Tranzitiniai keleiviai iš Vilniaus: kokie oro uostai daugiausia sulaukia tranzito iš Vilniaus?
Comments(119) temos: lėktuvai
Dažnai kylantis klausimas – kiek iš Vilniaus į kitus oro uostus skrendančiuose lėktuvuose sėdi keleivių, kurie iš Vilniaus pasiekia ne galutinį savo kelionės tikslą, o pirmas nusileidimas yra tik tarpinė stotelė?
2009 m. iš Vilniaus oro uosto tiesiogiai pasiekiamų krypčių sumažėjus bene dvigubai, transferinių keleivių rinkoje įvyko dideli pokyčiai. Tai įtakojo ne tik skrydžių sumažėjimas, tačiau ir aviakompanijos „airBaltic” transformacija į, kaip jie vadina, „network LCC” (žemų kaštų vežėjas per Rygos oro uostą).
Pirmojoje lentelėje pateikiu duomenis, kiek procentų keleivių, skrendančių iš Vilniaus oro uosto skirtingomis kryptimis yra transferiniai keleiviai į kitus oro uostus:
2009 m. iš Vilniaus oro uosto yra šešios kryptys, kuriomis daugiau nei pusė skrendančių keleivių yra tranzitiniai: Praha, Ryga, Kopenhaga, Frankfurtas, Varšuva ir Viena. Matome, jog tranzitinių keleivių procentinis santykis Vilnius-Praha reise yra netgi didesnis nei Vilnius-Ryga reise: visgi, Vilniaus ryšys su Ryga yra didesnis nei su Praha ir milžiniškame transferinių keleivių skaičiuje yra ženklus kiekis „point-to-point” srauto.
Kita lentelė – absoliutus skaičius, kiek per 2009 m. bus keleivių iš Vilniaus oro uosto, keliaujančių per skirtingus aplinkinius oro uostus.
Šioje lentelėje jau Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis – daugelis populiariausia šiemet iš Vilniaus kryptimi – Ryga skrenda naudodamiesi kaip tranzitine stotele.
Rygos oro uostas užima beveik trečdalį tranzitinių keleivių iš Vilniaus rinkos, Prahos oro uostui atitenka 18%, Kopenhagos oro uostui – 14%, Frankfurtui – 12%.
2009 m. buvo dideli pasikeitimų metai Vilniaus oro uostui, todėl kyla klausimas, kas iš „flyLAL” bankroto ir „airBaltic” strategijos pakeitimo laimėjo ir pralaimėjo daugiausia?
Sekančioje lentelėje – tranzitinių keleivių pokytis, lyginant 2009 m. su 2008 m. Kiek oro uostai „gavo” arba „neteko” tranzitinių keleivių iš Vilniaus?
Vėlgi matome, jog Rygos oro uostas geriausiai pasinaudojo rinkos situacija. Pastebėtina tai, jog ženklų tranzitinių keleivių ūgtelėjimą iš Vilniaus pasiekė Prahos oro uostas, tuo tarpu kiti oro uostai ir aviakompanijos, nors ir sugebėjo padidinti tranzitinių keleivių srautus, tai nebuvo labai didelis srautas – mažiau nei 1000 keleivių per mėnesį.
Labai įdomi yra lentelės apačia, kurioje galima rasti atsakymą, kodėl SAS pasiryžo vėl skraidyti iš Kopenhagos į Vilnių. Nors skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą nenutrūko ir pokyčiai šiame maršrute nedideli (tik mažiau nei trečdaliu sumažėjęs „airBaltic” reisų skaičius), tačiau Kopenhagos oro uostas neteko daugiau nei 30 tūkst. tranzitinių keleivių iš Vilniaus oro uosto! Tik Amsterdamo oro uostas, visiškai nelikus skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo, neteko daugiau.
Nors Briuselio oro uoste tranzitinių keleivių iš Vilniaus skaičiaus pokytis į teigiamą pusę yra nedidelis, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog skrydžius „Brussels Airlines” pradėjo tik nuo balandžio, o tokiuose ilguose segmentuose kaip Vilnius-Briuselis tranzitiniai srautai formuojasi nelengvai. Akivaizdus faktas – nepaisant to, jog jeigu, tarkim „airBaltic”, „flyLAL” ar koks kitas vežėjas siūlo jungiamuosius skrydžius per vieną ar kitą oro uostą, srautai yra nepalyginami su tais, kokie gali būti turint pilną oro uoste besibazuojančios aviakompanijos „codeshare” ir juolab nepalyginami su pačios bazinės aviakompanijos pačios vykdomais skrydžiais.
Daugelis tranzitinio srauto netekusių oro uostų srauto neteko dėl nutrūkusių reisų arba pasikeitusių vežėjų. Pavyzdžiui, nors „Norwegian” Oslo kryptimi padidino pervežamų keleivių skaičių, tačiau tranzitinių keleivių skaičius sumažėjo Oslo oro uoste ženkliai, kadangi nebeliko jungiamųjų SAS skrydžių per šį oro uostą. Vienintelė realių pokyčių nepatyrusi, tačiau srautus praradusi kryptis yra Viena.
PASTABA. Šiai analizei panaudoti IATA PaxIS, Vilniaus ir kitų oro uostų, aviakompanijų bei ALG duomenys. Dėl skirtingų šaltinių pateikiamų duomenų lyginimo tarpusavyje galima paklaida iki 10%. Skaičiavimuose naudojami prognozuojami galutiniai 2009 m. srautai, apskaičiuoti pagal faktinius srautus iki 2009.11.25.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
119 komentarai
Leave a reply
Labiausia patiko Talinas :D
Keistai didelis tranzitas per Oslą, nes Norwegian jungtinius skrydžius siūlo į vos kelis Norvegijos miestus (o airBaltic šiemet į Oslą nebeskraidė). Tas pats ir su Aer Lingus tranzitu per Dubliną – sunku patikėti, kad net 18% jų keleivių Dublinas nėra galutinis tikslas. Aišku, esu matęs bilietų į Londoną ar Niujorką per Dubliną, bet tikrai galvojau, kad bus tik vienas kitas atsitiktinis keleivis, tikrai mažiau nei pas Estonian (kur tranzitinių keleivių daug mažiau nei tikėjausi).
Kas septintam skrendančiam į Rygą, tai galutinis kelionės taškas? Jei nebūtų Ryanair Rygoje, gal taip ir galima manyti. Iš kitų oro uostų irgi LCC skraido.
Ar 3% skrendančių per Londoną surinko rudenį Aerlingus, ar tiek rinkosi skrydžius iš daugiau nei dviejų segmentų?
Nedidelis patikslinimas: šiuose skaičiavimuose, kai skaičiuojamas tranzitas per kitą oro uostą, tai gali būti, jog keleivis naudoja du oro uostus kaip tarpinius: tai iš dalies gali paaiškinti Oslo kryptį, pvz. keleivis skrenda su SAS: Vilnius-Kopenhaga-Oslas-X ar pan. O į Oslą dabar beveik pusė keleivių skrenda ne tiesiogiai, o su persėdimais.
Tranzitas čia paskaičiuotas pagal IATA PaxIS duomenis, jų pagrindinė taisyklė yra, jog netgi su atskirais bilietais jeigu ta pati pavardė per 24 val. tęsia kelionę – reiškia, tai yra tranzitins keleivis. Gali būti, jog iš Dublino keliaujama ne būtinai su jungiamaisiais, tačiau su kitais „Aer Lingus” skrydžiais.
Per Londoną tai praktiškai visi yra „Aer Lingus” keleiviai: pastebėta, jog per Gatwicką skrendama į Malagą, Alikantę.
O į Rygą tiesioginio srauto yra: visgi nemažai įmonių headquarteriai yra ten, todėl tos įmonės turėdamos didžiules corporate nuolaidas „airBaltic”, tai vis dar skraido. Be to, „airBaltic” darbuotojai labai daug tame maršrute skraido :)
„Lietuvos ryto” priedas „Sostinė”, 2009.11.28, 13 psl.:
Informacija, kurios gali prireikti kiekvieną dieną
Oro uostas: pasiteirauti tel. . Užsisakyti „Lietuvos avialinijų” bilietų tel. 275 2585, 275 2588.
Čia gal kažkokia aviacinė naujiena tos „LIETOVOS AVIALINIJOS”? :)
Aerlingus turi tikrai geru pasiulymu (ypac i USA) is UK ir Airijos. Be to, Aerlingus bendradarbiauja su JetBlue (patogu keliauti po pacias USA ar i visokias Jamaikas, Dominikas ir pan.) tad visai naturalu, jog „pigiai” keliaujantys gali rinktis ir Dublina kaip tranzitini.
Pirmiausia metodinis klausimas: IATA duomenys apima visus vežėjus, t.y. ir Ryanair, Easyjet bei pan., kurie per Amadeus’us savo bilietu neparduoda?
Šiaip tai variantą- skrist su AirBalltic į Rygą, kad iš ten skrist su Ryanair’u aš sunkiai įsivaizduoju- bilietas iki Rygos kainuos brangiai. Tie, kas taupo- važiuos į Rygą autobusu…
O Dublinas išties yra gana specifinė vieta. Ten realiai dominuoja dvi kompanijos- Ryanair su Aerlingus ir praktiškai daugiau niekas neskraido. Tad tranzitas įmanomas nebent į JAV ar Kanadą, kur dar be Aerlingus kai kas skraido…
Vat Gatwick’as šiuo atveju yra kitoks variantas- ten skraido visko daug daugiau, be to, kad Aerlingus iš ten irgi siūlo keletą krypčių.
O dar teoriškai įmanomi sukabinimais su Heatrow oro uosto vežėjais, tik aišku teks iki kito oro uosto kapanotis savarankiškai…
Pagal lentelę išeitu Lufthansai buvo verta atidaryt skyrdį į Miuncheną, ar srautas per mažas.
Taip pat įdomus ir Oslo variantas. Išeitu, kad jis funkcionavo, kaip antras SAS’o Hub’as, nors ir ne toks didelis. Gal SAS apsimoka dar ir ta kryptim reisą atidaryt?
Šiaip įdomios tokio Kopenhagos sumenkimo pasekmės. Ar čia AirBaltic kainodara pakišo koja, ar tai, kad skrydžių tvarkaraštis nebetoks patogus, ir keleiviai rinkosi kitas kryptis?
Įdomiausia, aišku būtų sulaukt 2010 m. pirmojo ketvirčio ir pažiūrėt ar nauji skrydžiai į Amsterdamą, Miuncheną ir Paryžių nesumažino keleivių srauto per Rygą…
Pnašu, kad „Sostinė” spausdino senus LAL’o telefonus. Matyt sugebėjo kažkur rast kokią pernykščia ar užpernykščią „naudingą informaciją” ir jos nepatikrinę įdėjo. Tada ten ir daugiau klaidų gali būt.
Simono lentelės paneigia visuotinai sklaidžiamą mitą, kad „ŠIEMET kelionės iš Vilniaus užima visą dieną, nes reikia skristi su persėdimais”.
2009m. transferinių keleivių iš VNO – 537446, skaičius gal ir nemažas, tačiau tai tik 21745 arba TIK 4% (keturiais procentais) daugiau nei 2008. Gaunasi, kad daug daugiau atsirado rėkiančių apie nepatogumus, nei iš tikrųjų padaugėjo juos patiriančių.
Na, nebent kelios trynimosi valandos AMS ar CPH terminaluose yra mažesnis nemalonumas nei panašios trukmės oro gadinimas pas „braliukus” RIX.
Atsižvelgiant į tris pagrindinęs priežastis, t.y.:
– flyLAL sustojimą;
– airBaltic pasitraukimą;
– airBaltic iš feederio SAS hubams virtimą į tiesoginį SAS konkurentą su hubu RIX;
Visi skaičiai labai dėsningi, gal išskyrus tik:
– Vienos sumažėjimas, susijęs tikriausiai su Austrian vidinėmis problemomis;
– Stokholmo per mažas, lyginant su CPH ar OSL, sumažėjimas, kurį turbūt kompensavo Skyways.
Suskaičiavus, kad 2008m. iš VNO per tris SAS hubus keliavo 156073 keleiviai (ir panašiai tiek atgal), labai aiškus SAS noras buvo pakeisti draugystę iš konkurentu tampančio airBaltic į draugystės kaip gelbėjimo rato siekiantį flyLAL, o tokiai rokiruotei nepavykus – deklaracija, kad “SAS šis regionas yra svarbus, ir mes tikrai jo neatsisakysime”. Taigi naujienų į OSL dar turėtume sulaukti.
Bet tai kažkoks nonsensas. Į Oslą pusė skrenda tranzitu, bet Norwegian sumažino nuo dviejų iki trijų skrydžių.
Gal SAS rimtai atidaryt vertėtų ir tenais reisą.
Simonai, ar galetum parasyti koks yra verslo klases keleiviu srautas per VNO? Jei imanoma su 2008 palyginimu ir pjuviu pagal aviakompanijas. Idomi nenagrineta tema.
Įdomu, kodėl niekada nesimato skrydžių žemėlapiuose online nei per VNO puslapį, nei perf flygradar Star1 orlaivio? Labai jau užsislaptinę…
O gal aš klystu?
zuiki, reikėtų atskiros išsamios analizės, nes VNO keleivio klasės iš esmės nefiksuoja, tačiau įmanoma daryti prielaidas pagal kitus duomenis.
Realiai, tai dar reikia atsižvelgti į aviakompanijų profilį – sumažėjo aviakompanijų, siūlančių verslo klasės produktą. Anksčiau tiek „flyLAL”, tiek „airBaltic” siūlė verslo klasės bilietus, o štai juos dalyje maršrutų pakeitusios „Star1”, „Skyways”, „utair”, „Aer Lingus” tokio produkto nesiūlo. Iš naujų aviakompanijų VNO tik „Brussels Airlines” siūlo tikrą verslo klasės produktą.
Tai Star1 Boieng’o tuose zemelapiuose turbut nerodo, nes jie neistije kazkur… pvz IATA ar kazkas panasaus… :)
@ Aloyzas – gali detalizuoti, kaip tuos 4% gavai?
VNO keleivių srautas krito virš 30%, RIX mūsų yra daugiau nei vietinių latvių, o RIX keleivių srautas auga :)
Aloyzas yra didele dalimi teisus: tranzitas per Rygą daugiausia auga buvusių tranzitinių keleivių per Amsterdamą, Kopenhagą, Miuncheną, Oslą sąskaita ir tik labai nedidele dalimi „tiesioginių” (kvaila sąvoka) skrydžių sąskaita.
@LP:
Transferinių keleivių skaičius pеr 2009m. – suma iš antros lentelės = 537446
Transferinių keleivių pokytis per 2009m. – suma iš trečios lentelės = 21745
Pokytis (padidėjimas) 2009m.sudaro 4.05% nuo viso 2009m. skaičiaus (21745 / 537446 * 100%).
Jei tikėt Aloizu, tai drastiškai keleivių skaičiaus sumažėjimas susijęs su tiesioginiu keleivių mažėjimu, o šie mažėja, dėl sumažėjusių skrydžių.
Beje, klausimas, o kur dingo Budapeštas? Jis, berods 2008 buvo vienas iš gana sėkmingu LAL’o Hub’u? Dar vienas dėl Madrido. Kiek suprantu LAL irgi per ten skrydžius siūlė, nors gal įdirbis ne toks didelis, kaip su Barselona…
Ir dar yra kokių žinių, kaip Yamal Vilniuj sekasi? Nors aišku apie tendencijas kalbėti dar yra gerokai per anksti.
Aloyzui
Na nemanau, kad šie skaičiai paneigia mitą apie nepatogumus. Transferinių keleivių bendras skaičius smarkiai nepasikeitė, bet nepatogumai ir kelionės laikas transferiniams keleiviams tikrai daug išaugo, tik to negalima pamatyti šioje statistikoje.
Pvz. Kai buvo reisai į Amsterdamą,Paryžių ar Madridą, tai koks nors tolimas kelionės tikslas (pvz. P. Ameriką) buvo pasiekiamas vienu sustojimu iš Vilniaus, dabar gi jau priversti keleiviai iškęsti minimum du sustojimus,pvz. RIX ir AMS. Vietoj to, kad tryntu tik kelias valandas Schipholyje, dabar jie turi dar ir Rygoje pasitrinti:)
Budapeštas ir Madridas gyvavo po du su puse mėnesio (abu buvo pradėti 2008 m. lapkritį), todėl kažkokius apibendrinimus daryti sunku iš tų krypčių, juolab, kad atidarytos buvo jau krizei prasidėjus.
Klausimas- realu, kad Vilniuj atsirastų jungtis dar su vienu Hub’u? Tam tikra prasme artimiausiu metu atsiras jungtis su Amsterdamu (aišku tokio patogumo, kaip LAL laikais nebus).
Iš artimų variantų būtų nebent Budapeštas.
Vėlgi paradoksas. AirBaltic gali iš dalies atstoti Miuncheną, Kopenhagą, o Amsterdamą atstoti daug sunkiau, nes Ryga tolimųjų reisų nesiūlo.
Beje, ar įmanoma kainas palyginti Vilniaus ir Rygos. Kartais susidaro įspūdis, kad jungiamieji skrydžiai iš Vilniaus būna pigesni, nei iš Rygos, ypač į tolimesnius taškus. Nes dabar Vilniuj jungiamųjų skraidytojų daugiau, nei Rygoje…
@Vytautui-NT: Manim tikėt nereikia, bet skaičiais – būtina.
@Andriui: Skaičiukai, kurie yra apytiksliai su 10% paklaida, rodo kad keleivių, kurie priversti kęsti persėdimo nepatogumus, padaugėjo 4%. Tik tiek.
Skrendantys paplaukioti po Titikaką nesudaro didelio skaičiaus iš tų daugiau kaip pusės milijono kenčiančiųjų.
Kalba neina apie laiką, praleistą sėdint terminale. Tačiau spėtina, kad penki reisai per dieną į RIX leidžia pasirinkti jungties laiką daug optimaliau negu kad trys savaitiniai reisai į Madridą.
Visgi tas pats Amsterdamas nėra jokia tragedija. Vis dar yra Finnair (nemažai krypčių į Rytus), Lufthansa (į visur), tas pats Brussel Airlines siūlo pasiskraidyti toli. Visgi, būtų šaunu vieną dieną turėti galimybę skristi per CDG su airfrance, per LHR/LGW su BA, per AMS su KLM bei… su Aeroflot per SVO. Ironiška, bet lietuvių mentalitetui Maskvos kaip pigaus būdo keliauti tubūt labiausiai ir trūksta.
Nes juk 1200 Lt iš Varšuvos į Honkongą per Maskvą yra pigu :)
Simonai, bet ar VNO neskaiciuoja kiek apsilanko zmoniu verslo klases laukiamajame ir kokios aviakompanijos kuponas buvo israsytas? Gal taip galima butu atsekti? Beje tas pats IATA PaxIS siulo analize pagal booking class, gal ten kas nors yra? Tiesiog idomu, kas VNO „valgo” grietinele.
Is lenteles matyti Kijevo krypties sumazejimas. Idomu cia labiau leme nepatogus tvarkarasatis ar pablogejus pasiula is ukrainieciu puses? Gal patobuline tvarkarasti,jie galetu srauta atgaivint…
Beje, Maskvos geros kainos per Seremetjeva, ar domodedova? Yamal siaip galetu pabandyt uzkist savo lektuvus tranzitu, jei sutartu su kitom ten sraudanciom bendrovem ir tvarkarasti patobulintu.
Kitais metais Aeroflot turetu gaut jau SupeJet,a. Gal jie ta proga ir Vilniuj pasirodys.
Ka dar rodo statistika- KLM atsisake daugiau,kaip Varsuvos dydzio tranzito. O ten dar ir tiesioginiu keleiviu buvo nemazai.
Del to lieka didzioji misle,ar KLM susigundys nauja VNO kainodara?
O AirBaltico tvarkarastis i Paryziu tranzitui beveik netinkamas, i Amsterdama irgi ne super patogus…
@Vytautas-NT: Kijevo kryptis sumažėjusi, nes „Donbass Aero” nelygu „Aerosvit Airlines”. Kiek žinau jie nesiūlo jungčių. flyLAL laikas per Kijevą būdavo keletas patrauklių jungčių. Pats esu tris karus skridęs per į Bangkoką. Dažniausiai būdavo pigiau skristi negu su KLM’u. Galėtų Donbass’ą pakeisti Aerosvit’as Vilniaus oro uoste ir atgaivinti buvusias jungtis.
Kiek žinau per Kijeva tranzitas vyksta, nes tai ir Simono lentelė rodo. Man tik įdomu ar Donbass turi sutarti su Aerosvit, ar jų bilietai tiesiog sukabinami interline’u?
Į Kijevą Aerosvit net codeshare turi DonbassAero reisui.
Beje, Yamal bilietų į Maskvą į vieną pusę yra jau už 215 litų. Tik, kad toli gražu ne kiekvienas internetinis bilietų pardavėjas juos apkritai parduoda, o ir pas parduodančius kainos nenormaliai skiriasi.
Apkritai pradedu nusivilti bilietus parduodančiais puslapiais – tarkim Tarom bilietų iš Rygos irgi dauguma internetinių pardavėjų neturi. Ir šiaip ieškant gudresnių skrydžių tenka kelis juos žiūrėti, nes dažnai elementarių variantų su gera kaina, matomų kuriam nors kitam puslapyje, tiesiog nesiūlo.
Aloyzui.
Aš P.Ameriką pateikiau tik kaip pavyzdį. Yra ir kitų artimesnių krypčių į kurias dabar tenka skristi su 2 persedimais.
Kas iš tų penkių reisų per dieną į Rygą, jeigu skrydžių geografija ir tankis Rygoje yra gerokai skurdesni nei rimtuose hubuouse į kuriuos praradom tiesioginius skrydžius (AMS,MAD,CDG,SVO)?
Manau kad nemažai Vilniaus keleivių Rygą naudoja tik kaip papildomą sustojimą skrendant į dar rimtesnį Hubą, taip sugaištant daug papildomo laiko.
Donbassaero ir Aerosvit yra dvieju a/k aljansas.
http://www.aerosvit.ua/rus/about/news/7489.html
BUTINAI APSILANKYK CIA – http://www.tvprograma.visiems.lt/ , cia ne tik programa ;-) http://www.tvprograma.visiems.lt/
Kazimierai, baik su savo reklama
aha, nes kitaip gausi BAN :)
Šiaip tai spėju, nemažai daliai keleivių užtenka pagrindinių Europos oro uostų į kuriuos AirBaltic skraido.
Aišku Amsterdamas duoda didesnę geografiją, be abejo. Nors gal dalį jos gali pasiūlyt SAS, ar CSA. Na, galop, Lufthansa su Austrian.
Dėl Šeremetjevo, tai ta geografija gana specifinė. Rusijoj pasiūla didelė ir NVS teritorijoj. Tolimuose reisuose tuo tarpu yra visaip, ir su kokiu Frankfurtu nepalyginsi.
Kazimierai, pirma padaryk normaliai-tada mėtyk nuorodas…
Niekaip nesuprantu kaip susieti tv programas su aviacija…. Ar cia man vienam atrodo, kad kazkas pro sali pjauna…???
Norejau paklausti del to Hong Kongo per Maskva? Cia daznai buna tokios akcijos skristi kazkur per Maskva? Kaip su viza, sunku/lengva gaut, ir kiek kainuoja? Ir kaip su paciu Aeroflotu, nes man jis turi toki ispudi kaip ne pacios saugiusios avialinijos
Nu buvo viena AN 26 katostrofa netoli Permes berodc, ir rado juodają dėžę, joje buvo girdėti kai vyr. piloto vaikai sako „Пап, нажмите Пресса кнопку”(Tėti galima paspausti šitą mygtuką(Jei su klodom parašiau rusiškai-atleiskit))-tada įražas baigėsi- orlaivis sudžo.Skamba idiotiškai bet tai tikrai įvyko.
Is Maskvos Sheremetyevo skristi i Kinija (Pekina, Shanchaju, Hong Konga) buna labai patraukliu pasiulymu is Varsuvos, kuriu kainos varijuoja tarp 1200-1600 Lt. Viza tranzitui nereikalinga, tiesiog atskridus reikia laukti persedimo tranzito saleje (i bendra oro uosto teritorija ir i miesta iseiti negalima). Aeroflotas is esmes geros avialinijos, dabar jie aktyviai gauna A330 naujutelaicius lektuvus su asmenine pramogu sistema (kiekvienam keleiviui asmeniskai ekranas). Todel istaikius atitinkamus reisus, gaunasi itin patrauklus pasiulymas. Bet reikia perzengti daznai pasitaikanti psichologini Maskvos barjera ;)
na Maakva negasdina, nors yra problemu su rusu kalba :)
Beje as zinau, kad suduzo 1994 Aerofloto lektuvas is Hong Kongo i Maskva, kai 15 piloto sunus sedejo prie sturvalo…
Patikimasis, čia toks anekdotas, ar tikras įvykis?Reisas SU593 A310 kažkaip neatitinka.
Dėl lėktuvo aš manau kad klystu, sorry bet įvykis tikrai buvo…
P.S. Koks reisas buvo, taip pat nežinau …:D
Ir sudožo ne prie permes bet už Novasibirsko kažkur
Žmonės kalba, kad reiso SU593 antrasis pilotas anksčiau buvo skraidęs Vilniuje :(
iššifruotas pokalbis: http://www.airdisaster.ru/cvr.php?id=8
Va radau biski apie Aeroflot sauguma:
Paimta is lrytas.lt. 2009 07 05 straipsnis priede Rytai-Vakarai: Technika bejėgė prieš žmogaus klaidas
http://www.lrytas.lt/-12466957991246070266-p3-technika-bejėgė-prieš-žmogaus-klaidas.htm
* Antai 1994 metų kovo 22 dieną Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“ orlaivis, su 75 keleiviais skridęs iš Maskvos į Honkongą, mįslingai sudužo Sibire, nusinešdamas visų juo skridusių žmonių gyvybę.Išnagrinėjus vadinamųjų juodųjų dėžių įrašus paaiškėjo, jog nelaimę lėmė šiurkštus skrydžių saugos taisyklių pažeidimas. Pasirodė, jog lėktuvo pilotas Jaroslavas Kudrinskis leido savo 12 metų dukrai bei 16 metų sūnui kurį laiką pilotuoti orlaivį. „Tėveli, ar galima paspausti šį mygtuką?“ – tai buvo vieni paskutinių mergaitės žodžių, įrašytų pilotų kabinoje. Lėktuvui pakrypus į kairę, pilotai susigriebė per vėlai. Orlaivis pateko į vadinamąjį suktuką ir smigo žemyn.
* Kitu atveju „Aeroflot“ bendrovės pilotai „pasižymėjo“ dar labiau. Praėjusių metų rugsėjį iš Maskvos į Permę skridęs lėktuvas „Boeing 737“ sudužo Uralo kalnuose. Žuvo visi 88 juo skridę žmonės. Oficiali tyrimo komisija netruko paskelbti, jog nelaimės priežastis buvo techninis gedimas. Tačiau vėlesnis tyrimas atskleidė, jog lėktuvo pilotai buvo neblaivūs. Tai esą patvirtino ir vienas keleivis, iš savo telefono išsiuntęs trumpąją žinutę, tikindamas, jog lėktuvo vado balsas skamba lyg girto žmogaus. „Ką mes darome?“ – toks buvo vieno lėktuvo pilotų klausimas, kai jie mėgino nutupdyti lėktuvą. Pirmasis pilotas bandė pasukti orlaivio vairalazdę į kairę, o jo kolega – į dešinę. Be to, tyrimo metu paaiškėjo, jog lėktuvo vadui trūko skraidymo tokio tipo orlaiviu patirties.
Dėl jungiamųjų skrydžių iš esmės pritariu Andriui. Mažesnis skaičius oro uostų, į kuriuos skraidoma, skaičius, sąlygoja ir tai, kad mažiau oro uostų galima pasiekti tik su vienu persėdimu, taip pat, ilgėja laukimo laikas, skraidyti tampa brangiau (nes mažėja pasirinkimo variantų, galimybių „sudurti” pigesnį/patogesnį skrydį).
Taip pat aktualus procento, skrendančio su persėdimu, padidėjimas – nes dėl krizės bendrai sumažėjo skrendančiųjų.
Vytautai – NT – kiek pastebėjau, daugeliu atveju iš Rygos skristi pigiau, nors iš Vilniaus ir skrenda nemažai aviakompanijų. Tiesiog Air Baltic nėra ta klasikinė žemų kainų bendrovė ir ji turi sutartis (interlainą, bendrą kodą) su kitomis oro bendrovėmis. Todėl galima patogiai ir sąlyginai pigiai skristi ir per tuos oro uostus, į kuriuos skraido Air Baltic, o ne juose bezibazuojantys vežėjai.
@srs – jei tos rašliavos autorius neskiria Aeroflot nuo Aeroflot-Nord, nėra apie ką šnekėti.
:@ Aurelija -ačiū už linką..
Įdomu būtu paklausyti tikrą
@Pranas
Zinau, kad ten buvo Aeroflot-Nord lektuvas, bet vis tiek pagrinde priklauso Aeroflot’ui…
Tuo tarpu Wizzair ateina į Rygą.
@Pranas
Kokiu marsrutu?
Na ta rašliava tai šiek tiek išpūsta, kaip įprastą žurnalistams. Pvz. Permės katastrofoje alkoholio pėdsakų rasta tik pas kapitoną, antrasis pilotas buvo blaivus, taigi žurnalisto pasakymas kad abu pilotai buvo neblaivūs neteisingas. Nors apskritai 2008m. Permės katastrofa buvo gėdingas momentas Rusijos aviacijai ir Aeroflotui. Pilotai neturėjo pakankamai patirties, buvo pervargę, viršyti darbo laiko limitai, dar prisidėjo techniškai netvarkingas lėktuvas, gerokai apsunkino jo valdymą, sudėtingos oro sąlygos Permėje. Alkoholis tik viena iš priežasčių ten buvo, bet žunrnalistai ją mėgsta sureikšminti.
Bet skrydis į Permę buvo vidinis ir ji atliko Aeroflot dukterinė kompanija, todėl sakoma kad tikram Aeroflote, tarptautinuose skrydžiuose situacija geresnė. Paskutinė Aeroflot tarptautinių reisų katastrofą buvo 1994m minėtas atvejis su A310.
Kol kas rašo, tik kad
„Š.m. gruodžio 3 d. Vengrijos pigių skrydžių oro bendrovė „Wizz Air” pristatys savo strateginius planus Latvijoje ir naujus skrydžių maršrutus iš Rygos tarptautinio oro uosto”.
Vengrų „Wizz Air“ skraidys iš Rygos oro uosto
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/vengru-wizz-air-skraidys-is-rygos-oro-uosto.d?id=26267023
Ir vel RIX nuosluoste mums nosi…. et…
Taigi ponas direktorius sakė, kad tokios kompanijos Vilniaus oro uostui – ne lygis.
Ta proga latvių propagandos, kad Vilniaus oro uostas lieka brangus: http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=20813
Tikėjausi WizzAir skrydžiais į Airiją iš Lietuvos pastums Ryanair-Aerlingus :(. Dar viena kompanija orientuojasi į šiaurės Lietuvą, o ne į pietryčių :)
Kaip VNO mokėstis Latviams gali būti brangus, jeigu popieriuose jis dvigubai mažesnis, VNO-4 RIX-10,4.Tai reikštu kad airBaltic vis dar moka su nuolaida.
Vienok, liūdna dėl mūsų, džiugu dėl braliukų:) Nors esu įsitikinęs, kad nebūtų nusivylę, jei susuktų lizdelį Vilniuje… bet čia jau, matyt, koją kišo kiti dalykai, gal strategijos, gal patirtimi grįsti planai, o gal ir interesų estafetės biurokratų koridoriuose. Tik įdomu, ar vengrai Latvijoje steigs atskirą bendrovės padalinį, kaip Rumunijoje, Bulgarijoje ar Ukrainoje, ar ne? Jei taip, tai AirBaltic hegemonija RIX’e bus apkarpyta. Simonai, gal wizz’o uodegas galima tikėtis pamatyti ir Lietuvoje? Kažkada, greičiausiai, jie vėl skraidys į mūsų visų brangią šalį, tik kada? p.s. wikipedijoje, jie įrašyti prie KUN informacijos http://en.wikipedia.org/wiki/Kaunas_Airport
Kad wikipedia nieko apie wizzair kaune nerodo.beje star1 atnaujino savo tinklapi: http://www.star1.aero
to srs. Reiso SU593 metu piloto dukra panašius žodžius sakė, bet tai buvo gerą pusvalandį iki katastrofos, ji tikriausiai jokių mygtukų net nespaudė. O iš žurnalistų rašliavos atrodo tokia nesamonė. Lemtingas buvo sūnaus „pavairavimas”, kai jis dalinai atjungė autopilotą ir pasuko lėktuvą 90 laipsnių, t.y sparnais statmenai žemei.
Atsiprašau už off-top’ą.
@Audrius
Esmes nekeicia…
Svetainėj naujoj klaidų truputi yra, ypač logikos. LT site EN rašo
Wizz’ai kazkada skraide i Kauna, bet aikvaizdziai nesugebejo konkuruoti su Ryanairu. O ir keleiviu srauto nebuvo… Tiesa sakant gaila nes buvo patogu (as kaunietis) skraidyt i Varsuva ir Stokholma (Skavsta).
Beje kas del CDG ir MAD – tai Europoje, kur lieka absoliuti dauguma lietuviu keleiviu sie oro uostai nereiksmingi: pernelyg ilgi skrydziai gaunasi, kad nesirinktum kitu patogesniu jungimu. CDG nepatogus netgi skrendant i Prancuzijos miestus, nes dauguma vidiniu AF reisu yra per Orly oro uosta, tad reikia per visa Paryziu trenktis. Ilgi reisai – kas kita CDG skrenda isties daug kur ir budavo labai geru variantu i JAV, o MAD arkliukas – P.Amerika. Tiesa AF gerieji pasiulymai i JAV buvo pries susijungiant su KLM, nesu tikras, bet man atrodo jie gerokai optimizavo abieju kompaniju reisus ir dabar taip gerai nebesigautu…
Deivi, matyt, kažkas ėmėsi teisingumo atstatymo wikipedijoje darbų. Taip, bičiuli iš Kauno, Jūs esate teisus, kad Wizzair’as skraidė iš KUN. Galiu sustikti ir su Jūsų nurodytom preižastym, bet, reikia pabrėžti, kad skraidė tik į Varšuvą, o iš jos, prabėgus valandai, tuo pačiu lėktuvu skrisdavo į Lutoną. Tie, kas skrido, pasakojo patyrę daug nepatogumų. Prisimenu, kad reklamavo skrydį į Malmę, bet jo taip ir neatidarė. O į švedų Skavsta skraidė Ryanairas.
@Pranas ir kt.: „Donbassaero ir Aerosvit Airlines” gal ir yra aljansas, bet nuėjus į jų puslapį jokių bilietų į jungiamuosius skrydžius su Aerosvit’ų nusipirkti negalima. Vienintelis pasirinkimas – tiesioginis skrydis į Kijevą.
Arnoldas – na ir įdomiai tu supranti jungiamuosius :)
Aerosvit puslapyje susirask bilietus VNO-TBS, tarkim december 16. Ir pamatysi „Aerosvit airlines VV4584, operated by Donbassaero”
@Vytautas: Na aš ieškodavau per „Donbassaero”, o ne per „Aerosvit” puslapius, tai per ten jokių jungčių nerodydavo. Juk ne kiekvienas žino, kas su kuo yra sudarę aljansą ir bilietų ieško per kompaniją, kuri vykdo skrydi, o ne per tos kompanijos partnerių puslapius.
Šiaip įdomu ar dabartinė kainodara Vilniuje nebūtų palanki Wizz? Gal su jais kokios derybos vyko?
Šiaip būtų gerai, jei Low-cost’ai ir Vilniuje atsirastų. Tiesa jiems reikėtų paieškot įdomesnių krypčių, jei nori mėgint naujus maršrutus.
Kaip buvo Kaune ir kaip turėjo (galejo) būti…:
http://www.flycheapo.com/news/category/airport/kaunas/
Kol ministro pagrindinis rupestis kaip isgelbeti susisiekima su Lietuva (Vilnium),Rygoje intesnyviai kalbama apie Ryanair bazes atsiradima.Atrodo greitai 2/3 lietuvos keliaus per Ryga…o praziopsojom mes viska dar 2004.
As tai nesuprantu ko susisiekimo ministras ir VNO direktorius sako kad low-cost VNO ne prestizas?Is rygos Ryanair skraido ir vargo nemato,o musiskiai…gi norejo Ryanair ir i VNO skraidyti,bet ne gerbiamas VNO direktorius nesutiko…
*ex direktorius
Off-topic: Euroline avia.ge pradejo veikti. Pridejo visokiu pasenusiu naujienu apie kitas a/k ir siulo pirkti bilietus internetu i praeitos vasaros sezono reisus:) Neblogai pasiruose…
Kas norit pigių bilietų į Prahą iš http://www.click4sky.com – pirkit šiandien. Rytoj šitas projektas uždaromas (tiksliau nebebus bilietų už fiksuotą kainą).
puslapis per joomla padarytas.
nu joa, be komentaru…
Na, jei Wizz air atidarys ‘mini-base’ Rygoj, o ne Vilniuj, tai sakyčiau milžiniškas pravalas… Prisiminus Simono Twitter, kad jis keliavo į Budapeštą, tikiuosi netik vietinius taksistus apgaudinėjo, bet ir aviakompanijas įtikinėjo.
Beje, kad jau palietus šitą temą, norisi pastebėti, jog nuo Rugsėjo čia netik postų mažiau, bet ir komentatorių kritikos daug mažiau – panašu, jog visi laukia stebuklų iš blogo autoriaus :) c’mon guys, let’s face the reality, it’s not even close to a superman..
Pirmiausia ka reiskia ex-direktorius? Kada cia Vaisvila atsistatydino? Ar cia turimas galvoj Ivanauskas?
Siaip dabartinis VNO direktorius nesake,kad jiems nereikia low-cost’u. Tiesiog sake,kad nebus jiems jokiu specialiu lengvatu. Nors manau,kad dabartine kainodara yra gan palanki tokio tipo vezejams.
Siaip tai visada buvo misle,kodel Easyjet skraido i Talina,bet nutrauke skraidyt i Ryga,o Lietuvoj net nebande.
Toliau Rygos paradoksas- miestas uz Vilniu didesnis. Bet Vilnius su Kaunu sumoj daugiau. Nebent dar taikyt i atvaziuojancius. Negi viska lemia Rygos padetis tarp Lietuvos ir Estijos
As vis galvoju, Vilnius ir Lietuva bendrai paemus jau tiek daug pamoku gavo, kad atrodo turetu pajudeti reikalai geryn. Bet esminiu rezultatu kaip nera, taip nera …
As tai pasakyciau permainos nevyksta per viena diena. Na sulaukem Yamal, sulaukem AirBaltic reisu. Beje kur dingo zadeti G.Ziemelio kazachai ir tadzikai? Kazachus cia as dar suprasciau,bet is kur keleiviai is ar i Dushambe sunkiai isivaizduoju. Tiek alpinistu neturim.
o kas link Simono,tai jis, aisku, ne burtininkas. Bet manau VNO kainodaroj yra jo indelis. Belieka palaukt ir paziuret ar yra efektas…
Star1 savo perdarytame puslapyje sumąstė pažeidinėt ES direktyvas – dabar galutinę kainą rodo tik apmokėjimo puslapyje. Jiem turbūt su galva negerai, kad taip pigiai savo produkto reputaciją gadina.
„Qatar Airways“ ieško darbuotojų Lietuvoje
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/12/01/Qatar_Airways_iesko_darbuotoju_Lietuvoje
Aurela atpigino bilietus „neteisinga” kryptimi – dabar nuo 119 litų į vieną pusę į Londoną arba Dubliną.
to Pranas: Dėl Star1 bilietų, tai jie kaip tik dar pasirinkime iš karto rodo galutinę bilieto kainą su visais mokesčiais, paspaudus nuorodą „išsami informacija” pateikia išskaidytą kainos išklotinę.
Ar perkant ten dar kažkas prisisumuoja?
O tai kokia teisinga kryptis Aurelai butu? didinti ar mazinti?
„Jums rodoma kaina yra ne galutinė.
Rezervacijoms taikomas 25 Lt. mokestis skrydžiui į vieną pusę. Pilną kainą matysite Apmokėjimo etape.”
Jie dar pirmame puslapyje ispeja, kad tai negalutine kaina, ir yra rezervacijos mokestis 25lt. ;) Nieko jie nepazeidzia…
@Kazimieras – „neteisinga” kryptis – tai prieš šventes iš Lietuvos, po švenčių į Lietuvą. Nes daugiau keleivių nori atvirkščiai – šventėms į Lietuvą atskristi.
Dėl Star1 galutinės kainos – man gal su matematika blogai, pageidaučiau, kad rezervavimo mokestį rodydami pridėtų ir parodytų kainą ir su juo :) (įtariu taip ir reiktų). Be to kainų kalendoriuje apie jį nei žodžio.
Ką tas rezervacijos mokestis aplamai reiškia? Tą patį kaip kortelės aptarnavimo mokestis, ar ką kita?
Reiškia, kad nori apgaut.
Pradzioje Wizz’ai is KUN skraide tiesiai ir i Skavsta, jeigu ka, o siaip buvo dar keletas tiesioginiu krypciu, tik nepamenu kur nes niekad neskridau. Po to – tiesioginis skrydis liko tik i Varsuva is kur be islipimo is lektuvo buvo galima skristi i Lutona arba islipti ir skristi toliau. O i Malme skraide ar tai Dot.lt ar kazkokia maza aviakompanija su ATR42. Beje buvo labai neblogas variantas keliaut i CPH, nes skrydzio bilietas traukinio bilietas kainuodavo kur kas pigiau nei is Vilniaus i CPH su SAS ar LAL (AB tuomet gal net ir neskraide, nebepamenu)
@skyTomas – į Skavstą tiesiogiai skraidė tik Ryanair, Wizzair tik per Varšuvą į Skavstą siūlė. Tiesiogiai jie buvo paskelbę ir kurį laiką pardavinėjo bilietus į Malmę, tačiau atšaukė taip ir nepradėję skraidyti.
Gal Pranas ir teisus, gal ten skrydis ir su persedimu Varsuvoj buvo, bet, kad esu skrides i Skavsta su Wizzair keleta kartu tai faktas
Latviai rašo, kad Wizzair derėjosi tiek su Ryga, tiek su Vilniumi, bet pasirinko Rygą. Aišku, ten nėra patikimas straipsnis, labiau gandų pavidalo. Rimčiau atrodys, tik jei jie bus kryptis atspėję (nors aš labai nustebsiu jei iš tikrųjų bus atidarytas reisas Ryga-Katovicai, kiti – Malmė, Turku ir Lutonas įtikinamesni).
http://www.bb.lv/index.php?p=1&i=4440&s=1&a=161995
Wizzai skraidys i/is Krokuv0s,Turku, ir i Osla berods (kaip minimum).
Keistai čia su tuo Katowice/Kraków oro uostu. Wizzair skraido į Katovicų oro uostą (iki Katovicų 30, iki Krokuvos apie 100 km), šalia Krokuvos yra kitas.
Wizzair Katovicų oro uostą reklamuoja kaip Katovicai/Krokuva. O tūpi žurnalistai rašo tą miestą kurį girdėję. Nors Krokuva turi savo oro uostą, į kurį Wizzair neskraido ir lygtais neplanuoja skraidyt. Krokuvos oro uoste labiau reiškiasi Ryanair ir Easyjet.
Gal bazės Rygoje nebus ir skrydžius aptarnaus iš Katovicų ir Liutono atskrendantys lėktuvai?
http://www.youtube.com/watch?v=BF_P77VEPKA
Jau ketinau pirkti bilietą į RIX/VNO (žiūrint kur bus pigiau), bet gerai, kad čia paskaičiau. Dabar laukiu gruodžio 3d. Jei iš tiesų wizz air skris į Rygą iš Lutono, gal pavyks pričiupti pigų bilietą.
Paskaičiau apie SU593 katastrofą ir nuėjau į youtube pažiūrėti kaip gi atrodo ta spiralė. Atrodo kraupiai, o jeigu dar manevrą pradėjo 14 metų berniukas, kuris netyčia atsirėmė į vairą visu svoriu, tai rezultatas garantuotas.
@AirHitler
nerealiai – ypac pabaiga patiko, su Sukhoi superjet momentu :)
Aurela toliau pigina skrydžius – dabar jau nuo 99 litų. Toks vaizdas, kad kai kuriuos reisus sunkiai sekasi užpildyti.
Idomu kokia savikaina, jei panaši į tą kuria Simonas yra suskaičiavęs – gaila, man jų…
Prastokai pas juos su Revenue Managementu. Na, bet reikia tikėtis, kad Karoso piniginė tokius eksperimentus atlaikys.
@ Aloyzas – manau jie nežino, kas yra Revenue Management, jie viska BH skaičiuoja :)
@LP: Tada tikrai žinotų savo cost-per-seat.
Bet gali būti, kad jie knisa gilesnę šaknį…
tai cia gali buti variantas, kad „nupirks” star1, ir keleivius ju ir savo i viena 757 bendrai susodins :)
Įdomus pamąstymas bet ar tik skrydžių dienos Star1 ir Aurelos nesiskiria?
@Gogis
gal turi kazkokios info (is patikimu saltiniu) apie Star1 investitoriu? :)
Skiriasi dienos, skiriasi.
Panašiau, kad nesusitarė dėl nupirkimo ir tokiu būdu bando numušti kainą. Аštuoni skrydžiai jų reklama tai max pusė mln Lt. Nat skraidant veltui Aurelos akcininkams prie pastoviai „atsegamų” sumų tai nelabai nepasijaus, o Star1 jų neturi.
ne, zinoma neturiu, patikima info kainuoja :).
Super Alyozo komentaras, apie Aurelos akcininkus :))
Simonai, pakeiskite VNO sistemoje Sverdlovska i Jekaterinburga. Jau karta rasiau i bendra emaila, bet siandien vel kabo tas pats. Suprantu, kad kodas SVX, bet tokio miesto jau senokai nera ;)
Wizzair Rygoje: Oslo-Torp 3 kartus per savaitę, London-Luton 3 kartus per savaitę, Turku 2 kartus per savaitę.
Wizz Air iš Rygos pradeda skraidyti nuo balandžio mėnesio.
parduok internetu
Simonas Bartkus | Blog » Tranzitiniai keleiviai iÅ¡ Vilniaus: kokie oro uostai daugiausia sulaukia tranzito iÅ¡ Vilniaus?
I enjoy what you guys tend to be up too. This sort of clever
work and exposure! Keep up the terrific works guys I’ve
you guys to blogroll.