičiuoja kaip reguliarius skrydžius? hehehe
Netiesioginių skrydžių kelias
Pastaruoju metu skrydžių trūkumu negali skųstis ir Lietuvos pajūris. Skandinavijos oro linijos SAS Lietuvoje naudojasi Palangos oro uostu. Iš jo per savaitę organizuojama 19 skrydžių į Danijos sostinę Kopenhagą, iš čia galima pasiekti daugiau kaip 30 pasaulio šalių.
Tiesa, pigesnių tiesioginių skrydžių į kitų šalių sostines trūksta.
Tačiau SAS Lietuvos regiono vadovė Rūta Jucienė LŽ tvirtino, kad tiesioginiai skrydžiai ne visada yra geriausia išeitis – svarbu esą skraidinti keleivius į stambius oro uostus, tokius, kur galima patogiai persėsti į kitą lėktuvą ir pasirinkti dar daugiau kelionės krypčių.
„Lietuvoje negatyviai nušviečiama skrydžių padėtis ir tai neigiamai veikia keleivius. Tiesioginiai skrydžiai tokiai mažai šaliai nebūtini, kai į ją skraido didžiųjų patikimų oro linijų bendrovių lėktuvai“, – teigė ji.
Anot specialistės, prasidėjus pasaulio ekonomikos krizei įmonė pati griebėsi taupymo programos ir net padidino skrydžių iš Palangos skaičių.
Ir tokias blevyzgas paskaičius, kaip galima netikėti – juk kalba 10 metų SAS tarnaujanti aviacijos specialiste. Kaip ji ministrui tokių puikių ižvalgų negalėjo pasakyti… Juk butume apsėję be studijų ir strateginių krypčių….
Mums tikrai labai truksta rytu krypties, manau reiketu padirbeti del Istanbul, is ten galima pasiekti visas Azijos salis su Turkish Airlines, tuo labiau dabar ir i Turkija vizu jau nebereikes. Ka apie tai masto kiti geostrategai ?
del Riga LIVE tai jau vien pats pavadinimas yra nubezdzionautas nuo Vilniaus europos kulturos sostines projekto (kiek tas projektas sekmingas-kitas klausimas, taciau tai parodo, kad BT negalijoja jokie etikos principai).
del 15 mln-labai tikiuosi, kad valstybe ju neskirs. ir labai abejoju, ar dabartinem aplinkybem Finansu ministerija sutiktu juos skirti. Butu labai neismintinga ir nesazininga. Jei Masiulis sudaro prioritetiniu krypciu sarasa, ir tos kryptys padengiamos AirBaltico pries oficialiai patvirtinant 15 mln., reiskia, kad BT sutinka skraidyti ir be ju. Todel dabar tu 15 mln skyrimas butu visiskas valstybes pinigu svaistymas. Absoliuciai nepateisinamas.
O kiek BT bus Vilniuje tai kitas klausimas-gal negave 15 mln vel pakeis bilietus skrydziais per Ryga, kaip kad jau yra buve.
Man asmeniskai BT atrodo nepatikima kompanija, tik daranti dideli PR kaip ryanair.
Del tu mokesciu nerealiu pridedamu prie nulinio bilieto tarifo-siulau parasyt Europos Komisijai. Jie baltica dar sia vasara itrauke i juodaji avialiniju sarasa, tada janis vanags dievagojosi uzsienio spaudoj kad juos itrauke neteisingai, bet per ta laika niekas ir nepasikeite. butu labai teisinga, kad sitas reikalas butu vel pajudintas (kodel vieni laikosi istatymu, o kiti juos gali ignoruoti?)
Ant SAS atstovės perdaug pykt negali- ji turi įkalbinėt klientus skraidyt per Kopenhagą ir Stokholmą. Faktiškai SAS tokia koncepciją realizavo Taline, nors kažkiek dar tiesioginių krypčių beliko.
Šiaip tai kontra argumentas skraidymui į Hub’us paprastas- tokiu būdu asiekiami mažesni bilieto kaštai, nei skrendant su persėdimu. Jei Europoj būtų, kaip JAV ir bilietas per Helsinkį kainuotį į Londoną pigiau, nei tiesiai.
Dabar klausimas Simonui, kuris su vežėjais derasi. Kiek suprantu visi nori skraidyt maždaug su B737-500 dydžio lėktuvais į Vinių, o ne su E-190, CRJ, Fokker-70/100? Nes, spėju, su Embraer kaštai skraidymo panašūs į B737, o vietų 30-50 mažiau.
Todėl kyla klausimas kodėl pvz. ta pati Lufthansa neatidarė Miuncheno, kuris mažiau apkrautas nei Frankfurtas. Tada galėtų pasiūlyt dar geresnę geografiją ir kainas…
Kitas klausimas- ar pakeitus kainodara, pasikeitė požiūris VNO į Low-cost’us. Nes dabartinė kainodara palanki jų atėjimui, nors tada Kaunui gresia natūrali mirtis…
„Embraer” ar CRJ lėktuvo „cost per seat” kaštai aišku didesni nei 737, tačiau bendri kaštai aišku mažesni dėl mažesnio vietų skaičiaus – tokia lėktuvai yra labai geras variantas yra feedinimui į hub’us ir skraidymui 2h valandų reisais. Vilniuje tokių greitai galime pamatyti. Tačiau visumoje su tokiais yra esminė problema, kad nežinau nė vienos kompanijos, kuri jų turėtų laisvų – labai jau paklausūs šiuo metu šie lėktuvai.
„Fokker 70/100” lėktuvai tai jau eina nuo pjedestalo, seni ir labai neefektyvūs, greitis vos didesnis už kai kurių propelerinių, o kuro srebia kaip „Boeing’as”. Manau jų eksplotaciją dar gelbėja tik tai, jog kuro kaina šiuo metu yra nedidelė. Šį mėnesį „Fokker 70” atsisakė „Malev”.
Miuncheno ir Frankfurto hub’ų specifika skiriasi. Frankfurtas yra ilgųjų nuotolių skrydžių hub’as (konkuruoja su Heathrow, CDG, MAD, AMS, HEL). Europiniai „Lufthansa” maršrutai į Frankfurtą iš principo yra skirti tik „užmaitinti” tarpžemyninius skrydžius. Miunchenas yra Europinių skrydžių hub’as, konkuruoja su CPH, PRG, RIX ir kt. (be to kaip galutinis taškas daug patrauklesnis nei Frankfurtas). „Lufthansa” į Miuncheną skraido į platesnę geografiją Europoje. Tačiau, kad toks maršrutas veiktų kaip hub’o dalis, tai į Miuncheną turi būti trys skrydžiai per dieną, iš didelės bėdos bent du. Be to, dar Miunchenas yra tolokai nuo Vilniaus, kas mažina lietuvių tranzito per MUC patrauklumą.
Dar vienas labai svarbus dalykas, jog tokio dydžio kompanijos kaip „Lufthansa” savo lėktuvų išnaudojimą planuoja trims sezonams į priekį, todėl jie dabar dėlioja paskutinius taškus 2010 rudeiniui, planuoja jau 2011 vasarą.
Šiaip tai keista ta Lufthansa. Gali juk pasiųst iš Miuncheno dukterines kompanijas- Austrian, Lauda ar kažką pan. Kiek suprantu pagal SN atveji, mažesniuose politika kitokia. O ir parką turi tų lėktuvų. Tas pats KLM galėjo lėktuvą iš Rygos į Vilnių nukreipt.
Beje, dėl HUB’o tolumo- Miunchenas už Amsterdamą arčiau. Be to turi ir keletą transatlantinių krypčių. Šiam oro uoste galima ir tvarkaraštį geresnį padaryt- ne taip apkrautas.
Be to, kaip ir su Helsinkiu, atstumas iki HUB’o esminis tik siūlomų skrydžių geografijai. Miunchenas iš esmės labai gerai Šveicarijai, Italijai, Ispanijai, Prancūzijai ir pan.
Beje, o su Swiss nebandyta kontaktų ieškot? Jie turi gerą tiek Europos, tiek tolimų reisų pasiūla. O kur dar kalnų turizmas?
Visiškai nieko neturim pietų kryptimi. Aišku graikus per krizę neįkalbėsim, bet yra Kipras, Bulgarija, Kroatija.
Svarbiausia, gi, Simonas taip ir neatsakė dėl low-cost’ų …
SWISS yra ta pati „Lufthansa” tik kitas prekės ženklas. „Austrian” ir „Brussels” dar laukia pavirtimas „Lufthansa”, tuo tarpu „SWISS” jau seniai yra ta pati „Lufthansa”.
Vienas „low-cost” gi jau iš karto atėjo – „airBaltic” :)
Pokalbiai vyksta dar su 7 kompanijom :)
@grybukaras
Del krovininio skrydzio i MSQ – jis ir yra reguliarusis, tik krovininis. Juo TNT siuntas gabena i MSQ. Iki KUN atskrenda didesnis lektuvas ir KUN siuo atveju yra kaip subHUB i MSQ destinacija. Perkrovus i mazesni L410, toliau skrendama i MSQ.
Del rytu krypties, tai tikrai butu neblogai pritraukti Air Astana, Turkish ar kazkokia aviakompanija is Dubajaus…
Del rytu krypties,tikrai butu super, jei pavyktu susitarti su Air Astana, Turkish ar kokia aviakompanija besibazuojancia DXB…
Klausimas retorinis: o tai, kad Swiss išvis turi kažkokia nepriklausomą politiką, ar viskas planuojama Lufthansoj 2 metus į priekį.
Šiaip tai pasakyčiau, kad toks planavimas- didelis nelankstumas. Juk rinkos sąlygos gali staigiai pasikeist. Visiška priešingybė Ryanair, kurie greit pradeda ir nutraukia reisus bei daug eksperimentuoja…
Dar viena pastabėlė dėl Fokker-70/100. Jų gamyba nutrūko tik 1996 metais, tad amžius palyginamas su B737. Greitis analogiškas klasikiniams B737, tad nebent varikliai pas juos yra neekonomiški…
@ Vytautas-NT – gaila negaliu atskleisti šaltinio, bet su mūsų srautais tai Regional jet’ai niekada nebus pranašesni už turbopropus. Nebent turbopropai taptų pasakiškai brangūs…
Užsisvajojot… Lufthansą mokyti skraidyt ar ką nors iš Dubajaus pasikviest.
Jie savo problemas sprendžia, pvz., kaip skaniau keleivius pamaitinti:
„UAE. Travellers are increasingly choosing which airline they fly with on the basis of the quality of food and the service provided, say industry leaders. The standard of food on-board has improved dramatically in the last five years due to increased competition and consumer demand.”
http://www.bi-me.com/main.php?c=3&cg=1&t=1&id=39743
(Aišku, straipsnis reklaminis)
@LP: Kažkodėl flyLAL gaivinimo planas už 30 mln litų buvo paremtas CRJ700. Ar tai reiškia, kad planą rengę šaltiniai klydo?
@ Aloyzas – veiksmų planas buvo parengtas SEABURY. Jei būtų rengę LHC, manau būtu kitas variantas. O jei būtų darę EKT tai tada nežinau :), jie gal būtų pasiūlę interneto svetainėje spalvas pasikeisti ir dar nemokamą maitinimą įvesti :)
@LP: jei tamstos šaltinis apie turbopropus teisingiausias, ar tai reiškia, kad SM teisus, nepatikėjęs klaidingu Seaburio planu už 30 mln?
Aš negaliu pasakyti, kodėl Lietuvos avialinijos pasiemė SAAB, todėl negaliu pasakyti, kas būtų. Bet į klausimą ar SM teisus atsakau, kad neteisus, nes dabar latviai su mumis žaidžia katės pėlės žaidimą, bazinio vežėjo nėra, o ASG plėčia eksportą. Ne man spręsti, bet kad SM be vizijos tai faktas :)
„Star Team Group” ieško naujo investuotojo
http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/-star-team-group-iesko-naujo-investuotojo-248360
„British Airways“ susitarė dėl susijungimo su „Iberia“
http://www.lrytas.lt/-12580984071255833642-british-airways-susitarė-dėl-susijungimo-su-iberia.htm
http://www.starholidays.lt/
Keliones uzsisakyti galima ir internetu.
Na neblogai sakyciau… :)
SAABus ėmė ir flyLALas po privatizacijos (berods ar ne šeši buvo vienu metu) – nepasiteisino, paskui metėsi į 737 – pripažino, kad ir vėl suklydo. LP teisus, kad galim tik spėlioti, kas būtų buvę su Seaburio rekomenduotais CRJ ar anot neįvardinto LP šaltinio pranašiausiais ATRais.
SM viziją (ispanišką) turi, ja ir vadovaujasi. O tan parašyta – „poreikio nėra ir artimiausiu metu nebus”.
Po pirmuju dvieju pranesimu taip ir norisi pamatyti
spaudoj : ” Aurela , Star1 ir „xx.lt” susitare del susijungimo i (tarkim) „Star Team Group” ….
Klausimas dėl Regional Jet’ų ir turboprop’ų yra kiek sudėtingesnis. Visų pirma reikėtų atsakyt, kodėl tokie vežėjai kaip SN ar Finnair naudoja regional jet’us. Ar tiesiog jų keleiviai turtingesni ir moka už bilietą brangiau?
Dar reikia atkreipt dėmesį, kad turboreaktyviniai lėktuvai skrenda toliau ir veža daugiau žmonių. Jei turbosraigtiniai ima 46-72 keleivius, tai reaktyviniai 70-100 (yra ir mažesnių modelių, aišku).
Spėju, kad skraidyt su E-190 yra pigiau, nei su B737 arba labai panašiai.
Aišku, kad dideliems atstumams reikalingi atitinkami srautai ir skraidinti 50 keleivių iki Ispanijos/Portugalijos būtų brangu.
Kas link SAAB-2000. Mano įsitikinimu tai yra neblogas lėktuvas- jo pagalba LAL galėjo į tą patį reisą leist B737 ir SAAB. Tik, matyt, eksploataciniai kaštai buvo nemaži.
Įdomu, ar Labiau patyręs turi kažką bendro LAL? Nes labai jau daug turi vidinės informacijos.
Jau daug diskutuota apie LAL rėmimą/nerėmimą. Suvesti viską į 30 mln ir CRJ700 būtų per paprasta. Įmonė buvo su didelėm skolom, kurias sąlygojo nelabai vykusi vadyba. Pagal planą visa rizika tenka valstybei, kuri dar ir pinigų neturi. Būtų ne krizės metai, o kokių 2008 pradžia, tai vyriausybės sprendimą būtų galima vertinti kitaip ir pačios vyriausybės galimybės būtų kitokios.
Šiaip AirBaltic pavyzdys ir korektiškas, ir nekorektiškas tuo pat metu. Vienas iš jų sėkmės veiksnių- teisinga privatizacija. Ta prasme, kad vežėjas atsidūrė didelio vežėjo rankose. Dar vienas faktorius- neteisėta valstybės pagalba RIX. Kiek jis buvo lemiamas- klausimas diskutuotinas.
Aišku būtų gerai atsakyti į klausimą kodėl Estonian ir AirBaltic, kuriuos vienu metu valdė ta pati SAS, likimai susiklostė skirtingai. Tiesa
nebankrutavo nei pirmas, nei antras vežėjas.
Dėl Avia Solutions Group- tai tiesiog pavyzdys, kad efektyvių ir neefektyvių veiklų LAL išskaidymas davė savo rezultatų. Jie rado savo niša rytuose (kalbos išmanymas, rinkos parko specifika)- valio. Bet tai savaime nereiškia, kad jie būtų sėkmingi reguliarių skrydžių versle (kitokia specifika). Ką iš esmės gerai parodė LAL bankrotas. Ne visi G.Žiemelio verslai sėkmingi (pvz. Agrowil group), o taip pasitaiko versle.
Be to, vis dar neatsakytas klausimas, ar nebuvo piktnaudžiaujama skolų paskirstymu tarp išskaidytos įmonės dalių. Tai žinomas triukas- „skolų UAB” ir „pajamų UAB”…
Turim situaciją, kai latviams geriau sekasi viena, o mums- kita. Pas mus, pavyzdžiui sraigtasparnių remontas neblogai laikosi…
@ Vytautas-NT – lygink obuolį su obuoliu, o ne apelsinu. Kalbi, apie paramą RIX ir neefektyvią vadybą TE. Tai jei BT tokia jau efektyvi vadyba, tai kodėl jie tokius nuostolius 2008 patyrė ir SAS iš ten pabėgo. Kodėl turkai iš RIX valdymo pabėgo?
Dėl Finnair – pažiūrėk kiek kainuoja bilietai iš Helsinkio į Vilnių ten ir kiek kainuoja iš Vilniaus – gausi atsakymą. O turint omenyje kiek ten yra korporatyvinių klientų, tai dauguma moka daugiau. Tai tau atsakymas, kodėl jie pasiteisina toje rinkoje.
Latvija iki šiol remia ir turi naudos, o lietuvoj politikaj myžčioja ir turi tik likučius nuo latvių stalo…
Kodėl turkai pabėgo iš RIX atsakyt negaliu- detalių nežinau.
Galimas BT nuostolių paaiškinimas 2008 metais- agresyvi plėtra ir kainų karas su FlyLAL. Karas, spėju, vykdytas tų pačių SAS pinigais. SAS pasitraukimas (o jie pardavė ne tik AirBaltic) susijęs su kaštų mažinimu.
Rezultatas- kainų karą AirBaltic laimėjo ir dabar gali skinti jo vaisius. Tik ar gauta nauda, viršys tam panaudotus resursus- klausimas atviras.
Beje, jei gerai prisimenu, realiai į tranzitą per Rygą AirBaltic perėjo tik LAL mirties momentu- 2008 metų pabaigoje.
Ar gerai suprantu Labiau patyrusio recepto esmę- kad valdžia sumokėtų Star1, Aurela ar XXX kompanijai 15-30-45 mln Lt ir padarytų iš to bazinį vežėją.
Yra dvi problemos, susijusios su tokiu pasiūlymu- jį labai sunku įgyvendinti krizės sąlygomis ir kylą problemų dėl paties veiksmo teisėtumo.
Argumentas, kad latviai ES teisę pažeidinėja, pažeiskime ir męs, yra suprantamas, bet neįtikinantis.
Vėlgi grįžtu prie savo klausimo- kodėl Estonian ir AirBaltic, kurios buvo privatizuotos panašiai rodo skirtingus rezultatus..?
Dėl aviakompanijų iš Persijos įlankos, manau kažkiek realesnis variantas būtų Etihad Airways, kurie dabar į Minska nežinia dėl ko skraido. Gal jiems Vilnius būtų perspektyviau ?
Gal kas žino koks keleivių strautas yra iš Lietuvos į Australiją ir pietų Aziją ?
Manau, toks vaizdelis, kad Lietuvių kompanijos susitartų ir susijungtų – neįmanomas. Vien tik po Aurelos ir Star1 nekalto pasikalbėjimo, turėjome daug kontraversiškų pasisakymų spaudoje, kur vieni kitus netiesiogiai išvadino durniais. O šis susijungimas manau būtų naudingas abiems šalims. Bendra įmonė gautų savo kelionių organizatorių ir stabilų charterinių reisų užpildymą. Bei lengvai užimtų bazinio vežėjo pozicija TVOU su likusiais laisvais orlaiviais pagrindinėmis kryptimis. Tokią bendrovę ir SM surastu kelių kaip paremti ir netiesiogiai proteguoti.
Bet ne!
Lietuviškas storžieviškumas, užsispyrimas ir bukumas mus pastato į tą padėtį kurioje esame. Esame per daug išdidūs ir ambicingi, todėl ir patys kenčiame. Turime dvi charterines bendroves, bankrutavusį nacionalinį vežėją, besikuriančias nykštukines vieno orlaivio bendroves, neblogą boeing ol aptarnavimo bendrovę, bei naują terminalą bet… Nacionalinį vežėją kurį laiką vaidins Latvių airBalticas, be jo, geriausiu atvejų reguliariai galime su Lenkų ATR nuburpsėti iki Varšuvos, su F-50 iki Rygos na ir beveik viskas.
Akivaizdu, kad visiškas diplomatijos nebūvimas ir nulinė verslo etika bei Lietuviškas mentalitetas buvo FLYlal’o nesutarimų su TVOU, vėliau su SM priežastis. Dviejų „nykštukų” – Aurelos ir Star1 pavyzdys tai tik patvirtina.
Belieka padaryti išvadą, kad kuo didesnės mūsų ambicijos – tuo mažiau patys ir turime. Tokie gigantai sugeba, kad ir ilgai diskutavę, savo milijardines ambicijas „susikišti” ir susitarti, nes supranta, kad išliks tik didžiausieji.
p.s. dėl SM (Ispaniškosios) vizijos. Akivaizdu, kad jei TVOU būtų Ispanijoje, tai ši vizija skirtųsi radikaliai, belieka įsivaizduoti kas būtų jei šią viziją būtų rengę tarkim Brazilai :)
Mano receptas yra paprastas – kas geriau MAXIMA ar RIMI? Vieni pelna palieka LT, kiti išsiveža. Tiekėjus spaudžia vienodai. Kas geriau STUMBRAS ar Švyturys? Kas geriau Ūkio, Šiaulių ar Snoro bankas – SEB, Swedbank ir t.t. Gal dar jaunas esi, nepameni tų laikų kai atvažiuodavo užsienio delegacijos verslynykų, parodydavo politikams vizualizacijas, pakabindavo makaronus apie investicijas ir gaudavo „nemokamai” sklypus ir dar būdavo atleidžiami nuo pelno mokesčio. Todėl aš esu už lietuviškos aviacijos išlaikymą – aišku ne tokiame formate, kaip dabar, kai VGTU gauna 42 mln už pilotų parengimą, o jie realiai 5 metus atsimokę turi už savo pinigus papildomai lankyti kursus, kad gautu komercinę licenciją. Tai klausimas, kam kur tie 42 mln nusėda? Juk tikrai tiek nereikia pilotui paruošti, turint omenyje, kad užsienyje pilotu tampama gerokai greičiau ir be aukštojo išsilavinimo. Tas pas liečia ir kitas su aviacija susijusias sritis.
Ne į temą komentaras apie „Etihad Airways” – į Minską skraido todėl, kad viena iš aviakompanijos savininko šeicho žmonų yra iš Minsko :)
job…! taigi tiek lietuvaičių šoko Emyratuose , o rezultato jokio ! “Etihad Airways” – į Minską skraido !
Idomu kiek čia teisybės – http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/talino-oro-uosto-vadovas-kaltina-ryga-ispuciant-keleiviu-skaiciu.d?id=25631857
Vytautas-NT
Dėl AGS – nemanau, kad reguliarus vežėjas, LAL’o veiklų išskaidymo atvejų, buvo neefektyvus. Nejaugi savaime reguliarus vežėjas yra neefektyvus? Akivaizdu, tai, kad veiklų neišskaidymas, galėjo privesti prie visos dabartinės grupės žlugimo ir milžiniškos bedarbių minios, aišku, būtų buve iš ko padengti nuostolius.
Vyko konkurencinė kova. Oponentai turėjo didelį ir patyrusį užnugarį, todėl sėkmė čia niekuo dėta ir nemanau, kad LAL bankrotas parodė kažkokį nesugebėjimą, tiesiog ši kova buvo užprogramuota vieno mirtimi, tai kad ir kaip gerai būtų dirbusi LAL vadyba, manau jėgos buvo akivaizdžiai nelygios, todėl tai savaime nereiškia, kad ASG būtų nesėkmingi reguliariųjų skrydžių versle (specifiką jie žino gerai).
@ samas – tai kodėl tada Lufthansa visas veiklas yra išskirščiusi?
Taip, VGTU AGAI didelė pinigų plovykla. Kas liūdniausia valstybei sumokėjus tokiu pinigus per metus paruošiama apie 15 bedarbiu, arba busimų užsienio kompanijų pilotų. Įdomu, kur turi eiti dirbti VGTU pabaigęs pilotas??? Tikriausiai į airBaltic :)
Žinantys reguliarių skrydžių specifiką nebūtų blaškesi tarp neteisingų strateginių sprendimų (SAABų ir Boingų).
Tiek TE tiek ir BT vadyba buvo paremta ne biznio darymu, o „kas-ką”, tikintis, kad priešas nukraujuos pirmas. BT išliko tik dėl to, kad sugebėjo atlaikyti didesnius nuostolius. Ir BT juos atlaikė dėl to, kad ieškojo sąjungininkų, kai TE visus aplinkui vertė priešais.
Šiandien pripažistama, kad Star1 kaip aviakompanijai liko 7-10 dienų. Jei nepavyks parsiduoti Aurelai, vargu bau ar ji kam nors dar gali būti įdomi. Grąžinus brangų Star1 NG, su Aurelos lėktuvais šis naujas darinys galėtų visai neblogai praskraidyti Kalėdų laikotarpį. Bet kas toliau?
Star1 vadyba veikia naudodamasi TE patirtimi, tik nekartodama Seaburio įvardintų klaidų. Aurela išvis nieko neveikia (sveikintina, kad iš to nieko neveikimo susiorganizavo „Kalėdinį renginėlį su 8 skrydžiais”). Nemanau, kad Aurela ar Star1 turi kokių nors tolimesnių planų dėl reguliarių skrydžių plėtros, ypač, jei teks stot i kaktomušą su BT.
Beje, viešas santykių aiškinimasis kaip derybų vedimo priemonė nėra naujiena. Praetų metų pabaigoje lygiai taip pat vyko žodžių mūšis tarp TE ir BT: TE kategoriškai neigė savo siūlymąsi parsiduoti BT, kai pastarieji tai paviešino, nesutarę dėl kainos.
@ Aloyzas – BT priklausė sąjungininkams, jų iškoti nereikėjo. Kodėl Ivanauskui valdant Autobrava buvo „dievo avinėlis”, o prie Vaišvilos galai išlindo? Būtų toks palaikymas ir nuolaidos flyLAL tai patikėk, dar didelis klausimas kas ką būtų suvalgęs. Taip, kad čia kuriuo kampu komentuosi situaciją, plius po laiko viskas kitaip atrodo.
Nesuprantamos TLL direktoriaus pretenzijos. Panašiai keleivius skaičiuoja visi oro uostai. Tas pats Air Baltic’as keleivį skridusį VNO-RIX-LGW-RIX-VNO skaičiuoja kaip KETURIS pervežtus keleivius. Būtų keista, jei būtų kitaip.
Beje, klausimas Simonui: kada bus galima pamatyti panašią informaciją VNO tinklapyje?:
http://www.riga-airport.com/en/main/about-company/statistics
http://www.tallinn-airport.ee/upload/Editor/Statistika/REPO7-kodulehele-ik_10.pdf
@LP: na taip, viskas šiame pasaulyje yra subjektyvu. Kaip ir įvairūs šaltiniai apie mūsų regionui tinkamiausius orlaivius. ASG nuomone, flyLAL naudojo tinkamiausius mūsų regionui orlaivius 737-300 (cituoju):
„Lėktuvų parko papildymas keturiais orlaiviais leis mums Rytų Europos lėktuvų nuomos rinkoje užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas“, – sakė „Avia Solutions Group“ direktorius Linas Dovydėnas. Pasak L.Dovydėno, lėktuvai „Boeing 737-300“ yra labiausiai Rytų regionui tinkami „Boeing“ šeimos orlaiviai. „Šie vidutinių atstumų lėktuvai yra geriausiai pritaikyti mūsų regiono skrydžių rinkai ir todėl Rytų regione jie yra populiariausi“, – sakė AB „Avia Solutions Group“ direktorius.
http://kauno.diena.lt/naujienos/transportas/-avia-solutions-group-isigijo-boeing-737-300-lektuva-248130
Gaila, kad flyLAL veiklos pabaigoje nebepriklausė ASG (kuri tada vadinosi flyLAL Group). Gal ASG vadyba ir rinkos specifikos žinios būtų flyLALą išgelbėję?
Audriau, tai ir sakau – kol priklause ASG, tol klestėjo su labiausiai Rytų Europai tinkamais Boingais 737-300. Kai atskyrė – staiga lėktuvai pasidarė nebetinkami… ir numirė :(
Hm hm. Viena vertus- geros naujienos čia su AirBaltic, kita vertus- kyla klausimų. Pvz tokių: ar ilgai reikės laukti, jog tiesioginiai skrydžiai į Amsterdamą bus prievata keičiami „tiesioginiais skrydžiais per Rygą”?
Klausimas Simonui: ar sutartyse su AirBaltic yra kokių nors punktų, kurie bent truputį apsaugotų keleivius nuo tokių fokusų?
Apskritai yra pervertinamos sutartys tarp oro uostų ir aviakompanijų.
Sutartys tarp oro uostų ir aviakompanijų apskritai dažnai yra nereikalingos. Su daug aviakompanijų sutarčių oro uostas net nepasirašo. (analogija su kirpykla – prie durų matote kainoraštį: ar reikalinga sutartis, kurioje būti parašyta, jog kirpykla įsipareigoja teikti paslaugą, o klientas susimokėti?)
Bet kokiu atveju, visoms kompanijoms yra teikiamos vienodos sąlygos ir oro uostas negali vienai aviakompanijai teikti kitų sąlygų negu kitai.
Finansinės sąlygos tarp aviakompanijų ir oro uosto yra apibrėžiamos viešai skelbiamoje oro uosto kainodaroje.
Kaip galite nesunkiai išskaityti iš kainodaros, tai jeigu aviakompanija neskraidys naujai atidarytu maršrutu 12 mėnesių, tai privalės gražinti visas suteiktas nuolaidas nuo skrydžių pradžios.
Simonai, jeigu ne paslaptis su kokiomis aviakompanijomis yra kalbama?
Tenka pasteb4ti, kad Labiau patyręs linkęs į protekcionizmą. Ekonomikos istorija rodo, kad pasaulis vystosi priešinga kryptimi. O ko mes į Europos Sąjungą stojom? Juk ten vienas esminių principų- protekcionizmo draudimas. Bet užtat patekom į didelę bendrą rinką. Galim skraidyt su Ryanair už 10 EUR ar pan. O tai juk „atviro dangaus” pasekmė…
O atvira rinka reiškia didesnę konkurenciją, dėl ko ne visi skraidytojai išgyvena.
Kas link ASG, tai jei kalbėt apie low-cost’us (SkyEurope) charter’ius ar didesnių šalių bendroves, tai kalba apie jų privalumus gal ir logiška… Jų klientams šie lėktuvai tinka. O juolab gerai įvaldytas jų remontas. Būtų įvaldę Airbus priežiūrą- reklamuotų Airbus. Nors visumoj jie brangesni, nes naujesni.
Beje, kas gali paliudyt AirBaltic protegavimo Vilniuje faktą? Kiek žinau visos lengvatos, davusios jiems konkurencinį pranašumą buvo taikomos Rygoje.
Beje, Labiau patyrusio LAL gelbėjimo būdas susiveda į individualias mokestines preferencijas. Dėl ko ir klausimas- įsivaizduokim, kad 2008 metais Vilniuj galiotų dabar pasiūlyta kainodara. Išgelbėtų tai LAL nuo bankroto?
Taip, protekcionizmas nėra gerai, bet…
Toje pačioje eu rinkoje su Ryanair už 10 EUR ir visu „atviru dangumi” stovi rinkos dalyviai, kurie yra Latviai, Estai, Airiai ir tie patys Lietuviai, kurie nesąmoningai protekcionuoja savo tautą. Taip pat jie visų pirma moka mokesčius ir kuria produktą savo šaliai, o tik paskui eu.
Protekcionizmo nebuvimas – idealus dalykas, kuris yra siekiamybė. EU bando to siekti, bet visi matome, kaip šalys tai daro tiesiog subtilesnėmis formomis ir priemonėmis. Ne taip akivaizdžiai ir tiesmukiškai.
Vien tik todėl, kad esame Lietuviai e sąjungoje jau esame protekcionistai (nors Lietuviams šis pavyzdys nelabai tinka :)).
@ Vytautas-NT – mes ėjome į Europos Sąjungą, nes mus ten vedė :) Prisimink kas Lisabonos sutartį neskaitę pirmi seime ratifikavo? Todėl manęs propaganda ir lozungai nelabai veikia :)
Paimk Vytautai prašau Lufthansa pavyzdį ir pasinagrinėk, kaip ten vyksta protekcionizmas visos ES mastu, taip pat CIS ir RUS regionuose. Tas idealizmas gal ir gerai, bet būkime realistai – ar mums davė kokios realios naudos visokie Wiliams’ų valdymai?
@ Aloyzas – lyginti CRJ su B733 yra sudėtingi. Manau jie nėra adekvatūs.
@LP: aš CRJ ir B733 nelyginu. Tiesiog pateiktu pavyzdžiu pailiustravau kad tie patys šaltiniai priklausomai nuo situacijos gali teigti priešingus dalykus.
Ka manote apie BT ivestus bagazo mokescius?
@ Aloyzas – tada sutinku su tavim 100%
Simonai:
1. Padaryk forumą, kur būtų galima padiskutuoti. Temų kūrimą galima apriboti, kad nebūtų prikurta esąmoningų. Dabar pats nelabai dabar gali rašyti neoficialios info, tai kaip matai pritrūksta įrašų diskusijoms:)
2. Apie tą žmoną galėjai ir ne savu vardu pasirašyti:) ką gali žinoti, ar kokia lietuvaitė netaps. O arabai mėgsta statyti sąlygas… :)
Europos Sajunga yra galimybe. Galima,istojus i ES gyvent,kaip Airijoj. O galima kaip Graikijoj. Slovakai jau Eura isivede…
Gal Lufthansa ir naudojasi kazkokiu protekcionizmu, bet cia EK turetu ziuret. Manau,greit pribres laikas,kai Lufthansa dukterines tures parduot-butu logiska. Nes krypsta link to,kad Europa dalinsis trys bendroves (na dar Ryanair su Easyjet) ir dar kazkiek su jom susijusios smulkmes.
Dar priminsiu,kad rusai nori is SN ir Austrian atimt teise skraidyt i Rusija,kaip Lufthansa padaliniams.
Beje, AirBaltic negaletu skraidyt is Bergeno i Stavangeri,jei nebutu ES atviro dangaus sutarties.
O darn negaletu skridyt is Vilniaus ir papjauti LAL. Ir ispanu studijos isvados skirtusi Ispanijoj ne todel,kad ten Ispanija,bet todel,kad ten situacija kitokia.
Kas link arabu,tai pavyzdys,kad skraidymo geografija pas juos nevisad diktuoja ekonomine logika. Todel,speju, juos imanoma prisiviliot i Vilniu kitom paskatom.
Vytautai, paskatos čia olialia.lt?
:)
Na į Turkiją tikrai galėtų pradėt skraidyt, juolab ką tik panaikino vizas į ją :)
Gal dar vienos zmonos Seichui nesuorganizuosim-reiks kitokios motyvacijos ieskot.
Kas link turku, nemanau,kad vizu rezimo panaikinimas yra ypatinga paskata- iki tol jis nebuvo ypatingai grieztas, nes vizas pirkdavo oro uoste uz 5$.
Šiaip jau paskutinė kaina vizos į Turkiją buvo 20$. O dėl turkų avialinijų – ten gi buvo kalbama apie planus keliems metams į priekį. Jie man rodos kaip kokia čia jau minėta Lufthansa, irgi toli į priekį skaičiuoja, apie būsimas kryptis labai iš anksto pašneka. Manau jei pradės skraidyt, tai kokiais 2011 m. arba dar vėliau. Nu nebent juos įtikintų dabartinėm nuolaidom pasinaudot, bet aš tuo labai labai abejoju.
Ne viena karta girdziu is visu prasyma sukurti foruma. Manau, Simonas nelabai turi laiko tuo uzsiimt, todel siulau visiems ir Simonui pagalba siuo klausimu! Apsiimciau padaryt foruma ir patalpint savo serveryje, jei zinoma Simonas sutinka. Tuomet vienintielis dalykas, kurio reiketu is Simono, kad jis nukreiptu subdomena i mano serveri (pvz. forumas.bartkus.lt). Jei sudominau, laukiu laiskelio is Simono i el. pasta. :)
info@filologija.lt – na tarkim parasykit i si el. pasta
Grizkim prie kiek seniau nagrineto klausimo-kodel Star1 turetu bankrutuot per artimiausias savaites? Dabar gi pelningas Kalediniu skrydziu metas,tai manau jie turetu surinkt pajamu bent iki Naujuju isgyvent. O po Nauju bus matyt-gal dar koki investuotoja suras…
O is kur Jus visi istrauket, kad jie veikia nepelningai?
OK Vitalijau, as nieko pries. Padaryk foruma ir patalpink ji savo serveryje.
Pastebejau idomu reisa BA 4523, ar kas zino kas ir kaip juo atskrenda?
Iš Lutono British Airways ir dar Avro… Įdomu.
charter
Tai mes visi suprantame, kad charter, bet gal kas daugiau zino, ka atskraidino, kieno uzsakymu :)
Cia siek tiek informacijos
Finnair’s pilots strike action disrupts traffic
Source: Finnair 14/11/2009
Finnair and The Finnish Airline Pilots’ Association have failed to reach agreement in employment agreement negotiations. Finnair pilots begin a strike on Monday 16 November. Due to the strike Finnair is likely to cancel nearly all long-haul flights departing from Helsinki on Sunday as well as European flights departing on Sunday and returning on Monday. Finnair’s scheduled flights on Monday are cancelled. Finnair aims to operate all of its leisure flights regardless of the strike.
Finnair recommends that customers postpone their journey if their flight is cancelled due to the strike. If postponement is not possible for the customer, Finnair will attempt to make special arrangements to enable the journey.
„If a customer’s flight is among those cancelled, the options are postponement of the journey, rerouting or a refund of the unused part of the ticket. Finnair will be flexible in changing flight bookings, irrespective of the type of ticket,” explains Finnair Senior Vice President Timo Riihimäki, who is responsible for customer service.
Finnair will continuously update information about the strike on the internet at http://www.finnair.com/info, where a list of cancelled flights, a refund form, and questions and answers can also be found. Customers whose flights are cancelled are urged first to contact the travel agent from which they booked their tickets. Finnair will provide telephone service to customers on 358 600 140 140.
„We will also serve customers using text messages, if the bookings include an up-to-date mobile phone number. We also recommend use of the internet to follow the situation, because telephone services are likely to be very busy,” says Riihimäki.
Finnair operates approximately 200 flights per day. Finnair’s codeshare partners will fly to and from Helsinki as normal despite the strike. If customers have a ticket with a Finnair flight number sold for another airline’s aircraft, they can take this flight as normal.
Finnair’s ground handling and sales personnel at airports abroad have been instructed to be present at the departure times of cancelled flights so customers can receive information as efficiently as possible in these exceptional circumstances.
vat čia tai rūpinimasis keleiviais..
@ Vytautas_NT – tavo komentaras, kaip tipinio valdininko, nieko nepasakai, bet skamba. Na ir kas, kad įsivedė eurą? Dar pasakyk, kad be aviacijos ir monetarine politika išmanai? :) Man tai patinka tavo naivus idealizmas, nes tada ir amerikiečiai nebe tokie baisūs? Kodėl mes turime nusileisti latviams, nes jie mat nesąžiningai elgiasi, o mes labai sąžiningi?
Kas dėl Star1 tai sutinku su tavim, kad dabar pre-sale turi tempti, bet kiek skolas už kurą toleruos tie kas jį tiekia?
@ jonelis – jo, labai pasirūpina. Vienoje pastraipoje kalba apie reroutin’ga, o kitoje jau tik refund’as, kas realiai ir daroma. Taip, kad pirki brangu bilietą, o paskui laukiai ilgos ir nuobodžios procedūros…
Gal galit pakomentuoti išmanantys aviakompanijų kainodarą, ar tokie Airbaltico „žaidimai” neprasilenkia su vartotojų teisėm:
MUC-VNO 2010 Feb 17, pirktas 2009.11.15 apie 15:00, kaina 54 EUR žmogui.
Tas pats, tik 23:30, jau 0 EUR.
Apie jokias naktinių pirkimų akcijas kaip būdavo flylal-e, nepranešta.
@ Aurelija – manau tai revenue management robotas, kuo jis sudėtingesnis, tuo sunkiau paaiškinti, kodėl taip daroma. Vieša paslaptis, kad jei iš to pačio IP kelis kartus atliekama paieška skrydžiui, ji pabrangsta, nes daroma prielaida, kad jis tikrai ieško ir tikrai pirks :)
Aisku labai nukrypstame nuo temos,bet net nebunant finansu specialistu,galima suprasti,kad jei dabar Lietuvoj butu Euras,tai paskolos kainuotu perpus pigiau. Jei ir tai Lietuvai butu nenaudinga,tai atsiprasau…
Pagal labiau patyrusio logika gal reikeitu isvis AirBaltic skrydzius i Lietuva uzdrausti. Kazka panasaus G.Ziemelis siule pries LAL pabaiga.
Siaip labai juokinga skaityt apie protekcionizma. Turiu gera pavyzdi is kaimynines salies. Ji gelbeja savo automobiliu pramone. To pasekoje automobiliai ten brangus,patys gamina grabus ant ratu,o tu grabu gamintojas skendi nuostuoliuose,nes ju niekam nereikia.
Jei kas nors man sugebes irodyt,kad skraidyt is Lietuvos iki 2004 buvo pigiau,nei po to, tai as sutiksiu,jog istojimas i ES buvo zalingas…
@ Vytautas-NT – pagal mano logika, tai tik tegu skraido tas airBaltic’as, kuo daugiau Direct skrydžių tuo visiems geriau – neiškraipyk mano nuomonės.
Taip, aš žinau ta šalį – ji yra VOKIETIJA. Ir tų automobilių dabar kiniečiams labiausiai reikia, ten pardavimai kyla. O kad išgyventi nuosmukį, valstybė skyrė subsidiją isigyti naujam auto, tai į Vokietiją pradėjo vešti prancūzus, italus ir kitus mažus, pigius automobilius – visi skaičiuoja. Na ir kodėl blogai tas protekcionizmas?
O tu pasakyk, kad bilietai pigesni buvo – kada flyLAL skraidė ar kada jų neliko?
P.S. ir šiaip kas liečia ekonomika, sunku suprasti, o tuo labiau patikėti tuo ką sakai, nes kai pradedi svaičioti apie skrydžius į Druskininkus ar Šiaulius, tai iš karto aišku pasidaro, kad valstybės tarnybą tave nuo ekonominio efektyvumo yra pernelyg toli nubloškusi :)
Kad jau paminėjot žiemelį ir AirBaltic…
http://mikelionis.wordpress.com/2009/11/15/g-zziemelio-poziuris-i-susiklosciusia-situacija-lietuvos-aviacijos-cersle/
@Aurelijai apie kainodarą: aviakompanija laisva pardavinėti kam nori ir už kiek nori, ir stengiasi parduoti kiekvienam už tiek, kiek jis gali sumokėti.
Kaip minėjo LP – yra Revenue management robotai, kurie realiame laike modeliuoja ir keičia kainas, priklausomai nuo paklausos bei laiko iki skrydžio. airBaltic naudojamas Lufthansos Profitline RM turi Competitor Analysis funkciją, kuri analizuoja konkurentų kainas ir pagal tai reguliuoja savo kainas. Galimas ir internetinio pardavimo „varikliuko” elgesys pagal IP (pvz. perkant iš LR Seimo į Briuselį kaina visada bus aukštesnė) arba paros laiką.
Aurelijos minėtu atveju galimi variantai:
a) RM robotas „sumastė”, kad reikia atpiginti bilietus dėl mažos paklausos ar konkurentų;
b) pirmą kartą buvo pirkta iš Vokietijos (arba kito „brangesnio” IP, vėliau – iš Lietuvos);
c) pirmo pirkimo metu kas nors jau buvo pasirinkęs vietą už 0 EUR. Įprastai ji buna rezervuojama – „užšaldoma” tam tikram laikotarpiui (Timelimit), per kurį neapmokėjus – atlaisvinama ir grąžinama pardavimui.
d) o labiausiai tikėtina, kad pirmą kartą pirkti 2 ar daugiau bilietų, o antrą kartą vienas. Nes pvz. jei yra likusi viena vieta už 0 EUR, ir dvi už 54 EUR, tai perkant du bilietus, parduos 2 po 54 EUR, o tas už 0 EUR liks neparduotas. Perkant kelis bilietus visada verta patikrinti, ar ne pigiau bus juos perkant atskirai (įskaitant kelis kartus sumokamus aptarnavimo ar kortelės mokesčius).
Va kas tikrai Lietuvoje išmano civilinę aviaciją…
Civilinis Šiauliu oro uostas bando išlikti nelygioje konkurencinėje kovoje. Kol kiti trys
tarptautiniai šalies oro uostai remiami valstybės, Šiauliu oro uostas iš apyvartiniu lėšu savo
ukio darbuotoju jėgomis rekonstruoja keleiviu terminala.
Pusės milijono litu reikia, kad Šiauliu oro uosto keleiviu terminalas butu rekonstruotas taip,
kad jame pertvaromis butu atskirti keleiviu srautai ir butu irengti pasienieciu postai. Darbai
privalo buti baigti iki metu pabaigos, nes tada reikės montuoti pasienieciu postu iranga, statyti
baldus. Neivykde šiu reikalavimu, Šiauliai kovo mėnesi iškristu iš tarptautiniu oro vežėju
sarašo kaip neatitinkantys Šengeno reikalavimu.
Šiauliu miesto meras Genadijus Mikšys sako, kad Vidaus reikalu ministerija duoda laiko
statybos darbams pabaigti tik iki Naujuju metu, tad baiminamasi, kad oro uosto darbuotojai
nespės.
Aisku nelabai gerai,kad nukrypom i automobilius,bet cia jau reiketu argumentus issigrynint iki galo.
Pats Labiau patyres raso,kad Vokietijoj buvo teikiama parama naujiems automobiliams isigyti,nepriklausomai nuo kilmes salies. Tikintis,kad vokieciai labiausiai megsta vokiskus. Tai buvo paramos pramonei ir kartu aplinkosauginiu problemu sprendimas.
Bet kur cia protekcionizmas,jei salygos galiojo ir prancuzu, ir italu produkcijai?
Sutinku del to, kad po LAL bankroto kainos pakilo. Tai naturali sumazejusios konkurencijos pasekme. Bet as gi keliau kita klausima- kaip rinkos situacija paveike istojimas i ES.
Siaulius ir Druskininkus kol kas palikim ramybej (beje vidiniams reisams dabar VNO mokesciai itin mazi)- cia reiketu analizuot Liepojos, Ventspilio ir Tartu atveji.
Kas link G.Ziemelio, tai jo argumentas-sumokekit ir skraidsysim skamba labai itikinamai. Tokiom salygom is Vilniaus skraidyt sutiktu ne tik AirBaltic.
Vel nebeaisku,kas blogas? Juk didelius ir nelankscius mokescius taike ana valdzia, tuo tarpu nauja pakeite.
O jau su 15 mln isvis gerai. Kas yra pasakes,kad juos mokes kasmet? Kalba ejo apie vienkartine dotacija! Kas pasake,kad juos gaus butent AirBaltic? Tures but konkursas, nes priesingu atveju tai neteiseta.
Labai abejoju,jog tuos pinigus isvis skirs,kai biudzetas tiek skyletas. Be to, panasu,kad nauja mokesciu politika VNO padarys ta skraidyma imanoma ir be 15 mln. dauguma krypciu,kurias galvota paremt..
Ačiū, Aloyzui ir Labiau patyrusiam. Gerai, kad airbalticas bent nesinaudoja atsitiktinių skaičių generatorium, ateity bent kažkiek galima bus prognozuoti :). Panašiausia į Aloyzo paminėtą variantą a), akivaizdžiai matosi, kad yra kažkokia kainos priklausomybė tarp datos, patenkančios į periodą su ilguoju savaitgaliu, 2010.02.13 (gal net 2010.02.06)-2010.02.20, paklausos skatinimu tam tikromis atvykimo ir išvykimo dienomis (vakar kaina buvo užkelta ir 16 bei 20 dienomis iš MUC, šiandien jau 0), galbūt pirkimo paros laiko ir savaitės dienos.
Mano nuomone, toks pardavimo būdas labiausiai primena turgų: vat šitam gerai apsirengusiam užlaušim dvigubą kainą, o tas man patiko, tai jam kainą nuleisim. Ir neapleidžia pojūtis, kad žaidžiama be taisyklių, sąmoningai klaidinant pirkėją – jei akcijos vidury kaina pakilo, logiška manyti, kad pigesni bilietai jau išpirkti, ir tuo remiantis priimti sprendimą pirkti.
Tikiuosi ateis griežtesnis reglamentavimas ir į šitą sritį :)
@ Aurelija – na jei traukiniai būtų ne ant bėgių, manau ir ten nebūtų fiksuotų tarifų :) Šiaip, tai šis dalykas yra aršios konkurencijos pasekmė. Pvz. Rusijos, netgi UTair skrydis į Maskva pradžioje buvo padarytas 1 tarifu :)
Beje, dėl kainų nustatymo pagal IP, galima ir prikibti:
„23 straipsnis
2. Nedarant poveikio 16 straipsnio 1 dalies taikymui, oro susisiekimo paslaugų, teikiamų iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, oro susisiekimo kainos
ir oro susisiekimo tarifai, nustatyti visuomenei, taikomi nediskriminuojant klientų dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos arba dėl oro vežėjo agento ar kito bilietų pardavėjo įsisteigimo vietos
Bendrijoje.”
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1008/2008
@ Aurelija – taip, straipsnis yra. Bet žinant mūsų teisėsaugos kompetencija šioje srityje, tai šansai kažka pasiekti minimalūs :)
Kazkas turi buti pirmas… linkiu sekmes kovoje Aurelija!
Jei Europos biurokratai nesugeba Ryanair pastatyti į vietą – tai padarysime mes :)
Labiau patyręs, dėl teisybės paieškų visiškai sutinku. Kartais pagalvoji, kokie nearti dirvonai armijai jaunų alkanų teisininkų :) ir valdininkų :)
Dėl tarifų, tai ten kur išvystyti gelžkeliai, išvystyta ir lanksti tarifų sistema. Bet civilizuotoj šaly tas lankstumas turi būti pilnai apibrėžtas ir info apie žaidimo taisykles pasiekiama visiems norintiems. Mane piktina, būtent kliento mulkinimas, kai sprendimas pirkti priimamas remiantis nepilna ar klaidinančia informacija. Tik ta informacija nėra užrašyta juodu ant balto…
Ir nors varikliukas lufthansos, kažkodėl nelabai tikiu, kad ji žaistų tokius žaidimus, bent jau ne taip naglai :)
Siaip labai elementaru – vienas pas airBaltic pastebėtų dalykų buvo dozuoti bilietus akcijos dienomomis – tarkime akcija bilietai pigūs 4 dienas, pirmą dieną pigių apmažėja kai išperka, sekančią dieną vėl būna, trečią vėl.
Kita vertus kartą esu matęs skirtingas kainas ir net oro uosto mokesčius priklausomai ar pataikydavai paieškoje ant reiso tiesiai, ar jį matydavai, nes paieška plius minus 3 dienos. Nuo tada niekas nebestebina.
Ačiū Tadai, bet kaip pilietis skendžiu konformizmo liūne :( Jei dirbčiau teisės, internetinės prekybos ar vartotojų teisių srity, ar jei reikėtų įdomios temos diplominiam, tai ko gero užsiimčiau. Man regis, būtent internetinės prekybos reglamentavimui šitie airbaltico „paišdykavimai” labiausiai nusižengia.
@Aurelija: tas Lufthansos varikliukas dar ne tokių „naglų” žaidimų moka, ir pati Lufthansa juos sėkmingai žaidžia. Bet pačias žaidimo taisykles nustato ne varikliukas, o jį valdantis žmogeliukas – duotu atveju airBaltic revenue management direktorius Frank Neuman (anksčiau dirbęs BA ir Germanwings).
Noriu pažymėti, kad tie, kuriems būtina skristi ir gali sumokėti didelę kainą, sumoka dalinai ir už tuos, kuriems nebūtina skristi ar jie napasiruošę mokėti realios skrydžio savikainos. Tokiu atveju esant flat-price politikai, visi bilietai kainuotų pvz. į Londoną, remiantis Simono savikainos paskaičiavimais, ne mažiau 700 LTL. T.y. aviakompanijos turėtų skraidinti tuščias kėdes, negalėdamos teisiškai jų parduoti pigiau, nediskriminuojant keleivių.
Revenue Management – tai ir yra mokslas apie „Customer behavior”: kaip segmentuoti keleivius, atpažįstant tuos, kurie (ir kiek jų) gali sumokėti apsimokančią kainą, kad jiems neparduoti nuostolingai, ir tuos, kurie gali tik padengti dalį nuostolių, atsirandančių dėl to, kad nėra pakankamai keleivių, galinčių mokėti apsimokančią kainą.
Reguliuojama kainos lygybė reiškia „atia pigiems bilietams”.
Aurelijos atveju RM neįvertino, kad ji, pirkdama antrą kartą, buvo pasiruošusi dar kartą mokėti 54 EUR, ir manydama, kad tai atsitiktinis naktinis pigių bilietų medžiotojas, pasiūlė per pigiai, tuo sukeliant jos nepasitenkinimą.
Tuo tarpu AY pilotu streikas tesiasi:
Update 16th of Nov 10:13 UTC Finnair Plc Press release
Finnair cancels also Tuesday’s scheduled flights due to pilots’ strike
Due to Finnair’s pilots’ strike scheduled flights are also cancelled on Tuesday. Altogether Finnair has cancelled over 400 flights because of the strike.
Ar as neklystu, kad siandien pirmasis YC skrydis…? DME/VNO inaugural flight!
Taip, Yamal atskrenda (jau išskrido iš Domodedovo vėluodami 17 min), bet skrydis iš Vilniaus atgal į Maskvą atšauktas.. Nekokia pradžia.
Aloyzai, jei airbaltico puslapyje būtų patalpinta info, kad pvz. pirkdami naktį, jūs turite nusipirkti šansą pigiau (tokią akciją skelbė flylal-as), perkant sekmadienį akcijiniai bilietai jums kainuos brangiau, kainos padidėjimas nereiškia, kad baigėsi šio tarifo bilietai ir pan. pretenzijų jiems turėčiau daug mažiau.
Beje minimi bilietai ir dabar kabo po 0 EUR.
Jei firmos gali tyrinėti klientų elgesį, tai klientai gali pastudijuoti firmos elgesį, ką mes čia ir darom :) Tikiuosi bus šiokios tokios naudos
@ Pranas
tai jei palieka lektuva Vilniuje remontui, tai gali ir atsaukti atgalini reisa (gal nepardave ne vieno bilieto?:))
Taip, tokia bilietų prekybos politika taikoma, kad, pavyzdžiui, savaitgaliui skristi pigiau, arba kad po tam tikro minimalaus skaičiaus dienų grįžti pigiau (tarkime, jei skrendi pirmadienį, grįžti antradienį gali būti brangiau nei grįžti ketvirtadienį, nepriklausomai nuo skrydžių apkrovimo). Taip pat būna skrydžio į vieną pusę kaina nedaug mažesnė už skrydžio į abi puses ir t.t. Aišku, ne visos avialinijos taiko visus šiuos kainodaros metodus.
Tačiau ar kas nors realiai matėte, kad skirtingiems IP adesams (esantiems toje pačioje šalyje) identiškiems skrydžiams tuo pat metu būtų siūlomos skirtingos kainos? Kokios avialinijos tai buvo?
@Aurelija: neteisinu nei airBaltico, nei Lufthansos varikliuko. Moraliai suprantu, kad apmaudu, kaip ir MaXmoje vakar nusipirkus prekę už 100 Lt, pamatyti, kad šiandien ta pati prekė kainuoja 50 Lt. Tiesiog noriu pasakyt, kad aviakompanijose vykstantys vidiniai procesai yra daug sudėtingesni, nei atrodo iš šono, ir tikrai nėra viešinami visuomenei.
Neįvardinto miesto neįvardintas oro uostas.
Kalbasi aviakompanijos dispečeris (D) su techninio aptarnavimo viršininku (T).
D:”Slushaj, davaj skorej samolet na rampu, rejs opazdyvaet!”
T:”On ne ispravnyj!”
D:”Boljshye problemy? On doletit ili ne doletit?”
T:”Mozhet i doletit, no vriad li vernetsia.”
D:”Nu i h… s nim, pustj letit…”
T:”Ladno, objavliaj posadku, a obratnyj rejs otmeniaj”
D (per oro uosto garsiakalbį):”Uvazhaemye passazhiry. Nachinaetsia posadka na rejs nomer…”
to Augustinas Žemaitis, Jūsų aprašoma sistema galiojo jau tada, kai nebuvo internetinės prekybos. Bet šios taisyklės logiškai paaiškinamos ir priimtinos abiem pusėm, t.y. suvokiama kodėl/už ką reikia mokėti daugiau arba mažiau.
Kaip įvardinti tai, kad užvakar tas pats bilietas kainavo 0 EUR, vakar 54 EUR, šiandien vėl 0 EUR, viskas tos pačios akcijos rėmuose ir iki skrydžio dar 3 mėnesiai?
Dar papildysiu, kad ta pati schema 0-54-0 galiojo ir aplinkinių datų bilietams, t.y. buvo sąmoningai kuriama iliuzija, jog bilietai išperkami.
Aloyzai, apmaudu tik truputį, bet žiauriai įdomu.
@ Aloyzas
Situacija labai tiktu siandienos YC reisui :), net ir kalba atitinka :D
@Aurelija: tai reikia įvardinti, kaip sėkmingą RM: pardavė bilietą už 54 EUR keleivei, kuri sutiko tiek už jį mokėti. Juk mokėdama 54 EUR buvai patenkinta ir su kaina sutikai.
Pati matai, kad nepasitenkinimą sukėlė ne per didelė kaina, o per maža.
@Linas: apsaugok viešpatie, aš YC neturėjau omeny. Kaip sakoma, šiuo atveju bet koks panašumas į realius veikėjus ar situaciją yra visiškai atsitiktinis :)
Pastebesiu,kad irodyt,jog skirtingos kainos taikomos skirtingiems IP,yra techniskai gana sudetinga. Ar klystu?
Ir Ryanair EK po truputi atveda i prota. Jie dazniausiai EB keleiviu teisiu reglamento laikosi. Kainu rodyma irgi biski patvarke.
Klausimas butu toks- visi sie kainodariniai triukai AirBaltic daromi tik ju tinklapyje, ar Amaeus’we irgi atsispindi?
Aloyzai, trumpame intervale taip, o ilguoju periodu? Taisykles dabar nujaučiu esant galimybei rinksiuos alternatyvą :)
Beje, nepasitenkinimą sukėlė ne kaina, o žaidimas be taisyklių.
Pliuso ženklą kažkodėl iškanda:
Taisykles dabar nujaučiu plius esant galimybei rinksiuos alternatyvą
@Aurelija: taisykles airBaltic turi, tačiau kiekvienam keleiviui kiekvienu atveju pasiūlo „tik jam skirtas ypatingas” taisykles. Galėjai gi su jomis nesutikti ir nepirkti.
@Vytautui-NT: Lufthansos varikliukas dirba su Amadėusu, o kadangi airBaltic naudoja „Point-of-Sales”, tai reiškia, kad skiringose šalyse ar net skirtingoje agentūrije tuo pačiu metu kaina gali skirtis. Kaina pagal IP, BaltiMiles ir pagal kitus individualius keleivio požymius yra jų internetinio varikliuko savybė (kaip ir eDesertas), o kaip jie ją taiko/netaiko čia jau tikrai sunku iš išorinių požymių įrodyti.
Vytautai-NT – paprasta būtų pamatyti, ar skirtingos kainos siūlomos skirtingiems IP. Reikia tik patikrinti tuo pat metu su dviem kompiuteriais jei įtartum, kad kažkuriam IP didinamos kainos. Šiais nešiojamų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų laikais nesudėtinga.
->AŽ, tinkamas variantas įsitikinti pačiam, bet klausimas, ar tai būtų laikoma įrodymais.
Aloyzai, manyčiau, kad tokiu atveju airbalticas bent jau turi įspėti klientą apie individualizuotų taisyklių jam taikymą. Sutikau ir pirkau, nes airbalticas manipuliuodamas kaina suformavo klaidingą mano informuotumą, kad akcijiniai bilietai išperkami ir jie brangsta.
Augustinas – pačiam tuo įsitikinti paprasta kaip 2×2. Tačiau screenshot’ų kaip įrodymo juk nepateiksi policijai;) Manau kad įrodyti realiai impossible
Gal kas turit informacijos kodėl YAMAL skrydis atgal į Maskvą buvo atšauktas?
Lėktuvas liko techniniam aptarnavimui, kiek stebėjom tai paskutinės dvi savaites prekyba į 16 dienos reisą VNO-DME prekyba bilietais nevyko.
Šį trečiadienį ir penktadienį numatyti skrydžiai pagal suplanuotą tvarkaraštį.
Screenshot’ai netiktų (gali būti skirtingu metu daryti), vaizdo įrašai – kas kita.
Bet Aurelijos situacija šiaip kita, čia tik pats įdomumo dėlei dėl IP klausiau ar kas yra patys pastebėję. Vėlgi, kad skirtingų šalių IP taip naudojami žinau, bet čia ne vien apie IP eina kalba, o ir apie atitinkamų šalių bankų išduotas korteles apmokėjimui ir pan.
Aurelijos atveju matyt buvo situacija kaip komentare 2009 11 16, 09:35 . Priklauso nuo konkrečios situacijos, bet greičiausiai viskas legalu – kaip kažkas palygino su kainomis parduotuvėje – visiems gali atsitikti, kad šiandien nusipirksi prekę, o po savaitės prasidės jų išpardavimas.
Klausimas- ar galima sukurt tokį pirkimo varikliuką, kuris sugebėtų taip kainos užprašyt, jog gautų pigiausią atsakymą? Juk tam irgi yra interesas- bilietų pardavėjai. Kuo tavo siūlomos kainos žemesnės, tuo daugiau gali klientų pritraukti.
Klausimas dėl Yamal- vis galvojau ar jiems realu taip sudėt tvarkaraštį, kad galėtų lėktuvus čia taisyt. Nebent variantas būtų- vienas atskrenda, o kitas išskrenda.
Nes su tais atšaukimais. Teoriškai bilietą į Maskvą jie galėtų pakeist bilietu su UtAir. Bet jei kas nusipirktų iki Salechardo…
Ir pabaigai klausimas Simonui. Ar jis gali išsklaidyt abejones dėl AirBaltic „grįžimo” sąlygų? Kad jiems jokių lengvatų nesuteikta. Išvis su jais kažkokia sutartis buvo tuo klausimu pasirašoma ar ne?
Visos suteikiamos sąlygos yra aprašytos Vilniaus oro uosto kainodarai – jokių kitų sąlygų būti negali. Kaip jau esu minėjęs, sutartys su oro bendrovėmis yra daugiau formalumas, dažnu atveju jos nepasirašomos – joje tik įtvirtinama oro uosto kainodara.
@Aurelija: „airbalticas manipuliuodamas kaina suformavo klaidingą mano informuotumą” – ką ir reikėjo įrodyti, kad jų RM ir pardavimo taktika suveikė puikiai. Jie gi, priešingai nei NT vystytojai, negarantavo, kad „pirk dabar, nes paskui TIKRAI brangs”. Įprastai sakoma: „pigių bilietų GALI nebelikti”. Bet nutylima, kad „GALI ir likti, ir GALI vėl atsirasti”.
Beje, Aurelija: ar mokesčiai perkant už 54 EUR ir 0 EUR buvo tokie patys? Oro uosto mokesčiai už MUC-VNO turėjo būti 13.38EUR.
Tiems, kas nori patikrinti ir įrodyti skirtingas kainas iš skirtingų IP – nelabai pavyks netgi su screeshotais. Airbaltic gali teigti, kad pvz. buvo likusi tik viena laisva vieta už 0 LT, kurią rezervavaisi iš vieno IP (viena sesija), tai antram prisijungimui iš kito IP ji nebebuvo laisva ir todėl buvo rodoma kita už atitinkamai aukštesnę kaina. Arba dar kas nors kitas tuo pačiu metu buvo ją užėmęs.
Varikliukas nepadės, prieš tokius robotus yra pakankamai priešnuodžių”, o jei ir pavyks – tik „užšaldys” pigiausias vietas ir kuriam laikui jų nebeliks niekam.
Yep, Aloyzai, nesiginčyju dėl trumpalaikės ir smulkios boltiko komercinės sėkmės mano atžvilgiu :D, tik keliu klausimą ar teisiniu požiūriu viskas taip jau švaru, nes yra tokios sampratos kaip pirkėjo informavimas, ofertos skaidrumas ir pan., vėlgi neabejoju, kad tos varnelės, kurias sudedu perkant bilietą, skirtos apsisaugoti būtent tokiais atvejais (bent jau Lietuvoje). Dėl liks-neliks galima pasiginčyti (bet jau nusibodo), nes ką reiškia skaičiukas žaliame langelyje, kad liko N atitinkamo tarifo bilietų.
Vytautui-NT:
http://www.techcrunch.com/2008/06/22/yapta-graduates-from-browser-add-on-to-flight-tracking-website/
ir
http://farecast.com
http://knight.cis.temple.edu/~yates//papers/hamlet-kdd03.pdf (teorija)
Keista. Linkai cenzūruojami?
„Kada vartotojas klaidinamas
Klaidinantys veiksmai – tai apgaulingos informacijos pateikimas galintis apgauti vidutinį vartotoją arba klaidinantis informacijos neatskleidimas bei komercinė veikla, skatinanti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.”
iš čia: http://www.vartotojoteises.lt/index.php?2792616453
Išvada – teisiškai mano atvejis tikrai nėra švarus.
@ Aurelija – respect, primeni, man kitos blog’o dalyvės ievos atkaklumą :)
Bet klaidinimas čia manau kitaip traktuojamas, nes jei kaina laikraštyje 1 Lt, o realiai 200 Lt tada klaidinimas, o jeigu kainos nuolat kinta, tai niekada nebus įmanoma įrodyti, jog darė kažka neleistino :)
Na ka jus cia zmones dvirati isradinejat :)
nera viskas taip sudetingai kaip jus cia galvojat.
paprasciausiai skiria kazkiek vietu zemiausioj klasej, kurios gal but uzrezervuojamos tu paciu kelioniu agenturu, kurios ta rezervacija gali ir palaikyti keleta dienu, ir jei zmogus atsisako pirkti, tai jie anuliuoja tas rezervacija ir vietos daznai, jeigu zinoma nebuvo daug nupirkta brangesniu, vel grizta i bendra katila Amadeuse.
Ar grupe kokia tarkim uzsako, ir po dienos kitos nuima uzsakyma. vel cia ziurek 0 keleiviu, o cia jau 30, o kita diena vel 0.
prasom jums ir pigiu-brangiu vietu iliuzija :)
Del Etihad, tai jie jau kelis kartus Vilniuje stiuardesiu atrankas dare. Kadangi lietuvaiciu stiuardesiu jau turi, tai beliko tik smulkmena-lektuva cia atvaryti :)
LP, nuoroda viršuje tik konspektas „vidutiniam vartotojui”. Klaidinimų gali būti visas bukietas, pvz:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312619&p_query=&p_tr2=
LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMAS.
Mano atveju:
3 straipsnis. Nesąžiningos komercinės veiklos draudimas
…
2. Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir:
1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba
2) iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę.
5 straipsnis. Klaidinantys veiksmai
1. Klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos arba informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas, kai dėl to vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs:
….
4) produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo;
6 straipsnis. Klaidinantis informacijos neatskleidimas
1. Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs:
1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba
2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku
7 straipsnis. Klaidinanti komercinė veikla, kurios nereikia įrodinėti
Preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip:
….
9) apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio sudarymas, kad produktas gali būti teisėtai parduotas;
Nors ką nors įrodyti Marijos žemėj, tai… VTA tarnybos puslapis pilnas tokių įrodymų – sprendimų, kuriuos atsakovai smagiai ignoruoja. Tarp atsakovų nemažai ir šiame bloge minimų kontorų.
Dar kalbant apie „Finnair” streiką.
Nuo trečiadienio (o panašu, kad streikas gali tęstis savaites), Helsinkis-Vilnius reise pasirodys regioninė „Finnair” kompanija „Finncomm”. Ši kompanija uždaro keletą regioninų reisų (Taliną, Tamperę, Turku, Varkaus ir kt.) ir lėktuvus streiko metui permeta į pelningiausius „point-to-point” maršrutus.
Planuojamas vienas skrydis per dieną, nuo pirmadienio iki sekmadienio, tvarkaraščiu:
FC641/642 HEL 09:10 – 10:50 VNO 11:20 – 13:00 HEL
Finncomm į Vilnių jau prieš gerą savaitę ar seniau mačiau (skyrėsi Finnair skrydžių numeriai). Nemanau, kad čia dėl streiko.
Dar pažiūrėjau Finnair tvarkaraščius, pagal skrydžių numerius atrodo Finncomm skraidyt į Vilnių iki pat Naujų metų.
Na, dabar jie jau tai patvirtino ir savo interneto tinklalapyje:
http://fc.fi/info/finnair_pilots_strike/exception_timetable.html
Reiškia dėl streiko skraidys Finncom pakeistu tvarkaraščiu. Džiugu, kad Vilnius pateko tarp miestų į kuriuos paliko skrydžius.
Bet ir pagal normalų tvarkaraštį į Vilnių kurį laiką būtų Finncomm paskraidę (kaip suprantu jie vykdo Finnair skrydžius su numeriais 3xxx).
Kodėl paliktas Vilnius, priežastis aiški – tarp Vilniaus ir Helsinkio liūto dalis yra „point to point” srautas. Ten kur dominuoja hub’inis srautas, tai ten stengtis išlaikyti reisus šitoje situacijoje didelio intereso nėra.
O airbaltic tvarkarastis siems penkiems naujiems skrydziams (domina būtent Amsterdamas) tik ziemos ar ir vasaros jau egzistuoja?
Nes tinklapy rašo vienaip, ieškant konkrečių bilietų jau kitaip.
@agentas: airBaltico eDeserto agentūros nemato ir rezervacijų neįtakoja.
@blablabla: ar tik nesumaišei Etihado su Qataru? Kiek pamenu, čia pastarieji Vilniuje stiuardesių atrankas darė.
@Aurelija: LRS įstatymų citavimas Latvijos kompanijai airBaltic jokio įspūdžio nedaro.
@aloyzai.
dar ir kaip itakoja rezervacine klase ta pati eina, ja gal bet kas rezervuoti, tik pati kaina skiriasi.
@Simonai manau, kad kaip tik atvirksciai ;)
pas Finnair liuto dalis tranzitas. Bet kuriam vezejui tranzitiniai keleiviai yra svarbesni.
Talinas-HElsinkis, ten reisu gal 10 per diena, todel /- pora itakos nepadarys.
O jei praras tranzita, arba reiks atiduoti kokiems SAS, arba Lifthansa, jiems kainuos ziauriai, nes Alijanso nariu praktiskai nera VNO.
@agentui: negaliu ginčytis, nes negaliu patikrinti. Jei tai pačiai klasei taikomos skirtingos kainos, tai ne pats geriausias BT sprendimas – iškraipomas tiek klasės pajamingumas, tiek trendas RM prognozėms.
Kad nebėra kur tranzito vežti – tolimo nuotolio reisai, pvz. į Aziją, iš Helsinkio juk atšaukti.
Nuotaikai pakelti:
The Pilot – TAC.tv tactv tac
http://www.youtube.com/watch?v=_hxmfQQhQIU
Aloyzui pastebesiu,kad Lietuvos istatymai vienodai galioja tiek AirBaltic, tiek Aerlingus. O be to, jie, jei neklystu, yra paimti is EB direktyvu ar pan. Tokiu atveju Latvijoj ir kitur turi but analogiskos taisykles.
Siaip tai Vartotoju teisiu apsaugos tarnybos sprendimai ukio subjektams nera privalomi. Kad jie taptu privalomais-reikia i Teisma kreiptis.
Aurelijai siulyciau pasiskust VTA, ir paziuret kaip tarnyba i tai reaguos. Gal net sutiks tirti.
Pabaigai klausimas Simonui,kaip zmogui geriau zinanciam LT skraidymo situacijios specifika- kaip tuos 15 mln,kurios nori (ar jau tik norejo) gaut skrydziu paramai galvojo panaudot? Reklamai? Tiesioginems dotacijoms ar dar kazkam?
@Vytautui-NT: jei teisingai suprantu – esi Lietuvos valstybės tarnautojas ir puikiai žinai, kad LR įstatymai vienodai galioja tiek Latvijos subjektui esančiam Rygoje, tiek Airijos subjektui, esančiam Dubline, t.y. visiškai negalioja. O EB direktyvas tik Lietuvos politikai priima net neskaitę, o pvz. airiai net Europos konstituciją sugebėjo pirmame referendume atmesti.
Tas įstatymas tikrai nurašytas nuo ES direktyvos – labai jau nelietuviška sakinių konstrukcija. Analogiška direktyva, galiojanti visiems ES subjektams yra. Situacija ES mastu panaši kaip LT – direktyva yra, visi norintys smagiai ją ignoruoja, atitinkamos tarnybos fiksuoja pažeidimo faktus ir linguoja galva. Panašu, kad ateity galim sulaukti direktyvos analogiškos reglamentui (EB) Nr. 261/2004.
Kita vertus ES senbuvėse „profesinio atidumo” sąvoka ne visai tuščias sąskambis, todėl ir rašiau, kad nelabai tikiu, kad tokia situacija nutiktų kokiam vokiškam biurgeriui perkančiam LH bilietus.
Vytautai-NT, dėl teismo, jau rašiau, kad vartotojų teisių puslapy pavardinta visa eilė kontorų, dar nuo 2007 metų ignoruojančių teismo sprendimus, tarp jų nemažai kelionių operatorių, agentūrų ir AtA aviakompanija.
Aloyzui dar karta priminsiu,kad Lietuvos Istatymai galioja visiems Lietuvoje veikiantiems subjektams. Net koks birmietis,atvaziaves i Lietuva, jei jis ka nors primus ar pavogs bus teisiamas pagal Lietuvos istatymus,nors cia jis nei gyvena, nei yra pilietis.
Analogiskai Star1 galios airijos ir UK istatymai,kadangi ji teikia paslaugas tenai.
Del direktyvu „kurybisko” taikymo,tai buna tokiu atveju, bet tai paprastai baigiasi Europos Tesingumo Teismu,jei salis nespeja pasitaisyt iki tol.
Tad del teises reikia deretis pries ja priimant, ka pvz. airiai dare su Lisabonos sutartimi. Po to belieka vykdyt…
Del kontoru, ignoruojanciu teismu sprendimus,tai cia jau neapsiziurejimas. Galima bandyt ja priverst juos vykdyt,arba baudas skirt. Beje, cia tikrai teismu,o ne pacios tarnybos sprendimai?
@Vytautui-NT: šiuo atveju airBalticas veikia iš Latvijos, neatvažiavęs į Lietuvą. Bilietas buvo pirktas iš airBaltic offiso, esančio Rygoje.
Jei neįleis į lėktuvą VNO, taip, tada pažeidimas bus įvykęs Lietuvos teritorijoje ir LT CAA ir VTA galės imtis teisinių priemonių.
@Aloyzas
BT turi ir LT registruota atstovybe
Va ką radau (spausti ant nuorodos „mažiausia kaina garantuota”), gaila, kad vakar nedašilo, bet tikiuos kitiems bus naudinga :)
„Tuo atveju, jei kur nors kitur rastumėte žemesnę kainą už tą patį maršrutą, tą patį airBaltic skrydžio numerį, tą pačią datą ir su ta pačia paslaugų klase, tam pačiam keleivių skaičiui ir tipui per 24 valandas po bilietų įsigijimo per airBaltic.com, mes grąžinsime skirtumą! Prašome susipažinti su pridedamomis sąlygomis.”
Pliusas balticui, tačiau, nepaisant to lieku prie savo nuomonės dėl klientų klaidinimo.
@Linas: ne atstovybę, o filialą, bet tai nekeičia reikalo esmės, nes šiuo atveju bilietą turbūt pardavė ne Lietuvos atstovybė.
@Aurelija: koks adresas nurodytas bilieto patvirtinime?
Užtat airBaltic dabar gerai uždirba iš Finnair streiko.
AIR BALTIC CORPORATION A/S
Tarptautinis Rygos oro uostas
Marupes pag., Ryga LV-1053, Latvija
Įmonės kodas. 40003245752
PVM kodas LV40003245752
Skaitant 24 valandų sąlygas, į akis krenta:
„Pretenzijos kainos skirtumui grąžinti priimamos TIK elektroniniu paštu reservations@airbaltic.com, ir ne vėliau, negu iki tos paros, kurią įsigijote bilietą per airBaltic.com, vidurnakčio Rygos laiku. Kitais kanalais ir vėliau pateiktos pretenzijos nebus nagrinėjamos. airBaltic nėra atsakinga už dėl techninių gedimų (interneto ryšio) laiku negautus prašymus.”
Sakyčiau vėl klaidinimas, nes jei bilietą įsigijau 20:00, tai jo keitimui turiu 4 val., o ne 24.
Neabejoju, kad jiems si savaite bus auksine, del AY pilotu streiko :)
http://vz.lt/straipsnis/2009/11/17/Star1_Airlines_nuo_sestadienio_skraidins_i_Milana2
Jei jie sako, kad Vasara didins skrydziu skaiciu i Milana, reiskiasi ra kryotis pasiteisino? O gal tesiog vasara siaip srautas turetu labai padideti turbut… Siaip saunu, kad didina skrydziu skaiciu vasarai.
@ Kazimieras – reiškia, kad PR’as. Jiems reikia daryti pre-sale, kad gautų cash’ą, todėl ir pučia tokius vėjus. Tegu pasako, kad skrenda į Milaną antradieniais su jų reisu?
man yra tekę skristi su Wizzair, kai bilietą pirkau iš Milano į Sofiją už 60 eur, o kai bilietą nusipirkau ir kitą dieną pažiūrėjau, pamačiau, kad tą patį bilietą tam pačiam reisui jau parduoda už 45 Eur.
Labiau patyręs, Jie ir daro pre-sale, juk pardavineja berots jau nuo vasaros pabaigos… Bet siaip visokios akcijiniu bilietu akcijos nepakenktu.
Is vienos puses, kaip suprantu, bilietai gali buti anuliuojami ta pacia diena. Gal is cia reikalavimas kreiptis iki paros pabaigos. Nors AirBaltic salygos aiskiai kalba apie 24 val. Nuo bilieto isigijomo,todel jokio vidurnakcio neturetu but.
gal jie nakti savo kainodara perkrato? Bet kokiu atveju vidurnakcio taisykle galima gincyti.
Turiu sutikti su Aloyzu,kad negerai ivertinau vezejo buveines (kurioje salyje ji yra) faktoriaus.
Tai kiek apsunkina situacija,bet ieskot teisybes vistiek galima. Tam reikalui egzistuoja Europos vartotoju teisiu gynimo instituciju tinklas ir Europos vartotoju centras,kuris nukreipia skundus teisinga kryptimi.
Svarbiausia,kad teisminiai gincai vyksta vartotojo gyvenamosios vietos teisme…
O principai Europos Sajungoje vartotoju teisiu daugmaz vienodi. Lektuvu keleiviams dar paprasciau- yra reglamentas,kuris pirmiausia teises reglamentuoja ir tiesiogiai visoj ES galioja…
Simonai, isduok paslapti – kas tai per charteriai:
2009 11 17 21:30 Nottingham, Jungtinė Karalystė BA 4529 British Airways
Kiek pastebėjau, tai tiek p. Aloyzas, tiek p. Vytautas NT kalbėdami apie teisinius reikalus nepataiko ten, kur reikia.
Egzistuoja, teisėje principas, kad vežimo oru sutarties atveju, kai vežamas keleivis, esantis oro uosto, iš kurio pradedamas vežimas, valstybės nuolatinis gyventojas, jis gali remtis tos valstybės įstatymais, ginančiais jo kaip keleivio teises. O vežėjas į juos privalo atsižvelgti.
Antras svarbus momentas yra Airbaltic „establishment’as”, kuris registruotas Lietuvoje.
Be to, direktyvų Lietuvos politikai nepriiminėja, o įgyvendina, įkišdami į esamus aktus arba suformuodami naują, kurio dalis nuostatų sudarys paimtos iš direktyvos.
Taip pat, Airijos „ne” Lisabonos sutarčiai visiškai nieko neparodo esminio. Tai psichologiniai dalykai (neišmanymas, nedėkingumas, populizmas, konformizmas).
@Eziui: šiuo atveju keleivio teisės pagal vežimo oru sutartį nėra pažeistos (bent kol kas), ir kalbam ne apie keleivį, o apie pirkėją. Kaip suprantu – Aurelija ne sau pirko kelis bilietus į tą patį reisą.
Beje, minimas principas irgi nepritaikomas, jei iš Vokietijos oro uosto vežamas nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Aloyzui. Na, ten buvo pareikšta, jog Lietuvos teisė airbaltic nerūpi. Tai, manau, netiesa.
Neaišku, kam, dėl ko ir kokiu pagrindu būtų čia skundžiamasi, visų pirma.
Tačiau airbaltic paslaugos pasiekiamos per internetą Lietuvoje, vadinas teikėjas ateina pas gavėją. Kiekvienu atveju, ar sudarius sutartį, ar jos dar nesudarius, teisė taikoma būtų gavėjo (pirkėjo) nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės (jei ji nėra pasirenkama). Ar būtų skundžiamasi dėl sutartinės , ar dėl ikisutartinės atsakomybės, taisyklė išlieka ta pati. Remiuosi Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, bei Roma II reglamentu.
Mano minėtas principas, nors egzistuojąs ir dabar, po gruodžio 17d., kai pradės būti taikomas reglamentas Roma I apims ir tokias vežimo sutartis, kai atvykimo oro uostas yra keleivio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje.
@Eziui reziumuoju: dėl „Neaišku, kam, dėl ko ir kokiu pagrindu būtų čia skundžiamasi” – Aurelija įvardino savo nepasitenkinimo priežastį „Klaidinantys veiksmai – tai apgaulingos informacijos pateikimas galintis apgauti vidutinį vartotoją arba klaidinantis informacijos neatskleidimas bei komercinė veikla, skatinanti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.”, t.y. nebūtų pirkusi ryte už 54 EUR jei būtų žinojusi, kad vakare kainuos 0 EUR, tai mes čia ir diskutuojam, ką-kam-kokiu pagrindu galima apskųst, ir ar „igra stoit svechj”.
Dėl pardavėjo atėjimo pas pirkėją: ne pardavėjas įlenda į pirkėjo kompiuterį, o pirkėjas įlenda į pardavėjo serverį. Tas pats, kas tamsta paskambintum į Rygą ir užsisakytum telefonu. pamėgink apskųsti amazon.com ar ebay.com pagal Lietuvos teisę, juk jie irgi pasiekiami. Taip, tuoj sulauksiu kontrargumentų, kad pirkėjas nurodo savo buvimo šalį, ir pardavėjas gali atsisakyti jį aptarnauti. Taip ir buvo prieš keletą metų ir pats dažnai susidurdavau, o kai kur ir dabar yra, ir dėl to skundžamės esą diskriminuojami: http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/pavyksta-tik-trecdalis-apsipirkimu-internete.d?id=25495027
(Beje, tokiais atvejais pasirindavau valstybę POLAND, o miestą įvesdavau VILNIUS LITHUANIA, ir prekė sėkmingai atkeliaudavo paštu, o jei elektroniniu būdu – išvis be problemų).
Nors moraliai suprantu Aureliją, tačiau šiuo atveju mano simpatijos airBaltico pusėje (ups… aš pats nustebęs) už profesionaliai atliktą pardavimą. O dėl klaidinimo… juk ko gero netgi 54 EUR kaina yra mažesnė už prekės savikaina.
Manau, kad tema išsisėmė, o ir Aurelija „nurijo” nuoskaudą, tai susilaikysiu nuo tolimesnių komentarų ta tema.
Diskusija pakrypo link el.komercijos teisinio reglamentavimo, gal geriau į šitas džiungles nebristi.
Dėkui už įdomius faktus apie a/k bilietų pardavimą, pabandysiu pažaisti kitose akcijose :)
Jo, svarbu įsidėmėti, kad tai, jog pakilo bilieto kaina, dar nereiškia, kad ji niekad nebenukris. Neretas atvejis, kad kažkas ima užsakyti bilietą/us, bet galiausiai to nepadaro, dėl ko kaina laikinai pakyla, paskui vėl nukrenta. Gali būti ir naujos akcijos vėliau – t.y. dabar be akcijos tarkim bilietas reisui už 4 mėnesių kainuoja 500 Lt, o gal po mėnesio bus akcija ir pardavinės po 300 Lt.
Vis dėlto bendra tendencija yra kad kainos ilgainiui kyla, todėl jeigu tikrai žinai, kad reikės skrist kažkur kažkuriuo metu, turbūt labiausiai apsimoka bilietą ir nusipirkti, arba bent pasižiūrėti kelias dienas paeiliui ir jei neatpinga (dėl minėtų priežasčių) – pirkti.
Būtent tuo ir paremta aviakompanijų kainodara – tiems, kam reikės skristi, apsimoka pirkti iš anksto nerizikuojant su akcijos laukimu, o tai reiškia, kad akcijos „pasiima” daugiausiai tuos, kurie tada su ta aviakompanija ten nebūtų skridę be akcijos; kitaip sakant, tai yra nauda aviakompanijai, net jei būtų parduota žemiau „savikainos” (jeigu tik parduota brangiau nuo keleivio mokamų mokesčių).
Klausimas Aurelijai. Ar ji kreipesi i AirBaltic’a? Ar ji kreipesi isvis i kokia nors institucija del sios problemos. Garantijoj,kad pades duot sunku, bet visko gali but.
Bent jau taip,kaip nutiko su AirBaltic bilietais,nelabai grazi praktika. Juolab priestarauja ju paciu isipareigojimams del maziausiu kainu.
Suprantu,kad siekiama isspausti is keleivio maksimuma-kad moketu tokia kaina,kokia jis sutinka pirkt.
pagalvojau,kad gal isvis biliatais reiketu prekiauti birzoje. Gal tada kainios bus,nors ir svytuojancios,bet bent jau skaidrios…
Brangiausia vieta lėktuve yra… tuščia vieta. Atsižvelgiant į tai ir yra kuriami itin sudėtingi ir daug kainuojantys Revenue Management robotai. O jus norite, kad viskas būtų skaidru ir paprasta, bet tada tikrai jokių akcijų nesitikėkite, nes papraščiausiai nebus tokių keleivių kurie apmokės dalį jūsų akcijinio bilieto :)
@Aurelijai pamastymui:)
Man labai idomus tas faktas, kad jus sakote, kad bilietai „pigesni” , nei jus kazkada pirkote.
ar jus nusipirkote tuos „pigesnius” bilietus?
ir ar vezejas isipareigoja parduoti, neparduoti pigiau nei jus pirkote?
(tuomet Last minute kelioniu isvis negaletu egzistuoti). Kitas nuiansas ka jus matote internete, ir kituose agenturu portaluose, tai dar nera galutinis produktas, „matyti” ir nusipirkti yra 2 skirtingi dalykai.
Cia apie ta mistini pabrangima. Esme tame, kad kiekvienas bakstelejimas ar marsruto /kainos paziurejimas internetu, praktiskai kainuoja , nes yra kreipiamasi i rezervacines sistemas (info siunciama) todel kainuoja pinigelius, kad sumazinti sios info srautus ir taip sutaupyti naudojamas taip vadinamas cashingas. t.y, sistema automatiskai (nustatytu intervalu) „atsimena” kainas i tam tikrus marsrutus. Ir jus tarkim per pietus matote tam tikra kaina, aisku ji jums patinka, tuomet jus nutariate pirkti :) (o zinoma, kaip gi kitaip juk visur jau patikrinot, ir niekur pigiau neradot), tuomet kai suvedate savo duomenis, ir belieka paspausti toliau, sistema vel kreipiasi i rezervacine sistema, uzklausdama ar ta kaina vis dar galioja (daznai buna, kad nebe..) todel uppps.. jums ismeta sorry, kazkas jau nupirko jusu bilieta. ir duoda aukstesne, kaina. (sistema vel automatiskai uz cashina ta kaina) ir toliau sekmingai kuri laika rodo visiems useriams pradiniam lange.
Vytautai-NT, nesikreipiau, ir pradžioj rašiau, kad nesiruošiu. Nuostolis nėra vertas laiko ir nervų eikvojimo, įdomi buvo aviacinės bendruomenės nuomonė, teisinis ir techninis problemos aspektas, plus prisirinko nemažai naudingos info kaip pirkti akcijinius bilietus.
LP-> nemanau, kad akcija taptų neįmanoma, jei airbalticas ar kita aviakompanija skaidriai išdėstytų jos taisykles.
Dar pagalvojau, kad RM botų naudojimas balansuoja ant teisėto asmens duomenų rinkimo ir naudojimo ribos.
Gogi, pirkau ne kažkada, bet tos pačios dar nepasibaigusios akcijos rėmuose.
lapkričio 13 pirkau už 0 EUR
lapkričio 14 kainą rodė 0 EUR
lapkričio 15d. 15:00 bilieto (kaip ir bilietų gretimom datom) kaina buvo rodoma 54 EUR, už ją ir nupirkta.
lapkričio 15d. 23:00 kaina vel tapo 0 EUR ir tokia liko iki šiol, t.y. lapkričio 17 d. 22:00.
Ties kaina net šiuo metu nėra žalio kvadratuko, rodančio ribotą akcijinių tokio tarifo bilietų skaičių, todėl kaip „vidutinis pirkėjas”, besiremiantis logika kad „bilietas pabrangsta, kai išperkami pigiausi” ir airbaltico raginimu „bilietų skaičius ribotas”, nematau priežasties kodėl bilietas būtent tai datai ir tam skrydžiui akcijos vidury turėjo kainuoti brangiau, jei dar ir dabar jų apstu už 0 EUR.
Čia tikrai nebuvo jūsų pateiktas atvejis. Nes brangesnę kainą mačiau iš vieno IP, vėliau ta pati kaina matėsi iš kito adreso iš ten ir buvo perkama.
Greičiausiai priežastis, nurodyta atsakyme „agentas – 2009 11 16, 22:23”
Su skirtingais IP čia tik įdomumo dėlei teiravausi, ar kas pastebėjo.
Manau, kad cia isradinejamas dviratis. Juk seniausiai aisku, kad kaina negarantuota, kol nepadarytas apmokejimas. Tai viena. O kita – kad su bilietais (ir kainomis) zaidzia visi ir visur, pradedant Maxima ir baigiant aviakompanijomis. Man teko susidurti su akivaizdziu variantu, kai bilietas i tolima sali toms pacioms datoms skyresi nuo 1600 iki 2500 Lt (kaina kito i abi puses-tiek didejo, tiek mazejo), pavyko nugriebti uz 2200 Lt. Ar kas nors iesko skaidrumo, kai bananai Maximoje viena diena kainuoja 5 Lt, o kita – tik 3 Lt? Ne, nes kaina nustato paklausos ir pasiulos santykis. Taip, aviakompanijos turi gudriu irankiu, kurie nustato ta santyki, bet vartotojams teks priimti zaidimo taisykles, jei nori pigesniu ar akcijiniu bilietu – tai reiskia, pardavus kazkam pigiau, kazkam reikes parduoti brangiau nei planuota bazine kaina. Todel is esmes net nera cia apie ka daug diskutuoti, tiesiog nepasiseke ir tiek, kaip daznai buna ir „paskutines minutes” atveju, kai tavo pirkta viesbuti siulo 1000 Lt pigiau, nei pats mokejai…
Paveluotos zinios del Britsh airways charteriu.Kiek zinau ,tai atskraidino UK futbolininkus zaisti pries LT rinktine.
Tuo tarpu TVOU jau skelbia informacija apie save pasauliniuose aviacijos naujienu portaluose!
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=20412
Sviezia naujiena – AY pilotu streikas baigesi!!!
Finnair Pilots´ strike is over
Finnair Plc and the Pilots union reached agreement 17th of Nov 2009.
Finnair returns to normal schedule gradually. Planned traffic program for Wednesday, 18th November is found on our website:
http://www.finnaircargo.fi/file/511/18Nov09_planned_operations.pdf.html .
We will publish further information as soon as possible.
Best Regards,
Finnair
@Deivis
aciu – tai supratau pats, paziurejes vakar vakare sporto zinias per TV :)
Sklando gandai, kad prasidėjus 2010 m. vasaros sezonui Tarom iš Bukarešto skraidys į Rygą. Ne į Vilnių…
Cia ne gandai, cia realybe, skrydziai jau sistemose.
4k per savaite su 737NG.
Idomu ko Tarom tikisi Rygoje? Nemanau,kad i Rumunija yra didelis srautas. Aisku jie gali pasiulyt, speju, neblogus pietu Europos variantus. Nebent tures codeshare su AirBaltic ir per Ryga ves keleivius i Siaure…
@Vytautas – čia čigonai sau čarterius vasarinėms stovykloms Latvijos, Lietuvos… ką ten – visos skandinavijos paežerėse ir pajūriuose organizuojasi :D
Star1 facebook’e radau zinute:
Jonas Sa Kada Star1 turės daugiau B737 dydžio lėktuvų? Su vienu orlaiviu juk nepavyks daug nuveikti.
Prieš 8 val. · Komentuoti · Patinka · Pranešti
Star1 AirlinesLabas, Jonai, planuojame turėti dar vieną lėktuvą naujo sezono pradžiai, t.y. pavasarį.
Prieš 2 val. · Pranešti
Norvegų aviakompanija grįžta į Palangą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/norvegu-aviakompanija-grizta-i-palanga-249228
@Ieva
siaip apmaudu, kai prakalbus apie Rumunija iskart cigonai minimi… Ar paciai teko lankytis ten? Siaip jau rumunai patys cigonu nemegsta, nors cigonas cigonui nelygu, ten dalis ju labai graziai, tvarkingai kaimuose gyvena… cia siaip – pastebejimas :)
@Linas :) Nieko prieš čigonus neturiu :) tiesiog prisiminiau vasarą dejavusius Lietuvos paežerių gyventojus, kad prigužėjo klajoklių :) Man jų gyvenimas pakankamai romantiškas :) Tiesiog norėjosi kokį juoką šią pilką ir šlapią dieną suskelt :)
Po tokio juoko ar nesinores kam nors kitam pilka ir slapia diena pajuokauti ir apie zydus? o apie gejus? o kaip su negrais?
Hm… Išeitų, kad galima juokauti tik apie baltaodžius heteroseksualius lietuvius, o tie Opapa išvardinti – tai jau neliečiamųjų kasta?
@Simonas
kur tos naujienos apie skrydziu geografijos pletra?
butu labai idomu suzinoti nors kokia smulkmena :)
@Aloyzas
Čia tas nelemtas politkorektiškumas kaltas – kai visi girdi kalbu tik taip, kad neduok Die nieko neįžeisčiau, bet užtat, kai kokion Afrikon nuvažiuoja, tokie itin politkorektiški didžiaisiais baltaisiai kolonizatoriais, kažkodėl labai greitai patampa :) Negaliu pakęsti tokio politkorektiškumo, geriau būsiu grubi stačiokė juokaudama, bet keliaudma spausiu rankas tiems, prie kurių vietiniai nesiliečia :)
Amadeus System Crash Delays Qantas Flights: http://topnews.net.nz/content/2948-amadeus-system-crash-delays-qantas-flights
Tai gal būt nieko naujo, visiems pasitaiko gedimų, tačiau įdomiausia numanoma priežastis – Finnair pilotų streikas, kurio neatlaikė Amadeus serveriai: „Lots of flight cancelations and a bunch of reaccomodation messages should have made it overhelming.”
@Ieva
paaiskinimas tiko :)
As tik del to, kad kai pries 3 metus ten teko keliauti (automobiliu sukorem 3k km.) – nerealiai patiko salis ir gyventojai! Tiesiog tas stereotipas, kad ten vien cigonai gyvena, labai neteisingas… Giliau tikrai nekapsciau :)
@Kazimieras
Taip noriu tiketi, kad tos zinutes facebooke apie Star1, tiesa … :)
to Linas, ta zinute rase patys star1, jei sake taip, reiskiasi, bent planuoja pavasari tureti antraji b737.., :)
@Kazimierui: jei dabartiniai jų planai išsipildys, tai netrukus galės skraidyti keturiais. Aurelos.
@Aloyzas
gal turi daugiau info apie ju planus :)?
Na, plačiai žinomo holdingo, mėgstančio supirkinėti aviakompanijas, CEO neseniai iš Jan-Erik Jansson tapo Jan-Erik Jungufaell. http://www.swisscapitalholdings.com/html/press-releases.htm
Nenustebčiau, jei netrukus apsilankytų Lietuvoje dar vieno pirkinio.
@Linas
praleidau Rumunijoje dvi įdomias savaites – vietiniai nuostabūs, bendravau su žmonėmis susijusiais su matematika, tai žmonės ne tik draugiški bet ir protingi, turintys tikslų :) bet… jie patys mane atkalbinėjo nuo kelionių po Rumuniją, nes pavojingą… jie patys nemėgta čigonų, nors daugiau nei pusė Rumunijos gyventojų čigonai… Buvau pasibaisėjusi tuo, kad į parduotuvę neleido neštis net rankinės – galima tik piniginę, taip jie saugosi nuo vagysčių… Stovėjimo aikštelėse buvo daug norinčių rinkti mokestį, nors teoriškai stovėjimas ten buvo nemokamas…
tiesa, Rumunijoje buvau 2004 ar tai 2005 metais
atsiprašau visų už offtopic’ą
Aloyzui, nemanau, kad jie buten Aurelos boieng’ais skraidytu, juk neatsisakytu savo b737NG? O tie classik 737 tai tikrai netokie ekonomiski, kaip 737NG,…
@Kazimierui: koks Aurelai tikslas mokėt didelius pinigus už svetimą lėktuvą, kai savi keturi ant žemės rūdija? Nebent ASG pavyzdžiu sugebės savus kam nors Rytų rinkose išnuomoti.
Lietuvos ryto TV ka tik pranese , kad kita savaite i Vilniu is Tbilisio prades skraidyti Eurolines !
Ne seni duomenys kažin Lietuvos ryto TV? Man net jų tinklapio avia24.com (nei avia.ge ) nebeatidaro, o Google įvedus „Euroline Vilnius-Tbilisi”, kur anksčiau rasdavo jų tinklapį, randa tik šį blogą ir lietuvių spaudos straipsnius.
Tai buvo pranesta begancia eilute, kaip ekstra pranesimas, kuriam nera laiko paruosti reportazo. Idomu kokiais saltiniais remiantis Lietuvos ryto TV tai skelbia ?
Star1 apkeitė logotipa, praejus tik pusmeciui nuo gyvvavimo pradzios
Tobulina „isvaizda” sakyciau, o juk logotipas svarbus ivaizdzio elementas.. :)
Hello, I really liked this information, I hope you continue updating, Greetings
I like this web site very much, Its a really nice place to read and get information. „A little in one’s own pocket is better than much in another man’s purse.” by Miguel de Cervantes.